JAV gyvenantis disidentas Valdas Anelauskas: Būtent Amerika sukūrė geopolitinę krizę Ukrainoje, siekiant pakenkti Rusijai!..

                         2014, balandžio 1, 16:45 | Sarmatas.LT
-

paveikslėlisJuozas IVANAUSKAS

JAV gyvenantis disidentas Valdas Anelauskas: „Būtent Amerika sukūrė geopolitinę krizę Ukrainoje, siekiant pakenkti Rusijai!..“

Nuo 1988 metų Amerikoje, Oregono valstijoje gyvenantis mūsų tautietis, „Laisvės“ radijo korespondentas Lietuvoje, publicistas, prieš 15 metų išleidęs fundamentalią, Amerikos realijas kritikuojančią knygą anglų kalba – „Discovering America As It Is“ (liet. „Atradimas Amerikos, kokia ji yra“), Valdas ANELAUSKAS sovietmečiu buvo aktyvus disidentas, laisvamanis, maištininkas, Lietuvos laisvės lygos narys, pirmą kart KGB areštuotas Kaune, prie Romo Kalantos kapo, kai jam tebuvo 14 metų…

Anais laikais disidentu buvau Tarybų Sąjungoje, o dabar esu disidentas Amerikoje“, – išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia V.Anelauskas, įsiplieskusiame geopolitiniame Ukrainos-Rusijos konflikte įžvelgiantis JAV taip vadinamus „nacionalinius interesus“:

Man dabar jau, daugmaž, aišku, kodėl Lietuvai skirtas toks neadekvačiai aktyvus vaidmuo visame tame su Ukraina susijusiame konflikte arba geopolitiniame žaidime. Todėl, kad jau visai atvirai imta kalbėti apie JAV raketų, o galbūt net ir branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje bei Lenkijoje. Štai būtent kaip tik šito JAV 20 metų ir siekė! Na, o tuo pačiu tikimasi dar ir Juodosios jūros strateginius uostus užgrobti. Būtent čia glūdi ir pačios Maidano „revoliucijos“ iššifravimas bei Lietuvos aktyvumo visame tame skatinimas. Dabar visa šita Lietuvoje sukelta psichozė – ruuusaiii puolaaa!.. – sudaro tam kuo puikiausias sąlygas.

Bet jeigu, neduok Dieve, taip atsitiktų, kad NATO raketos ar net branduolinis ginklas būtų dislokuotas Lietuvoje, na tada tai ir iš Rusijos pusės, savaime suprantama, tektų sulaukti atitinkamo atsako!.. Juk jau ir dabar štai į Lietuvą atskrido šeši JAV naikintuvai, o Rusija iškart atsiunčia Baltarusijon dvigubai tiek savo naikintuvų. Tad visai nesunku numanyt, kas būtų, jeigu būtų!.. Lietuvoje esančios JAV raketos su branduoliniu ginklu būtų nutaikytos į Rusiją, o iš ten toks pat ginklas būtų nutaikytas… ne, ne į JAV nutaikytas, o į Lietuvą! Štai tada lietuviams jau tikrai ir grėstų plataus mąsto branduolinė tragedija!..“ – perspėja tėvynainius Valdas Anelauskas.

Pradžioje gal trumpai prisistatykite LL skaitytojams. Jūsų darbas, pomėgiai, kodėl apskritai domitės politika ir politiniais įvykiais Lietuvoje?

– Apie savo gyvenimą, tuo labiau pomėgius, papasakoti keliais žodžiais būtų tiesiog neįmanoma. Aš turiu daug visokių pomėgių. Pavyzdžiui, labai mėgstu kalnus. Pažįstami dažnai klausia: kodėl mane taip ypatingai traukia būtent kalnai? Nežinau, gal todėl, kad esu lietuvis iš Suvalkijos lygumų

– galbūt todėl pas mane ir atsirado ta ypatinga meilė kalnams. Kadangi kalnų Lietuvoje išvis nėra, tai gal dėl to jie mums, lietuviams, turi kažkokį egzotišką, paslaptingą žavesį. Visko gali būti, gal tame ir yra tiesos, bet man atrodo, kad kalnai kiekvieną veikia individualiai, kiekvienas žmogus jaučia jiems skirtingą potraukį: kas stipresnį, kas silpnesnį, o kai kas (iš tiesų daug kas) aplamai jokio. Na, o aš esu būtent vienas iš tų, kuriems, Vysockio dainos žodžiais tariant, geriau už kalnus gali būti tik kalnai, kuriuose dar nebuvai (лучше гор могут быть только горы, на которых ещё не бывал)!..

