Mirties nuosprendis Lietuvai

                         2017, kovo 5, 10:48 | Sarmatas.LT
-

Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalistas

Regis, dar visuotinai ir aiškiai prisimename tą laiką, kai žmonės didžiuodamiesi segėdavo lietuvišką trispalvę prie krūtinių. O dabar apie taip neseniai visuotinai svarbiausiąja mums buvusią savarankiškos, nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimo idėją garsiai jau nė užsiminti nedrįstame. Apie tai, kada, kaip ir kodėl įvyko ši metamorfozė, kalbamės su žinomu lietuvių poetu, aštriu visuomenės kritiku Liudviku Jakimavičiumi.

paveikslėlis

respublika.lt Eimanto Chachlovo nuotr

– Noriu jūsų paklausti, ką šiandien reiškia žodis „Lietuva“? Visuomet atsakymą tvirtai žinojome, tačiau šiais „eurotolerancijos“ laikais jo prasmė, matyt, pasikeitusi, jeigu net nedrįstame jo garsiai tarti?

– Nuo tų laikų, kai lietuviai išėjo į gatves su trispalvėm atlapuose, daug vandens nutekėjo. Ir tekėdamas daug ką nuplovė, išblukino, o po to užpylė ir naujų spalvų ant mūsų tikrovės ekrano. Labai daug žmonių, kurie gyveno „Dievo ir Tėvynės“ pasakojime, nukeliavo pas protėvius. Baigia išmirti tremtinių ir rezistentų karta, buvusi to pasakojimo saugotoja. Tai kartai garbės ir Lietuvos valstybės idėja buvo šventa ne žodžiais.

Jei be jokių užuolankų būtum paklausęs, kaip aš suprantu Lietuvos mintį, idėją, aš tau taip atsakyčiau: ant krikščioniškų pamatų pastatyta Valstybė Lietuva, priklausanti lietuvių tautai. Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Aktai būtent tą siekiamybę ir reiškia. Testamentiškai.

Liudvikas Jakimavičius

Liudvikas Jakimavičius | ELTOS nuotrauka

Tik tokia tauta ir valstybė gali pretenduoti vadintis Dievo mintimi. Bet tiems, kurie nepripažįsta Dievo, garbės ir šventumo sąvokos yra „ne šio pasaulio dimensija“, o jų turinys yra anachronizmas ir nesusipratimas modernėjančiame mūsų durnanamyje.

Prieš ketvirtį amžiaus gimė visai nauja karta, neragavusi ir neuosčiusi sovietizmo tvaiko. Ji gimė į Lietuvą, kurioje valstybės išsilaisvinimo idėja, didieji įvykiai jau buvo praeitis. Valstybė jiems jau egzistavo kaip savaiminė duotybė… Įsivaizduok pats save, jei būtum gimęs, tarkim, 1993 metais nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Kai toks Rimvydukas pradės eiti mokslus, ką jis ten gaus nuo pat mažumės iki bakalauro? Projektinį intelektualinį paketą, kaip projektuoti save į didįjį kosmopolitų sukurtą naratyvą. O tame didžiajame projekte nėra nei trispalvės, nei Švenčiausiosios Mergelės Marijos. Už tai yra daug kitų mielų dalykėlių, kurių smagu siekti ir pasiekti.

Krikščionybė ir tautinė tradicija apeliuoja į tikėjimą išganymu, saiką, sąžinę, ištikimybę dorybėms ir vertybėms, kurios asmenį sergsti nuo sugyvulėjimo. Didžiojo naratyvo kūrėjams tokias vertybes išpažįstantis asmuo yra kaip gerklėje įstrigusi ašaka, nes jis ne tik neprisideda prie bendrojo pelno, bet jį dar ir mažina, agituodamas prieš vartotojišką filosofiją.

Vartotojiškos filosofijos apologetai, konstruodami naują socialinį subjektą, atlieka vieną esminę manipuliaciją – bendrojo gėrio sąvoką pakeičia bendruoju pelnu, BVP ir kitais simuliakrais. Jie dedasi dideliais geradariais, žadėdami išvaduoti žmogų iš „slegiančios“ metafizikos. Paprasčiau sakant, tai šėtoniška pastanga iš žmogaus egzistencijos ištrinti garbės, sąžinės, nuodėmės, išdavystės sąvokas. Žaidimas labai pavojingas, jei galima tokį eksperimentą žaidimu pavadinti.

