Indėnų vado Sietlo kalba pasakyta 1854 m. JAV prezidentui

2013, sausio 17, 16:54 | kategorija Istorija | 20 komentarų | peržiūrų 6 007 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisDidysis Vadas iš Vašingtono pranešė, kad pageidauja pirkti mūsų žemę. Didysis Vadas mums taip pat siunčia draugystės ir geros valios žinią. Jis labai geras, bet mes žinome, kad mūsų draugystė – pernelyg mažas mokestis už jo palankumą. Vienok mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą. kadangi suprantame, kad, jeigu neparduosime žemės, blyškiaveidis ateis su šautuvais ir atims ją jėga.

Kaip jūs nupirksite dangų ir žemės šilumą? Šito mes nesuprantame, jeigu mes nevaldome oro tyrumo ir vandens pliuškenimo, tai kaip jūs galite juos iš mūsų nupirkti?

Mano tautai kiekviena žemes pėda yra Šventa. Kiekvienas žvilgantis pušies kankorėžis, kiekvienas smėlio krantas, kiekvienas rūko debesėlis miške, kiekviena pievelė, kiekviena zyzianti muselė, medžių kamienais tekančios sultys – viskas šventa mūsų tautos atmintyje ir jausmuose.

Pasitraukę į kelionę tarp žvaigždžių, mirusieji blyškiaveidžiai užmiršta savo gimtąją šalį. Mūsų mirusieji niekada neužmiršta tos nuostabios žemės, kadangi ji – raudonodžių Motina. Mes – tos žemės dalis ir ji – dalis mūsų pačių. Kvepiančios gėlės – mūsų seserys. Elnias, žirgas, didysis erelis – mūsų broliai. Kalnų viršūnės, sultingos pievos, šiltas mustango kūnas ir žmogus, – visi jie viena šeima.

Kai Didysis Vadas iš Vašingtono sako, kad nori pirkti iš mūsų žemę, jis iš mūsų per daug reikalauja. Didysis Vadas praneša, kad jis mums paliks vietos patogiai gyventi. Jis taps mūsų tėvu, o mes tapsime jo vaikais. Bet viskas ne taip paprasta, kadangi mums ši žemė – Šventa.

Šis žvilgantis vanduo, tekantis upeliuose ir upėse, – ne paprastas vanduo, o mūsų protėvių kraujas, jeigu mes parduosime jums žemę, jūs privalote atminti, kad ji šventa, jūs turite mokyti savo vaikus, kad ji šventa. Vandens čiurlenimas – tai mano tėvo tėvo balsas. Upės – mūsų seserys, jos malšina mūsų troškulį. Upės plukdo mūsų kanojas ir maitina mūsų vaikus. Jeigu mes parduosime jums žemę, jūs turite atminti ir mokyti savo vaikus, kad upės – mūsų seserys ir jūsų seserys; ir ateityje su upėmis privalote elgtis gražiai ir gerai, kaip elgiatės su savo seserimi.

Raudonodis visada pasitraukia prieš pirmyn einantį blyškiaveidį, kaip kalnų rūkas pasitraukia prieš tekančią saulę. Bet mūsų tėvų palaikai šventi. Jų kapai – šventos vietos, ir todėl šios kalvos, medžiai ir žemės sklypai mums tapo šventi. Mes žinom, kad blyškiaveidis nesupranta mūsų minčių. Jam vienas žemes sklypas nieko nesiskiria nuo kito, kadangi jis – svetimas, kuris ateina naktį ir ima iš žemės viską, ko panori. Jam žemė ne brolis, o priešas, ir jis eina pirmyn, ją užkariaudamas. Jis palieka tėvų kapus, ir dėl to nesijaudina. Jis pagrobia žemę iš savo vaikų, ir jaučiasi ramus. Jis užmiršta tėvų kapus ir savo vaikų teises. Jis į Motiną-žemę ir į brolį-dangų žiūri kaip į daiktus, kuriuos galima pirkti, vogti, parduoti kaip avį ar spalvotus karolius. Jo godumas suryja žemę ir po savęs jis palieka dykumą.
Aš nesuprantu… Mūsų mintys kitokios negu jūsų. Jūsų miestų vaizdas – skausmas raudonodžio žvilgsniui. Gal būt todėl, kad raudonodžiai – laukiniai, ir jie daug ko nesupranta.

