Lietuvos žemės ūkio vystymo vizija (kvietimas diskusijai)

                         2015, sausio 24, 8:33 | Sarmatas.LT
-

ĮVADAS

Ekologinė situacija ir dirvožemių pakitimai.

Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos ir nekontroliuojamos chemizacijos užteršti paviršiniai ir gruntiniai vandenys, šalyje mažėja natūralių pievų ir miškų plotai, nyksta laukinė augalija ir gyvūnija. Dirvožemiai užteršiami pesticidais, dėl didelio mineralinių trąšų kiekio didėja vandenų eutrofizacija (Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių medžiagų pertekliaus, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių.), gruntinių vandenų užteršimas nitratais ir t.t.

paveikslėlisDirvožemiai nualinami intensyviu įdirbimu, – jų struktūra pakinta tiek, kad augalai nebegali normaliai įsisavinti maisto medžiagų ir netgi tręšiant didelėmis trąšų normomis žemės ūkio rentabilumas nuolat mažėja. Dėl dirvožemio užterštumo ir struktūros pakitimų (atsirandančių dėl nuolatinio įdirbimo ir organinės medžiagos dirvose mažėjimo) nyksta juos atstatanti mikroflora – mažėja dirvožemių derlingumas, pakinta mikrobiologinė dirvožemio sudėtis, kas sąlygoja dirvų rūgštėjimą, į dirvą (dirvožemį) nepatenka oras ji tampa „negyva“.

Maisto kokybė

Dėl tokio ūkininkavimo maisto produktai yra žemos maistinės vertės, užteršti pesticidų likučiais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Gyvulininkystės produktai, šeriant gyvulius taip augintais pašarais, taip pat užteršti minėtomis medžiagomis bei medikamentais, naudojamais gyvulių šėrimo racione.

Žmonių maisto racionas labai nesveikas dėl maisto produktų gamybos metu naudojamų daugybės kenksmingų medžiagų ir pačių maisto medžiagų neteisingo „reitingavimo“: pvz. gyvuliniai riebalai keičiami pigesniais augaliniais, gyvuliniai baltymai – soja ir pan..

Ūkininkų ekonominė situacija

Sumažėjus žemės ūkio rentabilumui ūkininkai negali išgyventi be subsidijų. Išnaikinus vietinių augalų ir gyvūnų veisles ir bandant adaptuoti atvežtines, nepritaikytas auginimui Lietuvoje – žemės ūkis tampa vis rizikingesnis – naujos kultūros reikalauja didesnės cheminės priežiūros, dėl ko dar labiau teršiama žemė.

Intensyvaus ūkininkavimo modelis, kai naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai, gilus žemės įdirbimas, yra nerentabilus. Suskaičiavus išlaidas, pajamos gautos pardavus žemės ūkio produkciją rinkos kaina, dažnai būna mažesnės (gelbsti subsidijos). Taip ūkininkaujant gaunami didesni derliai, tačiau didesnė dalis pajamų taip ir iškeliauja užsienio pardavėjams už trąšas (išskyrus Achemą), pesticidus, techniką. Valstybė priversta vis didinti išmokas tam, kad padengtų nuostolius.

Ūkininkaujant tradiciškai, atsisakius purškimų, trąšų, sunkiosios technikos – išvengiama didelės dalies nebūtinų išlaidų, gaunamas mažesnis derlius, tačiau jis padengia gerokai sumažėjusias išlaidas, o ir pelnas lieka Lietuvoje.

Intensyvaus ūkininkavimo energetinės sąnaudos – nuolat tręšiant, naudojant pesticidus, herbicidus ir giliai įdirbant žemę – ženkliai didesnės, nei gaunama energija iš užaugintos produkcijos.

Taigi, didesni derliai gaunami tik naftos resurso sąskaita

Ūkininkaujant tradiciškai, be mineralinių trąšų, pesticidų, nenaudojant gilaus žemės dirbimo – energijos sunaudojama gerokai mažiau, negu gaunama iš užaugintos produkcijos.

Neatsakinga ir netgi pavojinga visą žemės ūkį statyti ant naftos resurso kortos, nes įvykus naftos krizei ir ženkliai pabrangus naftos produktams, neišvengiamai bus pažeistas Lietuvos maisto suverenitetas.