– Pats išsakei savąją nuomonę apie vietoje trispalvės į mūsų šventes implantuoti bandomą „neužmirštuolės“ simbolį ir buvai piktai užsipultas kolegų rašytojų. O liūdniausia, kad tarp puolančiųjų – atrodytų – ne patys kvailiausi ir lietuvybei abejingiausi žmonės. Deja, man ir pačiam teko matyti tikrai pagarbos vertų, Lietuvos patriotais save laikančių, tačiau „neužmirštuolę“ Sausio 13-ąją vis dėlto seginčių žmonių. Ar tai reiškia, kad nacionalinių skirtybių niveliavimo darbai jau sunokino pirmuosius vaisius?

– Ne visi žmonės suprato, ką iš tikrųjų reiškia „Neužmirštuolės“ akcija ir į ką ji taiko. Tie, kurie ją organizavo ir darė spaudimą į atlapą segtis neužmirštuolę, suprato puikiai, ką daro, ir žinojo, ko siekia.

„Neužmirštuolės“ akcija buvo dar vienas agresyvus žingsnis konstruojant naują asmens tapatybę ir pastanga išblokšti žmogų iš „Dievo ir Tėvynės“ pasakojimo, siekiant įkurdinti jį profaniškoje kosmopolitinėje tikrovėje. „Neužmirštuolės“ akcija buvo ir viešas testas Lietuvai, siekiant viena budria akimi suskaičiuoti, kokią armiją gali suburti naujai įsūdytas kosmopolitinis simuliakras.

Mėginau perspėti tautiečius, kad akcijos sumanytojai, prie kurių prisidėjo ir mūsų prezidentė, kėsinasi į kiekvienam lietuviui šventą, simbolinę Lietuvos erdvę. Žmonės, kurie jau gyvena naujojoje kosmopolitinėje paradigmoje, nebesupranta manipuliacijos prasmės. Jie stebisi: „O kodėl Sausio 13-ąją turėtume segtis trispalvę? Gyvename laisvoje šalyje, esame laisvi žmonės, ką norim, tą ir segamės.“ Taip mąstantieji nutyli vieną dalyką, kad taip susiklosčiusioje mūsų politinėje konjunktūroje pati naudingiausia laikysena ir elgsena yra tiesiog padiktuota folklorinio žaidimo: „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro.“ Jei taip nedarai, kodėl taip nedarai? Lietuviai šiandien turbūt patys didžiausi konformistai, konjunktūrininkai ir prisitaikėliai Europoje. Jie pasižymi puikia politine uosle, kuri ir diktuoja prisitaikėliškas elgsenas. Papūtus kitiems vėjams ir pasikeitus apšvietimui, chameleonai akimoju keis savo spalvą ir ženkliukus skvernuose. Jie juk niekam nėra prisiekę.

– Kaip manai, kas yra šio spartaus, brutalaus ir taip skausmingo Lietuvos išvalstybinimo ir ištautinimo „projekto“ užsakovas – Rytai, Vakarai, ar tai vietinė „naujosios sąmonės“ ir „naujosios moralės“ propaguotojų iniciatyva? Juk, žvelgiant į valstybės vystymo strategijas, švietimo ir kultūrinimo programas, šaliai ir jos turiniui atstovaujančius projektus, netgi ir į tai, ką lietuviai apie save transliuoja „Eurovizijoje“, galima būtų manyti, kad Lietuva – vienvaldė ir nepavejama globalizacijos, tolerancijos, naujosios eurosąmonės ir euromoralės lyderė visoje ES?

– Mūsų šiandieninė laisvė yra iliuzija. Jei laisvė nėra iš Dievo, ji yra pati tikriausia vergija.

Kartu su okupacijų patirtimi lietuvis išsiugdė ir porą labai atgrasių bruožų – dar Vinco Kudirkos aprašytą „kinkų drebinimą“, prisitaikymą ir padlaižystę, net kai niekas to neprašo. Galima nujausti, kad yra kažkoks užsakovas, siekiantis naikinti tautų ir valstybių tapatybes. Sovietinės okupacijos sąlygomis tas užsakovas visiems buvo žinomas. Visi jautėme nutautinimo grėsmę, o tapatybės naikinimui kaip galėdama priešinosi kultūrinė, etnokultūrinė ir religinė nesukomunistėjusių bendruomenė. Buvo ir didžiausias netikėtas akibrokštas sistemai – Romo Kalantos gyvas fakelas, kai tikėtis, atrodė, nebėra ko. R.Kalanta, kaip ir Sausio 13-oji, yra kur kas daugiau nei istorinės mizanscenos Lietuvos išsilaisvinimo byloje. Okupacijos sąlygomis tautos ir valstybės simboliai ir malda padėjo ištverti.