Blyškiaveidžio miestuose nėra tylos. Juose nėra tokios vietos, kur būtų galima pasiklausyti kaip pavasarį skleidžiasi pumpurai, kaip plevena vabzdžių sparneliai. Galbūt aš paprasčiausias laukinis ir daug ko nesuprantu. Man atrodo, kad triukšmas įžeidžia klausą. Argi čia gyvenimas, jeigu žmogus negali išgirsti vienišos klaidžiojančios ugnelės šauksmo arba naktinio varlių ginčo tvenkinyje?

Aš — raudonodis, aš daug ko nesuprantu. Indėnai kur kas mieliau klauso švelnaus vėjo šiurenimo virš tvenkinio, uodžia popietinio vėjo ir lietaus kvapą, prisigėrusį pušų sakų aromato.

Raudonodžiui oras – brangenybė, nes tuo pačiu kvėpuoja visa, kas gyva: ir žvėris, ir medis, ir žmogus. Blyškiaveidis nepastebi oro, kuriuo kvėpuoja. Jis nejaučia dvoko, kuris sklinda nuo mirštančiojo jau daug dienų. Bet jeigu mes parduosime jums savo žemę, jūs privalote atminti, kad mums oras – brangenybė, kad oras savo dvasia dalijasi su visais, kas gyvas. Vėjas, kuris įkvėpė gyvybę mūsų protėviams, dabar priima jų paskutinį įkvėpimą. Ir šitas vėjas turi pripildyti gyvybės dvasia mūsų vaikus, Jeigu mes parduosime jums savo žemę, jūs turite laikytis atokiai nuo jos ir elgtis su ja kaip su šventa, kad liktų tokių vietų, kur galėtų ateiti netgi blyškiaveidis, norintis pajausti saldų gėlių kvapo prisotintą, iš pievų sklindantį vėjo skonį.

Mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą pirkti mūsų žemę. Jeigu mes nuspręsime jį priimti, aš pasakysiu vieną sąlygą: blyškiaveidis su tos žemės gyvūnais privalo elgtis, kaip su savo broliais. Aš laukinis – aš negaliu kitaip mąstyti. Prerijose mačiau tūkstančius negyvų bizonų – juos nužudė blyškiaveidis, šaudęs iš pravažiuojančio traukinio. Aš – laukinis, ir aš negaliu suprasti, kad dūmus leidžiantis geležinis žirgas gali būti svarbesnis už bizoną; mes jį užmušame tik atsidūrę ant mirties slenksčio. Kas bus su žmogumi, jeigu neliks žvėrių? Jeigu bus išžudyti žvėrys, žmonės išmirs nuo visiškos vienatvės.

Kas beatsitiktų gyvūnams, tas pats atsitiks ir žmogui. Viskas tarpusavyje susiję.
Jūs privalote savo vaikus mokyti, kad žemė po jų kojomis – tai mūsų protėvių palaikai. Tada jie gerbs tą žemę ir pasakos savo vaikams, kad joje slypi mūsų giminės gyvybė. Mokykite savo vaikus to, ko mokėme savo vaikus mes, o mes jiems aiškinome, kad žemė – mūsų Motina. Kad ir kas atsitiktų žemei, tas pats atsitiks ir jos vaikams. Kai žmogus spjauna ant žemės, jis spjauna pats ant savęs.
Štai ką mes žinome: ne žemė priklauso žmogui, o žmogus priklauso žemei. Štai ką mes žinome: viskas pasaulyje su viskuo susiję, kaip kraujas, kuris suvienija visą giminę.Viskas tarpusavyje susiję. Kas atsitinka žemei, tas atsitinka ir jos vaikams. Ne žmogus mezga gyvybės tinklą – jis tik viena gija jame.

