Lietuvos valstybė, jos teisėtvarkos ir šeimos santykio realybė

2018, balandžio 28, 10:11 | kategorija LPT | atsiliepimų (3) | peržiūrų 580 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Kristina Kareckienė

nuo sarmatas.lt redakcijos:
Gavome mūsų skaitytojos, Kristinos Kareckienės laišką, kuriame ji pasakoja savo stulbinančią ir tiesiog neįtikėtiną istoriją. Neįtikėtiną ta prasme, jog nesinori tikėti, kad mūsų visų bendroje valstybėje, mūsų Tėvynėje, gali vešėti tokie dalykai. Todėl pateikiame visą tekstą be jokio redagavimo tokį, kokį gavome.

2015 metais be teismo nutarties, žurnaliste prisistatančios Laimos Lavastės ir mano dukters tėvo P. K. išgalvotos istorijos pretekstu buvo pagrobta mano mažametė dukra P. K., gimusi 2009 metais. P. K. pasiėmęs dukrą į susitikimą, atidavė ją į liūdnai pagarsėjusį VšĮ ‚SOS vaikų kaimą“.

Išskirtinio žiaurumo veikas su mano dukra ir manimi atliko ir neįtikėtiną fantastikos žanro istoriją šiam nusikaltimui įteisinti sukurpė tendencingai ir organizuotai veikiančios žiniasklaidos, LR sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos, teisėtvarkos ir šias struktūras reguliuojančios suinteresuotų politikų jėgos. Negrįžtamai pažeisti mano dukters interesai, sulaužyti mūsų abiejų gyvenimai, prognozė į ateitį labai prasta. Sugaišau kelis metus, patyriau turtinę ir neturtinę žalą naiviai tikėdama, jog gyvenu teisinėje valstybėje. Tris metus Lietuvos teisėsauga ir teisėtvarka agresyviu teroru, provokacijomis, fiziniu ir psichologiniu smurtu, šiurkščiu bylų ir tyrimo medžiagų klastojimu, patvirtino, jog mano dukters ir mano atžvilgiu bylos modeliuojamos ir klastojamos žurnalistės Laimos Lavastės pateikto fantastinio žanro rėmuose.

Pasaulyje prekybos žmonėmis tema yra griežtas tabu. Atskiri skandalai patvirtina, jog su įvairiausių šalių įtakingiausių asmenų žinia deformuotos psichikos asmenys metų metais ir dešimtmečiais vykdo žiauriausius nusikaltimus su vaikais. O su pagrobtų vaikų artimaisiais, kurie siekia savo vaiką apsaugoti nuo nusikaltimų, – žiauriai susidoroja. Intervencijos į mūsų šeimą atvejis dar kartą patvirtina, jog Lietuvoje pilnu pajėgumu veikia „vaikų gerovės“ programos šydu pridengti nusikaltimai žmoniškumui. Mano patirtis leidžia patarti šeimoms, motinoms, pajutus pirmuosius institucinio dėmesio Jūsų vaikui ženklus, skubiai tvarkyti reikalus ir su vaikais palikti Lietuvos teritoriją.

Tarkime, šeimos iš Norvegijos emigruoja į Lenkiją, Dubajų, Naująją Zelandiją. Verčiau investuoti į įsikūrimą su vaikais emigracijoje, nei prieš savo valią tapti „donoru“ ir paaukoti savo vaikus Lietuvos institucinio smurto nepasotinamam dariniui. Norvegijos vaiko gerovės sistema ir teisėsauga, skirtingai nei Lietuvos, nekelia grėsmių ir pavojaus pagrobto vaiko tėvų sveikatai, gyvybei, nesikėsina į jų turtą, užtikrina minimalius pasimatymus su vaiku. Tuo tarpu Lietuvos „vaiko gerovės“ modelis yra Norvegijos vaiko gerovės ir Stalino režimo hibridas.

Vertinant mano vaiko pagrobimo įteisinimo procesą, Lietuvoje teisėsauga, bei procese dalyvaujančios institucijos, orientuojasi į pagrobto vaiko tėvų turto užgrobimą, kiek įmanoma labiau juos diskredituoti, pažeminti, kurstyti jų atžvilgiu neapykantą, ir tokiu būdu siekti tėvų, kaip liudininkų, visapusiško sunaikinimo. Pažymėtina, jog Lietuvoje skandinavų ir kitų šalių skirtą paramą gaunančios nevyriausybinės organizacijos pasiskelbusios „žmogaus teisių gynėjais“, veikia tik valstybinių institucijų naudai ir pasižymi nesąžiningumu, o tokia įstaigos kaip „Paramos vaikams fondas“ ir „VšĮ SOS vaikų kaimas“ išskirtiniu įžūlumu ir cinizmu.

