Gamtos mechanizmai darže ir sode

                         2012, vasario 29, 17:09 | Sarmatas.LT
-

paveikslėlisManau mes visi jaučiame, kad kažkas mūsų gyvenime yra ne taip. Kiekvieno žmogaus širdyje yra vidinis konfliktas. Nenatūralus maistas prikištas kenksmingų priedų, kurie mums, valgytojams, nereikalingi. Iš čia ligos, alergijos ir kt. blogis. Parduodamų daržovių, vaisių gausa – jie gražūs, dideli, ilgai išsilaiko, negenda, bet neturi nei skonio, nei kvapo. Esame pamiršę tikrų daržovių, vaisių, mėsos, pieno skonį ir kvapą. Ką beimtume – visur tik pelno siekimas. Verslas, matydamas, kad formuojasi grupė žmonių, nenorinčių maitintis tuo ką jis siūlo, pasigavo ekologiškų produktų madą. Prisikūrė ekologiškų prekių parduotuvių su vakarietiška, centralizuota produkcija. Lietuviškų prekių ten beveik nėra dėl griežtų veterinarinių reikalavimų. Lietuviški ekologiški produktai ten beveik nepakliūna. Vietinė ekologiškai užauginta produkcija centralizuotai superkama ir iškeliauja į vakarus, ten fasuojama ir ant mūsų prekystalių gula keliolika kartų pabrangusi. Paaiškėja dar vienas blogis, kad ekologiškose daržovėse kaupiasi nitratai.

Palyginus cheminėje apsaugoje užaugintas su ekologiškomis daržovėmis, gaunasi, kad jų negalima valgyti dėl per didelio nitratų kiekio.

Kodėl taip yra niekas nesiteikia paaiškinti, nes tiesa nepalanki nei verslui, nei jam tarnaujančiam mokslui ir dėl augalų mitybos nesuvokimo, natūralių gamtoje esančių procesų nežinojimo mes ir atsidūrėme ten, kur dabar esame.

Kaip tą konfliktą bent iš dalies išspręsti ir susivokti, kas gi čia vyksta ir kodėl?
Paieškojus, randame tuos, kurie bando išsiaiškinti,

Sepp Holcner http://www.krameterhof.at/ permakultūros pradininkas Austrijos Alpėse.
Angl.k. http://video.google.com/videoplay?docid=235437896615994763
Rus.k. http://video.yandex.ru/users/arni-raj/view/1233/#

Rusijoje atsiranda nauja agrotechnika pavadinta gamtine žemdirbyste, http://www.youtube.com/watch?v=2ScsYwN-UpI (video parodoma kas atsitinka ariant žemę) kur bandoma paaiškinti gamtoje vykstančius natūralius procesus, pateikiami pagrindai aiškinantis augalo maitinimą, kuris visiškai skiriasi nuo tradicinio mokslo aiškinimo.

Lietuvoje atsiranda gamtinės žemdirbystės pasekėjų ir aiškinantis gamtinius mechanizmus nueita dar toliau. Atsiranda nauja sritis – Gamtinė žemdirbystė. Tradicinis mokslas nuėjo religijos, dogmų keliu, agronomija tapo nusikalstamu mokslu, tarnaujančiu verslui.

Gamtinė žemdirbyste ir jos pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis (http://www.gerazemdirbyste.lt/) bando suprasti gamtinius mechanizmus ir juos taikyti žemdirbystėje. Esama nemažai to pasekėjų, vykdomi mokymai, kursai, seminarai http://www.sarmatas.lt/07/gamtine-zemdirbyste-praktinis-sauliaus-jasionio-seminaras/.

Tikėtina, kad gamtinė žemdirbyste (GŽ) bent jau dalinai išsprendžia tą vidinį konfliktą – nebūti vien mokančiu mokesčius valstybės piliečiu, o tapti tiesiog normaliu žmogumi, netarnaujančiu ir nepalaikančiu sistemos ir leidžiant pasiekti didesnį savarankiškumą, apsirūpinant maistu.

