P. Šliužas: Dar yra laiko pašnekėti, pasvarstyti ir nutarti

2013, sausio 30, 12:07 | kategorija LPT | atsiliepimų (25) | peržiūrų 1 898 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisGal tai paskutinis mano rašinys? Neabejotinai rasis ir tokių, kurie tik apsidžiaugs, kad Šliužas liausis tarškęs mulkiams (čia anot komentatorių), bet tai irgi tiesa, nes protingesni žmonės suvokia aplinką tokią, kokia ji yra. Gi neišmanėliams ir bandoma aiškinti tai, ko nesimato iš pirmo žvilgsnio. Noriu dar kartą išbandyti Redaktoriaus kantrybę, nes šis vienintelis gal iš kokio šimto mano vadintinų kolegų drįso publikuoti tai, ko kiti atsižegnojo. Ir nė žodelio neiškirpo!

Juokui pasakysiu, kad po vieno iškastruoto televizijos pasakojimo geras pažįstamas režisierius skambina ir siūlo – daryk laidas apie sveiko maisto gamybą ir vargo nematysi.

Broleli, sakau, neturiu aš vargo. Jokio. Ir problemų neturiu. Jokių. Turiu tik rūpestį, kad jūs aplink mane ir kartu gyvenantys pridarėte galybę nesąmonių, ko blaivesnis protas negali pagimdyt. Praregėkit, kaip maži kačiukai ir imkitės iš naujo pažinimo džiaugsmo.

Pirmiausia derėtų suprasti, kad pinigai nėra vertės matas. Kai bandoma daiktui nustatyti kainą, tai visai nereiškia, kad tai nors kiek atspindi vertę, nes tikrieji pinigai jau išnyko. Vertė ir kaina gali sutapti tik atsitiktinai tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku.

Anksčiau spausdinti banknotus ir susieti juos su auksu buvo įprasta. Iki 1971 m. JAV galiojo aukso standartas, kol prezidentas R.Nixonas jos nepanaikino, nes imta keisti popierius į auksą ir neužteko šio metalo rezerve.  Dabar liko tik ženklai, kurių skaičius jau begalinis. O tai tas pat, kaip erdvę matuoti kilogramais.

Vertė ir kaina gali sutapti tik atsitiktinai tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Maždaug šitaip: prie parduotuvės susitikau girtuoklį, kuris gavo labdaros butelį pieno, o aš turėjau butelį alaus. Aš to skiedalo negeriu, o jam nepatinka pienas. Apsikeitėm beveik vienodai.

Kitas pavyzdys iš sovietmečio, kai buvojau Maskvoje Kremliaus muziejuje (Oružeinaja palata). Ten apžiūrinėjome Rusijos carų brangenybes ir labai jau gudriai gidės paklausėm, kiek jos kainuoja rubliais. Pastaroji taip pasakė, kad nuraudome visi – tai neįvertinama pinigais.

Nuo to laiko niekada nedrįstu kartoti tokios  nesąmonės, kai reikia išreikšti vertę. Ir dabar, kai mes pradėjome žmogaus gyvybę, žemės hektarą, garbę ir orumą skaičiuoti pinigais, lioviausi protą vertinęs kaip dvasingumą. Seniai supratau, kad ekonomika nėra joks mokslas. Ypač tai akivaizdu, kai skambiausi mūsų šlovingo krašto ir dar gražesnių bankų ekonomistai rypuoja, kad reikia didinti vartojimą ir tuomet gyvenimas pagerės. Griūnu iš nuostabos ant lovos ir bandau daugiau įkvėpt oro, kad taptų kelis kart geriau.

Tačiau ima svaigti galva ir tada paaiškėja, kad reikia optimizuoti vartojimą, jei nori būti sveikas, laimingas ir regėti gražią ateitį. Kuo daugiau aš valgysiu, tuo daugiau reikės dirbti, daugiau suplėšysiu batų, ratų, supleškinsiu kuro ir t.t.