Man kopimas į kalnus yra net ne sportas, ne pramoga ir net ne romantika, o lyg (jeigu išvis galima taip apibūdinti) kopimas į save patį, t. y. aukštyn į savo paties asmenybę, savo vidų, dvasią… Lipu į kalną, lyg lipčiau laiptais į dangų… Kalnai – mus supančios gamtos viršūnė. Ir kas turbūt svarbiausia, man keliavimas į kalnus tarsi pabėgimas nuo viso šio gan šlykštaus dabartinio pasaulio…

Nors jau daug metų gyvenu labai toli nuo Lietuvos, o ir apsilankiau gimtinėje tik tris kartus (vos porą mėnesių čia praleidau), bet vis tiek, kaip toje dainoje, „lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt“. Tad ir aš, kur begyvenčiau, vis tiek esu ir visada būsiu Lietuvos, lietuvių Tautos dalimi. Nors ir iš tolo, per atstumą, atidžiai stebiu viską, kas dabar vyksta mano Tėvynėje.

Ligi šiol stengiausi per daug aštriai dabartinės Lietuvos realijų nekritikuoti. Taip darau pirmiausia todėl, kad Lietuva, kokia ji šiandien bebūtų, vis tiek gi yra mums, visiems lietuviams, kaip ne kaip, vienintelė ir nepakeičiama Tėvynė. Kaip motina, kad ir kokia gal sena, suvargusi bei ligota, bet kiekvienam vis tiek jo mama – pati gražiausia, pati mylimiausia. Taip ir Tėvynė. Bent jau man Lietuvos niekas tikrai nepakeis…

Na, o politika aš visada domėjausi. Pagal įsitikinimus visada buvau, esu ir būsiu nacionalistas. Nors ir nesu politikas, bet esu disidentas, laisvamanis, maištininkas!.. Pirmą kart KGB mane areštavo Kaune, prie Kalantos kapo. Tada man tebuvo vos 14 metų. Anais laikais disidentu buvau Tarybų Sąjungoje, o dabar esu disidentas Amerikoje…

Sovietmečiu pagrinde reikšdavausi kaip žurnalistas tokiuose leidiniuose, kur tuo metu buvo vadinami „samizdatu“ (ar savilaida). Dažniausiai rašydavau rusų kalba. Per savo pažįstamus disidentus Maskvoje turėjau neblogus ryšius su užsienio žurnalistais ir nuolat informuodavau juos apie tai, kas tuo metu vyko Lietuvoje. Mano straipsniai kažkada buvo skelbti tokiuose laikraščiuose, kaip „New York Times“ ir Londono „Times“. Tuo pat metu atstovavau Lietuvoje du bene pačius svarbiausius Tarybų Sąjungoje disidentinius leidinius – „Express-Kronika“ ir „Glasnost“. Paskui dar dirbau ir pirmuoju atviru „Laisvės“ (Свобода) radijo korespondentu Lietuvoje. Tęsiau bendradarbiavimą su tuo radiju dar kurį laiką ir apsigyvenęs Amerikoje. Dabar gi rašau beveik vien tik anglų kalba. Prieš 15 metų parašiau didelę knygą apie visokias Amerikos negeroves – „Discovering America As It Is“. Net nežinau, kaip tiksliai šį pavadinimą išverst į lietuvių kalbą, gal – „Atradimas Amerikos, kokia ji yra“.

Šiaip jau duonai bei pragyvenimui užsidirbu dirbdamas informacinių technologijų srityje. Karts nuo karto tenka skaityti dar ir paskaitas universitete. Gan didelį triukšmą JAV buvo sukėlęs mano paskaitų ciklas apie žydų istoriją Rusijoje. Bandė tas mano paskaitas netgi uždrausti. Paskui jau, galima sakyt, visa „pažangioji“ Amerika prieš mane buvo sukilusi, o Judžino miestas, kuriame aš gyvenu, tai ir išvis ūžė lyg bičių avilys (beje, apie tai 2006 m. buvo publikacija ir „Kauno dienoje“ – „Amerikos žydus supykdė buvusio kauniečio paskaitos“). Dabar tas ūžimas, ačiū Dievui, jau seniai nutilęs… Laisvu nuo kitų darbų laiku šiuo metu pagrinde esu užsiėmęs iškart kelių knygų rašymu. Kol kas nežinau, kada man pavyks jas pagaliau užbaigt, nes labai jau lėtai tas mano darbas juda į priekį. Gal dėl to, kad ne tik rašau, bet ir toliau būtiną medžiagą renku. Gaunasi toks niekad nesibaigiantis procesas…

Kokios pozicijos derėtų laikytis pasaulio galingiesiems sprendžiant geopolitinę krizę Ukrainoje? Ar pavyks išsaugoti vieningą Ukrainą po vasario mėn. įvykdyto antikonstitucinio perversmo – Maidano „revoliucijos“, ukrainiečiams išsirinkus naują Prezidentą?

