Demokratija – tai oligarchijos kaukė

2015, balandžio 27, 1:12 | kategorija Ideologija | 22 komentarai | peržiūrų 903 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

km.ru
Dmitrij Zikin

paveikslėlis„Oranžinių revoliucijų“ banga, Maidanas, „arabiškas pavasaris“, vyko taikant demokratizacijos lozungo priedangoje. Visi gatvių lyderiai patys suteikė sau teisę kalbėti liaudies vardu ir tvirtinti, kad vykdo jos valią. Šios demagogijos kaina neverta nė skatiko; suprantama, kad jų tikrasis tikslas, siekiant nuversti teisėtą valdžią, neturi nieko bendro su liaudies valdžia.

Bet kyla klausimas: ar galima demokratija iš principo? Aš kalbu apie demokratiją jos tiesiogine prasme, t. y. apie liaudies valdžią, o ne taikant ją pagal politinių prašalaičių ir manipuliatorių lozungus.

Atmetus į šalį idealistinį gyvenimo suvokimą kiekvienas pastebėtų, kad liaudis – tai sudėtinga ir itin nevienalytė struktūra, susidedanti iš eilės socialinių grupių, kurių interesai ne tik skirtingi, bet kartais ir visiškai priešingi. Susiskaldymo būsena, idealų konfliktas – tai ne nukrypimas nuo normos. Kaip tik atvirkščiai: tik retais atvejais, baisios nelaimės akivaizdoje, vidinė visuomenės kova atsitraukia į antrą planą. Visus vienija bendra nelaimė. Taip vilkas ir zuikis miško gaisro metu bėga kartu nuo gaisro. Bet tereikia gyvenimui pereiti į ramią, taikią vagą, kai tuojau pat vėl įsižiebia socialinis konfliktas.

Tokiu būdu liaudies paveikslą vaizduoja ta jos dalis, kuri nugalėjo socialinėje kovoje ir prievarta primetė savo valią, savo pasaulėžiūrą, savo idealus. Iš to seka, kad „liaudies nuomonė“ – tai dominuojančios dalies nuomonė.

Suprantama, jog laimi ne tas, kuris gerai lošia, bet tas kuris nustato žaidimo taisykles, t. y. elitas. Todėl elitas nenugalimas, kol sugeba primesti oponentams savas taisykles.

Valdančiųjų atstovai puikiai supranta, jog geriausias būdas išsaugoti savo išskirtinę padėtį, – tai mažinti savo konkurentų intelektualinį lygį. Mokyklinio lavinimo sistema, kurios pagalba elito vaikai gauna didžiulį privalumą, o iš paprastų žmonių vaikų augina Byvius ir Tešlagalvius, viso to pavyzdys. Nenuostabu, kad bukinančios mokymo metodikos skelbiamos dar ir labiausiai efektyviomis.

Maža to, valdantysis elitas vykdo politiką, stimuliuojančią liaudies dezintegraciją į vis mažesnes ir mažesnes socialines grupeles tam, kad jos vis labiau klimptų į tarpusavio rietenas. Jų bevaisė kova ir butaforinės pergalės visokeriopai reklamuojamos ir plačiai platinamos MIP, kurios kaip tik ir yra finansuojamos bei kontroliuojamos elito.

Bet visais laikais prieš elito akis stovėjo klausimas, – kaip pagrįsti savo teisę į valdžią. Ir jau nuo civilizacijos egzistavimo aušros elitas sugalvojo manipuliacinį šios problemos sprendimą.

„Mes valdome, nes mes patys geriausi“, – štai elito atsakymas į klausimą. Vėliau elitas paruošė naują savo teisės į valdžią pateisinimą. Taip atsirado naujas principas – „mes valdome todėl, nes jūs patys mus išrinkote“.

Kitaip tariant, visuomeninėje – politinėje arenoje pasirodė demokratija. Be to nebuvo galutinai atmestas ir senas principas: atvirkščiai, jis įgavo antrą kvėpavimą. Valdžia, kuri faktiškai giliai niekina likusius gyventojus, ėmėsi visokeriopai pataikauti „prastuomenei“, atiduodami duoklę jų išmintingumui ir įžvalgumui.