Kuo didesni namai, daržai, lentynos ar limuzinai, tuo daugiau rūpesčio. Ir kam nuo to geriau – ogi tam, kuris nieko nedaro, bet apie ekonomiką liežuviu mala. Paprasčiau tariant, dabartiniai ekonomistai vadintiname kapitalistiniame pasaulyje yra lygiai tas pat, kaip sovietmečiu buvo partinių organizacijų sekretoriai.

Tuomet ekonomistai irgi neva dirbo, tik jų užduotis buvo apkarpyti atlyginimus. Juokingiausia, kai man teko klausti beveik visų dabar ekranuose nuolat tupinčių pranašų, kaip apskaičiuojamas tariamas bendrasis vidaus produktas? Nė vienas! Nė vienas to nemokėjo net paaiškinti!

Teko griūt… Ir čia dar vienas elementarus paaiškinimas – mokslas turi būti grindžiamas bent kokiu  nekintančiu sutartiniu vienetu, o pinigas (euras jis ar koks mauras) geriausiu atveju – lengvas popierėlis. Tai ženklas, kad vertybę pardavęs, turtą paleidai vėjais ir po kurio laiko galėsi jos ieškoti kaip pernykščių lapų. Graudu.

Antra baisi mūsų laiko tiesa vertės požiūriu ta, kad dirbantis žmogus visada paliekamas kvailesniu už parazituojantį, nes net ir atsiskaitant tais vėjo pamušalais, sotus biurokratas jų pasiima kelis kart daugiau, nei realų produktą kuriantis.

Net sudrebu, kai tarkime mūsų rajono savivaldybės tarnautojai sako: einu į darbą. Ir visų kitų tuomet bandau paprašyti – apsikeiskime darbo produktais. Žiūri baltom išverstom akim toks veikėjas ir durnu mane regi. Reikia darbininkų, reikia tarnautojų, reikia stiprių ir silpnų.

Jų negali nebūti, bet ne šitaip! Geras būtų pavyzdys iš kaimiško vasaros gyvenimo, kai gyvulius ima pulti visokie kraujasiurbiai. Kol jų vienas kitas, karvė ėda, guli, uodega tvoja labai sopančiai geliančiam, bet viskas ramu.

Tačiau kai tų parazitų puola tūkstančiais, ramus gyvulys nutraukia net grandinę ir lekia laukais, arba tvartan, jei turi gerą šeimininką. Gali ir nugaišti kitas. Ką tada veikti parazitams – irgi dvėsti, arba ieškoti kito gyvulio. Tik jau nėra kaime karvių.

Mūsų krašto produktyvūs gyvuliai išlakstė po pasaulio laukus, nes tvorą sovietinę lyg ir išardėme. Ar mes patys, ar mums leido ją griaut koks jankis, dar klausimas. Bet bemaž visoms šalims labai naudinga turėti pigaus lietuviško kraujo, kai už jį pakanka duoti spalvotų popierėlių ir pašaro apšildytame barake.

Vadinamieji vakariečiai pasimokė iš sužvėrėjusių nacių ir dabar nekankina pigios darbo jėgos, o dailiai ja naudojasi. Mūsų inteligentai galvoja, kad į nušluotą Lietuvos teritoriją tie patys eurojunjonistai atveš kitų gyvulių ir visi parazitai galės sėkmingai maitintis.

Tai vadinama užsienio investicijomis ir darbo vietų kūrimu. Tik vargšeliai libera… ir ko…, ir soc…, ir kitokie partaigenosen nesupranta, kad anie turi labai tvarkingą, supratingą, gerai pakaustytą vadinama europine teise savų parazitų komandą ir daugiau jų nereikės.

Na, vienam kitam dėl įvairovės, ar tautinio pažinimo bus leista baigti galabyti savus ir muštruoti kokį turką ar kiną. (Nors klausimas, ar kinai visko neperims?) Tad maždaug po dešimties metų, kai aš jau ruošiuosi lįsti į pečių Kėdainiuose, turėsiu progą dar kartą įsitikinti savų įžvalgų teisingumu. Gera bus, ar apmaudu, tada pasakysiu.

Na, vienam kitam dėl įvairovės, ar tautinio pažinimo bus leista baigti galabyti savus ir muštruoti kokį turką ar kiną.