– Pirmiausia, mums reikėtų aiškiai suprasti – kas per valstybė ta Ukraina? Tai tiesiog dirbtinai sukurta valstybė. Man ukrainiečiai ir rusai yra gan panašūs, kaip žemaičiai ir suvalkiečiai. Sakyčiau, netgi žemaitis nuo suvalkiečio skiriasi daugiau, negu ukrainietis nuo ruso. Aš, pavyzdžiui, gerai mokėdamas rusų kalbą, galiu kuo puikiausia suprast ir ukrainietiškai kalbantį, net pats ta jų tarme kalbėt, o tuo tarpu būdamas suvalkiečiu, aš žemaitiškai kalbančio lietuvio beveik nesuprantu, nė vieno žodžio.

Žiūrėkit, net mūsų mažutėje Lietuvoje yra ir suvalkiečiai ir dzūkai, ir aukštaičiai, ir žemaičiai, visų labai skirtingos tarmės (žemaičių tai, sakau, tarsi kita kalba būtų), tačiau ar tas reiškia, jog mes visi nesam viena tauta? Gal tada žemaičiams reikėtų irgi turėt šiandien atskirą valstybę? Na tai ir su Ukraina, mano manymu, yra panašiai.

Visada sakau ir sakysiu, kad visos europiečių, apskritai baltų žmonių tautos šiandien turime kovoti bendrai už savo išlikimą (juk pasaulyje mūsų mažiau nei 10 procentų!), o jau ukrainiečiams su rusais tai tiesiog paties Dievo liepta būti kartu. Tai dvi pačios artimiausios slavų tautos, kurios tiesiog privalo laikytis viena kitos. Juk kas bent kiek žino istoriją tai supranta. Kijevas, kaip ne kaip, per amžius vadinamas rusų miestų motina (Киев – мать городов русских). Juk būtent iš ten kadaise ir atsirado pirmoji Rusijos valstybė – Kijevo Rusia. Iš ten kunigaikštis Sviatoslavas patraukė į kovą su chazarais, ir juos nugalėjo, už ką jų palikuonys ligi šiol slavų tautoms keršija…

Žodžiu, Ukrainoje situaciją šiandien būtent ir išnaudoja išorinės jėgos, kurstydamos nesantaiką tarp tų slaviškųjų „žemaičių“ ir „suvalkiečių“. Sena kaip pasaulis taktika – divide et impera – skaldyk ir valdyk!..

Tai yra tiesiog dalis Amerikos geopolitinio karo prieš Rusiją. Kiršinti slavų tautas, kad kiršintojui būtų lengviau jomis manipuliuoti… Jeigu Ukraina išeitų iš Rusijos sferos, tai tada Amerikos „anakondos žiedas“ tik dar labiau suspaustų Rusiją. Kodėl gi Rusija turėtų nusileist ir atiduot Ukrainą savo priešams? Manau, net Landsbergis į šitokį klausimą nesugebėtų atsakyti…

Mano įsitikinimu, čia dabar jau ne tiek svarbu išsaugoti vieningą Ukrainos valstybę, kuri tokia iš tiesų niekada ir nebuvo, kiek išsaugot slavų vienybę kovoje prieš bendrą priešą!.. Norėčiau būtinai pabrėžt, jog tai ne tik vien slavų priešas, aišku, o mūsų visų, turiu omenyje globalizmą, liberalizmą, nesvarbu kaip tą šiandieninę „naująją pasaulio tvarką“  bepavadintume…

Tad ne, kaip sakote, „pasaulio galingiesiems“ tą Ukrainoje kilusią, o tiksliau sukeltą krizę reikia spręst, bet patiems ukrainiečiams ir rusams, broliams – sesėms slavams. Manau, mes nenorėtume, kad kilus kokiam tai konfliktui tarp, vėlgi tarp mūsų žemaičių ir suvalkiečių, už mus jį spręstų kažkokios išorinės galingos jėgos, ar ne?..