Tai siužetai, patenkantys į simbolinę erdvę, kur sukaupti esminiai mūsų tapatybės simboliai nuo karaliaus Mindaugo laikų. Ten yra ir mūsų trispalvė, bet neužmirštuolės ir „Eurovizijos“ ten nėra, nebent paskutinėje vietoje likęs A.Smilgevičiūtės „Strazdas“, kai dar lietuviai turėjo drąsos nesigėdyti savo tapatybės.

Užmojis sukurti komunistinį žmogų – monstrą, aprašytą E.Mieželaičio poemoje „Žmogus“, buvo apdovanotas Lenino premija. Fasadinė kvislingų Lietuva tokiu įvertinimu veidmainiškai didžiavosi, ir mes visi dėl to turėtume jausti nenuplaunamą gėdą.

Kai stojome į Europos Sąjungą, atrodė, kad visiems laikams atsisveikiname su sovietizmo ideologijos diegtais išsigimėliškais fantomais ir komunistinėmis mitologemomis. Tenka šiandien pripažinti, kad buvome labai naivūs ir neapdairūs. Krikščioniškoji Europos tautų idėja, kuri skendėjo mūsų romantiniuose vaizdiniuose, pačiai Europai jau buvo tapusi tik blausiais prisiminimais.

1968 metais per Europą nusiritusi seksualinė revoliucija griovė senosios Europos moralinius tabu ir ėmėsi konstruoti naują euroindividą. Už komunistinį „Žmogų“ šis naujadaras buvo modernesnis tik tuo, kad buvo pasistengta išlaisvinti ir legalizuoti jo seksualinius instinktus. Euražmogis savo esme yra tas pats komunistinis monstras su atsegtu klynu. Tai žmogus be Dievo. Vietoj E.Mieželaičio komunisto, euroliberali pasaulėžiūra mums pasiūlė tobulesnę perversiją – Končitą. Lietuvos provincialiam isteblišmentui nesimiega, kad nesiseka panašaus lietuviško atitikmens sukurti ir Europai „nušluostyti nosį“. Matyt, iš čia ir visi nevisavertiškumo kompleksai, kuriems nugalėti reikia didesnio uolumo ir drąsos dar labiau sugyvulėti.

– Dėl nuožmaus tolerancijos ir politkorekcijos muštro, padlaižūniško noro įsiteikti Briuseliui ir visuotinio neatsparumo „naujiems vėjams“, ypač jeigu jie dvelkia iš Vakarų, vėl pamažu grimztame į pseudorealybę, kurioje deklaruojame tai, ko širdimi neišpažįstame, rodomės tokie, kokie nesame, garsiai kalbame ne tai, ką tyliai galvojame… Ar neišvirs tai į paranojišką būvį, kurį savaisiais kailiais jau esame patyrę sovietmečiu, – baimę garsiai reikšti savąją nuomonę? Jau ir dabar pastebiu ryškėjančių visuotinės paranojos ženklų – pavyzdžiui, dažnas lietuvis jau nedrįsta garsiai tarti žodžio „žydas“, tarsi jau pats šios tautos įvardijimas grėstų teismais. Argi tai normalu?

– Pagal diegiamą ES vertybių sistemą visai normalu. Visų pirma mes ir turime būti neatsparūs, kad viską, ką mums labai techniškai kiša į gerkles kartu su naujosiomis vertybėmis, prarytume nesiraukydami. Sujaukus vertybių lauką, mūsų kolektyvinė sąmonė tapo šizofreniška, suskilusi, išbarstyta lauke, lyg sudužusio lėktuvo dalys po aviakatastrofos. ES „vertybių sistema“ be vertikalės yra akių dūmimas ir nusikaltimas Dievui ir jo kūrinijai – gamtai, žmogui, bendruomenei (atleisk už tokią pompastišką tiradą, bet seka būtent tokia ir yra). Pagal naująjį vertybių projektą „be vertikalės“ žmogaus gyvenimas yra viso labo socialinis projektas, narstomas pagal valentingumą „naudinga – nenaudinga“.

Klausi apie baimę reikšti savo mintis, liudyti save ir tiesą. Naujasis projektas „naudinga – nenaudinga“ nuo tos baimės išgydo, kaip ir nuo gėdos jausmo. Kai žmogus suvoks, kad savo mintis ir nuogąstavimus reikšti yra nepolitkorektiška ir nenaudinga, jis arba geriau patylės, arba kalbės dalykus, kuriais netiki, bet kalbėti apie juos naudinga. Šitai jau vyksta. Tai savižudiška filosofija.