Šioje vietoje pravartu pacituoti ikirevoliucinį publicistą Sidisą, daugiau kaip prieš šimtą metų aprašiusį šį ėjimą:

„Gatvės oratorius pasilipa ant pliauskos ar vežimo ir pradeda gražbyliauti prieš minią. Grubiu būdu jis šlovina didingą liaudies protą ir sąžiningumą, pilietinę drąsą, sumaniai pareikšdamas savo klausytojams, kad būdami taip intelektualiai apdovanoti, jie turėtų aiškiai matyti, kaip priklauso valstybės klestėjimas nuo tokios politikos, kuriai jis pritaria, nuo tos partijos, kurios garbingu dalyviu jis yra. Jo įrodymai juokingi, jo motyvai niekingi, ir vis tik jis lengvai vilioja paskui save mases, jeigu tik neprasisuks kitas oratorius ir nenuvilios kita kryptimi“.

Spąstai paprasti: jeigu liaudis tiek protinga ir kompetentinga, tai ji ir išrenka labiausiai vertus savęs atstovus. Pelėkautai suveikė, likimo ratas apsisuko ir grįžo ten, nuo ko viskas ir prasidėjo. Ėjimas, tiesą sakant, genialus. Jeigu anksčiau praktiškai uždaras kastinis-klaninis elitas buvo akivaizdus visiems, tai dabar kiekvienas gavo teisę balsuoti ir būti išrinktas. Lygybė ir didelių galimybių pasaulis! Bet juk mes su jumis suprantame, jog tai, ne daugiau, nei iliuzija: sistema sukurta tokiu būdu, kad paprastas žmogus iš principo nepajėgus apmokėti rinkimo kampanijos išlaidų. Laimi tik tie, už kurių stovi dideli pinigai.

Niekam ne paslaptis, kad priešrinkiminės kompanijos vykdymas vien tik srities lygmenyje kainuoja milijonus dolerių. Ką jau tada kalbėti apie prezidento rinkimų apimtis! Principo „kas sumoka, tas ir muziką užsako“ dar niekas neatšaukė, todėl žinomi politikai – tai vieša tam tikrų įtakingų grupių personifikacija (įsikūnijimas). Povandeninė aisbergo dalis neafišuojama, tačiau nesunku įspėti, jog ji sudaryta iš stambių savininkų, kurių rankose taipogi sukoncentruota MIP kontrolė (skaityk: manipuliacijos įrankiai).

Bet turtas (o kartu su juo ir valdžia) labai sunkiai pasiekiamas. Prieš pradedant skristi, reikia oi kaip pašliaužioti! Tie iš nedaugelio, kuriems pavyko iš apačios prasimušti į viršų, praėjo visokiausius pažeminimus. Jiems teko išsisukinėti, pataikauti, meilintis. O kai kuriais atvejais, galimai, neapsiėjo ir be nusikaltimų.

Jiems teko išgraužti sau vietą po saule ir stipriai padirbėti alkūnėmis. Jie rizikavo bet kuriuo momentu gauti kulką iš konkurento…Tai nejaugi jūs galvojate, jog po viso to, prasimušę prie valdžios ir pinigų, jie sutiks, kad juos kontroliuotų „prasčiokai“? Būkite įsitikinę, jog žmogus, nėręsis iš kailio, siekdamas tapti elito dalimi, padarys viską, kad išsaugotų savo statusą ir jį perduotų savo vaikams.

Suprantama, daugelis elito narių savo padėtį paveldėjo. Jiems nereikėjo kopti į viršų: jie jau gimė viršuje. Nešvarų ir niekingą darbą už juos padarė jų tėvai. Jeigu tėvai buvo išeiviai iš apačių, tai jų ainiai jau iš pat pradžių tampa kito pasaulio atstovais. Elitarinę moralę, ypatingą kultūrą, elgesio manierą ir net gi kitą kalbą jie gavo su motinos pienu. Tapti tokiais kaip visi, jiems tiesiog nepakenčiama. Ir neatsitiktinai bankrutavę milijonieriai kartais linkę paleisti sau kulką į galvą. Tai yra – paprasto žmogaus gyvenimą jie laiko blogiau už mirtį.