Kas yra dirvožemio derlingumas? Mokslas sako, kad tai yra gebėjimas aprūpinti augalus vandeniu ir maisto medžiagomis, kitaip sakant, esančių medžiagų kiekis dirvožemyje (http://ktvm.ku.lt/wp-content/Kiti/Augalininkystes_pagrindai.pdf). Kuo daugiau humuso, tuo derlingesnis dirvožemis. Visi prisimename L.I. Brežnevo plėšinius, kai buvo suartos stepės, kurių humusingas juodžemio sluoksnis buvo apie 1 metro storio ar didesnis. Iš pradžių viskas augo, vėliau derlingumas ėmė mažėti ir po dešimties metų derliai pasiekė kritinį minimumą. Buvo aiškinama, neva vėjas nupustė derlingą sluoksnį, nors derlingas sluoksnis buvo 1 metro storio. Vadinasi mokslas klysta? Imkime tropikų raudonžemius, kur iš viso nėra derlingo (humuso) sluoksnio, bet viskas auga, tačiau, iškirtus toje vietoje džiungles, iš karto pasidaro dykuma. Tai kaip čia yra – nėra derlingo humusingo sluoksnio, o viskas auga? Vadinasi mokslas klysta? Tai kur derlingumas – ar kur augalai auga, ar kur juodžemis, ar kur dykuma?

DIRVOŽEMIO DERLINGUMAS YRA JO BIOLOGINIS AKTYVUMAS ir pagrindinė fizinė charakteristika – laidumas orui. Augalams iš žemės reikia ne maisto medžiagų, bet pastovaus fermentavimo proceso. O tam procesui reikalinga šviežia negyva augalinė organika.

Normalus fermentavimo procesas normalizuoja dirvos ph, t.y., mikroorganizmai patys savo aplinkoje sutvarko ph. Lietuvoje yra rūgščios dirvos, kas rodo blogą dirvožemio struktūrą, ventiliavimosi trūkumą. Oras į dirvą turi patekti laisvai. Deguonies trūkumas ir sukelia žemės rūgštingumą.

Agronomija yra nusikalstamas mokslas, kuris visą ekonomiką ir civilizaciją stumia į prarają. Augalų maitinimosi ypatumų nesuvokimas, mineralinės trąšos – derliai kaip paveikslėlismažėja, taip mažėja. Priedo dar gauname dirvų išeikvojimą, eroziją. Mes naudojame dirvų mikroorganizmų darbą už tai nieko jiems nemokėdami, todėl derlingumas mažėja, brangsta maistas, kyla krizės, na prie to papildomai prisideda dar ir visokie politiniai žaidimai.

Gamtoje viskas sutvarkyta labai paprastai, vyksta nuolatinis mainų procesas, simbiozė. Simbiozė – įvairios skirtingų rūšių organizmų sugyvenimo formos. Žodis kildinamas iš graikų kalbos žodžio symbiosis – sugyvenimas (daugiau http://lt.wikipedia.org/wiki/Simbioz%C4%97). Mikroorganizmams reikia maisto, kurį jie gauna iš tų pačių augalų organikos. Augalams reikia anglies, kurią jie gauna iš anglies dvideginio, o šį gamina tie patys mikroorganizmai, skaidydami organiką. Daržovių, vaisių kokybę lemia ne jų dydis, o biologiškai aktyvių medžiagų kiekis juose. Šių medžiagų kilmė yra mikrobinė ir grybinė. Patys augalai bioaktyvių medžiagų gamina labai mažai, arba iš viso negamina. Todėl augalas kreipiasi pagalbos į simbiontus – augalas duoda jiems gliukozę, simbiontai – biologiškai aktyvias medžiagas. Šia tema rimčiausią mokslinį darbą atliko rusų mokslininkė F.J. Gelcer (žr. monografiją “Simbiozė su mikroorganizmais – augalų gyvenimo pagrindas”). Simbiontų bei kitų bakterijų kiekis ir jų gyvenimo gerovė tiesiogiai priklauso nuo dirvos biologinio aktyvumo. Pagrindinės sąlygos, gerinančios mikroorganizmų gyvenimo sąlygas yra šios: maistas, tinkama drėgme, tinkamas aprūpinimas deguonimi. Esant tinkamoms sąlygoms sparčiai dauginasi dirvos paklotę fermentuojantys mikroorganizmai ir grybai, dėl to susidaro geros sąlygos bakterijoms, gyvenančioms šaknų zonoje, kurios stimuliuoja augalų simbiontus – grybus endofitus. Prie mikroorganizmų įvairovės prisideda ir augalų įvairovė. Skirtingi augalai turi skirtingus simbiontus, todėl didėja jų gaminamų bioaktyvių medžiagų asortimentas.