Politkorektiškumas su mandagumu turi labai mažai ką bendro. Tai pats tikriausias simuliakras. Politkorektiškumas su savo pageidavimais ir reikalavimais yra politinio lauko naujadaras (svetimžodis), norintis perredaguoti tikrovę. Turime gerą pavyzdėlį – užkliuvo Užgavėnių karnavalas ir jo personažas „žydas“. Nepolitkorektiškas, pasirodo, yra mūsų folkloras, paveldėtas iš seniausių laikų. Naujųjų vertybių apologetai nesuvokia, kad kėsinasi į visą karnavalinę kultūrą, o tai jau kvepia nusikaltimu civilizacijai.

Visai kaip sovietiniais laikais mums siūloma perrašinėti savo istorinę ir kultūrinę atmintį į tokią, kuri Briuselio klubui patiktų. Ir jie pageidautų karnavalą nuo galvos pastatyti ant kojų, kad jis atrodytų politkorektiškai, o toks noras reiškia ne ką kita, kaip sunaikinti pačią karnavalo esmę. Pagal šių klubo ponų veido išraiškas mes supratome, kokia pavojinga lietuviams yra žydų tema ir žodis „žydas“, nes lietuvio ištartas, savaime tarytum turi kažkokią dar papildomą prasminę konotaciją. Tai įvarytas ir įsivarytas kompleksas, trukdantis ir patiems žydams su mumis visavertiškai bendrauti. Įdomu, ką „politkorektikai“ parekomenduotų pasauliui daryti su žydiškais anekdotais, nepralenkiamu žydų tautos smulkiosios tautosakos klodu? Gal tų anekdotų nebepasakoti, nes nepolitkorektiška? O gal paprašyti pačių žydų, kad suspenduotų savo anekdotus, uždarytų juos į kokius nors spec. fondus? Kaip visa tai nejuokingai skamba…

– Ar nebus taip, kad ES (kuri juk tebėra besiformuojantis, dar tebeieškantis savojo veido ir turinio darinys), pamačiusi pražūtingus globalizacijos padarinius (juk neturintis nieko švento žmogus nieko ir ginti nepanorės – nei Lietuvos, nei ES, – juk jei nėra nei tikėjimo, nei šeimos, nei nacionalinės kultūros, nei iš protėvių paveldėtos žemės, nei kalbos, nei valstybingumo, ką gi tuomet ginti, už ką sutikti aukoti gyvybę?), atsibus ir sugrįš prie tautų ir savarankiškų valstybių Europos darinio, tačiau tokioms išsitautinusių entuziastų valstybėlėms kaip Lietuva atsibusti bus pernelyg vėlu – jau būsime virtę tiesiog amorfiška „laisosios rinkos“ erdve?

– Būtent. Mes kaip valstybė stovime ties labiausiai pavojinga riba, kur kas pavojingesne, nei stovėjome Sausio 13-ąją. Lietuva, atrodo, praranda valią ir paskutines galias ginti savo valstybingumą. Ne tankais nuo galimo agresoriaus, ne fizinę, o mentalinę teritoriją, kurioje vyksta didieji mūšiai. Jei Lietuva pasirašys siūlomą glaudesnės integracijos sutartį, pasakysiu tiesiai, ji pasirašys sau mirties nuosprendį, kurį Valstybės šimtmečio proga visi galėsim gražiai atšvęsti. Pasirašiusi Lietuva kaip valstybė gyvens paliatyviniu režimu, gal ir gražiai įrengtoje modernioje palatoje, įrengtoje iš ES klubo malonės. Už tai ir būsim dėkingi iki savo dienų pabaigos.

– Ką daryti? Kokių politinių ar visuomeninių sprendimų reikėtų, idant Lietuva išliktų, o mes netaptume euromankurtais?

– Nors esu pesimistas, paskutinių vilčių niekados nelaidoju. Jei Dievas visą šitą cirką iš savo aukštybių stebi, jis neturėtų leisti savo kūriniui pražūti. Sodoma ir Gomora buvo nušluotos nuo žemės, kad būsimos kartos suprastų ir pasimokytų. Bibliniai siužetai nėra pasakėlės vaikams prieš miegą. Juose užkoduota dieviškoji logika, kuri neišvengiama. Lietuva, jei nori išlikti, privalo sugrįžti į savo „Dievo ir Tėvynės“ pasakojimą, iš kurio buvo gundoma išsukti ir jau buvo išsukusi į šunkelį. Kiek lietuvių, kad ir kur jie būtų, apsispręs likti šiame pasakojime, tiek ir liks Lietuvos. Visa kita nunyks, ištirps, asimiliuosis ir išsisklaidys kaip dūmas.

