Valentinas Katasonovas: Jeigu grius doleris, skaitykite „Apokalipsę“

                         2017, sausio 12, 12:04 | Sarmatas.LT
-

Valentin Katasonov

Valentin Katasonov: Trampas nesugebės įvykdyti industrializacijos

Kodėl Rusijoje žmonės sekė Amerikos prezidento rinkimus labiau, nei savo šalyje? Ar mes esame Amerikos “kolonija“? Kodėl mes susiejame mūsų valstybės veiksmus su vietiniais ideologijos pasikeitimais Vakaruose? Į šituos ir kitus klausimus atsako Valentinas Katasonovas, MVTSI (Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas) profesorius, ekonomikos mokslų daktaras. Klausimus užduoda Ksenija Avdejeva.

Jo nuomone, Valstijų prezidento veiklos stebėjimas – Rusijos silpnybė. Ekspertas primena: “pažadėti, tai nereiškia vesti“, todėl Donaldo Trampo (Donald Trump) veiksmai nesutaps su jo kalbomis. Maža to, kelia nerimą Amerikos valstybės valdžioje susirinkęs stambus oligarchų “tūsas“ , o taip pat žmonės iš „Goldman Sachs“, firmos, kuri daro statymus ne tik pinigais, bet ir žmonėmis. Atkreipkime dėmesį ir į tokią detalę: dabar Amerika pasauliui skolinga 20 trilijonų dolerių. O pats paprasčiausias ir pigiausias būdas atsikratyti suverenios skolos problemos – tai skolininko sunaikinimas. Ir čia jau iškyla karo tikimybės klausimas. Taip pat priminsime, kad ir Kinija turi galingą ginklą prieš JAV – FRS iždo vertybinių popierių trilijonui dolerių. Ir jeigu Kinija “išmes” juos į rinką, prasidės ekonominė “apokalipsė“…

K.A.:Ar Rusijai neverta džiaugtis Donaldo Trampo pergale JAV ir kodėl?

Visų pirma tai, kad Rusija tiek daug dėmesio skiria Amerikai ir jos lyderiui, įrodo, kad rusai silpni. Priminsiu, kad Stalino, Chruščiovo ir Brežnevo laikais, TSRS pakankamai ramiai sekė šituos įvykius. Tarybiniuose MIP Valstijų tematika užimdavo apie penkis procentus. Šiandieną pusė visos informacijos – apie Ameriką, Trampą, priešrinkiminę kampaniją ir naujus pareiškimus. Tai mūsų silpnybės rodiklis ir, iš dalies, mūsų valdžios informacinės politikos išraiška. Nūdienos rusiškosios MIP teikiasi aptarti Amerikos, o ne savas problemas ar skausmingus realijas.

Lapkričio 9-ą, po pirmų Trampo pergalės pranešimų, aš galėjau suprasti žmones, kurie džiaugėsi šiuo įvykiu. Donaldas Trampas ne standartinis kandidatas, ignoravęs politkorektiškumą. Jis pradėjo kalbėti tais klausimus, kurie niekad nebuvo aptariami viešai. Tuo pačiu metu Hillary Clinton ir toliau kalbėjo įprastine “paukščių kalba“, kuri visiems pakankamai jau įgrįso ir kėlė šleikštulį. Visai tikėtina, kad tai buvo Trampo rinkiminis žingsnis,

Jau dabar galima pasakyti, kad Amerikoje bus beprecedentė vyriausybė ir komanda pagal vieną būdingą požymį – oligarchų skaičių valdžioje. Amerikos istorijoje kažkas panašaus jau buvo, bet tik ne tokiais mastu. Pavyzdžiui bankininkas Endriu Mellonas (Andrew Mellon), tapo finansų ministru, o Rokfeleris buvo viceprezidentu. Dabar gi, visa komanda susideda iš oligarchų! Maža to, sudarytas Forumas strategijos ir politikos klausimais, kurio sudėtyje beveik 20 oligarchų iš amerikietiškojo verslo viršūnių.