Dar viena problema – asmeniniai, mažos šeimos prižiūrimi ūkiai nenašūs, žmonės pervargsta, o jeigu naudojamas samdomas darbas – sumažėja atsakomybė už gaminamą produktą, krenta produkcijos kokybė. Visais laikais našiausias buvo kolektyvinis arba didelės šeimos prižiūrimas ūkis. Kadangi didelių šeimų jau nėra, reikia grįžti prie našaus kolektyvinio ūkininkavimo.

TIKSLAI

Ekologinės situacijos gerinimas.

Ūkių rentabilumo ir savarankiškumo didinimas.

Kokybiško maisto gamyba.

Vietinės rinkos aprūpinimas aukštos kokybės sveikais maisto produktais ir ž.ū. žaliavomis. Maisto suverenitetas – valstybė turi pilnai apsirūpinti visais maisto produktais,

o atliekamus eksportuoti.

VIZIJA

Ekologinė situacija ir dirvožemiai.

Turi būti uždrausti visi augalų apsaugai naudojami pesticidai ir ribojamas mineralinių trąšų naudojimas.

1. galimas variantas: jeigu išlieka valstybės (ar bendruomenės, ar kitos organizacijos) parama ūkiams pagal įvairias programas – skatinami mišrūs, uždaro ciklo ūkiai, kuriuose visos atliekos (mėšlas, šiaudai ir pan.) sunaudojami dirvos gerinimui.

Ūkiai, kurių realizuojamoje produkcijoje randama pesticidų ar kitų kenksmingų medžiagų, netenka teisės į paramą bent penkeriems metams. Numatomos baudos už pesticidų naudojimą ir mineralinių trąšų naudojimą virš nustatytos normos.

2. galimas variantas: kuriamos pelno siekiančios organizacijos (pvz. asociacijos, bet gali būt ir privatus kapitalas), dirbančios tik su ekologiškai užaugintomis žaliavomis ir užsiimančios aukštos kokybės maisto produktų ir žemės ūkio žaliavų rinkos kūrimu. Superkančios iš ūkininkų perteklinę produkciją ir ją perdirbančios iki galutinio produkto (pvz. mėsos ir pieno produktų perdirbimas, duonos kepyklos, linų apdirbimo įmonės ir pan.) tuo pačiu kontroliuodamos ūkininkų auginamos produkcijos kokybę per kainas.

Ekologinio ūkio statusas turi keistis – ekologiniu laikytinas ne pasyvus, t.y. neteršiantis, bet aktyvus, t.y. didinantis produktyvumą, gerinantis dirvožemį ūkis.

Skatinama ekstensyvi gyvulininkystė (pieniniai galvijai, avys, kiaulės), tokia pat ganyklinė paukštininkystė (vištos, žąsys, kalakutai), ekologiška sodininkystė.

Taip pat ekologiniame ūkyje negali būti naudojamas gilus dirvos įdirbimas arba jis turi būti ribojamas iki pvz. vieno karto per 3–4 metus.

Nemokamos jokios išmokos už pasėlius ir kt. naudmenas. Ūkininkai skatinami kainų skirtumu. Valstybinės ir kitos perteklinę produkciją superkančios ir su ūkininkais sutartis sudarančios įstaigos privalomai nustato skirtingas kainas už skirtingos kokybės produkciją. Brangiausiai mokama už ekologiškų mišrių ūkių produkciją, o pigiausiai už specializuotų. Jeigu tręšiama mineralinėmis trąšomis – produkcijos kaina mažėja, jeigu auginama natūraliai – didėja. Lygiagrečiai vykdomas švietimas apie maisto kokybę, skatinant visuomenę nepirkti neekologiškos produkcijos.

Ribojami monokultūrų (javų, techninių kultūrų, daržų) plotai, į didelius laukus privalomai įterpiant ekstensyvias ganyklas ar ekologinius sodus. Vientisas monokultūrinis laukas negali būti didesnis kaip 10 ha, o didesniuose plotuose ne mažiau 50 proc. turi sudaryti kas nors iš išvardintų variantų: miškas, natūrali pieva, kita natūrali augimvietė, ekstensyvi ganykla ar ekologiškas sodas (su natūralia žoline danga).

Įvedamas „ekologijos“ mokestis už ūkyje naudojamą ž.ū. techniką. Koeficientas skaičiuojamas pagal technikos galingumą: kuo galingesnė technika (sumuojant visą turimą techniką), tuo didesnis mokestis. Tai turi paskatinti ūkininkus be reikalo nenaudoti galingos technikos ir ieškoti variantų kaip apsieiti be jos. Negali būti jokių technikos pirkimo kompensavimų. Taip pat kompensacijų už kurą.