Gi dėl naujojo prezidento rinkimų Ukrainoje, tai aš į juos žiūriu lygiai taip pat, kaip ir į rinkimus Lietuvoje: tokį Ukrainos prezidentą ten „išrinks“, kokį bus liepta išrinkti…

Rusakalbiams Krymo gyventojams referendume kone vieningai prabalsavus už „grįžimą namo“ – Krymo prijungimą prie Rusijos, tarptautinė bendruomenė kone vieningai teigia, jog šis referendumas neteisėtas, todėl nei ES, nei JAV neketina jo pripažinti. Viena pirmųjų apie tai, kad referendumas niekinis, neva juo Rusija bando pateisinti Krymo aneksiją, pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ar nemanote, kad vyksta intensyvus šaltojo karo eskalavimas tarptautiniu mastu pačiu aukščiausiu lygiu? Kas toliau? Kas turėtų prisiimti atsakomybę už geopolitinio konflikto kurstymą bei galimas visos tos psichozės pasekmes?

– Aš šiandien visiems sakau (kam bent kiek įdomi mano nuomonė), jeigu piliečiai nėra visiški besmegeniai, tai turėtų kiekvienas suprasti, kodėl Ukrainoje dabar yra taip, kaip yra, ir kas dėl to iš tikrųjų kaltas. Visų didžiausia atsakomybė tenka JAV. Todėl, kad būtent Amerika visą šitą situaciją ten ir sukūrė tokią, siekiant pakenkti Rusijai. Na o Rusija dabar, suprantama, yra priversta irgi kažką tai daryt, imtis atsakomųjų veiksmų.

Jeigu dėl ukrainiečių tautos ar Ukrainos, kaip valstybės, dar galima būtų bandyti ginčytis, turėti įvairių nuomonių, tai su Krymu – viskas aišku. Bent jau man. Aš esu ten kadaise buvęs daugybę kartų ir puikiai žinau, gerai prisimenu, kaip ten viskas yra. Kryme ukrainietiška tarme kalbantį net ir su žiburiu būtų sunku surasti. Tikrų ukrainiečių ten niekada ir nebuvo, kadangi Krymas visada buvo rusų žemė, už kurią rusai daug savo kraujo praliejo karuose su turkais.

Kai aš buvau jaunas, tai būdavo kiekvieną vasarą važiuodavau poilsiauti prie Juodosios jūros, į Krymą, Sevastopolį. Ten esu apžiūrėjęs visas tas istorinių mūšių vietas. Taipogi perskaičiau keletą knygų apie Kryme vykusius karus. Atsimenu karių kapines Sevastopolyje, kur ant kalno yra labai įspūdinga cerkvė. Daug kartų joje esu buvęs…

Krymas, visi gerai žinom, atsidūrė Ukrainos sudėtyje tik po to, kai Nikita Chruščiovas 1954 metais kažkodėl nusprendė Krymą būtent prie Ukrainos prijungti. Beje, Chruščiovas lygiai taip pat norėjo Prūsiją prie Lietuvos prijungti, siūlė Antanui Sniečkui, bet tas buvo pakankamai protingas, todėl atsisakė. Jei būtų prijungta prie Lietuvos taip vadinamoji Kaliningrado sritis, tai dabar turėtume didelę Lietuvos teritoriją ir labai daug rusų. Bet dėl to Lietuvos santykiai su Vokietija, manau, nebūtų itin geri: kaip ne kaip, buvusi Prūsijos teritorija Vokietijai priklausė daugybę šimtų metų!..

Taigi, aš gerai suprantu ir palaikau Rusijos nenorą atiduot Krymą Ukrainai. Sevastopolis juk visada buvo (ir tebėra) karinio laivyno Juodojoje jūroje pats svarbiausias uostas. Puikiai prisimenu visus tuos didžiulius karinius laivus (net nuotraukas kelias turiu, kur pats stoviu jų fone). Dabar visą šią teritoriją norėtų JAV užgrobti ir įrengti ten NATO laivyno bazes! Juk tai, kartoju, ypatingos strateginės svarbos karinis uostas. Tad kaip gi rusai, kaip Rusijos prezidentas Putinas turėtų į tokias JAV užmačias reaguoti? Pagaliau, kaip bet kokia kita normali valstybė Rusijos vietoje į visa tai reaguotų?!..

Na, o kalbant apie taip vadinamą „tarptautinę bendruomenę“, tai man tokia sąvoka apskritai neegzistuoja. Šia sąvoka dažniausiai yra pridengiami būtent Amerikos interesai. Sakykite, kodėl, pavyzdžiui, Kosovas turėjo teisę į referendumą dėl nepriklausomybės, o Krymas neturi? Kodėl gi Vakarai galėjo ardyti buvusios Jugoslavijos teritorinį vientisumą, tačiau Rusija negali ardyti Ukrainos valstybės vientisumo? Kodėl, atseit, galima remti čečėnų siekį būt nepriklausomais nuo Rusijos, bet negalima remti krymiečių ar rytų ukrainiečių, norinčių būti nepriklausomais nuo Ukrainos?