O dabar dar sakau, ką matau. Visiškas absurdas vadinamoji daugiabučių renovacija. Tikri statybininkai nutilo, nes aplipdymas gelžbetonio visokiais sintetiniais skydais –  niekingas snargliavimasis. Tai specialistų nuomonė.

Kiti įžvalgūs mano bendraminčiai tai vadina barakų ruošimu kitataučiams talpinti. Niekas iš supratingesnių žmonių nedrįsta vertinti daugiabučiopaveikslėlis nekilnojamu turtu. Tai griautini laikini statiniai, arba būsima muziejinė ekspozicija. Kvailybei. Visi įžvalgesni žmonės jau įsikūrė nuosavuose namuose, ar sodybose, ar net buvusių sodų nameliuose, ar šiaudų kūgiuose. Bet ant žemės. Kai kurie neplanuotoje vietoje, tai jiems dabar kraujasiurbiai didina žemės mokestį. Dar vienas smūgis, kurio neįvertina dažnas. Nedora imti mokestį už gabalėlį žemės nuo žmogaus, kuriam lemtis ar dievai skyrė tai nuo amžių gyventi.

Toliau, jei lietuvių tauta norėtų gyventi, šiandien pat visas jėgas reikėtų skirti naujų nedidelių namų ar jų kompleksų statybai, kur pirmiausiai turėtų kurtis jaunos šeimos, jau turinčios, ar planuojančios susilaukti bent trijų palikuonių. Tai būtų pradžioje lyg valstybinė ar kooperatinė nuosavybė.

Beje, pas mus niekas nenutuokia, kaip veikia pastaroji sistema, nes net Konstitucijoje apie ją net neužsimenama. Nerandu Lietuvoje nė vieno tikro kooperatyvo, kurių apstu Danijoj, Švedijoj, kitose šalyse. Tad tokių namų ar net miestelių niekas negali parduoti, nes tai nekilnojamas turtas. Ne prekė!

O kaip tai padaryti, net neįtikėtinai lengva. Juk beveik visa žemės reforma buvo daroma neteisėtai ir aplink miestus puikuojasi perkelta žemė, ko niekur žemės rutulyje nepadaryta. Galima lietuviškas durpes išvežti, juodžemį, molį, žvyrą, akmenis, medžius gabenti, bet teritorijos perkelti niekas nesugalvojo. Tik lietuviški gudručiai.

Tad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi prigimtinę teisę į gabalėlį teritorijos, už kurią niekam neskolingas. Bent po hektarą lengvai padalinu. Jei kam ji nepridera naudotis, perima kitas ir tada moka nuomos mokestį.

Tai čia toliau. O dabar piniguočiai galėtų aukcionuose pjautis dėl prestižinių vietų, tačiau vadinamos lėšos tektų valstybinėms reikmėms. Bet vėl, pirmiausiai reikia valstybės, kurios jau nėra realiai, o greitai nebus suvis.

Mane žavi rusų mužikai. Jau pralošę Aliaską anais laikais, paskutiniais amžiais galvas guldė „za rodinu“. O mes parduodam už spalvotus popierėlius, net ne už aukso dolerius. Keturiasdešimtaisiais  nepirstelėjom prieš sovietus, o dabar patys pasiūlėme perimti Lietuvos žemę, miškus ir vandenis užsienio subjektams pagal Konstitucinį įstatymą.

Užuot svarbiausius klausimus sprendę visuotinu doru referendumu, pasiskyrę save išrinktaisiais nupjovė pagrindinį valstybingumo kamieną. Primenu, kad kitų metų gegužėje prasidės nevaldoma šalies parceliacija.

Dar yra kiek laiko pasišnekėti, pasvarstyti, susitelkti ir nutarti. Bet reikia mokėti ne tik raides pažinti, o mintį pagauti. Net stebiuosi, kaip nė vienas žurnalistu prisistatantis lietuvis nepabando propaguoti vengrų ryžto ir sprendimų prasmingumo.