Žemės nuosavybė. Valstybinė, privati ir kolektyvinė.

Prioritetas: valstybinė ir kolektyvinė žemės nuosavybė.
Privačios nuosavybės dydis ribojamas.
Iš valstybės nuomojamų plotų dydis neribojamas.
Kolektyvinės nuosavybės dydis neribojamas, bet nustatomas maksimalus žemės plotas, tenkantis vienam kolektyvo nariui (pvz. 20 ha).
Žemės ūkio paskirties žemę nuosavybėje gali turėti tik ūkininkai, tiesiogiai vystantys žemės ūkio veiklą. Taip pat tik kolektyvai (organizacijos), tiesiogiai vystančios ž.ū. veiklą.

Ūkininkavimo būdai

Ūkio dydis neribojamas. Kadangi Lietuvoje didžiausią žalą daro dideli monokultūrų plotai ir intensyvus žemės įdirbimas (neskaitant teršimo pesticidais, kurį būtina besąlygiškai uždrausti), palaikomi ir skatinami tokie ūkininkavimo būdai, kuriems nereikia intensyvaus dirbimo: pvz. ganyklinė gyvulininkystė, ekologiška sodininkystė ir daržininkystė, javų ir techninių kultūrų auginimas su paviršiniu dirvos įdirbimu.

Prioritetinės ūkio sritys

Statusai (švarios gamybos ūkis, natūrinis ūkis, kultūros paveldo ūkis).

Skatinamas vietinių, genetinio paveldo kultūrų ir gyvulių auginimas: pvz. pieninė galvijininkystė, lašininių kiaulių, žąsų, rugių, linų auginimas.

Palaikomos organizacijos, gaminančios tautinio paveldo produktus iš supirktos produkcijos. Skatinamos ūkininkų kooperacijos, gaminančios galutinį produktą ir jį parduodančios vietinei rinkai. Skatinami ūkiai, turintys savo veislininkystės bazę.

Įsteigiamas prestižinis “Kultūros paveldo ūkio” statusas. Kultūros paveldo ūkis (KP) – tai mišrus natūrinis ūkis, kuriame auginamos tradicinės kultūros ir kuris pilnai apsirūpina savo maistu bei žaliavomis ir realizuoja jų perteklių.

KP ūkyje vyksta produkcijos perdirbimas iki galutinio produkto, o ūkininkavimo būdai atitinka tradicinius natūrinio ūkininkavimo būdus. KP ūkis turi savo veislininkystės bazę ir t.t. Tokiems ūkiams turi būti taikomos mokesčių lengvatos iki visiško atleidimo nuo mokesčių. Turi būti imamasi visų priemonių, skatinančių atkurti tradicinį mūsų krašto ūkio modelį.

Žemės ūkio mokslo įstaigos. Mokslo įstaigos įpareigojamos užsiimti vietinių augalų ir gyvūnų veislių genofondo palaikymu.

Genofondinių žemės ūkio augalų ir gyvūnų veislininkystė – valstybės remiama sritis.
Remiami ir ūkininkai, kurie prisideda prie veislininkystės ir yra kontroliuojami mokslo įstaigų.
Visos naujos veislės turi privalomai praeiti rajonavimo procedūras.

Švietimo įstaigų prioritetai:

rengti ekologinio, mišraus ūkininkavimo specialistus ir selekcininkus, didinti vietinių augalų ir gyvūnų veislių produktyvumą, kartu didinant produkcijos kokybę, palaikyti ir prižiūrėti eksperimentinius ūkius, kuriuose vykdomi vietinių kultūrų ir vietinių veislių bandymai ir veislininkystė.

Valstybės (bendruomenės, kitos organizacijos) vaidmuo palaikant žemės ūkį

Valstybė nustato žemės ūkį prioritetine šalies ūkio sritimi.

Valstybė ar kita organizacija planuoja maisto produktų ir žaliavų poreikį vietinėje rinkoje ir atitinkamai reguliuoja produkcijos supirkimo kainas. Taip pat numato eksporto galimybes ir kuria išorinę rinką unikaliems tautinio paveldo produktams. Nustato ūkininkų skatinimo mechanizmus per kainų politiką ir represinius mechanizmus. Rengia valstybinius užsakymus, sudaro sutartis su stambiais ūkininkais ir kolektyvais.