Ką daryti? Yra labai greitų darbų, kuriuos diktuoja išlikimo instinktas. Visų pirma turime būti labai budrūs, kad mūsų valdžia neįvykdytų valstybės išdavystės mūsų neatsiklaususi. Dėl Lietuvos ateities ir likimo turėtume reikalauti referendumo, nes Tauta nėra įgaliojusi valdžios pasirašyti valstybei mirties nuosprendį. Jei Lietuva to nereikalaus, galėsime konstatuoti, kad de facto tokios Lietuvos ir nėra. O jei nėra, vadinas, nebuvom verti. Apie tai liūdnai kalbėjo Oskaras Milašius: „Lietuva yra šalis, neturinti liūdnos prabangos subręsti.“ Regis, labai aiškiai pasakyta, tai kodėl nemokam suprasti? Lietuvos žmonės turi valstybės likimą perimti į savo rankas ir vėl pradėti bręsti iš naujo. Kitos išeities nėra.

respublika.lt

 

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimų 24

  1. Dovydas says:

    Kaip šviežio oro gurkšnis toks straipsnis! Tačiau, koks liūdnumas apėmė….. Mums iki islandų sąmoningumo tikrai daugiau nei iki galaktikos centro… Ir kaip tą išdidumą ir pasitikėjimą savo kilme įskiepyti jaunuomenėje?! Tik per šeimas…..Per doras šeimas. Be referendumo tai niekaip neišsiversim. Tauta gali veikti tik vienybėje….

  2. Bitvaldas says:

    Darau logiska isvada jog kritikas sneka apie Senojo Tastamento dieva, Jahve. Noriu pasmalsauti kaip is to monstrisko ir rasistisko Dievo ateina laisve ne zydams? O kodel nepaminejai B´nai B´rith, Chabad Liubovich, Europos Zydu Parlamento ar „Kalergi Plano“. Tiems kam neteko apie tai girdeti stai keletas nuorodu tolimesniam tyrinejimui. Kalergi buvo Austrijos diplomato Heinrich von Coudenhove Kalergi ir japonés Mitsu Aoyama sunus.Jo planas buvo remiamas milijardieriu, sionistu Rothschild, Baruch ir Warburg-Su tokiais ytakingais remejais ir glaudziais rysiais su Europos aristokratija ir politikais, Kalergi pavyko patraukti i savo puse itakingus valstybiu vadovus, kad jie paremtu jo plana del Europos integracijos. Ka Winston Churchill 1945 metáis atvirai pavadino „Jungtinem Europos Valstijom“ Mazai kam zinoma jog Kalergi vienas is pagrindiniu Europos integracijos proceso „tevu“, taip pat sukure europieciu genocido plana.. Jau 1922 metáis. Kalergi isteige Austrijoje „Pan-Europini“ judejima, kurio tikslas buvo sukurti naciju federacija vadovaujama Jungtiniu Valstiju. Europos integracija butu pirmas zingsnis kuriant ateities pasauline vyriausybe. Benito Mussolini, Adolf Hitler ir Francisco Franco iskilimas zydiska Kalergi plana pristabde. Po Vokietijos sutriuskinimo vel buvo galima drasiai veikti su Winston Churchill, zydu B´nai B`brith ir pagrindiniu laikrasciu, kaip antai New York Times pagalba. Savo knygoje „Praktischer Idealismus“ Kalergi drasiai pareiskia jog ateities „Jungtines Europos Valstiju“ pilieciai jau nebus balti zmones. Jo paties zodziais;
    „Ateities zmogus bus maisytos rases. Dabartines rases ir klases palaipsniui isnyks, erdves, laiko ir prietaru panaikinimo pasekoje. Ateities eurazine-negroidu rase, savo isvaizda panasi i senoves egiptieciu, Europos tautine ivairove pakeis individu ivairove.“ Savaime aisku, jog viso sio europinio jovalo naujieji dvasiniai aristokratai bus zydai. Kalergi tai sako be jokiu dviprasmybiu.
    Va kur suo pakastas. O visuomenes kritikas vedzioja mus aplinkeliais. Stena, mykia. Sviestis reikia, o ne poterius kalbeti! Pasakyk man kiek zmoniu laimejo savo laisve klupedami? O zinai ka Biblijoj sako? Kai ateis zydu Masijas visas goju turtas priklausys zydams ir kiekvienas zydas tures daug goju vergu. Atidziai reikia skaityti tuos setono poterius, o ne niekus tauzyt. Mes gi ne lapausiai.