Praėjusių metų gruodžio 17 d. jų parlamentas paskelbė Vengrijos teritoriją nacionaline vertybe ir paralyžiavo bet kokią prekybą žeme net tarp savų.

Dvėsinga ES tyli irgi, nes dabar dreba jau ir dėl anglų. Nesvarbu, ar ši imperija grius greit, ar ne, bet pardavę teritoriją kitų valstybių nuosavybėn, bet kokioje ateityje turėsime kariauti su jomis, jei norėsim išsilaisvint iš vergijos. O tai ne anekdotas apie Lansdbergį ir Vaišvilą.

Priminė bičiulis anądien užrašą ant Perlojos paminklo:

VYTAUTE

DIDYSAI!

GYVAS BŪSI

KOL GYVAS

BENT VIENAS

LIETUVIS.

Kai panagrinėji mūsų praeitį, darosi saldu. Kai lankiausi Nyderlanduose ar Šveicarijoje, juodai pavydėjau tų kraštų žmonėms, kurių sodybose matosi prosenelių, senelių, tėvų ir vaikų darbo grožis.

Kelios kartos kaupia savo šeimos ir valstybės turtą. Kai dairausi po savo apylinkes, regiu tuščius melioracijos nusiaubtus kalvotus laukus, kur dar prieš penkiasdešimt metų virė Znaidauskų, Andriūnų, Kačinskų, kitos šakos Šliužų gyvenimai.

Auga dar keli uosiai toje vietoje, kur gatviniame kaime prieš šimtą metų trobą kūreno mano senelis. Perkeltų tų namų sienojų tebėra ir dabartinėje sodyboje, kur aš tvarkingai senstu baugiai žvelgdamas į bjauriai burzgiančius trijų vėjo jėgainių sparnus. Sunkiai suprantama, kai užsienio pinigais užimtoje kaimo žemėje neaiškūs tipai išpjovė keliolikos metų mišką ir malkas pardavė buvusiems tų žemių artojams, kurie sugrūsti į gyvenvietę.

Pardavė nebrangiai. O aš norėčiau paklausti keliolikto premjero: mylimasis, kaip manote, ar labai pigiai pirksite biokurą žadamoms miestų katilinėms, kai Lietuvos žemė, miškai ir vidaus vandenys taps užsienio subjektų nuosavybe?!

Žinau, kad atsakymo nebus, kaip nebuvo iš prezidentės, daugelio Seimo narių ir kitų valdžios veikėjų. Padusau pas juos lakstydamas, todėl ir lioviausi. Liko kreiptis į menkus tautos likučius. Sakiau tai aname rašinyje ir džiaugiausi atsiliepusiais. Dar per mažai. Romas ragina visaip rėkti, bet kiek to balso girdėt tuštėjančiame kaime.

Romas – tai aš. Kaulinis. Nuo žodžio kaulas. Dzūkas. Gyvenu Kaune už Aleksoto tilto, kurį pereiti kadaise reikėjo trylikos dienų. XIX a. pradžioje tai vadino ilgiausiu tiltu pasaulyje. Kai gyvenome po caro padu.

Kai puola priešas, tauta susivienija, nes mato priešą ir ginasi visomis išgalėmis kad išliktų savimi, turėtų savo valstybę, ūkį, kultūrą ir švietimą, pati kurtų ateitį, augintų vaikus. Bet kaip elgtis, kai priešas nematomas?

Sėlina tyliai, teikia labdarą ir paramą, kalba nemūsiškai, bet meiliai, žada daug daugiau, nei komunistinis rytojus… Tauta užhipnotizuota… Jei sovietai į Sibirą ištrėmė maždaug 300 000 lietuvių, tai šiandien beveik milijonas mūsų tautiečių jau patys tapo tremtiniais vaikydamiesi kapitalistinę svajonę ir spalvotus popierėlius.

Kai puola priešas, tauta susivienija, nes mato priešą ir ginasi visomis išgalėmis kad išliktų savimi, turėtų savo valstybę, ūkį, kultūrą ir švietimą, pati kurtų ateitį, augintų vaikus. Bet kaip elgtis, kai priešas nematomas?