Kaip minėta, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis priklauso ir nuo augalo poreikio draugauti bei dalintis gliukoze su mikroorganizmais. Jei augalas pagrindines maisto medžiagas gauna lengviausiu keliu, pvz. tirpių trąšų pavidalu, jis nestimuliuos simbiontų veiklos, net jei dirvožemis labai biologiškai aktyvus. To pasėkoje jo kokybė bus prasta. Todėl būtina augalams sudaryti tokias sąlygas, kad jie reikalingus elementus gautų simbiontų pagalba.

Augalų gyvenime ( ir visų gyvų organizmų) pagrindinė varomoji jėga yra gliukozė, kuri fotosintezės būdu gaminama iš vandens ir anglies dioksido, o ne iš azotinių trąšų ar dar iš ko nors. GŽ nevyksta jokios cheminės kovos su ligomis, o tiktai biologinių sistemų reguliavimas. Klaidinga manyti, kad GŽ yra daržo mulčiavimas. Žemdirbystę pagal GŽ galima suskirstyti į intensyvią, ekstensyvią ir visiškai gamtinę.

Pagrindinis augalų maistas yra anglies dvideginis.

Augalų maitinimasis pagal rus.:

Angliavandeniai – C – 50%
Deguonis – O2 – 20%
Azotas – N – 15%
Vandenilis – H – 8 %
Kiti mineralai – 7 %

Pagrindinis augalų imuniteto šaltinis yra mikrobiologinis fonas arba mikroorganizmų balansas.

Bakterinio, mikrobiologinio proceso kvapas pasako, koks procesas – geras (fermentacija) ar blogas (puvimas) – vyksta. Vienkartinis cheminės apsaugos priemonių panaudojimas mažiausiai metams suardo mikroorganizmų balansą toje dirvoje.

Kaip minėta, daržovių ar vaisių vertę nusako aromatas ir skonis, kurį sudaro biologiškai aktyvios medžiagos (BAM), esančios augalo medžiagų apytakoje dalyvaujančių mikroorganizmų-simbiontų gyvybinės veiklos produktu. Gamtoje yra du būdai kurti BAM-us – tai skurdi augalui aplinka arba sunkiai virškinamas maistas-organika. Kaip pavyzdį galima paimti ženšenį: kai jis auga natūralioje aplinkoje, tai yra neįkainojamas vaistas; kai jį užaugino dirbtinai – jis tėra paprasta „morka“. Ženšenis yra labai mikotrofiškas, t.y. jo apykaitoje dalyvauja labai daug simbiontų, kurie ir kuria jo vertę. Pasikartosime – kuo didesnė augalų įvairovė, tuo didesnė mikroorganizmų įvairovė, tuo daugiau BAMų. Gamta ir siekia įvairovės ir mes turėtumėm save laikyti gamtos dalimi.

Tačiau ES – mūsų kolonizatoriai – mano visiškai kitaip. Spręskite patys: mokami pinigai už pievų ir dirvų naikinimą. Protu nesuvokiama – mokama už pievų šienavimą ir už žolės išvežimą. Mokama tiesiog už dirvų arimą ir nieko jose neauginimą. Iš čia dirvų degradacija ir derlingumo mažėjimas. Kai iš dirvos išimama organika, DIRVA DEGRADUOJA. Užprogramuotas maisto trūkumas.

Niekada dirbtinė agrocenozė neprilygs natūraliai gamtos biocenozei. Auginami milžiniški monokultūros plotai sunaikina mikroorganizmų įvairovę. Į dirvą reikia berti vis daugiau įvairių trąšų, augalų apsaugos priemonių, dirvos eroduoja, teršiama aplinka. Visi matome, prie ko tai veda. Daržovių kokybę kuria pati gamta: biosistemos, mikrosistemos, grybeliai, bakterijos, augale gyvenantys simbiontai ir jų įvairovė. Monokultūroje viso to nėra ir tas maistas jau tampa nebe maistu. Juk skiriasi tiek skoniu, tiek aromatu miško žemuogė nuo žemuogės, užaugusios daržo lysvėje.