Išties, blogai būti vargšu, bet dar blogiau pradžioje pajusti turto ir valdžios skonį, o po to nusiristi į vargą ir beteisiškumą. Be to, liaudis elitui kelia potencialią konkurencijos grėsmę, todėl elito ji priimama ne tik kaip svetimkūnis, bet ir kaip priešiška masė.

Dėl šių priežasčių valdantieji – jokie ne liaudies tarnai. Jie stengiasi maksimaliai išnaudoti liaudį savo tikslams. Taip buvo praėjusiais amžiais, tad kokią valdymo sistemą beimtume kaip pavyzdį, – gaunasi elitarinis modelis (oligarchija). Dabartiniu metu, kai elitas laiko naudingu sau neafišuoti savo vaidmens, kaip dekoracija yra naudojama demokratija, paskelbta kaip pati progresyviausia, pati geriausia iš visų iki šiol egzistavusių sistemų. Ir masės tuo patikėjo. Nors liaudies valdžios idėja, nežiūrint į jos patrauklumą, neatlaiko jokios kritikos.

Spręskite patys. Vadovaujantis demokratijos principu laikoma, jog balsuoti ir tuo pačiu atitinkamai valdyti šalį gali kiekvienas sulaukęs pilnametystės. Žmonės taip stipriai patikėjo šios idėjos šventumu, kad net nepastebi jos absurdiškumo. Ar bus leista kiekvienam sulaukusiam pilnametystės operuoti ligonius? Suprantama, kad ne. Reikia prasimokyti keletą metų aukštojoje medicinos mokymo įstaigoje. Ar bus leista žmogui, remiantis vien tik tuo, kad jis sulaukė pilnametystės, vairuoti automobilį? Vėlgi ne. Reikia išsilaikyti vairavimo teises. Tai negi valstybės valdymas paprastesnis nei automobilio vairavimas?! Nejaugi norint priimti teisingus sprendimus politikos ir ekonomikos srityse nereikia specialių žinių?

Kai tik bent truputį susimąstome šia tema – iš karto tampa aiškiai matoma, akivaizdžiai siaubinga perspektyva. Jeigu tik demokratijos principas būtų realizuotas praktiškai, tas suteiktų teisę užsiimti sudėtingiausiais šalies reikalais milijonams neprofesionalų, kurie dar ir laikytų šią teisę visiškai natūralia.

Įsivaizduokite šalį, kurioje universitetuose dėsto kiemsargiai, taksistai neturi vairavimo teisių, o ligoninėse operuoja asenizatoriai. Sakysite, jog tai kliedesiai, kad to negali būti? Bet kodėl gi kliedesiai? Tai reikštų aukščiausią politinės minties pasiekimą.

Demokratijos šalininkai mėgsta sakyti, kad kiekvienas žmogus turi teisę disponuoti savo likimu. Taip, bet tik savu. Ne mano. Ir jeigu pas „gydytoją“, kuris neturi diplomo, aš galiu ir nenueiti, bet į sprendimą, kuris priimamas nekvalifikuotos daugumos nuomone ir tampa įstatymu, aš nekreipti dėmesio negaliu. Kitaip tariant, visa visuomenė tampa mažaraštės masės įkaitais.

Einame toliau. Ar gali būti demokratija kariuomenėje? Ne. Kareiviai sau karininkų nesirenka. Galima demokratija mokykloje? Ne. Galima demokratija komercinėje firmoje? Netgi akcininkų susirinkimas – tai eilinė fikcija, nes viską sprendžia kontrolinio paketo savininkai, t. y. ne visi akcininkai, o tik jų mažuma.