Viskas dabar teisėta?! Vsio zakonno, t.y.all legal. Ar juntamas skirtumas?

Teisinga ir Teisėta nėra lygiavertės sąvokos. Ir daugybė nusikaltimų pasaulyje daroma prisidengiant įstatymo teisėtumu. Tik pirmiau buvo teisingumo supratimas, o paskui atsirado Teisė. O Teisė paskui ėmė gyventi savo gyvenimą neatsigęždama Teisingumo pusėn. Ir visi nusikaltimai gali būti teisėti.

Todėl kiekviena tauta privalo turėti galimybę nedorus įstatymus keisti ir taisyti, kol jie visiškai atitiks teisingumo sampratą. Gerai apgalvota ir visuomenėje apsvarstyta tokia sistema daugelyje šalių fiksuojama Konstitucijoje. Tai labai ryškiai buvo daroma ir ikikarinėje Lietuvoje, nes tautos atsiklausimo keliu Jos buvo priimtos net trys: 1922, 1928 ir 1938 m.

Išmintingi mūsų valstybės veikėjai nelaikė Konstitucijos šventa karve, o svarbiausiu dokumentu, kuris privalo keistis pagal vidaus ir išorės gyvenimo aplinkybes. (Referendumui surengti ten buvo įrašyta 50 000 parašų).

Tad tik neišmanėlis ginčys, kad to meto Lietuvos Valstybės autoritetas, ūkis, kultūra ir švietimas nesivystė realiai regimais pokyčiais. Gi dabar jau nusiritome į visišką pelkę, kuri praris visas minėtas vertybes.

Priežastis labai akivaizdi. Priėmę skubotai dabar veikiančią Konstituciją visuotinu referendumu, tam tikrus jos straipsnius keisti suteikėme teisę Seimui neatsiklausus Tautos. Tai ir daroma be išimties. Teisėta? Bet ar teisinga? 47 str. pakeitimai atima tautai galimybę išsaugoti teritorinį vientisumą, mes prarandame Tėvynę! Kas leido?

Į lagerius mūsų buvo ištremta 300 000. Daug? Daug. Bet lygiai tiek parašų šiandien reikia surinkti tam, kad galėtume tautos valia išspręsti mums rūpimą svarbų klausimą! Kažkoks nelemtas sutapimas.  Tad pirmiausia susigrąžinkime referendumo teisę, kuri lyg ir yra, bet praktiškai negalima.

Dar baisiau, kai net to paties Seimo iniciatyva surengto referendumo rezultatai ignoruojami. Tai baisiau už bolševizmą… Nepatinka kam Šliužas, rašykite Kauliniui: romaskaulinis@gmail.com, bet burkimės kooperatiniam darbui – susigrąžinti Tautos suvereniteto galią. Visaip aptartas protingas sprendimas įvertinus kitų šalių praktiką būtų: dešimt procentų rinkėjų, dalyvavusių paskutiniuose visuotinuose rinkimuose, nes tikrai neaišku, kiek tų sąrašuose nurodytų asmenų yra Lietuvoj ir ar iš viso jie gyvi?

Pranciškus mano, kad pakaks šiam rašiniui. Tik labai prašau visų gerai skaitančių susirasti internete latvių kompozitoriaus Imanto Kalninio sausio 27 d. sielvartingą laišką, kuriame regimas mūsų kaimynų tragizmas šiandieninėje klampynėje: „Visi, kurie nori išsaugoti save ir savo tautą, šiandien turi būti vienuose apkasuose. Mes negalime būti įrankis senos raganos Politikos letenose.“

Pagarbiai P.A.Šliužas ir R.Kaulinis

šaltinis: 15min.lt


pasidalink!

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

Sarmatai

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 25

  1. ridikėlis says:

    Sveiki.
    Kaip tik klausausi ir Jūsų interviu „prie pietų stalo“.
    Džiugu išgirst, kad ne aš vienas toks. Apmaudu, kad mūsų žurnalistai tokie riboti…
    Mirktelėkite, kaip Jus rasti. Būtų įdomu pabendrauti apie perspektyvas 🙂
    Kad nesulauktumėte nereikalingų trukdžių, galima siusti SMS: +370 617 39876.