Kur mus nuvedė šiuolaikinė selekcija, naujų veislių kūrimas? Per 50 metų nesukurta nei viena veislė, skirta mėgėjiškai daržininkystei ar sodininkystei. Nueita paprasčiausiu keliu, visas mokslas tarnauja verslui, veislės kuriamos kuo intensyvesniam auginimui. Kuo naujesnė veislė, tuo intensyvesnė. Pagaliau imta kurti genetiškai modifikuotus organizmus, kurie iš viso net netiriami, kai tuo tarpu mokslininkai randa siaubingus dalykus, pavyzdžiui, Jermakovos bandymai su žiurkėmis (http://www.versijos.com/2011/07/07/mokslininke-genetiskai-modifikuotus-produktus-prilygina-genocidui/). Ką turime – nevaisingi palikuonys, visuotinė kastracija, normalių augalų išsigimimas ir totali maisto resursų kontrolė? Sakysite sąmokslo teorija? Na, galime pasijuokti, tik ar tai nebus juokas pro ašaras…

Tikriausiai dar daug kas iš vaikystės prisimename daugiagalvius svogūnus, vasarinius česnakus, gūžinius kopūstus su dideliais kopūstkočiais, kvapnius obuolius iš sodo, kvepiančias uogas ir kitką, ko šiandien prekyboje jau nebėra. Netgi senesnių veislių sėklų jau parduotuvėje nenusipirksime – vien intensyvios veislės, kurios užaugintos apsaugos priemonių pagalba neturi imuniteto, ir be pesticidų, herbicidų neužauga. Tenka rinkti dar išlikusias sėklas pas kaimo bobutes, ieškoti kitose valstybėse (http://sad-i-ogorod.ru/page/luk.html).

Sodininkystėje irgi nueita intensyvumo keliu. Obelys žemaūgės, suskiepytos į vegetatyvinius poskiepius, kurie neturi liemeninės šaknies. Tokios obelys turi silpną šaknų sistemą, šaknys paviršinės, esant šaltesnėms žiemoms, iššąla, sausrai – išdžiūna, negalėdamos patraukti vandens iš gilesnių sluoksnių. Be to, daugelio tokių sodinukų kilmės šalis – pietų Lenkija, kur klimatas šiltesnis ir mūsuose jos dažnai iššąla. Kriaušės, dar blogiau, naujai nupirktos netgi neprigyja, o prigijusios iššąla, nes suskiepytos dažnai į cidoniją, kuri Lietuvoje nėra pakankamai atspari šalčiui. Labai retas sodininkas kriaušes skiepija į atsparius šalčiui poskiepius. Antaninė obelis – vienintelė iš nedaugelio, kuri dar turi vietinės laukinės obels genų. Visos kitos yra „pietietės“. Stebime baisų dalyką, kai veislė lyg ir sena, bet paragavus obuolius, net nepanaši į tą veislę. (Tai dėl perskiepijimo, neatrenkant auginių pagal geriausias vaisių savybes, dėl pumpurinių variacijų akiuojant, dėl įskiepio ir poskiepio nesuderinamumo, dėl netinkamos agrotechnikos, pakitusios aplinkos, chemijos ir trąšų naudojimo) Su kaulavaisiais visiška tragedija….

Galima užsiauginti normalų sodą, kokį augindavo mūsų seneliai, kai sodas derėdavo daugiau kaip 100 metų ir obuolius galėdavo valgyti vaikai, anūkai, proanūkiai, ir kuriam nebuvo reikalingos apsaugos priemonės nuo kenkėjų. Deja, viską tektų nuo sėklos augintis patiems. Pasėjus obelaitės sėjinuką, iš laukinės ar antaninės obels obuolių sėklų, auginame poskiepį, jį sodiname į pastovią obels augimo vietą, kitais metais skiepijame vertingą nuo derančios šakos ūglį ir užsiauginame obelį su normalia šaknų sistema. Pirkti turguje ar mugėje, kai obelaitė 1,5 m, o šaknys – kaip dvi špygos, bergždžias reikalas. Apie kriaušaites, kaulavaisius iš viso neverta kalbėti – pinigų išmetimas į balą. Blogiausiu atveju, perkant obelaitę, turi matyti, kur ji užaugo, į ką skiepyta ir iš ko skiepyta. Akiavimas (skiepijimas pumpuru) dar blogiau, nes pumpurinės variacijos ir mažas genetinės medžiagos kiekis neretai pakeičia veislės savybes nenorima linkme. Persodinant didesnį medelį būtina išlaikyti kryptį, kuria augo sodinukas, tačiau stiprios liemeninės šaknies tikrai neišsaugosime ir toks sodinukas bus silpnesnis.