Ypač mane šokiravo, kad Trampo komandoje yra keletas žmonių iš „Goldman Sachs“. Šią struktūrą priimta vadinti “firma“, todėl, kad tai netgi ne „J.P.Morgan Chase“, „Bank of America“. „Goldman Sachs“ daro statymus ne tik pinigais, bet ir žmonėmis. Grubiai tariant, tai periamų viščiukų inkubatorius, kurie vėliau išsilaksto po visą Ameriką ir po visą pasaulį. Pavyzdžiui Amerikoje finansų ministras buvo iš „Goldman Sachs“, Europoje irgi daug “išeivių“ iš šitos firmos (ES centrinio banko prezidentas Mario Draghi). Dabar į JAV finansų ministro postą paskirtas Steven’as Mnuchin, 16 metų pradirbęs „Goldman Sachs“. Apibendrinant, komanda išskirtinė. Todėl kalbėti, kad Trampas rūpinsis nacija, mažų mažiausiai, keista.

K.A.: –Kas atkreipė Jūsų dėmesį Trampo priešrinkiminėje kampanijoje? Ar buvo neatitikimų šiame etape?

Buvo pasisakymai, kurie privertė mane, kaip ekonomistą, suklusti. Jo priešrinkiminės kampanijos kalbos priminė formulę “bausti negalima pasigailėti“. Pavyzdžiui, jis kalbėjo, kad Amerika prarado daugybę darbo vietų dėl gamybos mažinimo ir prekių importo iš Kinijos. Jis su pasipiktinimu pasakojo, kad vietoje investicijų į savo gamybą, kapitalas ir darbo vietos iš JAV iškeliavo į Meksiką, Indiją, Indoneziją ir Pietų Korėją. Todėl Donaldas Trampas paragino per artimiausius dešimt metų sukurti 25 milijonus darbo vietų. Taip pat Trampas atkreipė dėmesį į melagingą amerikietiškos ekonomikos statistiką. Oficialiais Jungtinių Valstijų vertinimais, nedarbas Amerikoje svyruoja apie 5% ribose, kas sudaro apie 7,5 milijono žmonių. Trmpas gi kalba apie 94 milijonus bedarbių (tai daugiau nei pusė darbingų gyventojų).

Kad įvykdytų pažadus sukuriant 25 milijonus naujų darbo vietų, Amerikai reikia nustoti importuoti prekes, pavyzdžiui, iš Kinijos. Šios užduoties sprendimui Valstijos privalo padidinti muitus importui. Tuo pačiu Amerikai reikia padidinti savo eksportą, o tai ji gali padaryti tik esant stipriam doleriui. Atitinkamai, šiam tikslui Amerika privalo pakelti pagrindinę palūkanų normą. Tas ir vyksta: JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) pakėlė palūkanų normą ketvirčiu procento.

Priminsiu, kad FRS ir palūkanų norma – tai svarbiausias įrankis valdant ekonomiką, ir ne tik amerikietiškąją, bet ir pasaulinę, ir, jeigu pakyla pagrindinė palūkanų norma, tai amerikietiškoji ekonomika pradeda dirbti kaip magnetas ir visi kapitalai ima plaukti į Valstijas. Tuo pačiu neišvengiamas ir dolerio kilimas. Bet kaip gali įvykti industrializacija kylant doleriui!? Niekaip. Valstybė praranda konkurencingumą stiprėjant nacionalinei valiutai. Tai svarbiausias momentas. Todėl Trampas, stiprėjant doleriui nesugebės paversti Amerikos prekybine valstybe. Tai svarbiausias prieštaravimas.

K.A.: –Kaip Amerika priėjo prie spausdinimo staklių ekonomikos modelio?

Pirmoje XX amžiaus pusėje Amerika buvo prekybine valstybe. Po Antrojo pasaulinio karo 20 metų laikotarpyje Valstijos turėjo teigiamą prekybinio balanso saldo. 1971 metais pirmą kartą saldo tapo neigiamu: šalis ėmė daugiau pirkti, nei parduoti. Tada prezidentas Niksonas ir uždarė amerikietiškojo iždo “aukso langelį“. Doleris – tai skolos kvitas, ant kurio buvo užrašyta: “Padengtas aukso ekvivalentu ir keičiamas, jį pateikus“. Atitinkamai, Amerika importuodama, rizikavo prarasti savo aukso atsargas. Tokiu būdu, 70 -aisiais buvo “prastumtas“ sprendimas, panaikinantis auksinį standartą.