Ir vis dėlto mes apsvarstysime jūsų pasiūlymą išeiti į tą rezervaciją, kurią jūs paruošėte mano tautai. Mes gyvensime nuošaliai nuo jūsų, mes gyvensime ramiai. Ne taip jau ir svarbu, kur mes praleisime paskutines savo gyvenimo dienas. Mūsų vaikai jau mate savo tėvus, pažemintus po pralaimėjimo. Mūsų kariai jau patyrė gėdos jausmą. Po pralaimėjimo jų gyvenimas visiškai pasikeitė, ir jie naikina savo kūnus saldžiu maistu ir stipriais gėrimais. Ne taip svarbu, kur mes praleisime savo likusias dienas, jų liko ne tiek daug. Tik keliolika valandų, tik keliolika žiemų, ir neliks nė vieno didžiųjų genčių sūnų, kurie kažkada taip mylėjo šitą žemę ir kurie dabar mažomis grupelėmis bastosi miškuose. Niekas negalės apverkti tos tautos, kuri kažkada buvo tokia galinga ir vilčių pilna, kaip ir jūsų. Kam man apverkti savo tautos mirtį? Gentis – tai tik žmonės, ir nieko daugiau. Žmonės ateina ir išeina, kaip jūros bangos.

Netgi blyškiaveidis, kurio Dievas eina greta ir kalbasi su juo kaip draugas, negali išvengti visuotinio likimo. Galų gale galbūt mes tapsime broliais – pažiūrėsim. Bet mes žinome TAI, ką blyškiaveidis dar tik sužinos kada nors ateityje: mūsų ir jūsų vienas Dievas. Dabar jūs įsivaizduojate, kad valdote savo Dievą lygiai taip, kaip norite paimti mūsų žemę, bet yra ne taip. Jis – Dievas visų žmonių, ir vienodai užjaučia liek raudonodžius, tiek blyškiaveidžius. Jam šita žemė – brangenybė, ir blogai elgtis su žeme reiškia pakelti ranką prieš jos Kūrėją. Blyškiaveidžiai taip pat išeis, nors galbūt vėliau už kitas gentis.

Toliau purvinkite savo guolį, ir vieną naktį jūs uždusite savo nuosavose išmatose. Bet savo žūtyje jūs degsite ryškiai, apimti galingos Dievo liepsnos. Dievo, kuris atvedė jus į šitas žemes ir dėl kažkokios tai ypatingos priežasties suteikė jums galią valdyti ir šitą žemę, ir raudonodžius.

Toks likimas mums – mįslė, kadangi mes nesuprantame, kodėl reikia užmušti bizonus, kodėl prijaukinti laukinius arklius, kodėl trikdyti paslaptingas miško svajones sunkiu žmonių minios kvapu, kodėl kalvas apraizgyti kalbančiais laidais.

Kur želdiniai? Jų nėra. Kur erelis? Jo nėra. Tai gyvenimo pabaiga ir išmirimo pradžia.
Mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą pirkti mūsų žemę. Jeigu mes sutiksime, tai būsime saugūs pažadėtoje jūsų rezervacijoje. Ten mes galėsime pragyventi nedaug likusių dienų taip, kaip norėsime. Kai iš šios žemės išnyks paskutinis raudonodis, o prisiminimas apie jį bus tik debesėlio šešėlis, sklandantis virš prerijų, šiuose krantuose ir miškuose kaip ir anksčiau išliks mano tautos dvasia, nes ji myli šitą žemę kaip naujagimis myli motinos širdies plakimą. Jeigu mes parduosime jums šitą žemę, mylėkite ją taip, kaip mes ją mylėjome. Rūpinkitės ja taip, kaip mes ja rūpinomės. Savo atmintyje išsaugokite šios žemės vaizdą, koks jis buvo, kai jūs ją atėmėte. Ir visomis savo jėgomis, visomis savo mintimis, visa savo širdimi išsaugokite ją savo vaikams – ir mylėkite ją taip… kaip Dievas myli mus visus.

Mes žinom viena: mūsų ir jūsų vienas Dievas. Jam šita žemė – brangenybė. Netgi blyškiaveidžiui neįmanoma išvengti visuotinio likimo. Galų gale mes dar galime tapti broliais. Pažiūrėsim…

šaltinis lietuvių kalbahomosanitus.lt
šaltinis anglų kalba: snopes.com

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 20

  1. Antis žurnalistų says:

    Tą „kalbą“ parašė žurnalistas – tai yra literatūrinis kūrinys.