  3. saul says:

    Cia ,turbut,is „zvaigzdziu karu“.Sviestis reikia-sviestis. DDD

  4. Ms says:

    Nepatiko, kad autorius kaip vienintelį būdą išlikti Lietuvai, taip atkakliai kiša krikščionybę ir Dievą. Lyg pamiršdamas kiek Lietuva neteko gyvybių kelių šimtų metų kovoje su krikščionybe, kiek nepamatuojamo skausmo patyrė, kiek vaikų išgabenta, kiek moterų išprievartauta… Kare, kuriame Lietuva pralaimėjo ir buvo priversta pasikrikštyti. Kodėl autoriui atrodo, kad tik krikščioniška Lietuva yra gėris? Ar autorius galėtų paminėti nors vieną šalį, į kurią krikščionybė atėjo taikiai?

  5. Simas Simaitis says:

    Nebūkite tokie kritiški autoriui. Jis ne istorikas, o poetas. Ką teisingai sako, kad pamyntos moralinės vertybės, likęs marksistinis žmogus tik jau su prasektu klynu. Taiklūs geri žodžiai. Norite išsaugoti tautinį valstybingumą, turite įsiklausyti į autoriaus paminėtus Oskaro Milašiaus žodžius: „Lietuva yra šalis, neturinti liūdnos prabangos subręsti“. Vis daugiau ir daugiau  Lietuvos žmonių spjauna į valstybę ir labiau stabmeldžiaja aukso Mamonai, pamyndami moralinius principus.

  6. konkurencijos nėra says:

    DORA-DIEVAS ŽEMĖJE
    Ir ne kitaip.

  7. Bitvaldas says:

    realitybloger.wordpress.com/2013/06/29/a-pictorial-history-of-the-worlds-governments Musu priesai visame grazume.

  8. Dainius V. says:

    Poetas duoda peno apmąstymams,tai taip išeina jis šioje sferoje yra kaip ir profesionalus maisto gamintojas ,bet tik sielai…tai jeigu jo mintys yra neišbaigtos ,o dar blogiau kažkiek kažkaip klaidinančios,tai jis prilygsta virėjui,kuris per savo neišmanymą paruošė musmires pietums,betgi ne visi gali būti suprantantys kad tai kažkas ne taip ,kaip ir ne visi gali turėti tam tinkamą medicininį išsilavinimą atskirti nuodingo peno simptomus.Ir čia pilnai pritariu BITVALDUI,nes krikščionybės ištakomis labai seniai domiuosi ir man,kaip paprastam žmogui ji kelia pakankamai daug abejonių,juolab,prisiminus kaip ji užvaldė pasaulį ir kokius metodus tam taikė,kažkodėl man galvojasi,kad Dievas kaip jis skelbiamas toks teisingas,negalėtų leisti tokių žudynių,tiek masinės ilgalaikės neteisybės- melo -smurto viešpatavimui šioje Žemėje gyventiems jo kūriniams,kad jau panašiau į kruvinus actekų dievukus,nei į begalinę meilę savo kūriniams deklaruojantį Žemės Kūrėją. Tai čia kas liečia religiją,o šiaip straipsnis vertas dėmesio,juolab tų,kurie Simo žodžiais meldžiasi Mamonai. Dora…dora… pastaruoju metu daug kam patiko kartoti šį žodį ,tai gal paaiškinsite kaip Jūs jį suprantate?

  9. Daiva says:

    Dainiui:

    Nejau tiek nugyvenes (ne 10 gi metu) taip ir nesupratote, kas yra dora. Na, tada grizkite prie 10 isakymu, kurie, man rodos, yra tokie fundamentalus, kad net ir Biblija juos pasisavino is daug senesniu saltiniu.