Taigi, niekas mumis nepasirūpins, tiktai mes patys. Turime susirasti senas veisles, jas tarpusavyje platinti, tai turėtų būti startas savų veislių konkrečioje vietovėje kūrimui. Sėklų mainai – gero starto pradžia (http://gerazemdirbyste.wordpress.com/2011/10/04/savu-seklu-ir-sodinuku-mainai-siemet-vyks-kaune/).
Parengė:

Valdas Stokna

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimų 15

  1. Lina says:

    Manau, kad šis video taip pat įdomus, apie ekologišką žemdirbystę be jokios mašininės technikos:
    Землетворение Счастливцева 01:48:55
    http://video.yandex.ru/users/dragonleet/view/124/user-tag/землетворение/#

  2. esme says:

    Galima sakyti kad sitas budas tik asmeninems poreikiam.Galbut viena seima gali apziureti toki kieki kad tiektu didesnem zmoniu kiekui produkcija,is ko galetu isgyventi.Bet butina pigiai gauti mulcevimo medziagos.Nes ju tikrai daug reikia,ir prireiks ne vienos priekabos siaudu,o tai kainuoja.
      Kitas klausimas kam tiek deti pastangu visa tai darant jai tos darzoves bus sugadinamos termiskai apdorojant.Ir ligu atzvilgiu vistiek bus neisvenkta,tik tam tikru procentu primazinta.Todel manau tai neisvengemai risasi su zalevalgyste.Nes tinkamai valgant reikia daug maziau bet geros kokybes darzoviu.O zalevalgyste sietusi su dvasingumu,bet ce jau per toli.
       Viskas ismetyta.Zmogus turi ribota samone ir kiekvienas usijima tik vienu dalyku gilindamas zinojima ir peduodamas tas zines kitiems,nors jis gali ir nematyti viso vaizdo visu detaliu.Tiesiok is atskiru detaliu deliojesi ateities busima zmoniu civilizacija.I kuria inteis viskas kas sukaupta geriausia.O kas nereikalinga bus atmesta be jokiu skrupulu.Nors kad ir kaip kazkas gins tas senases tiesas.

  3. Valdas says:

    Teisingai šis būdas nėra skirtas komerciniam auginimui,nors tokiu būdu auginančių pardavimui yra,ir tai tikrai nėra pigu. Teisingai matote kad reikia mulčio ko gero trigubai didesnį kiekį reikia nušienauti mulčiui,tačiau tiktai auginant intensyviai, Sąlygiškai 1 žmogui 1 aras tokio daržo. tačiau ekstensyviai mulčio iš viso nereikia.
    Civilizacija neišvengiamai turės sugrįžti prie darnos su gamta ty į bendruomeninę santvarką ,kaip panašūs socialūs gyvūnai gamtoje ,tačiau daugeliui tas kritimas bus labai skausmingas grįžimas ,gamta ankščiau ar vėliau viską sustatys į savo vietas.Pasiimti tikriausiai nedaug ką galėsime,tad visas mokslo progresas,mokslininkai dirbantys prieš gamtą gamtai nereikalingi. Nemanau kad techninė pažanga yra protingesnė už Dievą, kas puikiai matosi iš agro cenozės netobulumo ir bio cenozės tobulumo.

  4. esme says:

    Siuo metu man kyla klausimas del seklu rusiu.Visu tu hibridu ir panasiai.Kas augina komercijai perka branges seklas,kurios duoda visiskai kitoki kieki derliaus.Bet is gauto derliaus seklu tokio derliaus negausi tik iprasta.Gaunasi priklausomybe pirkti seklas.Ir tokiu seklu augalams pritaikyti savo darza.Tarkim jai iprastai hibridinemis seklomis,siltnamio ploto reikia vieno kad gautum atitinkama derliu,tai su paprastom seklomis  galbut reikes trigubai didesnio ploto kad gautum ta pati kieki.Tai zmogus jau pritaikes savo darza prie hibridiniu seklu,ir jai jis negauna tu seklu jis gaus mazesni kieki ta laikotarpi per kuri prisitaikys prie senuju iprastiniu seklu.Paprastiems zmonems tas maziau aktualu,bet didieji silnamiai tiesiok iskarto bankrutuotu.
       Bet tai tik viena medalio puse,o kita kaip toki augalai veikia zmogu.Kurie kazkokiu technologiju pagalba auginami,kurie per seklas nesugeba per duodi tu paciu savybiu.Visas demesys i uzauginama kieki.Ir tam sudaromos kuo palankiausios salygos.Augalas neigaudamas tam tikru savybiu negali perduoti zmogui tokiu savybiu.O perduoda tai kokias igauna.
       Sako kad is hibridiniu seklu uzaugintu vaisiu,atrinktos seklos uzaugina tik iprasta derliu,o dar po keliu kartu visai nustoja buti daigios.Gal kas pats praktiskai bandet ar turit daugiau ziniu situose reikaluose?

  5. swastis says:

    Čia vertimas filmo anonso, kurio nurodą įdėjo Lina:
    http://video.yandex.ru/users/dragonleet/view/124/user-tag/землетворение/#

    Organinė žemdirbystė – tai išmintingas požiūris į žemę ir augalus, kurio dėka
    gaunamas stabilus derlius, panaudojant mažiausiai techninių priemonių,
    nenaudojant nei mineralinių trąšų, nei nuodingų chemikalų.
    Jos esmė – organizuoti ūkį taip pat, kaip yra organizuotos natūralios ekosistemos,
    kuriose kiekvienas organizmas turi savo paskirtį ir gyvena darnoje su savo kaimynais.

    Šimtus milijonų metų mūsų Žemė augino girias, laukus, stepes.
    Niekas specialiai dirvos nei arė, nei tręšė –
    bet jos derlingumas buvo neišsemiamas.
    Per daugiau, nei 6.000 metų kultūrinės žemdirbystės, žemės derlingumas išliko.

    XX a. dėl intensyvių ir neteisingų dirvos apdirbimo metodų –
    žemės derlingumas buvo nuskurdintas.
    Prieš keletą dešimtmečių mokslininkai suvokė daugelį savo klaidų.

    To suvokimo pasekoje ėmė vystytis organinė žemdirbystė, kuri pagrįsta
    suvokimu to, kaip sąveikauja tarpusavyje
    dirva, augalai, gyvūnai ir gamtos jėgos.

    Harmoningai vystydamas savo ūkį, geras žemdirbys tiktai reguliuoja
    procesus, užuot ėmęsis kovoti su gamta.

    „Kūryba Žemėje“ (Землетворение) – nuostabus ir praktiškas filmas
    apie paprasto rusų žemdirbio patirtį, neįprastus mokslinius komentarus
    ir stulbinančiais rezultatais.

    Tai filmas apie žemdirbystę – kuriančią, o ne griaunančią;
    apie derlingojo sluoksnio kūrimą ir formavimą ne arklais ir frezomis,
    o pasitelkiant augalus ir visą gyvą bendriją – nuo bakterijų ir mikroorganizmų –
    iki sliekų ir kurmių ( kaip ir yra gyvoje gamtoje ).

    Ši sistema leidžia vienam žmogui apdirbti 1 hektarą žemės, nenaudojant
    žemės ūkio technikos ir gauti nuolat didėjantį derlingumą.

  6. Rimas to esme says:

    reikia pažiūrėti šiuos filmus, viskas labai aiškiai parodyta ir paaiškinta, kas vyksta, kaip nuodijama:
    The World According to Monsanto [EN]
    http://www.youtube.com/watch?v=aK7gAZS0lbY

    Мир согласно Монсанто (правда про ГМО) [RU]
    http://www.youtube.com/watch?v=BJKF16GXqB8

    Трансгенизация – генетическая бомба
    http://www.youtube.com/watch?v=VJFdOrwC1Z0

    Geriausia per gugla surinkti siuos 5 zodzius, išmeta visus šios režisierės filmus, o juose tikrai daug parodoma ir pasakoma, apie ką būtinai reikia žinoti, kad prabusti :
    yandex Коллекция Фильмы Галины Царевой