Dabar mes gyvename popierinio dolerio standarto epochoje. Jau 40 metų Amerika gyvena spausdinimo staklių sąskaita. Iš esmės, ši šalis atsipalaidavo, įprato vartoti ir nustojo gaminti. Jeigu Trampas užsimanytų kažką pakeisti ir padaryti Ameriką pramonine ir prekybine valstybe, tai tam reikėtų, visų pirma, protekcionizmo įvedimo, o antra – žemo amerikietiško kurso. Apie protekcionizmą Trampas užsiminė, akcentuodamas dėmesį į tai, jog reikia įvesti 45% dydžio muitus kinietiškoms prekėms, o taip pat į tai, kad Amerika adekvačiai reaguos į valiutų karą, kurį pradėjo Pekinas. O štai apie amerikietišką kursą, jis nieko konkrečiai nepasakė.

Aš priminsiu, kad 2016 metų vasarą Trampas kelis kartus skaudžiai “įgėlė“ Janet Yellen, FRS tarybos pirmininkei už tai, kad ji 2014 ir 2015 metais pažadėjo pakelti palūkanų normą, bet taip to ir nepadarė. Po rinkimų FRS pakėlė normą vienu ketvirčiu. Kitais metais pažadėta dar trys pakėlimai. Iki 2018 metų palūkanų norma turi pasiekti 3,5%. Aš nesu įsitikinęs, kad taip įvyks, nes tada Amerika negalės įgyvendinti industrializacijos.

K.A.: –Ar galima taip pasakyti, kad iki rinkimų Trampas tik kalbėjo, o po jų – parodė savo veidą? Kaip ir daro visi politikai.

Jo “veidas“ atsiskleidė sukuriant “oligarchų“ politinį biurą. Dabar viską spręs jis. Jeigu anksčiau tas buvo daroma užkulisiuose, tai dabar šie vaikinai atvirai nurodinės Trampui, ką jam daryti. Jie juk specialistai iš „Goldman Sachs“.

K.A.: –Trampas ir Kinija: kokia bus Valstijų strategija jos pagrindinio ekonominio priešininko atžvilgiu? Anksčiau Trampas buvo pareiškęs, jog Kinija “valiutinis manipuliatorius“ ir planavo priversti šalies valdžią atsisakyti eksporto produkcijos subsidijų. Ar bus “karas“ tarp Valstijų ir Kinijos?

Ar apsiribos šis karas dviem valstybėmis – štai kame klausimas. 1914 metais irgi buvo galvojama, jog karas bus lokalus, o jis tapo pasauliniu. Tas pats buvo ir 1939 metais. O į ką tai išsiliejo? Anglija tučtuojau paskelbė karą Vokietijai.

Tad lokalus karas, tarpusavio rietenos, gali išsilieti į realų Trečią pasaulinį karą. Iliuzijų neturėtų būti.

O tai, kad JAV Kinijos atžvilgiu „užkando žąslus“, tai jau akivaizdu.

K.A.: –Trampas gali nuspręsti, kad Taivanis ne ”vientisos Kinijos” dalis, o nepriklausoma valstybė. Taip įvyks, pareiškė Trampas, jeigu Valstijos nesusitars su Pekinu pagrindiniais tarpusavio santykių klausimais.

Taip daroma tyčia. Tokiu būdu Valstijos “parengia“ Kiniją.

Iš tiesų, Kinija tapo labai pavojinga Amerikai. Vis dėlto patyrę naujos administracijos veikėjai, suduodami smūgį Kinijai, nesugebės apskaičiuoti bumerango efekto – atsakomojo smūgio jėgos. Tai tas pats, kaip branduolinio ginklo panaudojimas. Todėl ekonominis karas su Kinija labai pavojingas.