  10. Daiva says:

    Mane nuolat stebina zmoniu nesuvokimas, kad ne vaiksciojantis mesos gabalas mes esame. Musu esme yra daug kartu subtilesne, nei matosi tik akimis paziurejus. Prasme yra visame kame, net ir chaose, kai kas pabreztu, bet nejaugi zmogus mastantis ‘homo sapiens’ nesuvokia, kad prasti reikalai fiziniame pasaulyje, tai lyg nudraskyti medzui lapai, o zmogus/visuomene nesilaikantis doroviniu principu – tai jau medis su supuvusiomis saknimis. Kas skaite, o kas girdejo, kad visos tokios visuomenes isnyko. Priziuretojo nera, – priziuretojas -tai mes patys, kada visos musu mintys, jausmai ir poelgiai fiksuojami paciuose subtiliausiuose sluoksniuose, ir uz juos teks moketi, jei ne jums (nes jus beviltiskas), tai jusu vaikams ir anukams. Kitaip dingsta viso ko prasme, ta prasme, be kurios visata tiesiog negali egzistuoti. Taip viskas ir pasiekia balansa.
    Taip elementaru, – gaves teise rinktis, zmogus tures atsiskaityti uz pasirinkimus, kai laikas ateis. Dar elementariau – karstas kiseniu neturi. Bet mes issinesame su savimi, ka labiausiai vertingo turime. Tai ka gi issinesame?

  11. arthur says:

    Ponui Liudvikui Jakimavičiui vis Tarybiniai laikai užkliūna ir ne kaip lietuvių tautos aukso amžiaus momentas!
    Bet tai čia visų idiotų bėda (tame tarpe ir „poetų“,bei kritikų)….
    Jūs galu gale suvokite,kad taip gerai kaip buvo prie tarybų, jau niekada nebus.

  12. SVETIMAS says:

    Miela Daivute pasidomek apie 10 dievo isakymu,ir kam jie skirti.Paskaityk Tora.10 dievo isakymu skirti tik zydams…

  13. pestininkas says:

    Tamstos komentatoriai susilaikykit nuo šaipimosi viėnas iš kito, o motyvuokit šaltiniais savo nuomones! Iš tikro tai, tiėsa ira viėna, o vat interpretaciju ohoho!!!!!!! Klausimas tikintiėms kriščionims, kiėk kiėkviėnas gyvenat pagal tikėjimą?

  14. Bitvaldas says:

    10 Dievo isakymu yra skirti zydams. „Mylek savo artima, kaip pats sabe“, visai nereiskia myleti tu kurie yra aplinkui. Tai taikoma tik zydams o ne gojams. Skaitykit Talmuda ir Senaji Testamenta. Visi krikscionys zydams yra stabmeldziai. Talmudas sako jog Jezus buvo kekses ir romenu kareivio sunus. Taip pat kad jis esa verda spermoje, pragare ir taip toliau ir pan. O kol tu myli savo priesus jie susiglems visa tavo turta ir dar gerkle perpjaus. Meile negali isgelbeti pasaulio, nes meile negali apsiginti. Pries psichopatus kurie mus valdo meile yra bejege. Tai ka mes mylime gali apginti tig fizine jega kuria mes esame pasiruose priespastatyti psichopatams. Patys paziurekit,; ar padejo krikscionims visos ju dorybes kai atejo komunistai? O va jei butu juos visus is karto suseme ir pastate prie sienos 100 milijono komunizmo auku gal ir nebutu buve.

  15. konkurencijos nėra says:

    Tai draugai, kas gi ta DORA?

  16. Dainius V. says:

    aš neturiu ką tokiems kaip Daiva atsakyti,nes Bitvaldas kuo geriausiai paaiškino,kodėl aš klausiu kas yra DORA. Jeigu aš pasakysiu,kad visi dešimt Dievo įsakymų prilygsta štai šitam vienam nurodymui :“ daryk taip,kaip norėtum,kad kiti su tavimi taip elgtūsi…“ar labai suklysiu?Krikščionybė yra sugalvota pavergti žmoniją,padaryti ją kažkam klusniais vergais. Čia ne šaltiniai,čia mano asmeninė nuomonė,susidaryta per pakankamai ilgus apmąstymo metus.

  17. pro says:

    Elkis su kitais taip, kaip jie to yra nusipelnę, o ne kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Gal prieš jus koks pašlemėkas, kurio elektros kėdė tiesiog verkia….

    Laikas prisimint protėvių priesakus, nes matau čia kai kurie net nežino,…

    http://www.sarmatas.lt/02/priesakai/

  18. konkurencijos nėra says:

    Pats laikas, jei nevėlu.
    Kryžiaus ir kraujo nešikai stiprūs savo apgaule, kaip nuo to apsisaugot?