Galų gale, kodėl Amerika gali bombarduoti ir okupuoti daugybę šalių ir tai nelaikoma jokia agresija (nors jose žuvo šimtai tūkstančių žmonių), o Rusijos kariuomenės įvedimas į Krymą (dėl kurio faktiškai niekas dar nežuvo) laikoma baisia agresija?!.. Vien dėl to keliama tokia šlykšti isterija, kad visa lietuviškoji „žiniasklaida“ su savo propaganda „į vienus vartus“ šiandien jau kuo toliau, tuo labiau man primena sovietinę propagandą?..

Na, žinoma, tokie dvigubi standartai šiandien jau tapo įprastine „tarptautinės bendruomenės“ praktika, o visokios ten „logikos“, „teisės“, „moralės normos“ pasitarnauja tik kaip kažkam naudinga dūmų uždanga… Aš asmeniškai remiu Krymo žmones: jeigu jie nori būti Rusijos sudėtyje, tai niekas negali jiems trukdyti. Lygiai kaip, beje, remčiau ir „zapadencus“ – Vakarų Ukrainą, jei jie norėtų būti toliau nuo Rusijos ir arčiau Europos. Visi piliečiai paprasčiausia turi turėti teisę laisvai apsispręsti, su kuo ir kaip jiems gyventi. Būtent tai ir yra tikroji demokratija, tikroji laisvė!..

Kalbant apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, aišku, ją juk irgi galima suprasti, nes tai paprasčiausia marionetė. Kaip prezidentei kažkas iš šalies pataria ar liepia, taip ji ir elgiasi!..

Sunku kol kas pasakyti, kokios bus pastaruoju metu sukeltos psichozės pasekmės pasauliui, ar gali tai privesti prie naujo šaltojo karo (kuo aš netikiu), bet jau dabar absoliučiai aišku – Lietuvai nuo visų šitų nesąmonių geriau tikrai nebus!.. Juk jau ir dabar kai kurie lietuviai verslininkai išdrįso aiškiai pasakyti, kad dėl eskaluojamo konflikto su Rusija patirs rimtų ekonominių, finansinių nuostolių, gali būti prarasta Lietuvoje daugybė darbo vietų. O tos bedarbystės pasekmėje, be abejo, kils nauja didelė emigracijos banga iš Lietuvos. Per pastaruosius dešimtį metų iš Lietuvos jau emigravo tiek žmonių, kiek yra gyventojų Vilniuje. Bent pabandykime įsivaizduot Vilnių ištuštėjusį, lyg kokį Černobylį. O kiek dar žmonių Lietuva gali prarasti?..

Kokia pozicija dominuoja JAV žiniasklaidoje, nušviečiant pastarųjų dienų įvykius Ukrainoje bei Kovo 16 dienos referendumą Kryme?

– Na, jeigu kalbėtume apie JAV žiniasklaidą, plačiąja prasme, tai joje čia, suprantama, atspindima irgi pagrindinai oficiozinė valdžios pozicija, lygiai kaip ir Lietuvos žiniasklaidoje. Tačiau Amerikoje tikrai nėra tokios absurdiškos isterijos kurstymo, kokią matau pas jus, Lietuvoje!.. Amerikoje net ir šiaip jau oficiozinės pozicijos prisilaikančiuose laikraščiuose galima surasti gan įvairių nuomonių.

Štai, pavyzdžiui, prieš pora dienų Oregono valstijos, Judžino miesto laikraštyje pasirodė vieno mano pažįstamo žurnalisto straipsnis, kur jis tiesiai šviesiai ir klausia: kaip Amerika reaguotų, jeigu Rusija ar Kinija bandytų dislokuot savo raketas Meksikoje arba Kanadoje? Ar JAV toleruotų tokį „anakondos žiedą“?..

Tai čia tik vietinio laikraščio mažame provincijos mieste žurnalisto parengta publikacija, nors galėčiau paminėti nemažai net ir labai stambaus kalibro politikų, visuomenės veikėjų, kurie dabar JAV panašiai kalba. Pavyzdžiui, du labai įžymūs politikai – Patrikas Bjukinenas bei Ronas Polas, abu siekę JAV prezidento posto. Tokių kritiškų, nepritariančių oficialiai valdžios pozicijai nuomonių, kartoju, yra labai daug ir jų vis daugėja.