Padarykime prielaidą, kad Trampas įveda 45% muito mokestį importui prekyboje su Kinija, kuris padės likviduoti Jungtinių Valstijų neigiamą prekybos saldo. Šiuo metu šis saldo siekia apytiksliai 370 milijardų dolerių. Tai reiškia, kad amerikietiškas iždas šitų pinigų negaus, nes visa valiuta tuojau pat grįžta į Ameriką. Kinija visus uždirbtus pinigus investuoja į JAV iždo popierius. Todėl Amerika ir Kinija tarpusavyje susiję. Ir jeigu Amerika pradės destabilizuoti Kiniją, tai toks veiksmas bumerango efektu gali atsiliepti dar didesniu amerikietiškos ekonomikos destabilizavimu

O jeigu įsivaizduotume, kad Kinija panaudos tokią sunkiąją artileriją, kaip tarptautiniai rezervai, tai doleris grius. Dabar Kinija turi apie trilijono dolerių vertės JAV iždo vertybinių popierių. Jeigu jie išmes šią “žalumą“ į pasaulinę rinką, tai doleris subyrės. Kiniją turi daug “granatų“, kad savo gynybai.

Visiškai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos leidžiasi į šiuos pavojingus žaidimus, nes oligarchinis politbiuras nežino išeities. Lygiai taip pat, kaip tai buvo XX amžiaus 30 -siais Europoje ir Amerikoje. 1929 metais įsiplieskė krizė: panika Niujorko fondų biržoje. Aštri fazė tęsėsi iki 1933 metų. Vėliau prasidėjo stagnacija. Apskritai, šios šalys iš stagnacijos taip ir neišsikapstė. Todėl buvo priimtas sprendimas ekonomines problemas išspręsti kariniais metodais. Tai viena Antrojo pasaulinio karo užduočių. Iš tiesų, finansų pasaulyje viskas labai paprasta ir ciniška. Dabar Amerika visam pasauliui skolinga 20 trilijonų dolerių. Tai jos suvereni skola, kurios pusę sugebėjo padaryti Barakas Obama. Pats paprasčiausias būdas atsikratyti skolos problemos – sunaikinti skolininką. Vadovėliuose apie finansus apie tai niekada nebus parašyta.

Tarp kitko, Pirmojo pasaulinio karo pagalba ekonominės problemos buvo išspręstos neekonominiais būdais.

K.A.: –Kas buvo pats didžiausias skolininkas Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse?

Buvo du skolininkai: Rusija ir Amerika. Beje Rusiją ant “auksinės adatos“ pasodino Rotšildai: Rusija turėjo nuolat papildyti savo aukso atsargas, šiuo tikslu ji ėmė kreditus pas Rotšildus. Tuo metu pas mus (Rusijoje) buvo didžiausia suvereni skola, kadangi rusų iždas veikė kaip gavėjas. Amerika gi, skolinosi pas privačius kreditorius. Ko pasekoje Jungtinės Valstijos įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą (nors ir ne iš karto) su gigantiška pasauliniu mastu privačia skola, būdama stambiausiu netto-skolininku, o jau po karo 1919-1920 metais – tapo stambiausia netto-kreditore. Štai kaip karai viską apverčia. Rusija taipogi, nestandartiniu būdu, išsprendė valstybinės skolos problemą: 1918 metų pradžioje tarybų valdžia išleido dekretą kuriuo atsisakė aptarnauti ir padengti carinės valdžios valstybinę užsienio skolą, o taip pat įvykdė užsienio investuotojų aktyvų nacionalizaciją. Po šito Vakarai užkaukė! Suprasti tarpusavio santykių istoriją tarp Rusijos ir Vakarų, ignoruojant šį faktorių, neįmanoma. O Vakarai nuolat primindavo: kada grąžinsite, kada grąžinsite?

K.A.: –Rezultatu tapo Antras pasaulinis?