Kitaip tariant, kur tik nepažiūrėsime, kokios tik gyvenimo sferos nepaimsime pavyzdžiu, – niekur nėra ir negali būti demokratijos. Masėms neleistina triumfuoti niekur. Tai kokių galų reikėtų atiduoti miniai, kaip išpirką, visą šalį?!

Įsivaizduokite, kad klausimas, kada sėti kviečius, iškeliamas visuotiniame balsavime, ir žmonės, nieko nenutuokiantys žemės ūkyje, balsų dauguma nusprendžia už valstietį, ką jam daryti. O jeigu jis nepaklus jų sprendimui, tai jį kaip maištininką pasodins į kalėjimą… Neįtikėtina? Absurdiška? Kaip gi, tai juk ir yra liaudies valdžia tikrovėje! Referendume priimamas Pagrindinis šalies įstatymas, referendumuose sprendžiami žemės, finansiniai ir kiti svarbūs klausimai. Ypatingai stulbina, kad yra nemažai žmonių, net nesidominčių politika ir ekonomika, bet nežiūrint į tai, einančių „vykdyti savo pilietinės pareigos“.

Tarp kitko, ko yra visuomenėje daugiau – talentingų ar kvailų ir pilkų? Aišku, kad kvailų ir pilkų. O kadangi, demokratija tai daugumos valdžia, pagal šią nuostatą – tai vidutinybių valdžia. Sekant iš to, demokratijos principas praktiškai realizuojamas kaip ochlokratija (prastuomenės valdžia).

Nejaugi jūs tikite, kad elitas sutiks būti masių kaprizų įkaitu? Aišku, kad ne. Todėl valdininkija investuoja didelius resursus į visuomenės nuomonės manipuliavimo technologijų vystymą. Ko pasekoje, liaudis iš tikrųjų nieko nesprendžia: jai tik atrodo, jog ji gyvena savo laisva valia. O iš tiesų jos norus ir siekius iš anksto nulėmė elitas.

Nenuostabu, kad taikant intensyvų smegenų plovimą masės patikėjo, esą demokratinis pasaulis egzistuoja jau šimtmečius, kas nėra tiesa. Jeigu atmestume pirmykščius laikus, apie kuriuos mažai kas žinoma, tai žmonijos istorijoje niekuomet nebuvo demokratijos. Taip vadinama antikinė graikiška demokratija, savo esme buvo tipiška oligarchija, stambių vergvaldžių valdžia: nes didžioji dalis Graikijos miestų-valstybių gyventojų neturėjo balsavimo teisės. Teisę balsuoti turėjo tik laisvi žmonės, savarankiškai vykdantys ūkinę veiklą ir gebantys praeiti tam tikrą turtinio cenzo ribą.

Praėjusių amžių vakarietiškoji „demokratija“ niekaip negali būti pavadinta liaudies valdžia, nes tais laikais egzistavęs turtinis cenzas atribodavo absoliučią liaudies daugumą nuo balsavimo proceso. Ką čia ir kalbėti, – viso labo dar prieš 70-80 metų valdė akivaizdūs totalitariniai režimai! Hitleris Vokietijoje, Cankovas Bulgarijoje, Franko Ispanijoje, Mussolinis Italijoje, Salazaras Portugalijoje, Antonesku Rumunijoje, Pilsudskis Lenkijoje, Horti Vengrijoje…

Taip, masėms dabar duotos kai kurios teisės ir laisvės. Tačiau, vos tik kas – ir kaukė numetama į šoną. Tačiau kaip bebūtų, nors elito valdžia būna siaubinga ir šlykšti, vis tik masių valdžia gali būti tik siaubinga ir šlykšti. Ir ačiū Dievui, kad masėms niekada nepavyko ilgam užgrobti visuomenės valdymo svertų.

Pabaigai, reikia tvirtai įsisąmoninti, jog tas, kuris lenkiasi liaudies nuomonei, tas, kuris dievina liaudį, faktiškai lenkiasi prieš mažumos nuomonę, o kalbant apie demokratiją ji neegzistuoja visai.

parengė: Remigijus Sinkevičius

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 22

  1. Dovydas says:

    Pritariu. „Demokratija“ – saldainis ant pagaliuko, reikalinga nuraminti įsispygaujusį mažylį. Tai yra blefas. Kad virėja, negali valdyti valstybės jau buvo įrodyta de facto….. Valdyti reikia, ir turi valdyti tie , kas turi tam gabumų.