Na, o ką jau kalbėti apie paprastus eilinius JAV piliečius. Štai vienas mano draugas anądien netgi pasakė: jeigu kiltų karas tarp Amerikos ir Rusijos, tai jis kovotų būtent rusų pusėje!.. Ir šitaip kalba ne koks rusų kilmės naujasis emigrantas, jo protėviai atvyko į Ameriką iš Škotijos, turbūt, prieš kokius 300 metų.

Kai aš dabar stebiu visą tą absurdišką isteriją Lietuvoje dėl įvykių Ukrainoje ir Kryme, kaip landsbergistai (net ir tautininkai, dėl kurių man labiausia apmaudu) prie Rusijos ambasados Vilniuje savo „cirkus“ – piketus rengia, tai vis prisimenu, kaip pernai rudenį vienas tūlas žurnalistas su dviem pavardėm (Romas Sadauskas-Kvietkevičius), buvo parašęs, kad meldžiasi ne už taiką Sirijoje, o už greitesnę karo pradžią. Tad nejučiomis pagalvoju, kiek kartų per praėjusius 25 metus man yra tekę sakyt, jog jaučiu tikrą gėdą dėl tokios dabartinės Lietuvos!..

Pamenu, kaip 2003 metais Judžino mieste vyko protesto demonstracijos prieš karą Irake ir tada kartą mane užkalbino kažkoks pagyvenęs amerikietis (matyt, geras žmogus, jei tokioje protesto demonstracijoje dalyvavo). Kai jis paklausė, iš kur esu atvykęs, tai atsakiau, suprantama, jog esu iš Lietuvos. Na tai tada jis, aišku, iškart ir paklausė mane: kaip Lietuvoje žmonės reagavo į JAV agresiją, į karą Irake?.. Na, ir ką gi aš tam amerikiečiui galėjau atsakyti? Taip ir pasakiau, kad man yra labai, labai gėda dėl tautiečių, gyvenančių Lietuvoje…

Paskui, kitos protesto demonstracijos metu, mus filmavo televizija ir paklausė daugmaž irgi to paties – kaip Lietuvos žmonės nusiteikę karo Irake atžvilgiu?.. Buvo, prisimenu, kaip tik JAV sukelto karo pirmos dienos vakaras, kada visame pasaulyje visur vyko didžiulės protesto akcijos. Milijonai žmonių išėjo į gatves. Na ir vėl, ką gi aš būčiau galėjęs pasakyti? Diplomatiškai išsisukau atsakydamas, kad mes čia atseit visą dieną buvome taip užimti protestuose, jog, atseit, tiesiog net ir neturėjome laiko pažiūrėt internete žinias iš Lietuvos, ir todėl, atseit nežinome, ar didelės Vilniuje vyko protesto demonstracijos… Gerai, kad mūsų miestelio televizija tokiu mano atsakymu pasitenkino ir pridėjo paskui dar savo komentarą, kad šita lietuvių šeima, būdama toli nuo tėvynės, tokią dieną nori atseit būti tarp tų pažangių amerikiečių, kurie protestuoja prieš karą…

O gal netgi pasitikrino patys internete ir pamatė, jog Lietuvoje apskritai jokių protestų prieš JAV karą Irake nebuvo. Lietuviai šiuo atveju pasirodė unikalūs visame pasaulyje. Kažin ar buvo tokia kita šalis, kurioje išvis niekas neprotestavo prieš karą Irake? Netgi Izraelyje protestai buvo! Estijoje protestuotojai net išvis bandė JAV ambasadą šturmuoti, langus išdaužė. Rygoje irgi nemažos demonstracijos buvo. Na, o Vilniuje kada, kiek pamenu, jau paskui, apie tai skaičiau, kažkas vis gi bandė suorganizuoti bent jau kuklią protesto akciją, o norėdami pritraukti jaunimą net surengė nemokamą koncertą, tai vis tiek vos kelios dešimtys žmonių tesusirinko. Bent jau žiniasklaida taip rašė. Net ir nemokamu koncertu lietuviai tada nesusigundė protestuoti prieš karą Irake…

Gi dabar štai koks neregėtas Lietuvoje aktyvumas, kai prieš Rusiją protestuoja! Net jeigu kas ir nepalaikė JAV, kai amerikiečiai Iraką užpuolė, tai vis tiek tylėjo ir prieš neteisėtai pradėtą karą atvirai niekas nepasisakė. Na, o tuo tarpu dėl JAV sukeltos geopolitinės krizės Ukrainoje – štai kokią didelę Rusijai neapykantą lietuvaičiai rodo!..