    Pagarbiai. R.

  2. Stasys says:

    Nebuvau, Pranciškau, pinigų vergu ir nebūsiu. Nepardaviau savo Tėvynės ir neparduosiu. Visaip prisidėsiu ir palaikysiu Jus, kad ši beprotybė būtų sustabdyta. Lietuvos žemė yra tautos nuosavybė ir joks išrinktasis neturi teisės jos parduoti.

  3. Romas Kaulinis says:

    Stasiui. Džiaugiuosi sutikęs bendramintį. Tad nepasimesk ir prisidėk prie švento reikalo. Parašyk man romaskaulinis@gmail.com arba Pranciškui pranciskus.sliuzas@kaisiadorys.lt
    Pagarbiai Romas

  4. Tautvydas says:

    100 proc pritariu ,nežinau kam čia dar neaišku

  5. Elona says:

    Pranciškau, prašau nenustokit  ir  net negalvokit apie paskutinius rašinius.  Kalbėkit nenustoki. 
    ne dėl tų, kurie ir mirs kurti ir akli tiesai būdami, bet dėl tų , kurie bando veikti, kad  tiesa išsitiestų visu stotu iki dangaus.  

  6. Rima says:

    Labai liūdna realybė –

    „15min.lt redakcijoje viešėjęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: negalime būti rezervatas – reikia leisti parduoti žemę užsieniečiams“

    http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/konferencijos/15min-lt-tiesiogineje-vaizdo-konferencijoje-aplinkos-ministras-valentinas-mazuronis-168-301794

  7. Antanas says:

    Labas rytas.puikus ir aktualus straipsnis.Issiunciau savo FaceBook draugams.Tikiuosi gal nusius daugiau zmoniu,kad tie praregetu,kad galima butu pakeisti esama padeti,kad Lietuva netaptu uzsienio kolonija.Man uzkliuvo zinia.kad lenkai ir amerikieciai iesko skalunu duju Lietuvoje.Tegul jie iesko Lenkijoje ir Amerikoje.Nejagi musu valstybe tapo pereinamu kiemu?Aciu.

  8. albinas says:

    Pranciškau, nepasiduok, ir burk aplink save žmones, aš busiu vienas iš tų. Manau dar ne viskas prarasta.

  9. Romas Kaulinis says:

    Tiems, kam įdomu, kokia yra USA skola vaizdžiai, į YOUTUBE paieškos laukelį įveskite:

    US Debt – Visualized in physical $100 bills

  10. Orija says:

    Mūsų nenuilstamam PRANCIŠKUI butina Lietuvai nusilengti,padekoti,įamžinti šį kovotoją su vejo malūnais,nes jis yra tiktas šios mums visiems Lietuviams-Čiabuviams brangi mūsų prosenelių,senelių ir tevų aplaistyta kraujų žeme.Anadien vienas iš Paxsio patrijotų,manau kad jo teviške Arabų šalys, džiaugesi apie mūsų krašto pardavimą,o patsai jo viršininkas toks nuskriaustas toks aršūs Lietuvos patrijotas,net gaila kaip matai jo nuskriaustą veidą,bet jis kvepuoja blogų orų.Reikia truputi ir nusiraminti,del žemes pardavimo svetimiems,nes jau senai pragerti pinigai tų ,kurie yra parsidave senelių,tevų žemę,liko tie žemes savininkai,kurie žemę paliks ateinančiom savo genties kartom.Pažiūrekite į skelbinus parduodami tik arai,bet esame visom keturiom ,kad jos svetimiems neparduoti.

  11. Kupa says:

    Apie šiuolaikinių stribų rengiamą klastą dėl žemės pardavimo būtinai reikėtų pranešti žmonėms per televiziją ir kitas inf. priemones. Atidarykite sąskaitą, žmonės nebus abejingi, galėsite susimokėti už laiką televizijos eteryje, kreiptis į žmones.Gal išgirs, supras…K. Pūkas gal padės…

  12. Valdas says:

    K Pūkas nejuokinkite.