    Manau esmė čia – dorovė ir/ar moralė…. Valdantis – stipresnis ir protingesnis, turi prisiimti atsakomybę už silpnesnį ir ne tokį protingą, tiesiog dėl to, kad jį saugoti ir globoti, o ne kad išnaudoti…., nes kitaip jis negali….. Juk senovės Indijos kastos tam ir buvo sukurtos – pagal kiekvieno gebėjimus – kas moka mokyti, kas kariauja ir valdo, kas prekiauja, o kas dirba darbus….. Viskas iškrypo, kai kastos pasidarė rėmai ar spastai, iš kurių negalėjai ištrūkti. O jos turėjo būti savęs geriausiai realizavimo aplinka….

  2. Gintaras says:

    Sutinku is esmes su straipsnio autorium.Bet tai tik pirmas zingsnis,suprasti kur mes esame,kad galetume galvoti ir ieskoti sprendimu kaip isbristi is sitos vergijos.Trumpai pasakius issilaisvinti galima tik pripazinus kad esame vergai…kol mes sito nesuvoksime…tol niekur is tos balos neislipsime…Uzduosiu retorini klausima: Ar daug turite pazistamu,kurie nebijo sau ir jums prisipazinti kad yra vergai ir gyvena vergoveje?

  3. Anonimas says:

    …o kam jūs vergaujate , Gintarai….? Kiek suprantu, sau jūs prisipažinote esąs vergas…..

  4. artas says:

    >>Anonimui>

    Jūs geriau sau užduotumėte šį klausimą :) Gal tada pačiam aiškiau pataptų apie ką rašoma straipsnyje. Nes dabar atrodo jūs sau sakote esąs laisvas žmogus. Tada šį straipsnį jums skaityti dar per anksti. Tikrai nenoriu įžeisti, bet toks jau tas gyvenimas – suvokimas ateina ne iškart. Kad jį pasiekti reikia gerokai padirbėt su savimi. Ir viskam reikia laiko. Jūsų laikas matyt dar neatėjo. Bet ateis – galite neabejoti.

  5. Gintaras says:

    Tik Tiesoje as rasiu kelia i issilaisvinima.Pripazindamas kad esu vergoveje,pripazistu ir tai kad joks politikas manes neislaisvins.Tai as galiu padaryti tik pats.Tai gyvenimo klausimas.Kam as atejau i si pasauli?

  6. Ec says:

    Gintarai, jei gyveni Lietuvoje ir esi laisvas, reiškia nemoki mokesčių, pagal LR įstatymus tavo vieta kalėjime :)

  7. Ec says:

    Ups, atsiprašau, Gintarai, aš čia Anonimui. Tikriausiai tai yra tiesa, nes jis užsianoniminęs :)

  8. Anonimas says:

    Gintarui. Politikai ir neateina išlaisvinti….. Jie ateina valdyti….

  9. Joris says:

    LAbai įdomus straipsnis. Kaip ir didžioji dauguma teiginių teisingi ir atitinkantys tikrovę. Bet… Iš vienos pusės kalbama apie realią valdžią ir, kad ji atstovauja oligarchams, t. y. mažumai, o iš kitos pusės… Štai paskutinės eilutės – kas svarbu paryškinu did. raidėm:

    „Tačiau kaip bebūtų, nors elito valdžia būna siaubinga ir šlykšti, vis tik MASIŲ VALDŽIA GALI BŪTI TIK SIAUBINGA IR ŠLYKŠTI. IR AČIŪ DIEVUI, KAD MASĖMS NIEKADA NEPAVYKO ILGAM UŽGROBTI VISUOMENĖS VALDYMO SVERTŲ.
    Pabaigai, reikia tvirtai įsisąmoninti, jog tas, kuris lenkiasi liaudies nuomonei, TAS, KURIS LENKIASI LIAUDIES NUOMONEI, TAS, KURIS DIEVINA LIAUDĮ, FAKTIŠKAI LENKIASI PRIEŠ MAŽUMOS NUOMONĘ, o kalbant apie demokratiją ji neegzistuoja visai.“