  2. Romas Kaulinis says:

    Gal glėtum nurodyti žurnalisto pavardę?

  3. Mindaugas Vilkis says:

    svarbiau, kas parašyta.

  4. Jonas Matuza says:

    Jo, kaip sako prancūzai: „seul le con regarde le doigt quand je montre le ciel“.

  5. maldzia says:

    Romui Kauliniui- Henry A. Smith

  6. maldzia says:

    Teisingiau istorija yra tokia:
    Vadas Si’ahl pakilo, padėjo ranką prezidento pasiuntiniui ant galvos ir ilgai kažką klabėjo Lushootseed kalba. Kažkas po to išvertė tą kalbą į Chinook dialektą, o jau iš to trečias žmogus vertė į anglų kalbą. Po kažkiek metų Henry A. Smith’as, remdamasis savo užrašais, parašė spalvingą tekstą, kurį galima rasti čia:
    http://www.chiefseattle.com/history/chiefseattle/speech/speech.htm
    Tuo tarpu čia pateikta „indėnų vado kalba“ yra dar penkta stadija. Tiesą sakant.ji panaši į Smith’o tekstą, bet dar prikaišiota šiuolaikinių antiglobalistinių, multikulturalistinių bei aplinkosauginės ideologijos puošmenų.

    Žiūrėkit vyrai, ką spausdinate. Googlinkit, googlinkit drąsiai.

  7. Romas Kaulinis says:

    Ačiū, už informaciją, maldzia.
    Greičiausiai tu teisus. Bet tai niekaip nesumenkina teksto prasmės. O, pagaliau, nei tu, nei aš nežinome, ką Vadas Si’ahl kalbėjo Lushootseed kalba, ir ko ne. Lygiai kaip ir nežinome, kiek „perliukų“ buvo pridėta vėliau. Spėju, kad teksto prasmė nuo to nepakito. O štai čia tau šiuolaikinio autoriaus tekstas panašia tema. _Vy­das As­tas.
    AR LIETUVIAI PAKARTOS INDĖNŲ TRAGEDIJĄ?_
    http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/20022004/200201/200201012.htm
    Jei turi laiko, džiaugču\iausi, jeigu perskaitytumei. Pagarbiai_Romas

  8. ara-copy says:

    Straipsnis yra perspausdintas ir duoti šaltiniai, kurie labai konkrečiai parodo kas iš kur yra ir kuo remiamasi.
    Šaltinyje anglų kalba yra parašyta, kad tekstas paimtas iš Vašingtono valstijos bibliotekos.
    Šaltinyje lietuvių kalba irgi yra ta pati nuoroda anglų kalba.

    Tai jau nebesuprantu kuo maldzia čia nepatenkintas ir į ką dar žiūrėti spausdinant…

  9. maldzia says:

    Prajuokinote. Šalinis- Snoops 🙂

    Kas tai yra Snoops? atsiverskite titulinį puslapį, štai ką jie sako apie save:
    „Welcome to snopes.com, the definitive Internet reference source for urban legends, folklore, myths, rumors, and misinformation“

    Teisingai, ten yra tas tekstas. Ir ką gi rašo Snoops apie jį?
    „Though undeniably beautiful, the preceding speech is not even remotely authentic. Rather than issuing from the very real Chief Seatle in 1854, those moving words were written by a screenwritter in 1971“

    Visas jūsų tinklapis toks- nepatikrinta antivakarietiška propaganda. Tuo, kad ji dažniausiai ateina per rusiškus šaltinius, net stebėtis netenka.
    Amerikonai nebuvo mėnulyje, 911 žydų darbas ir taip toliau.
    Arba jūs gaunate gerus pinigus, arba jums galvoje negerai…

  10. ara-copy says:

    -> Maldzia
    O kuo jums gerbiamasis nepatiko ta indėnų vado kalba, kuri beje yra skelbiama labai daug kur ir daugumoje atvejų visai ne iš rusiškų šaltinių? Štai jums kitas angliškas šaltinis: http://paganpoet.com/chief-seattle-quotes/ -ką apie jį blogo galite pasakyti?

