Vytauto Lietuvai Europoje nebuvo lygių

2018, kovo 10, 10:53 | kategorija Istorija | atsiliepimų (11) | peržiūrų 3 227 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Neseniai per vieną Prancūzijos televizijos kanalą nuskambėjo tokia žinia: Lietuva vienu metu buvo didžiausia pasaulio valstybė. Tai išgirdęs gentainis net išsižiojo ir paprašė redakcijos išsiaiškinti, ar iš tiesų taip galėjo būti. Taip, teigia istorikas Tomas Baranauskas, Vytauto laikais LDK plotas galėjo siekti beveik 1 mln. kvadratinių kilometrų.

Žemėlapis

Taip Europa atrodė XV amžiuje, vėliau Lietuvos plotas pradėjo mažėti „Respublikos“ iliustracija

Kovo 11-osios aktu atkurta Lietuvos valstybė užima maždaug 65,3 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą. Tai – vadovėlinis faktas. Visi lietuviai žino ir tai, kad kadaise jų valstybė buvo labai didelė. Tačiau „didelė“ yra netikslus žodis. Kokį plotą užėmė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė? Ką tai reiškė pasaulio ir Europos mastu? Atsakymai skamba išdidžiai – XV amžiaus pradžioje Lietuvai nedaug trūko iki milijono kvadratinių kilometrų, tuo metu ji buvo didžiausia Europos valstybė.

Posakis „nuo jūros iki jūros“ primena Vytauto Didžiojo laikus, XV amžių. Būtent XV amžiuje LDK teritorija buvo didžiausia, nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tačiau neužmirškime, kad kalbame apie viduramžius, tai yra laikus, kai sienos nebuvo tiksliai žymimos. Nebuvo jos ir stabilios. Dėl to sunku pasakyti, kiek ilgai LDK išlaikė didžiausią plotą. „Kartais viena teritorija būdavo prarandama tuo metu, kai kita dar nebūdavo įgyta. Kaip ir nėra tokio momento, kad viskas būtų viename komplekte. Didžiausios teritorijos metas yra XIV-XV amžiai, jei tiksliau – XIV amžiaus antra pusė ir XV amžiaus pirma pusė“, – teigė istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Tomas Baranauskas.

Manoma, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo valdymo pabaigoje teritorija buvo maždaug 10 kartų didesnė nei dabar – 640 tūkst. kv. km. O valdė Algirdas 1345-1377 m. Apogėjų LDK pasiekė Vytauto laikais (1392-1430 m.). Nustatyti tikslius skaičius vėlgi yra sunku. „Laikoma, kad didžiausia teritorija buvo Vytauto valdymo pabaigoje, nors dėl kai kurių teritorijų abejojama. Pavyzdžiui, yra nuomonė, kad nemaža teritorija Ukrainos stepėse, į rytus nuo Vorkslos, kuri paprastai vaizduojama Vytauto laikų žemėlapiuose, buvo prijungta jau po Vytauto. Be to, stepių zonų prijungimas ir kontroliavimas yra sąlygiškesnis. O šiaip Vytauto valdymo pabaigoje galima kalbėti apie daugiau nei 900 tūkst. kv. km“, – sakė T.Baranauskas.

Kai kur internete nurodomas 1 mln. kv. km plotas. T.Baranausko nuomone, šios ribos LDK nepasiekė: „Milijonas kilometrų turbūt neišeitų, gal 930 tūkst. Tiksliai paskaičiuoti turbūt nepavyktų, nes ribos sąlyginės“. Istorikas akcentavo, kad valstybė buvo labai didelė savo plotu, bet tikrai ne gyventojų skaičiumi: „Rimtos statistikos neturime, tačiau, istorikų vertinimu, Vytauto laikais gyventojų buvo turbūt mažiau nei dabartinėje Lietuvoje, nuo 1 iki 2 milijonų“.