  13. Perka už pinigus, tie, kas pinigus padirba says:

    Google: i go chop

    Rublis su juaniu niekuo ne geresni.

    Aukso gabalėlis -> auksinė moneta -> mažesnė auksinė moneta, bet užtai su Valdovo portretu -> paauksuota moneta -> nebepaauksuota, metalinė moneta -> nebemetalinis, popierinis pinigas -> e-pinigas (įrašas kompiuterio diske) -> ???

    Protėviai buvo prieš palūkanas; Google: Monetas sulydydavo?

  14. Valdas says:

    Ateina pasauliui laikas keisti pinigų standartą?

  15. Romas Kaulinis says:

    Po trijų dienų įtempto vizito Briuselyje pakeliui į Vilnių premjeras
    Algirdas Butkevičius davė išskirtinį interviu „Respublikai“.

    Ar nesiūlė ES vadovams idėjos, kad
    Lietuva peržiūrės stojimo į ES sutartį, nes pati Bendrija
    jau nevykdo savo įsipareigojimų mums –
    gerokai sumažino finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui,
    nėra didinamos išmokos žemdirbiams, kas buvo žadėta?
    Tarkime, apskritai atšaukti žemės pardavimo užsieniečiams įstatymą…
    „Tokiu kampu šio klausimo tikrai nekėliau.
    Bet dėl žemės pardavimo užsieniečiams aš turiu asmeninę poziciją –
    ji yra mūsų nacionalinis turtas, todėl žemės apskritai negalima parduoti,
    ji turi priklausyti tik Lietuvos gyventojams“, –
    sakė premjeras A.Butkevičius.

  16. Rolanda Bartušas says:

    Su pagarba . Rolandas Bartušas.
    2010-03-04. Mes patys

    Audra ne jūroje , ne upėse
    Vėjas ne žemėje , ne danguje .

    Drebėjimai ne žemėje bet mumyse.

    Nustokim verkti tartum kūdikiai ,

    Stokime ir eikime .
    Tieskime rankas .

    Kojas statykite tvirčiau .
    Išdžiūvus upei, iškaskime mes griovį.

    Pradėkime krantus valyti nuo ydų.
    Sodinkim jauną ąžuolyną .
    Išraudami supuvusias šaknis.

    Tada nustos mums audros kilti,
    Ir vėjai žvarbūs pūst.

    Drebėjimas išnyk mums iš po kojų,
    Krantai saulėgrąžom pražys.

    Jai to mes nedarysim šiandien,
    Tai nedarysim niekada.

    Tada neverkime, kad drebam.
    Ir negyvenkime mes čia.

    Aš visom rankom ir visa širdimi palaikau jūsų nuomonę.

  17. Jurgis Bielinis says:

    Koks velnias mus nešė į tas galeras…

    „Prie apleisto seno namo/ Ošia mėlyna giria/ Čia kadais žmonės gyveno/ kilo dūmas vakare./…… Viskas buvo, buvo viskas,/ Ko nebus jau niekados./ Čia kas nakt ateina miškas,/ Sukalbėt sunkios maldos/…….
    Turėjome raudonų,baltų plytų,cemento gamyklų, stiklo fabrikų, miško medžiagos….Kiekviename kolūkyje, t. ūkyje buvo savas žemės ūkio mašinų parkas. Tereikėjo valstybiškai grąžinti žemę savininkams, suagytuoti juos,jų vaikus, vaikaičius, statyti jiems namus. Tie patys žemės ūkio mašinų parkai galėjo jiems laikinai įdirbti žemę. Tie patys agronomai galėjo juos konsultuoti. Prisiminkime 1989 m. liepos 4 d. Vytauto Sakalausko skelbtą „Valstiečio ūkio kūrimo įstatymą“. Kai žemė buvo „grąžinama“ pašaliniams žmonėms, o ne savininkams. Pirmoji apsišaukelio byla buvo parodamoji. Ji pasiekė Strasbūrą. Tačiau savininkas nelaimėjo… Tai buvo generalinė repeticija, kaip per ją reikia apvogti žmones…

  18. douktris says:

    jo, nuskilo baltarusiams su Batjka.