Tokio modelio atsiradimą galima paaiškinti tuo, jog Lietuvos „vaiko gerovės“ programą sukūrė ir paleido į apyvartą Stalino režimą patyrusių asmenų palikuonys. Per du metus surinkau nenuginčijamų įrodymų, jog mano dukters interesai izoliacijoje šiurkščiai pažeisti, ir mergaitės liudijimai susitikimų metu tai patvirtino. 07-09-2015 buvau informuota, jog nuo Lietuvos Advokatūros priklausomi advokatai, 2015 rugsėjį gavo rekomendacijas dėl taip vadinamų „vaikų bylų“ iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos.

Kontrolierės E. Žiobienės įstaigos rekomendacijomis besivadovaujantis kiekvienas advokatas, matydamas, jog vaiko atskyrimas nuo motinos yra neteisėtas, turi pasirinkti, arba atsisakyti atstovauti, arba kenkti vaikui ir motinai atstovaujant nesąžiningai, t. y. taip, kaip tikisi „vaiko gerovės“ sistema. Žinodami apie šias beviltiškas pagrobto vaiko motinai ir pačiam vaikui sąlygas, teismai, antstoliai, per du su pusę metų mano vaiko institucinio pagrobimo bylose priklastojo daug ir negrabiai. Į mano pastabas dėl to antstolių rūmų atstovė atkirto „netrukdykite“ (pasiteiravau antstolių rūmų vadovės, kaip gali būti, kad antstolių rūmų teisės ekspertė mato teismų Liteko elektroninėje sistemoje tai, ko negali būti, o būtent, – anot ekspertės, teismas esą 2017 metais išdavė P. K. vykdomąjį raštą dėl nutarties, kuri buvo priimta 2018 metais), o teismas kreipėsi į prokuratūrą su prašymu paspartinti susidorojimo su manimi procesą.

Teismas, advokatai, prokuratūra, policijos departamentas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Laimos Lavastės žanro vartotojai nekėlė klausimo vaiko gerovės sistemai, kodėl P. ir K. Kareckų buitiniai santykiai ir jų mažametė dukra taip parūpo teisėtvarkai ir teisėsaugai, kad buvo investuota tiek valstybės lėšų į K. Kareckienės pokalbių praklausymą, jos buvimo vietos sekimą, su ja ir jos dukra susijusių duomenų įvairiose elektroninėse sistemose bei ligos istorijų klastojimą ir naikinimą, mažametės dukters psichikos ir pasaulėžiūros veikimą antikonstituciškai ir nusikalstamai, liudininkų paieškas ir paskatinimus tiems, kurie sutiko duoti melagingus parodymus.

Dėl pokalbių praklausymo, verta pažymėti, jog K. Kareckienės sutuoktinis P. K., anot jo paties, teismo nutarčių ir liudininkų, vykdė pelningą veiklą, tačiau telefono abonentą buvo registravęs sutuoktinės vardu. K. Kareckienės artimieji ir aplinkiniai per trečiuosius asmenis, o dažniausiai per „valstybinį tėvą – sutuoktinį“ P. K., buvo paveikiami „būti protingais“, kad jiems nenutiktų taip, „kaip diedukams Kedžiams“ arba „Kedytės auklei“.

P. ir K. Kareckų ištuokos bylos teismo posėdžio garso įraše girdėti, kaip „valstybinio tėvo – sutuoktinio“ P. K. advokatė V. Eigirdienė („Valstybė“ leidinio redaktoriaus E. Eigirdo sutuoktinė) praneša teismui, kad P. ir K. Kareckų ištuokos byloje norėtų sudalyvauti Santaros klinikų vaiko raidos centro dir. J. Petrulytė, Santaros klinikų vaikų ligoninės dir. medicinai K. Binkis, ir eksperte jos darbdavių vadinama, UAB MediCA klinikos pediatrė Jolita Žalalienė. Šį netikėtumą vėliau papildė ir rašytiniai įrodymai, jog P. K. su vaiko raidos centro dir. J. Petrulyte esą turėjo asmeninių santykių, kurių įrodymus (susirašinėjimą), Santaros klinikų vadovas Juozas Raistenskis laiko paslaptyje.

Sudariau galimybes šiems ponams paliudyti, – padaviau skundą Vilniaus miesto administraciniam teismui, kuriuo prašiau teismo įpareigoti atsakingas institucijas atlikti veiksmus (pateikti įrodymus) savo atliktiems veiksmams mano vaiko ir mano atžvilgiu. Teismas ilgai skundo nenorėjo priimti, pvz. rašė jog man nurodžius atsakovus reikia juos nurodyti (svarbausia nepasimesti gavus tokią teismo nutartį) ir t.t. Galų gale teismas atsisakė nagrinėti skundą žodine tvarka, ir taip atėmė galimybę „ekspertei“ J. Žalalienei, VRC dir. J. Petrulytei, med. dir. K. Binkiui ir visai gausiai vaiko gerovės bei medikų bendruomenei paliudyti ne asmeninių santykių byloje, bet valstybinių insitucijų veiksmus nagrinėjamoje byloje.