    Kitas dalykas -kuo rusiški šaltiniai geresni ar blogesni už vakarietiškus? – Jei turi galvą – visada atskirsi kas yra kas, tačiau jei galvoje tik tai – kad gerai viskas kas yra vakarietiška, o blogai viskas, kas yra iš rytų – tada jau ir viešpats Dievas nepadės.

    Kas liečia jūsų teiginį, kad „Visas jūsų tinklapis toks- nepatikrinta antivakarietiška propaganda“ – tai juk čia tik jūsų irgi niekuo nepatikrintas teiginys, siekiant apdergti tai, kas jums nepatinka.

    Mes matome šiandien labai gerus dalykus ateinančius iš Vakarų – tai homosantuokos, homošeimos, juvenaline justicija, kitų šalių okupacija ir t.t. ir pan. Sakysite tai irgi nepatikrinta propaganda?

    labiau pasiruoškite prieš teigdami tokius dalykus, arba apskritai eikite į delfi – ten dėkinga vieta tokiems komentatoriams, kaip jūs.

  11. maldzia says:

    Skelbiate tekstą kaip tikrą, tuo tarpu net jūsų nuorodoje jis vadinamas „nė iš tolo neautentišku“, 
    netgi duodama data, kada jis buvo padirbtas. O pagauti skėsčiajate rankomis kaip
    Vėsaitė- „o kas čia tokio? normalu“… Smulkmena, be abejo, bet daug pasako.

    O iš vakarų į Lietuvą negali ateiti nei blogis, nei gėris.
    Nes Lietuva ir YRA vakarai. Esame ES ir NATO dalis.
    Ir VISADA buvome vakarai.
    Pasiskaitykite Tacitą- jam neabejotinai esame plačiai suprastos Germanijos dalis:
    „papročiai bei apdarai yra tokie pat kaip svebų, tačiau kalba artimesnė britų kalbai“

    Tačiau dėl kitų jis toli gražu nebuvo toks tikras:
    „Abejoju, ar peucinų, venetų ir fenų tautas priskirti germanams, ar sarmatams“.
    „Sarmatų“ ir „Germanų“ priešprieša akivaizdi ir mes tikrai nepapuolame tarp „sarmatų“.

    Vien šito Tacito pasakymo pakanka įrodyti, kad net pats jūsų tinklapio pavadinimas remiasi klastote.
    Dar kartą grįžtant prie spėjimo, kodėl jūs taip darote- kvailumas tai ar pinigai, statyčiau už pinigus.
    Nes esu tikras, kad geopolitinis projektas „įkalkime pleištą tarp Lietuvos ir EuroAtlantinių struktūrų“
    gauna dosnų finansavimą. Obektyviai esate to projekto dalis.

  12. ara-copy says:

    -> Maldzia,
    Matote gerbiamasis, jūsų pats požiūris remiasi nepaneigiamu įsitikinimu, kad tai, ką sakote yra tiesa, todėl diskutuoti su jumis tiesiog beprasmiška.

    Tai ką jūs kalbate apie Vakarus, Nato ir Lietuvą yra net jau nejuokinga, nes nesugebėjote nieko atsakyti į tai, ką sakiau ankstesniame pasisakyme dėl „Juvenalinės justicijos“ (kuri ateina iš Vakarų, nes ten jau yra), dėl „homoseksualų šeimų“ ir jiems suteiktos teisės įsivaikinti normalius vaikus, beje ar domitės tuo, kaip šiandien praregėjo Prancūzijos gyventojai?
    Matyt ne, nes tai griautų jūsų įsitikinimus apie iš Vakarų ateinantį gėrį.
    O apie krizės ištakas gal domėjotės? Ar irgi manote, kad ji iš Rytų atėjo? 🙂 O gal laikote, kad tai eilinis gėris mums iš Vakarų?

    Beje, dėl jūsų cituotų Tacito pasisakymų :

    kas liečia istorinę Sarmatiją ir jos gyventojus sarmatus – tai ši svetainė visai nepretenduoja į jos palikuonis ar atstovus.
    Pasiskaitykite skyrelį viršuje „Apie“ – ten parašyta plačiau.

    Apie jūsų fantazijas dėl finansavimo net nematau reikalo kažką sakyti – vaikų kalbos. Suaugę žmonės tokių dalykų nepatikrinę nekalba.