Antras pasaulinis karas – daugiatikslis projektas. Vienas iš uždavinių buvo Izraelio valstybės sukūrimas. Taip paprastai nepaaiškinsi, kodėl žydus išginė į pažadėtąją žemę. Jie savanoriškai nenorėjo kraustytis iš Europos, o jiems reikėjo kurti valstybę Palestinoje. Deja, mūsų vadovėliai nieko iš to mums nepaaiškina, todėl mūsų vaikai, o tuo pačiu ir suaugusieji naiviai suvokia XX amžiaus istoriją.

Grįžtant prie Trampo, aš neatmetu, kad jis eina link konfrontacijos su Kinija tam, kad eilinį kartą kariniais metodais išspręsti kai kurias savo šalies ekonomines problemas.

Bet, be abejonės, amerikiečiai laikysis ir savo spausdinimo staklių: jiems tai kur kas svarbesnis ginklas, nei raketos su branduoliniais užtaisais. Tuo pačiu, Jungtinės Valstijos puikiai žino, kad Kinija turi masinio naikinimo ginklą – tai trilijono dolerių vertės FRS iždo popieriai. Jeigu Kinija išmes juos į pasaulinę rinką, tai spausdinimo mašina bus sunaikinta.

K.A.: –Kada grius doleris?

Tai klausimas iš serijos, – kada bus pasaulio pabaiga? Jeigu grius doleris, tuomet toliau skaitykite “Apokalipsę“, ten viskas parašyta.

parengė: Remigijus Sinkevičius

 

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimų 19

  1. Viskas ... says:

    Kazko labai skystai pasisako apie 2-ojo pasaulinio karo priezastis. KODEL? Matomai, del to ir kad niekas nesuzinotu kas tikrieji nieksai, buvo naikinami ( dalis islaptinta simtmeciams) 1930- 1950 metu dokumentai ir archyvai abiejose pusese ir „vakaruose“ ir „rytuose“. Kad nepaaisketu tikrieji 2-ojo pasaulinio karo iniciatoriai ir organizatoriai. Jei zmonija suzinotu tiesa apie TAI, tada ivyktu tikrasis apsivalymas… !!! Matomai, Vokietija ir likusis paprastu zmoniu pasaulis buvo naikinami tikslingai.

  2. konkurencijos nėra says:

    Viskas

    Pasidalink bent užuominom turimos informacijos…

  3. Simas Simaitis says:

    Viskui. Šiaip straipsnis ne apie tai. Autorius nori visus įspėti: džiovinkite džiuvėsius, nes greitai net ir laiko, tamstai, nebeliks pafilosofuoti. Maža nepasirodys.
    Jau tie įspėjimai – darosi koktu, kaip dažnai tas daroma. O publika net nesuklusta, ką jau čia bekalbėti apie siulomus aiškinimus, archyvų skaitymus.  Kas juos skaitys, jau nekalbant apie jų platinimą? Ir vistik sakoma: liaudis, pradėkite judėti, darykite kažką, kad tie įvykiai nepaskartotų. O liaudis…filosofuoja. 

  4. pestininkas says:

    Šeip Katasonovas asmenišai mano nuomone, pažengė savo pasisakymuose gan toli, teigiama linkme! Nes paklausau jo jau gal tris metus, pradžioje tai idealizuodavo komunizma. Dabar žiūriu pažengė objektyvumu, ir realistiškai pasisakymais, ir beveik mažai interpretuoja, o sako tai, kaip viskas ira.Ir daug kritikos skyria RF valdžiai ir oligarchams. Taigi progresuoja žmogus teigiama linkme!

  5. Dainius V. says:

    bėda ta,kad niekas iš paprastų mirtingųjų nežino kas ir kaip bus,jeigu toks scenarijus įvyks,todėl pasiūlymas džiovinti džiuvėsius yra betikslis-atsiras kas atims…

  6. Simas Simaitis says:

    Atims, jei nesivienysitės. Kiek galima vieną ir tą patį kartoti? Kaip pavyzdys, berods, Dainiau sakėte domitės Lietuvos istorija. Tai atsakykite kas būtų likę iš Lietuvos, jei mūsų protėviai nebūtų buvę vieningi? Virtualus pasaulis nedaro mums paslaugos, jau bijome patys savų šešėlių, todėl ir ateina mintys, kad kažkas ateis ir atims. Ateit, tai jie ateis, bes kas jiems duos?