    Kvepia šlykščiu ir naglu neurolingvistiniu programavimu (NLP)! Kiekvienas bent truputį ryškiau suvokiantis realybę supranta ir mato, iki ko privedė NE LIAUDIES valdžia, o atskirų suinteresuotų nusikalstamų grupuočių, kurios ir esa užgrobę didžią dalį valstybės valdymo „svertų“.

  10. artas says:

    Joriui >>

    matyt nesupratote ką skaitėte. Nes liaudies valdžios iš esmės būti negali. Ir čia galite imti programavimą (NLP) arba be jo – gausis vis tiek tas pat. Kadangi liaudis neturi (ir niekada neturėjo) žinių reikalingų būtent valdymui – tai suprantama, jog ji visada liks valdoma kitų, kurie tame nusimano daugiau.

    Kitas dalykas, jog ji niekada ir nesidomi tuo – nesiekia tų žinių (tik nieko dėl to nekaltinkime) – šiandien matome, t.y. matėme žemės referendumo rezultatus, kurie parodė aiškiai – liaudis tiesiog neišmano valdymo klausimų ir net negali suvokt savo pačios pirminių prioritetų.

    Ir tik atskiri žmonės domisi tiek, kad kažkiek tame graibosi. Tačiau atėjus momentui ir tie atskiri susirieja tarpusavyje, nes neišmano valdymo pagrindų, kur pirminis dėsnis skelbia – „skaldyk ir valdyk“.

    Reikėtų pažvelgt be jokių etikečiu ir be alia „protingų“ išvadų į visą šį reikalą – jei liaudis niekada nevaldė – reiškia – niekada nebuvo tam net pasiruošusi – tai apie ką čia tada galima kalbėt?

  11. Mindaugas says:

    Kaip savo veikale „Buržuazinė demokratija“ parodė Ernstas Nykišas, buržuazinė demokratija iš esmės yra tik frazė apie politinį ir socialinį piliečių lygiateisiškumą, bet iš esmės yra tokia pati valdančiosios klasės, mažumos diktatūra daugumos atžvilgiu, kaip ir visos kitos santvarkos. Puikus šito pavyzdys – tiek senovės Graikijos demokratijos, tiek ir respublikomis save įvardiję Italijos miestai-valstybės, kurių amžininku buvo Nikolas Makiavelis: visos šios valstybės įvardijo save „demokratinėmis“, tačiau jose pilietinės teisės buvo skirstomos pagal tam tikrą turto cenzą, o todėl ir priklausydavo tiktai nedidelėms turtuolių mažumoms, kurios ir valdydavo valstybę savaip ir pagal savus interesus. Buržuazinės valstybės ir „demokratijos“ pretenzijos į „demokratiškumą“ ir, apskritai, į piliečių lygiateisiškumą, yra tolygios teiginiui, kad buržuazinė valstybė esą visai ne buržuazinė, ne klasinė valstybė, bet tiesiog „valstybė savaime“, „valstybė kaip tokia“ – bet šito, kaip turėtume puikiai suprasti, tiesiog nebūna, nes ir negali būti. Tai yra grynų gryniausias melas, sudarantis tam tikrą ideologinį mitą, skirtą iškreipti masių sąmonei ir užtušuoti tikrąją buržuazinės valstybės, kaip prievartos, engimo ir išnaudojimo instrumento, prigimtį.

  12. Ec says:

    Paskaitykit M.Kadhafi „Žalioji knyga“, ten jis aprašo kokia turi būti tikroji Demokratija ir kokie šiuo metu esančios „demokratijos“ trūkumai. Ši knyga yra išversta ir į Lietuvių kalbą.