    ***
    Čia – latvijos radijo laida rusų k., kažkaus baisaus vyksta, daug fotonuotraukų, bet pas mus massmedijoj apie tai – tabu, tyla…
    Химиотрассы – передача „Вечерний разворот“
    http://www.youtube.com/watch?v=fDroOmZMCyk

  7. Valdas says:

    Jeigu ttie organiniai žemdirbiai aria žemę ne ką jie išmano apie padarytas klaidas juk naikinant dirvožemio mikro florą degradacija. Žemės derlingumas yra jos biologinis aktyvumas tai ne derlingas sluoksnis ne humusas ne mineralai bet pastovus fermentavimo procesas ty pastovus negyvos organikos ,,virškinimas.

  8. Valdas says:

    Gamta vykdo objektyvią selekciją taigi nenorėkime būti už ją protingesni. Hibridus gamta patvarko kaip jai reikia ir ne būtinai į mums norimą pusę. Augaliukai per dauginimasi sėklomis prisitaiko prie esamų sąlygų pagal gamtos sumanymą.Jeigu laukinis obuoliukas rūgštus vadinasi toje vietovėje taip reikia gamtai o prie ko čia tie žmonės su savo norais? …

  9. Giedra says:

    na taip, įdomiai čia apie tas trasas, žmonės tai nežino, pagalvojau, kad jeigu taip vyksta, tai mes nuodijami kaip tie vietnamiečiai filmo pradžioje, tik technologijos jau pažengusios, ligos neaiškios, mutuojančios, tikslingos, reik manyt. Radau peticiją, virš tūkstančio pasirašiusių pasirodo jau žino: http://peticijos.lt/visos/6048

  10. fg says:

    Hibridai sukurti specialia tam, kad augintojas būtų priklausomas nuo sėklų tiekėjo. Tokiu būdu įtvirtinama monopolija sėkloms konkrečiai veislei.

  11. esme says:

    apzvelgiau tuos filmus tik ka as nei rusu nei anglu gerai nesuprantu.Bet kiek supratau ten pagrindas apie gm.O gal kas atkase butent apie tai kas jau sendiena yra musu parsuotuvese tiek produktai ar ju seklos.  ce rekomendacijos kaip auginti pamidorus ir foto ziuredamas pasijutau kaip siaubo filme ,http://www.darzoviuseklos.lt/site/files/failai/Pomidor_auginimo_technologija.pdf
        yra vieni zalevalgiai kurie maitinasi tik tokiu maistu kuris gyvas,pvz valgo tas seklas kurios sudygsta,kuriuose yra gyvybe.Man atrodytu pakankamai teisingas poziuris.O sendien esanciuose prekybojevaisuose ar darzovesio gyvybes kaip ir nelabai telike.
       

  12. Valdas says:

    Prekybos centruose is viso maisto nera. Zaliavalgiauti maistu is PC= onkologinis kaip minimum..Tai kas ten parduodama tai tik apgailetini surogatai.

  13. Valentinas says:

    Jei nori maitintis patikimu maistu, turi pats augintis ir gamintis. Kitu atveju, belieka tik pasikliauti prekijų padorumu.

  14. Ra Light says:

    Dažnoje gamtinės žemdirbystės knygoje ir kai kuriuose filmuose apie žemdirbystę minimas Ovsinskis ir jo žemdirbystės sistema. Kam įdomu paskaitykite jo knygas: И. Овсинский – „Новая система земледелия“ Вильна 1899 ir „Дополнение к первому изданию новой системы земледелия“ Вильна 1900., kurias galite rasti Mažvydo bibliotekoje arba galite parsisiųsti skenuotą antrą šių dviejų knygų leidima (1909 metais išleista Maskvoje) iš čia: ifolder.ru, failo Nr. 29078360.

  15. Zydrius says:

    Mulciaus galima ir paciam pasidaryti. Kiek boluoja nesienautu pievu. Pvz. as gyvenu daugiabutyje ir turiu 3a darza, uz namo yra plots kurio nesienauja butu ukis, nes jam „nepriklauso“, tad paemes dalgi pamojuoji viena vakara, pora giedru dienu ir mulciaus (sieno) visiems 3 arams uzteko ir dar liko nemenka upetele atsargai, rudeni isbarciau po derliaus nuemimo. Apie kokius brangius dalykus kalbam, reikia tik noro!

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top