  7. konkurencijos nėra says:

    Bus taip, kaip bus…

  8. simas simaitis says:

    Be abejonės, kad taip ir bus. Esmė tik tame kokią kainą mes už tai mokėsime. 

  9. Dainius V. says:

    Simai,gerbiamasis, parodykite man kurioje vietoje lietuviai vieningi yra? aš gi matau tik žmogaus pavidalo būtybes su štampu pase „gimimo vieta-Lietuva“ : didžioji dauguma nuo valytojo iki įmonės savininko yra tiek susireikšminę,kad jiems viskas pofik,svarbu jiems gerai dabar yra,ir ne svetimi,ne kažkokie atėjūnai,o iš saviškių tarpo,tautiečių bus judų,kurie tuos prisidžiovinusius ir patvarkys.Mūsų senovė verkia kruvinomis ašaromis,o garbingi protėviai barškina kaulais vartydamiesi kapuose,kai visokie Bum….skai bando išvartyti istoriją reikiama režimui linkme,tūlas lietuvis tik žiūri kaip prikimšti skrandį ir piniginę,o tai pavykus tuojau puola gerinti materialinę gerovę,jo atžalos ,sukišę spuogotas nosis į supermobiliakus ar planšetes jau nieko daugiau nemato apart pastoviai 24/7 deklaruojamas „vakarietiškas vertybes“ ir linksmus lengvų narkotikų persunktus vakarėlius….kol paaugę lipa per galvas kad iš Mamonos gautų pinigėlių „geram“ gyvenimui….Tai kur ta vienybė?Kuo labiau gilinuosi į mūsų žmones,tuo labiau kyla šleikštulio jausmas ir kadangi augau ir užaugau kaip Mynde išsireiškė -tarybmečiu,tai galiu atsakingai pareikšti,kad dėl to,kokiais tapo lietuviai -rusai mažiausiai yra kalti.Suprantu,kad visa tauta dar tokia nėra parsidavusi aukso veršiui ir jo tarnams,tai mano visa viltis ir yra tie,čia likusieji ir bent po kruopelytę gėrio ir šviesos nešantys kaip savo indėlį ant bendro jau beveik užgesusio Lietuvos tikrosios laisvės aukuro.

  10. Simas Simaitis says:

    Dainiau, norėčiau papildyti mano pasisakymą, kai aš miniu sąvoką „vienytis“. Aš kalbu ne apie tautiečius, o apie  bendraminčius. Turbūt čia ir glūdi nesusipratimas. Kur jau ten vienytis su biorobotais, naujaisiais homo servus. Čia jau rimtas klausymas: kaip nuo tų biorobutų „atsišaudyti“. Nes ne už kalnų tas metas, kai bus pradėtas kitaminčių, jau ne dvasinis, o fizinis naikinimas. Besmegeniams reikia tik lozungą mesti ir „šluos“ viską savo kelyje, kas neatitinka sistemos reikalavimams. Ir čia jau stoja klausimas: kiek dar ilgai likusieji lauks, kol juos, pavienius,  pradės „sodinti ant kuolo“? Jeigu, tie likusieji, jau susitaikė su jų netolima ateitimi, ką gi, sekmės jums. Aš taikytis nesiruošiu.

  11. Svetimas says:

    Tam reikalui reikia nusipirkti karabina su optika ir keleta deziu soviniu…

  12. Dainius V. says:

    Senąjame Testamente parašyta : akis už akį,dantis už dantį.Kai kalbos nepadės,žvangės kardai.Biorobotams reikia atjungti nuotyolinį valdymą,o naujuosius homo servusus naikinti fiziškai,žinau ,tai nehumaniška,tačiau kito kelio nematau.Ypatingai padėčiai stojus reikės imtis ypatingų priemonių.Ruoštis tam reikia jau dabar. Įvykiai jau netrukus,kas dar tiki,kad NATO kariūnai čia yra kad apgintų Pabaltijį nuo rusų ar kinų?Aš manau kitaip.