Tuo gali užsiimti ir privatus kapitalas, ir ūkininkų kolektyvai (skatinimu, užsakymais, eksportu). Kuria kontroliuojančias įstaigas, kurios kontroliuoja žemės ūkio produktų kokybę, ūkininkavimo būdus ir baudžia už ūkinius nusikaltimus: pesticidų naudojimą ir pan..

Už piktybiškus nusikaltimus baudžiama iki ūkio išvaržymo. Atleisti nuo mokesčių švariausios gamybos ūkius, turinčius “Švarios gamybos” (ekologinio) ir KP ūkio sertifikatą.

Mokesčių nesurinkimą kompensuos valstybinės įmonės, vykdančios aukščiausios kokybės produktų eksportą.

Valstybė nustato didesnius mokesčius specializuotos gamybos ūkiams, taip pat organizacijoms, perdirbančioms ar parduodančioms įvežtinius maisto produktus. Atitinkamai sumažinami mokesčiai perdirbančioms ir parduodančioms vietinius maisto produktus.

Supaprastinami maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai.

Supaprastinami valstybinės augalininkystės tarnybos reikalavimai.

Valdas Stokna

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimų 8

  1. Aštrus says:

    Kaip žemes ūkio ministerijai vadovauja specas pagal profesiją bibliotininkas,kaip gimdyves gydo šaltkalvis- genekologas,tokia šalys atsiranda ant katastrofos slenkščio.Ne be reikalo keliamas šis katastrofiškas ekologinis reiškinys.Nereikes nei atomo,ištirpsime per vandenį,orą maistą,kaip pavasario sniegas nuo galingos chemijos.Manoma,kad nuo užteršto maisto vandens ,oro intensivūs vežiniai susirgimai vyrai tampa nevaisingi ypač Skandinavijoje,Prancūzyjoje ir kitur.Minetos šalyse aukštas žemes ūkio išvystimo lygis.Juk LR buvo likviduotos ūkiams tiesiogines išmokos ,kurie „gyde“ savo dirvas nuo cheminio brūdo.Kad „išgydyti“ dirvą butina 7 metus duoti žolei augti,jos nešienaujant,nes šienaujant dirvos paviršiuje auganti samana bus sunaikinta,o samana pats geriausias vaistas išvalant dirvą nuo chemijos.NMA reikalavo padal bibliotininko-ministro starkewič nurodymą nušienauti laukus ir žolę išvežti iš lauko.Ar galima bukiau sugalvoti ,žole tai juk trąša,o jam laukas asocijuojasi su tuščia knygų lentiną ,lentina turi buti švari.Tokio veiksmo neatlikus buvo likviduojamos tiesiogines išmokos.Autorius rašo jeigu javuose bus rąsta pesticidų, tiesiogines ž.ū.išmokos bus likviduotos.Stebuklų nebuna jeigu dirva buvo teršiama mineralinemis,purškiama pesticidais,tai tokiai dirvai išsigydyti kaip minejau reikia min. 7 metų audinti žolę,samaną jos nepjauti,tik po to bus eko produkcija.Reikia suprasti,kad LR žemes ūkis nebegaus tiesioginių išmokų, nes kaip mus vadino starkewič“ sofos ūkininkų“ šalyje nera daug.Kaip „gydoma“ dirva iš žemes ūkio nera jokių pajamų tik mokesčių išlaidos,tik užsispyre ūkininkai be paramos gali „išgydyti“ savo dirvas.Trešiant dirvas mimeralinemis,purškian herbicidais iš 1ha prikuliama 6 tonos javų.Auginant javus ekologiškoje dirvoje ir trešiant ją organiką prikulsime tik vieną toną javų.Sveikas maistas turi tureti savo kainą.Kaip arteja numatyti reikalavimai del mažų gabaritų lengvos technikos butina reikalauti ir LR vyriausybes,kad jinai be pelno pradetų tiekti Kinietišką,pigią,vengvą mažų gabaritų žemes apdirbimo techniką.Dabar prekybos traktoriais sistemoje kovinių tankų didžio traktoriai,kitas ž.ū. inventorius,ir pardavimo kaina atitinka kovinio tanko kainai.

  2. Valdas says:

    Sveiki .Kad žemė atsigautų būtina kad dirvožemyje būtų organikos  ir mikro organizmai ją skaidytų. Tas procesas ir vadinamas derlingumu.