  13. Simas Simaitis says:

    to Ec. Nereikia niekur toli ieškoti. Sarmatų tinklalapyje, atsisiuntimai galima pdf formate atsisiųsti :Žaliają knygą“. Tačiau ten apie demokratiją nėra nei žodžio. Bendruomeninis valdymas – taip, demokratija – ne. Aplamai, būtų gerai atsikratyti įpročio aplamai naudoti kur reikia ir kur nereikia tą žodį „demokratija“. Pradėkime pagaliau jausti niuansus ir kratytis įpročių.

  14. Dovydas says:

    Aplamai, būtų gerai atsikratyti įpročio aplamai naudoti kur reikia ir kur nereikia tą žodį „demokratija“. Pradėkime pagaliau jausti niuansus ir kratytis įpročių. Protingas patarimas.

  15. Ec says:

    Kaip kas supranta, bendruomeninis valdymas ir yra demokratija (liaudies valdžia). Kad toks valdymo būdas yra utopija – sutinku

  16. Joris says:

    Jei kas mano, kad liaudies valdymas neįmanomas, tegul paaiškina, kaip senovėje mūsų protėviai vadovavosi bendruomenine teise. Kai kurių bendruomeninės teisės papročių Lietuvoje buvo laikomasi net iki 16a. (ką man pavyko aptikti). Pvz. Ukrainos kai kuriuose rajonuose ši teisė išsilaikė net iki 18a. Toks bendruomeninės teisės paplitimas ir bendrumas kalba apie tai, kad egzistavo vieninga baltųjų rasės civilizacija, kurios sugriovimas siejamas su krikščionybės (religijos) įsiviešpatavimu – visų dievo vaikų (kaip save anksčiau vadindavo protėviai – ASų) pavertimu dievo avelėmis, kurias būtinai turi kažkas ganyti – vergais. Šios BENDRUOMENINĖS TEISĖS PAGRINDAS BUVO DORA, kurios dabar beveik nebeliko, ir rinkimas iš savo tarpo tų, kurie geriausi iš geriausių. Rezultatas, kaip sakoma, „ant veido“.
    Visas bardakas prasidėjo būtent po to, kai buvo sugriautas šis bendruomeninis (tautos) valdymas, kaip mes dabar sakytume, žemėvaldose. O tie, kas mano kad žmonės kvaili, niekuo nesidomi ir jiems nusispjaut, kaip ir kokiu būdu vyksta masių valdymas, tegul pamąsto, kokiomis OKUPACINĖMIS SĄLYGIOMIS GYVENA ir kiek šimtmečių žmonės daromi kvailais vergais, kur net užduoti paprastus klausimus yra nuodėmė, nes tikėjimo paslaptis yra pats tikėjimas (be mąstymo, be klausimų, be įrodymų). Taip kad esama padėtis yra NE NATŪRALI ir žmonės dėl jos kalti tik tiek, kad jiems labai sunku prasimušti pro nuolatinį bukinimą nuo pat mokyklos laikų pradžios vaikystėje iki pat senatvės. Ir tiems, kas esa neteisėtai užgrobę valdžią, yra naudinga skleisti tokius informacinius virusus, kad žmonės ne gabūs valdyti savo šąlį patys, kad jiems reikalingi kažkokie ypatingi „visažiniai“, „dvasiniai tėveliai“ ir visa likusioji velniava, kuri dešimtmečiams bėgant, tik dar labiau apsunkina ir komplikuoja žmonių gyvenimą, nejučiom atimdama iš jų viską, netgi tautos teisę į jos nuosavą žemę, …tačiau jokios konkrečios problemos neišsprendžia tinkamu būdu, nebent skolindamasi VISŲ VARDU ir varydama VISUS Į SKOLAS. O kadangi valdžią užgrobę ne patys protingiausi „žmonės“ (kuriems išaiškinti jau ir konkretus kraujo testas egzistuoja), o patys blogiausi, tai jų valdymo pabaiga paskutiniais laikais išėjo į logišką tokio valdymo pabaigos atkarpą, ką jie puikiai supranta, ir dėl ko kelia tokį didelį triukšmą, tipo „rusai puola“. Va tik lietuvių genetika R1a (arba R1b), o rusų – R1a1. Suraskit 1-ą panašumą (arba amžių glūdumoje pradingusį bendrą protėvį)!