Stebiu sukeltą prolandsberginę psichozę Lietuvoje ir stebiuosi: juk reikia būti tikrai visišku besmegeniu, kad nesuprastum to, kas dabar vyksta Ukrainoje!.. Jau vien ta isterija, kokia dabar Lietuvoje yra kilusi, tai gi juk iškart turėtų priversti kiekvieną bent kiek blaiviau mąstantį žmogų gerai pagalvoti, kur čia, kaip sakoma, šuo pakastas…

„Rusai puola, rusai puola, rusai… Putinas, Putinas, Putinas… Bėkit, vaikai, slėpkitės, o tai ateis tas baisusis maskolius ir suės jus!..“ Daug kam tokia Lietuvoje sukelta psichozė dabar jau tapo, sakyčiau, tarsi kokia liga, todėl žmonės ir elgiasi taip, lyg būtų užhipnotizuoti. Tokiais atvejais visuomenė jau nebegali racionaliai mąstyti. Na, o mūsų priešai būtent šito ir siekia. Jau pasiekė!..

Visų pirmiausia čia, Amerikoje, kur prieš kokius 50 metų irgi žmones vis gąsdindavo, kad „the Russians are coming!“ (rusai ateina!). Ir kaip tik tuo metu JAV prasidėjo ta iškrypėliška, taip vadinama „kultūrinė revoliucija“, kurios vaisius dabar jau visi „skanaujame“, deja, ne vien tiktai Amerikoje!.. Nors rusai į Ameriką taip ir neatėjo, netgi pati Tarybų Sąjunga galų gale sugriuvo, bet neomarksistai savo tikslą pasiekė, mat neokomunistines-liberalistines savo idėjas jie labai sėkmingai visame pasaulyje įgyvendina. Štai kodėl manęs visai nestebina, kad ir Lietuvoje dabar lygiai tas pats vyksta!..

Ar šiuo metu pastebimas intensyvus informacinis arba šaltasis karas tarp Rytų ir Vakarų gali peraugti į branduolinį karą? Ką reikėtų daryti, kad būtų išvengta plataus masto tragedijos?

– Kad visa tai galėtų peraugti į branduolinį karą, taip tikrai nemanau. Jeigu net ir anas, kur tesėsi 40 metų, Šaltasis karas taip ir liko tik šaltuoju (neskaitant lokalinių karinių konfliktų, kilusių Vietname ar Afganistane), tai dabar dėl geopolitinės krizės Ukrainoje tikrai labai maža tikimybė, kad šitie įvykiai galėtų sukelti branduolinę katastrofą.

O ir išvis, bent aš kol kas, jokio šaltojo karo tarp Rytų ir Vakarų net nepastebiu dar. Be abejo, visada buvo ir tebėra JAV geopolitinis siekis dominuoti pasaulyje, tačiau dabartinę Rusiją tai kažin ar apskritai galima lygint su buvusia Tarybų Sąjunga.

Akivaizdu, jog šiandieninė Rusija tebėra gana didelė kliūtis Amerikos globalios politikos tikslų įgyvendinime. Tačiau dabartinė Rusija jau tikrai negali pasipriešint JAV taip, kaip kadaise galėjo Tarybų Sąjunga. Būtent dėl to Amerika dabar taip įžūliai elgiasi. Užpuolė Serbiją ir Iraką, Afganistaną ir Libiją. Ruošėsi pulti Siriją, o dabar štai jau net ir Ukrainą nori užgrobti.

Jeigu tebeegzistuotų Tarybų Sąjunga, tai kažin ar visi panašūs karai ir sąmokslai galėtų taip lengvai įvykti. Net jeigu ir būtų, tai kažin ar juos Amerika taip lengvai laimėtų. Juk reikėtų prisimint, kad būtent dėl Tarybų Sąjungos įsikišimo JAV kadaise ir Vietname pralaimėjo karą, ir Korėjoje. Tačiau net ir dabartinė, palyginus silpnoka Rusija, vis tiek, sakau, dar tebėra Amerikai didžiulė kliūtis. Todėl JAV ir siekia apjuosti Rusiją tuo taip vadinamu „anakondos žiedu“. Tenka tik apgailestauti, kad toje strategijoje Lietuva atlieka svarbų vaidmenį!..

Todėl visada sakiau ir sakysiu, kad Rusija apskritai domisi dabar Lietuva būtent ir tik todėl, kad mūsų šalis, pagal JAV globalistų planą, yra paversta ne tik tokiu lyg ir, kažkur skaičiau buvo parašyta, „smirduku“ (вонючка) Rusijos pašonėje, bet jau ir tiesiogiai verčiama realiu Rusijos priešu!.. Na, ir kas man galėtų pasakyti, kad šiandien Lietuva atseit nėra Rusijos priešas? Ne patys lietuviai, ne mūsų Tauta, aišku, šitą vaidmenį sau pasirinko, o šitaip „pasaulio galingieji“ viską nusprendę. Čia jų yra toks geopolitinis planas.