  3. Dovydas says:

    ….dabar tokia bloga padėtis, kad sveikintina bet kokia diskusija,klausimo kėlimas, kuris turi potencijos peraugti į veiksmą…. Nors manau, kad yra žmonių, net žmonių grupės, kurie nediskutuoja , o daro….

  4. Nesamone says:

    Autoriaus rasliava- tai visiskas nesamoniu rinkinys.Jusu ziniai Lietuvoje misku plotai nemazeja, bet palaipsniui didinami.Kad reikia gryzti prie ‘nasaus kolektyvinio ukininkavimo’ tai cia jau atviras tyciojimasis, jusu taip megstamoje rusijoje toks straipsnis seniai butu istrintas, bet mes gi Lietuvoje, pasireiksti leidziama visiems, net tokiems kaip jums…

  5. Prijaučianti says:

    Pritariu idėjoms 99 proc. Klausimas, ką toliau daryti ir kaip įgyvendinti?

  6. Ineta says:

    žinant kiek maisto išmetama…. reikalingas kitos požiūris ir į ūkininkavimą, ir į perdirbimą, ir į prekybą maistu, ž.ū. produktais.

  7. Kestutis says:

       Cia tikrai reikia diskusijos, matomai norai autoriaus gerasirdiski, taciau, kiek as pastebejau, tai pagrindinis Lietuvos ukininku (turiu galvoje didziaja dali, kaime gyvenanciu ir turinciu zemes, neitraukiu cia stambiuju, ir jau suklestejusiu, kad ir su mazesniais ukiais) galvos skausmas yra tai, kad nera kur deti savo produkcijos, o ir norint ja realizuoti pagrindine beda yra ne tik zemos kainos, bet ir galybe biurokratiniu kliuciu su kuriomis eilinis kaimo zmogus nepajegus susidoroti. 
      Kita vertus islieka stipriausi, nes zmogaus nevertinancio zemes nepriversi jos pamilti ir arti laukuose nuo ankstyvo ryto iki vakaro.
      Del didesnio reguliavimo zemes ukyje taip pat nesu linkes sutikti, jau tiek  prireguliuota, kad taip ir norisi pasakyti „aciu nebereikia“. 
      Kam riboti technika? Drystu teigti, kad neskaitant stambiuju ukiu, visuose likusiuose technikos yra dar netgi per mazai.. O jei ir buvo palyginta tanko ir traktoriaus kaina, tai dziugu, kad zmogus perkasi traktoriu…
      Sviesti reikia ne studentus (juk didesniosios ju dalies tikslas ir bus dirbti didziosiose ukiuose, arba kurti nasius produktus, kad kuo didesni pelna anie gautu), juk tiek didelio tiek mazo ukio savininkas ir pats zino visas tas specifines ukininkavimo zinias ir be universitetu pagalbos, sakyciau reikia kurti programas, idejas kaip is mazo ukio seimynai kaime isgyventi, kas beje siuo metu ir taip jau daroma, kad ir su minimaliu valstybes palaikymu..
      Pries kalbant apie siekima istumti chemija is ukininko darzo, pirmiau vertetu pabandyti paciam bent jau ant kokio 1ha prasiauginti bulviu, avieciu, slyvu grynai ekologinemis salygomis, na o po to padaryti isvadas.. Gal autoriaus nuostata siuo atzvilgiu ir nebebutu tokia kategoriska… Kita vertus nesakau, kad chemija yra gerai, ir be jos galima gauti neblogu derliu, taciau tai jau daugiau priklauso nuo paties ukininko apsisprendimo ideti dar daugiau pastangu, dometis naujausia informacija sia tema, nei, kad nuo valdzios nurodymo..

  8. Antanas says:

    Išnuomavome žemę ir po dešimties metų ji tapo raudonu moliu. Nuomininkas ne tik grūdus išsiveža, jis ir šiaudų mepalieka. Na įberia kažkiek mineralų, tačiau humuso kiekis , o kartu ir sliekų – katastrofiškai mažėja.
    Mažame, irgi menko derlingumo sklype išbandžiau penketo laukų sėjomainą ir žemelė pajuodavo. Schema:
    -bulvės;
    -grūdinės;
    -dobilai;
    -dobilai;
    -juodasis pūdymas.
    Suprantama, tai ne intensyvus ūkininkavimas, Kiti net šaiposi, tačiau po 10-15 metų pavydės man žemės kokybės.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top