    O jūsų dievinamų „€uroAtlantinių struktūrų“ ideologija ir ja besiremiantys mūsų valdžiažmogiai iš Lietuvos išvijo kone milijoną žmonių, nerandančių nei darbo, nei lėšų pragyvenimui.

    Ar sakysite čia irgi Rytai kalti ?

    Apskritai gal susiraskite naudingesnį užsiėmimą, nei loti ant kiekvieno, kuris negalvoja taip, kaip jūs norėtumėt ir klijuoti etiketes, neva visi, kas yra prieš „€uroAtlantines struktūras“ , tuo pačiu yra Lietuvos priešai.

    ir apskritai.. pradėkite galvoti – atsigręžkite į vargstančius Lietuvos žmones, į emigrantus ir paklauskite savęs – ką tokio jie blogo padarė, kad negali išgyventi savo Tėvynėje, kuri yra „€uroAtlantinių struktūrų“ dalis ir sekant jūsų logika, turėtų gyventi, kaip inkstas taukuose?

    Galvokite žmogau, juk pagal tai, kad skaitote Tacitą galima manyti, jog esate pilnai suaugęs, tačiau, klausant jūsų ideologinių paistalų šis įspūdis greitai išblėsta.

  13. pilietė says:

    Perskaičiau ir atrodė, kad skaitau seno mūsų žynio žodžius.  Kai žmonija sugrįš prie tokio mąstymo- išnyks daugybė problemų. Nuostabus tekstas, pilnas išminties.

  14. Tadas says:

    Tikrai yra apie ka susimastyti ir ka pergalvoti

  15. Ūla says:

    Apie ką kalbėjo 18 a. indėnų vadas Sietlas, jau įvyko ir vyksta. Viskas labai teisingai įvardinta, todėl Tacitą cituojančiam asmeniui reikėtų nusiimti rožinius akinius…, o gal jis ne šios žemės gyventojas????

  16. Ūla says:

    atsiprašau, kalba pasakyta 19 amžiuje

  17. Kristina says:

    … suprasime, kai pasatysime paskutinį LIDL’ą, o pirkti nebebus už ką :–)

  18. Vytas says:

    Tekstas savo prasme labai teisingas ir aktualus. Ir visai nesvarbu, ar tikrai juos pasakė kadaise indėnų Vadas. Atėjūnai išnaikino aborigenus ( virš 100 milijonų), užteršė žemę (vien GMO augalai ko „verti“). Užteršę savo valdas dabar amerikonai veržiasi į kitas šalis, versdami (kur jėga, kur papirkimu) jų gyventojus priimti jų gyvenimo būdą. JAV – tai aferistų ir žmonių be tėvynės ir tautybės sambūris. Nėra tokios tautos – amerikiečiai. O valstybė pastatyta ne ant tautinių papročių ir tradicijų, o ant ginklo ir jėgos kulto. Ta jėga gali pasireikšti dvejopai: ir ginkluota jėga (jei priešininkas silpnas ir negali „duoti grąžos“) ir papirkinėjimu (pav., opozicinių jėgų rėmimu pinigais kad ir Rusijoje). Bet kokia mokslo pažanga, pasiekimai, atradimai bet kurioje JAV nekontroliuojamoje šalyje yra GRĖSMĖ JAV NACIONALINIAM SAUGUMUI. Ši tezė yra įrašyta JAV nacionalinės strategijos doktrinoje. Todėl ir kyla visokios „oranžinės“ revoliucijos, „arabiški pavasariai“, bet kurios valstybės vadovas, nešokantis pagal JAV dūdelę ir ginantis savo šalies interesus tuoj tampa „diktatoriumi“, kurį reikia nuversti „tautos labui“. Ir tam pinigų negailima. Ir gyvenimas jau seniai įrodė, kad K.Marksas buvo absoliučiai teisus pasakęs, kad nėra tokio nusikaltimo, kurio įvykdyti nebūtų pasirengęs KAPITALAS, jei garantuotas 200 procentų pelnas.

  19. Dalia says:

    Ne svarbu ka zurnalistas parase,bet tai yra tiesa. mintys issakytos gyliai verta susimastyti.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top