Dydis yra sąlyginė sąvoka. Priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Pasaulyje yra buvę valstybių, kurių dydis – sunkiai suvokiamas. 1920 m. Didžiosios Britanijos imperijos plotas siekė maždaug 35 mln. kv. km. Mongolų imperija 1270 m. buvo išaugusi iki 24 mln. kv. km. Tačiau Europoje masteliai yra kiti, mūsų žemynas – sąlyginai nedidelis. Viduramžių Europoje valstybės negalėjo augti taip, kaip Azijos platybėse. Neturėjo jos ir tokių galimybių kaip vėlesnės kolonijinės imperijos.

Ar kunigaikščiai galėjo LDK teritoriją išplėsti dar labiau? „Gal ir galėjo. Galėjo atsitikti taip, kad prie Lietuvos būtų prijungta visa Rusia. Ir ne tiek jau daug trūko, – svarstė T.Baranauskas. – Buvo Aukso ordos įtakoje buvusi Maskvos kunigaikštystė, Naugardo žemė ir kelios smulkesnės kunigaikštystės. Vytautas savo valdymo pabaigoje buvo pradėjęs didelę kampaniją prieš Rusios kunigaikštystes, kurios dar nepriklausė nuo Lietuvos. Labai nedaug trūko. Jei po Vytauto būtų valdęs kitas toks pats stiprus valdovas, ko gero, jis būtų sujungęs visas Rusios žemes. Tik klausimas, kiek tokiu atveju savo veidą išlaikytų etninė Lietuva“.

Žalgirio mūšio paveikslas

Pasaulyje milžiniškų valstybių būta ir Vytauto laikais. Mongolų valdovas Timūras savo imperiją išplėtė iki 4,4 mln. kv. km. Mingų dinastijos valstybė Kinijoje buvo dar didesnė – 6,5 mln. kv. km. Tačiau Europa, kaip minėjome, yra visai kitas reikalas. „Teritoriškai Vytauto laikais LDK buvo, ko gero, didžiausia Europos valstybė“, – teigė T.Baranauskas.

Pagal plotą Lietuvos konkurente Europoje galėjo būti nebent Šventoji Romos imperija. Tai – vokiečių sukurta valstybė, nepainiokite jos su Senovės Romos imperija. Tačiau šis darinys Vytauto laikais jau buvo susiskaldęs. „Šventoji Romos imperija tuo metu jau nelabai ir buvo vientisa valstybė“, – akcentavo T.Baranauskas. Daug Europos plotų XV amžiaus pradžioje buvo užvaldžiusi Osmanų imperija, bet ji tuo metu dar nebuvo pasiekusi galybės viršūnės.

Ar imperija galima vadinti ir Lietuvos didžiąją kunigaikštystę? Tai priklauso nuo požiūrio, nuo žodžio vartojimo konteksto. „Iš principo turbūt galima. Apie tai parašyta Zenono Norkaus knyga „Nepasiskelbusioji imperija“. Jis įrodinėja, kad LDK tikrai galima vadinti imperija. Šis terminas naudojamas ir kaip metafora, pavyzdžiui, Stiveno Kristoferio Rouelo (Stephen Christofer Rowell) veikale „Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva: pagonių imperija“. Bet kuriuo atveju, tai nebūtų ta imperija, kurios valdovą būtų galima tituluoti imperatoriumi. Imperija, be kita ko, dar buvo ir tradicija, perimamumas iš Romos. Lietuva į tai nepretendavo. Tačiau žodį „imperija“ galima vartoti kaip mokslinį terminą. Šia prasme taip galima vadinti ir Lietuvą“, – sakė T.Baranauskas.

XV amžiaus pabaigoje Lietuvos teritorija pradėjo mažėti. „Pačios Juodosios jūros pakrantės, dėl kurios yra tas terminas „nuo jūros iki jūros“, mes netekome maždaug 1482-1484 m. Tačiau didesnio mažėjimo iš esmės buvo du etapai. Buvo du įvykiai, labai apkarpę teritoriją. Pirmas – 1500-1503 m. karas su Maskva. Lietuva vienu ypu neteko gero ketvirtadalio teritorijos. Antras etapas – Liublino unija, kai Lenkija nurėžė likusias Ukrainos žemes. Na, o trečiu etapu galima vadinti padalijimus. Nebuvo taip, kad teritorija nyktų pamažu, ji sunyko trimis dideliais šuoliais. Tarp jų buvo smulkesni pasikeitimai“, – pasakojo istorikas.