  17. artas says:

    Joriui >>

    Valdyti savo kaimą ar bendruomenę, kaip jūs čia išsireiškėte – specialių žinių nereikia – pakanka gyvenimiškos patirties, tačiau valdyti valstybei tokios patirties jau nebepakanka, dėl vienos paprastos priežasties – neįmanoma jos turėti ir mene ir švietime, ir šalies gynyboje ir .t. ir pan. Neįmanoma aprėpti visų valstybėje esančių sričių, todėl atsiranda poreikis tokiems dalykams, kaip mokėjimas administruoti ir valdyti dideles žmonių mases, kurios tą viską išmano.
    Tam reikalingos specialios žinios ir jūs tą suprantate.

    Tačiau tų specialių žinių paprasta liaudis siekti tingi (didžioji dauguma), todėl net šiandien, kai yra visos galimybės jas gauti nemokamai (internetu) – verčiau ganosi Facebook, žiūri visokius kvailus filmus ir kitaip pramogauja.

    Dabar jiems atviri žinių šaltiniai – tačiau tai yra darbas, o dirbti nemokamai mūsų liaudis nemoka, .. kol niekas nepriverčia. Tai akivaizdus dalykas ir nereikia to versti aplinkai. Gamtoje visur egzistuoja gyvi hierarchijos pavyzdžiai – kur valdo sumaniausias ir stipriausias. Žmonių visuomenėje valdo tas, kas moka tą daryti. Valdo žinios. Specifinės žinios ir savybės. Tie, kas save motyvuoja jų siekti – tie ir valdo.

  18. Simas Simaitis says:

    Leiskite ir man šį tą paporinti, gal ir mano šnektoje rasite išminties grūdą. Taigi pradėkime nuo to nelemto žodžio „demokratija“. yra tokia prielaida, kad šito žodžio vertimas yra neteisingas. Čia kaip paimti žodžio šaknį. Jei imti žodį „demos“, jis reiškia „kaimas“ arba „mažas vienetas“. Išvertus gautūsi „kaimo valdymas“, „mažojo vieneto valdymas“. O jeigu mes imsime žodį „deme“ – „valdytojas“, jau gaunasi visai kita žodžio „demokratija“ interpretacija. Čia ir gaunasi, parašyti galima daug, tik daug kas priklauso kokią prasmę deda kiekvienas individas į šį žodį. Šiandiena jis įgauna neigiamą atspalvį, nors pati to meto filosofija nedaug skyrėsi nuo bendruomeninio valdymo. Kas iš to gavosi mes matome dabar patys. 
    Tad pamėginkime vis tik sudėti atskaitos taškus mūsų bendravime, kad nebūtų vėlesnėse diskusijose daug painiavos. O kad būtų geresnis bendravimas ir tarpusavio supratimas vertėtų dažniau bendrauti akis į akį. Gyvas bendravimas visada pranoksta raštinį, nes gyvai bendraujant visada galima išvengti nesusipratimų.

  19. PP says:

    Gyvai bendraujant galima ir į akį gauti… :)

  20. Joris says:

    Mūsų visuomenėje, pone artai, valdo tie, kas turi daugiau pinigų, naglumo, kas šalina potencialius konkurentus ir knisa visiems smegenis…

  21. Tomas T. says:

    Demokratija – tai keiksmažodis asmeniškai man, vienu žodžiu, saviapgaulė. Geriau sakyti partokratija arba plutokratija – bus arčiau tikrovės.

  22. Rokis says:

    Klausimas, ar reikalinga valstybe? Savo bendruomenese idealiai tvarkantis, iskaitant pvz. kelius ir svietima neliktu centro valdininku uzsleptam kapitalui, zemei, aston martinams. Gal tauta yra samone? Jei ji tokia dora ir pas koki kinieti ar rusa – jie mano broliai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top