  19. Romas Kaulinis says:

    Gal ir nenorėčiau gyventi Baltarusijoje, bet iš esmės sutinku su Batkos politika.

  20. Kęstutis says:

    Blogiausia, kad išdūrinėti galima ir su tikrais pinigais. O pokyčius reikėtų pradėti nuo mąstymo – savo, artimųjų, giminių, kaimynų… Tik sąmoningumas ir supratimus dar gali išgelbėti žmoniją…

  21. Augustinas says:

    Kodėl krizė suklestėjo JAV ir ES valstybėse? Kodėl krizės nėra Kinijoje ir musulmoniškoje pasaulio dalyje?Kodėl tyli ekonomistai ir katalikų kunigai ir mūsų krikščionys demokratai? Kokia tikroji krizės ir moralinio nuosmukio- išsigimimo priežastis?
    GERKITE ŠĮ VYNĄ TAI DIEVO KRAUJAS IR TAPSITE DEBILAIS:
    http://alco.forblabla.com/blog/45665465833/Pravda-o-nashey-natsii-izvestnoy-kak-odnoy-iz-samyih-pyuschih

  22. Pirmiausiai reikia nustoti kartojus tokias nesąmones, kaip „tiesioginių užsienio investicijų nauda valstybės ekonomikai“,  „strateginis investuotojas“ ar „strateginis partneris“. Joks investuotojas iš užsienio neateina į Lietuvą, kaip ir į bet kurią kitą pasaulio valstybę, svajodamas „kelti“ jos ekonomiką. Investuotoją domina tik pelnas, dažniausiai – bet kuria kaina. Jei užsienietis čia siūlosi statyti gamyklą ar steigti ūkį (bankų, prekybos centrų, viešbučių – nebesiūlyti, jų jau ir taip – perdaug), jam visiškai pakanka žemę išsinuomoti (aišku, ne 99 metams, kaip dabar, su teise sutartį pratęsti, jei jis laikosi įstatymų). Nuomos mokestis (kaip ir pelno, bei kiti mokesčiai)  eitų tiesiai į valstybės iždą.
    Kas išvogė ir vaiduokliais pavertė gamyklas, kartu išmesdami žmones į gatvę, palikdami juos be jokio pragyvenimo šaltinio. Tie, kas valdė ir anksčiau, tik dar pasitelkę gatvės banditėlius ir užsienio „patarėjus“. Pasižiūrėkite, kas tapo didžiausiais žemvaldžiais. 
    Kas dar liko neišvogta ir nesugriauta Lietuvoje? Žemės gelmės, nors Konstitucija tai draudžia, jau seniai išnuomotos visokiems už „stiklinių karoliukų“ kainą ir nematomus „vokelius“ visokiems, atseit, „savivaldybių“ (savivalės) klerkams. Pasižiūrėkite, kas siurbia Lietuvos naftą, kas kasa durpes, net žvyrą ir t.t. Dabar beliko parduoti ir žemės paviršių.
    Kada galima laisvai vogti, prekiauti narkotikais, užsiimti reketu? Tada, kai turi „stogą“ (policijoje, tarp vadinamųjų prokurorų ar teisėjų. Ne vadinamųjų, o tikrų teisininkų, kuriems dar rūpi tiesa ir teisybė, liko vos vienas kitas.
    Kaip tai galima sustabdyti? Tik susitelkus į tūkstantines demonstracijas ir mitingus. Kito kelio jau nebėra.         
     

  23. O kaip tai padaryti, net neįtikėtinai lengva. Juk beveik visa žemės reforma buvo daroma neteisėtai ir aplink miestus puikuojasi perkelta žemė, ko niekur žemės rutulyje nepadaryta. Galima lietuviškas durpes išvežti, juodžemį, molį, žvyrą, akmenis, medžius gabenti, bet teritorijos perkelti niekas nesugalvojo. Tik lietuviški gudručiai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Portalą nuo spamo saugo Akismet. Plačiau, kaip apdorojami komentarų duomenys.

top