  13. Simas Simaitis says:

    Ką aš visą šitą laiką ir tvirtinu. Po 2016 metų Naujametinių įvykių Vokietijoje, po paskutinių įvykių Kalė mieste Prancūzijoje, vietiniai aborigenai jau pradeda krutėti. Dujų balionėliai ar elektro šokeriai jau deficitinė prekė. Praeitais metais Prancūzijoje ginklų pardavimas privatiems asmenims padidėjo kelis kartus. Prancūzijoje dižiausią paklausą turi buvę prancūzų legionieriai, mokantys saviginos, šaudymo, išgyvenimo meno gamtoje. Situacija vystosi tam tikra linke – norime mes to ar ne. Dabar nuo mūsų, deja, nedaug priklauso. O ką daro šia linkme tautiečiai? Jie vis dar apsvaigę nuo vartojimo orgijos. Kol kas pas mus ramu…

  14. Ec says:

    Kova su pasekmėmis – bergždžias reikalas, t.y. karas dėl karo. Reikia kovoti ne su pasekmėmis o su priežastimis, t.y. karas turi būti ne dėl karo o dėl pergalės, tuomet yra vilties laimėti. Tam nepakanka ginklų (tiksliau – jų nereikia), tereikia įjungti smegenis, įvardinti priežastis ir laiku priimti reikiamus sprendimus ir veiksmus.
    Mano nuomone Jūsų pasiruošimas karui yra prognozuojamas, ir net, tikriausiai, kažkieno suplanuotas

  15. Simas Simaitis says:

    Be abejonės jis planuojamas. Iš visų pusių tauzijama apie tai. Tik va yra dvi problemos. Pirma: masiškai išjungiamos smegenis. Ir antra: kas dar smegenis turi, užsispyrusiai nenori vienytis. Kalbėk nekalbėjas: trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. 

  16. Algirdas Minkauskas says:

    Su tais kurie ketina kažką žudyti gali vienytis tik į juos panašūs. Tai ką siūlo Dainius V. ir kam, panašu, pritaria Simas, tai tikrai nėra savigyna.

  17. Simas Simaitis says:

    Taip Algirdai, gyvenimas parodys, kaip ten bus. Kaip Ec sakė: įjungti smegenis, įvardinti priežastis, priimti reikiamus sprendimus ir veiksmus. Tokio lygio sprendimus neįmanoma priimti pavieniui. Tai jau faktas. Kuo anksčiau imsis bendraminčiai bendros veiklos, tuo mažiau skausmingos bus pasekmės ateityje. Tas liečia ir savigyną, ir apsirūpinimą „džiuvėsiais“. Asmenybėmis turite tapti, o juos „išfiltruoja“ suvienyta bendruomenė ar visuomenė. Šiuo metu aš matau tik krūvą individualistų. Kalbomis apsigynti nebus taip lengva, o gal net ir neįmanoma.

  18. Algirdas Minkauskas says:

    Nesupyk Remigijau, bet šiek tiek pataisysiu tavo pasisakymą. Apsispręsti kaip tik turime kiekvienas savarankiškai, o tada atsiras poreikis burtis nes mes beapsispręsdami neišvengiamai privalėsime pamatyti grėsmes ir blogio priežastis, tas veiksnys mums apsisprendus burs mus į vienį savaime, be jokių vadų, o sprendimai atsiras besiburiant. Mitingų neprireiks.

    Dėl kažkokių veiksmų dabar ginčytis beprasmiška nes šiuo metu mes dar nesame apsisprendę, mes vis dar nenorime prisiimti visiškos atsakomybės už savo veiksmus.

  19. Simas Simaitis says:

    Va čia Algirdai penki balai. Mes bijome prisiimti atsakomybę. Visiškai „nusodintas“ vyriškasis gaivališkas pradas. Baimės pilni, ryžto netekę, pasiaukojimą iškeitę į „gerbuvį“, savo likimus atidavę į kitų rankas. Jau vyrai seniai nebesididžiuoja savo randais.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top