  19. Dainius V. says:

    o kas turi teisę spręsti kiek kas nusipelnė? PRO,tu turi tokią teisę?O pats visada elgiesi kaip? manau,kad taip,kaip yra nusistatytas bendravimas toje žmonių grupėje,kurioje pats esi …pagal esančius priimtus bendrus bendravimo kanonus….na ir t.t. Prieš pasmerkiant „bet kokį pašlemėką“ pirmiausiai reikia išsiaiškinti jo elgesio motyvus,o tik tada siūlyti jam elektros kėdę.Aš esu tą straipsnį skaitęs,kurio nuorodą taip „kilniaširdiškai“ mestelėjai,ką gi ,tegu ir kiti paskaito – košės sviestu nepagadinsi,tačiau visuomenės bėda yra tame,kad kai kuriems reikia KAŽKO virš galvos :bet ko, kas duotų tinkamus nurodymus arba įteigtų kokias mintis.Aš necituoju jokių šventų raštų ar kažkokių priesakų – aš taip realiame gyvenime elgiuosi ir stengiuosi elgtis su aplink mane esančiais žmonėmis: …“ daryk taip,kaip norėtum,kad kiti su tavimi taip elgtūsi…“ Tai yra mano moto.

  20. konkurencijos nėra says:

    “ daryk taip,kaip norėtum,kad kiti su tavimi taip elgtūsi…“ Tai yra mano moto.

    Kaip bebūtų gaila, bet tai tik pusėtinas bėdos sprendimas…

  21. saul says:

    Tu Dainiau ir pats vos ne Dievas.Teoriskai-„padares giles isvadas, per netrumpus stebejimo ir apmastymo metus: ( kaip pats teigi )Praktiskai -isminciu ismincius,skaitantis ir cituojantis vos ne visu religiju tezes ar dogmas.Na o realiai ,tai…. tu niekuom neatsilieki nuo laaaabai protingu „sovietiniu laiku mastytoju“ taip ir nesugebejusiu isnaikinti religijos Lietuvoje.P.s.religijos neigimas dabar jau nebemadingas,nemadingas net ir toje salyje,kurios,kaip Tu sakai,neverta net kritikuoti,nes ji ir pati save pakankamai kritikuoja.Bet jau kai puolasi dirbti,tai…… rezultatus mes visi esame pastebeja DDD

  22. Dainius V. says:

    Kiekvienas žmogus yra Dievas,nes nuo jo veiksmų gali kitiems būti arba blogai arba gerai,be to aš neneigiu religijos,bet turiu susikurtą savo tikėjimą ir jis pirmiausiai remiasi kitais žmonėmis ir meile jiems,kaip vieninteliems gyviems protingiems padarams šioje žemėje,kurių padermei ir aš priklausau.Kam nepatinka mano apmąstymai,lai neskaito ir man visiškai vienodai ką rašo apie mano personą kai kurie komentatoriai,tai nekeičia nei mano gyvenimo būdo,nei minčių.Kas liečia Rusiją,tai pasakysiu,kad juokiasi tas,kas juokiasi paskutinis.

  23. saul says:

    Aciu uz issamu atsakyma ir linkiu nenustoti stebinus ir mus visus savo tolimesniu stebejimu eigoje. P.s.as cia uz tuos pastebejimus,kurie ,be abejo,bus Sarmatuose paviesinti.Negalima gi…uzsidaryti savyje ir savanaudiskai jais vienam naudotis.Is anksto dekingas…..

  24. Dainius V. says:

    Kiekvienas žmogus laisvai renkasi kaip ir iš ko mokytis ir beje, jam jo asmeninė patirtis turi būti svarbiausia, nes jis atėjo į šį pasaulį įgyti patirties. Išgirsti kitų pamokymus, patarimus, paskaitas yra reikalinga ir net gal būtina ir su tuo, kitų žmonių žinojimu, žengti į savo patirtis, padarant mažiau klaidų ir patiriant mažiau klystkelių.Viskas atrodo paprasta.Daugiau meilės aplinkiniams, o ne nurodymų ir reikalavimų, ne pasmerkimų ir bausmių. Gyvenimas tai menas ir jo potėpiai išlieka visiems laikams. Todėl net tėvų ar protėvių geri darbai, gražios idėjos, kaip ir bėdos, bei klaidos aidu ataidi jų palikuonims, kurie nesupranta už ką jiems taip yra gyvenime, nes lyg ir geri patys esą. Ir tai vadinama karma. Pykti čia beprasmiška, nes situacija gali tik pasunkėti ir jau visai blogai susiklosčiusi bus perduota tavo palikuonims.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top