Dabar turime 65,3 tūkst. kv. km ir belieka įsivaizduoti, kaip šiuolaikiniame žemėlapyje atrodytų Vytauto laikų LDK. Pasaulio masteliu vėlgi nieko nenustebintume. Panašaus dydžio – 945 tūkst. kv. km – dabar yra Tanzanija. O Europoje visos valstybės, išskyrus Rusiją, šalia Lietuvos atrodytų nedidukės. Didžiausia yra Prancūzija. Neskaičiuojant užjūrio teritorijų, jos plotas yra 551 tūkst. kv. km, tai yra beveik dukart mažesnis nei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės jos klestėjimo laikais.

šaltinis: respublika.lt

dalinkis!

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Sarmatai

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 11

  1. Dovydas says:

    youtube.com/watch?v=-XcrD0cPqHk
    kaip tik vakar žiūrėtas.
    Baranausko atstovaujamos istorijos versija – trupiniai, likę po lenkų, vokiečių ir rusų.

    Pagalvokit, kalba viena iš seniausių pasaulyje, o valstybė – viena iš jauniausiųjų?

  2. Pro says:

    Niekas nekalba, kad lietuvių kalba seniausia pasaulyje, kalba eina apie tai jog ji „archaiškiausia“ – mažiausiai pakitusi savo forma. Kai kuriuos dalykus reikėtų žinot.

  3. Pestininkas says:

    Tai kad „sovietų“ laikais, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Kryme, istorikai dagiau papasakodavo mums apie LDK, negu sužinojau per nepriklausomybės metus! Negi mūsų istorikai negali pavažinėti po šalių archyvus, duomenų parinkt?! Tik Bumblauskas gali nesąmones svaigt? Matyt toks“parėdimas“!……

  4. Arunas says:

    Tai kitus peikiam, o kad pagalvojus juk mes patys agresoriai, separatistai buvom, kitas tautas paverdavom. O dziaugiames piz… ec!! Gaila…

  5. tuckus says:

    mielieji jai ta ldk butu isgyvenusi iki daba tai dabartine lt butu kazkas panasaus kaip tuo laiku zemaiciai garantuoju kad valtybine kalba butu rusu baltarusu ir ukrainieciu plius lenku kratinys su vienu kitu zodziu panasiu y lietuviu ir mes butume tautine mazuma tame milijone kvadratiniu kilometu vat kiek dziaugsmo mums butu is tos nuo juros iki juros

  6. Gaja says:

    Tiesiog šlykštu. Agresoriška, brutalu, viena bjaurastis tas kitų tautų užgrobinėjimas. Užtat ta karma mus ir persekioja…

  7. Simas Simaitis says:

    Taip, komentarai tikrai nekelia daug optimizmo. Nei tuckus, nei Gaja neturi absoliučiai žalio supratimo apie Lietuvos istoriją. Komentarai vienos emocijos, kaip ir pas daugelį.
    Ir vis tik pamėginkite išsiaiškinti kokie buvo motyvai Lietuvai plėstis į rytus? Man teko apsilankyti Limburg an der Lahn (netoli Frankfurto prie Maino) katedroje, beja pirmoje katališkoje katredroje germanų žemėse, būtent iš ten toliau plito krikščionybė antroje Romos imperijoje. Taigi, toje katedroje yra įdomus muziejus. Be religinių papuošalų, karūnų ir viso kito turto, mano dėmesį atkreipė 12 amžiuje išleistos bulės, popiežiaus leidimas nešti Dievo žodį „rytų saracenams“. (Net šaltas prakaitas nubėgo per nugarą, kai prieš akis iškilo toks vaizdas, kai storas kunigas sakykloje, su putomis ant lūpų kviečia biurgerius žudyti kitatikius ir už tai bus atleistos visos nuodėmės. Ar tokią bulę gali man parodyti bumbliauskiukai, kur būtų raginama žudyti slavus?) Ir jie nešė, visa šiuolaikinė Europa, visa jos ekonominė galia. Ėjo prieš mus ne vien vokiečiai. Ėjo visa Europa. Ir prūsai krito prieš šią karinę mašineriją pirmieji. Kad to neatsitiktų ir mums, mūsų bočiai buvo priversti eiti patys į rytus, kad galėtų priešpastyti ne ką blogesnį karinį potencialą. Nes kitaip mūsų laukė „šprechen zi deutsch“ likimas. Todėl jums, kaip priminimas, Pilėnų gynėjų susideginimas, nes jie puikiai suprato tolimesnį vergo likimą po kryžiuočio priespauda.
    O štai kas liečia mūsų tėvynainių naujų žemių užkariavimus, tai mūsų proteviai buvo visų pirma ir puikūs diplomatai. Dažniausiai žemių užkariavimai baigdavosi susigiminiavimu su tenykščiais kunigaikštukais.
    Ir apie kraujo praliejimus, tai čia ne tuo adresu rašo mūsų „mylimi“ informacinio karo invalidai, kurie apie savo šalies istoriją turi nulį nuovokos arba ji yra bumbliauskiukų.