Mažoms šalims visada tenka, nori to ar nenori, prie kažkokios didelės valstybės šlietis. Na, o tos didelės valstybės mažomis paprasčiausia naudojasi ir tiek. Jeigu dabar JAV savo geopolitiniams tikslams naudoja Lietuvą, tai nejaugi Rusija turėtų būti dėl to labai patenkinta? Jau vien dėl to, kad Lietuva dabar tarnauja JAV interesams, ji savaime tampa Rusijos priešu. Kita vertus, Rusija, kaip valstybė, suprantama, irgi tada yra atitinkamai Lietuvos priešas. Tačiau čia gi ne Rusijos buvo šitoks pasirinkimas, o greičiau Lietuvos!..

Vėlgi, čia aš turiu omeny ne lietuvių Tautą, o dabartinę valstybės politiką. Štai kažkoks buvęs ministras anądien pasakė, kad verslo interesų, atseit, negalima kelti aukščiau šalies geopolitinių tikslų. Tačiau kurios čia  šalies tie geopolitiniai tikslai iš tikrųjų yra? Lietuvos ar JAV?!..

Man dabar jau, daugmaž, aišku, kodėl Lietuvai skirtas toks neadekvačiai aktyvus vaidmuo visame tame su Ukraina susijusiame konflikte arba geopolitiniame žaidime. Todėl, kad jau visai atvirai imta kalbėti apie JAV raketų, o galbūt net ir branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje bei Lenkijoje. Štai būtent kaip tik šito JAV 20 metų ir siekė! Na, o tuo pačiu tikimasi dar ir Juodosios jūros strateginius uostus užgrobti. Būtent čia glūdi ir pačios Maidano „revoliucijos“ iššifravimas bei Lietuvos aktyvumo visame tame skatinimas. Dabar visa šita Lietuvoje sukelta psichozė – ruuusaiii puolaaa!.. – sudaro tam kuo puikiausias sąlygas.

Bet jeigu, neduok Dieve, taip atsitiktų, kad NATO raketos ar net branduolinis ginklas būtų dislokuotas Lietuvoje, na tada tai ir iš Rusijos pusės, savaime suprantama, tektų sulaukti atitinkamo atsako!.. Juk jau ir dabar štai į Lietuvą atskrido šeši JAV naikintuvai, o Rusija iškart atsiunčia Baltarusijon dvigubai tiek savo naikintuvų. Tad visai nesunku numanyt, kas būtų, jeigu būtų!.. Lietuvoje esančios JAV raketos su branduoliniu ginklu būtų nutaikytos į Rusiją, o iš ten toks pat ginklas būtų nutaikytas… ne, ne į JAV nutaikytas, o į Lietuvą! Štai tada lietuviams jau tikrai ir grėstų plataus mąsto branduolinė tragedija!..

Ką gi reikėtų daryti Lietuvai, siekiant viso to išvengti? Na, čia tai jau labai platus, rimtas klausimas, reikalaujantis lygiai tokio pat plataus, išsamaus atsakymo. Tad gal atidėkime kitam kartui…

Dėkoju už pokalbį.

laisvaslaikrastis.lt

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimų 32

  1. artas says:

    > Algimantui Končiui

    Kalbama ne apie vidinę Ukrainos krizę, o apie geopolitinę krizę. Ar suprantate kas tai yra ir kuo skiriasi šios dvi sąvokos?

    Jei nesuprantate – tai pasiaiškinkite ir tada galėsime diskutuot.
    Jei suprantate – tada neaišku kodėl bandote klaidinti žmones?

  2. as says:

    garbės žodis gėda šiam tinklapiui už tokius interviu…. dar vadinasi tautininkais. GĖDA. Aklai pateisina ruskių agresiją ir neigia tautų apsisprendimo teises. Tokie mankurtai ekspertai su nuline istorine atmintim galėtų tiesiog patylėti ir bent jau nesvadint lietuviais. Kodėl nė vienas JAV kaimynas neprašo kažkieno pagalbos prieš JAV agresiją? Kodėl nė vienas nebijo, kad bus užpultas kaip kad bijo Lietuva, Ukraina, Latvija, Rusija, Lenkija, Gruzija, Moldova ir kt. šalys? Pasiskaitykit istoriją mankurtai.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top