  8. MIRKA says:

    Jogailos laikais, prie LDK ir Lenkijos valdovo Jogailos sostinėje Krokuvoje su LDK teritorijos vietininku Vytautu (pavestas valdymas iki mirties), raštu gudų ir lotynų, LDK teritorija plotu buvo nuo jūros iki jūros.
    Jogailos laikais žemaičiai buvo išskersti ir pavergti vietininko Vytauto rankomis, kuris be to su kryžiuočiais 1390m sunaikino Kreivąją pilį – pagonišką Vilniaus dalį, o krikščioniškąjį naujajį paliko, todėl Simas Simaitis klaidingai galvoja, kad Jogailos ir Vytauto laikais mes kovojom prieš krikščionybę. Ne šiaip stovi trys kryžiai pagoniško miesto vietoje, o mes tapę Marijos žeme. Neatsitiktinai ir pagoniškoji Kernavė dingo – ją sudegino Vytautas, atvedęs kryžiuočius tais pačiais 1390m. Būtent Jogailos laikais, vidinėse kovose dėl valdžios, LDK prarado stiprybę.
    LDK buvo stipriausia (ir nepriklausoma) brolių Algirdo ir Kęstučio laikais ir tai buvo pagoniškos valstybės pabaiga. Jogailos ir Vytauto laikais mes pralaimėjome ir nuo to laiko pradėjom silpnėti ir mažėti, dėl ko vis eidavom į išeičių paieškas, kol galutinai pralaimėjom švedams.

  9. simas simaitis says:

    Tai Jūs, ponas Mirka, pacituokite kurioje vietoje, tame, ką aš parašiau, minėjau Jogailą ar Vytautą. Kuris amžius minimas mano pasisakymuose?

  10. MIRKA says:

    Ponas Simas Simaiti, sudergėte tuckaus mintį, kad lietuvių tauta ir kalba šiuo metu vargiai būtų, jei nuo jūros iki jūros LDK iki šių dienų gyvuotų, o gal dar būtų išsiplėtusi į rytus. Savo dergime nurodėte, kad krikščionybė plito per kryžiuočių kalaviją, todėl LDK į rytus plėtėsi iš priverstinio poreikio. Taigi ponas Simas Simaiti, Jūs jau pats apsispręskit, apie kurį laikotarpį kalbate, ar apie tą, kurio metu lankėtės muziejuj, ar apie straipsnio temos laikotarpį.

  11. Dainius V. says:

    Savotiškai teisūs jūs visi,tačiau yra nuomonė,kad Vytautas ir Jogaila Lietuvos DK tiesiog pardavė tenkindami savo asmenines ambicijas,gal taip gal ne,bet ar kas drįstų neigti,jog būtent šių veikėjų laikais Lietuva pradėjo trauktis ir plotu ir savo turima įtaka…Drįstu teigti,kad Vytautas buvo išdavikas,atvedęs žydus į valstybę.Jogaila ,tas bailus savo dėdės žudikas net ir išdaviko nevertas,tiesiog menkysta.Nuo to laiko Lietuvai su valdžia nesiseka iki šių dienų.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

top