Atsakymas, ką veikė buitiniuose ir asmeniniuose P. ir K. Kareckų santykiuose specialiąja sekimo įranga disponuojančios tarnybos, yra. 2009 metais gimusiai P. ir K. Kareckų dukrai jau gimdymo namuose pasireiškė specifiniai sveikatos sutrikimai. Vaiko gerove suinteresuotos šalys tokiems kūdikiams skiria išsamų ištyrimą dėl galimos metabolinės ligos ar sindromo. Tuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apgaudinėjo eilę pacientų, meluodama, jog nėra gydymo dėl kai kurių metabolinių ligų.

2012 metais tas melas buvo paviešintas. Trių vaikų, sergančių metaboline liga, mama Ramunė Šliuožaitė, paviešino, jog Liberalų partijos sveikatos apsaugos ministrai myriop siunčia vaikus, kuriems skyrus specialų gydymą (fermentą), jie augtų ir vystytųsi normaliai. Manytina, jog tuo laikotarpiu (konservatorių ir liberalų koalicija valdžioje) gydymo įstaigose medikai ėmė laikytis nerašytų rekomendacijų, kaip elgtis su tokiais pacientais.

Tai, ką teko patirti atsakingose institucijose mano vaikui ir man, visiškai atitinka Stalino režimo ir nacistinę ideologiją.

Piktybiškai nebuvo skiriamas išsamus ir sąžiningas ištyrimas dukrai, kuris tuo metu buvo atliekamas užsienyje, suklastotomis ligos istorijomis mus abi su dukra buvo siekiama sunaikinti tiesiogine žodžio prasme. Santaros klinikų, Vilniaus miesto savivaldybės inicijuojama socialinė atskirtis, kurstoma neapykanta. Apie susidariusią padėtį, ir Santaros klinikose klastojamas ligos istorijas, 2012 metais daviau interviu lrytui.

Medikų klanas net putojo nuo įžeidžiančio turinio komentarų. Į teisėtvarką kreipiausi dėl komentaro, kuriuo asmuo žadėjo, jog mano dukra žus autoavarijoje arba nutiks kitas nelaimingas atsitikimas. Policija žodžiu nurodė, jog iš gydymo įstaigų kompiuterių išeinančių komentarų jiems tirti negalima, o raštu apie šį komentarą nepasisakė visai. Nes tai ir yra atsakymas, kodėl valstybinėms institucijoms reikėjo lįsti į tvarkingos šeimos asmeninius santykius, ir 2015-07-30 priversti mergaitės tėvą P. K. pasirašyti susitarimą su Vilniaus miesto „vaiko gerovės“ institucijos atstove Lina Juškevičiene.

2015-07-30 raštu P. K. pasižadėjo perduoti dukrą Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, mainais į turtą, priklausantį man, vaiko motinai, kurį užgrobti pagrobėjai sugalvojo panaudojant Stalino režimo metodiką – baudžiamąją psichiatriją.

2015 metais prokurorė L. Masiulionytė paantrino policijai, jog Santaros klinikų medikų negalima įtarti klastojant ligos istorijas ir išvadas. L. Masiulionytė turėjo omenyje vaiko raidos centro dir. J. Petrulytės ir Jungtinių Tautų pranešėjo Dainiaus Pūro 2015-06-22 išvadą dėl mano dukters, kurios santykius su tėvu P. K. profesorius ir dir. J. Petrulytė esą ištyrė.

Prokurorei L. Masiulionytei pateikti įrodymai, jog P. K. jau 2015 m. balandžio mėnesį pareiškė žinantis, kokią 2015 m. birželio mėnesį profesorius D. Pūras pateiks išvadą apie mūsų mažametę dukrą P. K.

Profesorius Dainius Pūras 2015-06-22 „pirmą kartą dešimčiai minučių pamatęs vaiką ir tėvą“ nustatė, kad mergaitei esą yra tik vienas svarbus ir grėsmių nekeliantis asmuo – jos tėvas. Dukra net nepriėjo prie tėvo 2015-06-22 profesoriui D. Pūrui atliekant dešimties minučių tyrimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, ir tai profesorius savo išvadoje įvertino kaip mergaitės interesą ją išgelbėti atiduodant ją tėvui. Visa tai mačiusi liudininkei D. R. paliudijo apie tai policijai pareiškimu. Po kurio laiko liudininkės motina apie savo mediciną studijuojančią dukrą D. R. pranešė, jog jos dukrai sutriko atmintis ir ji staiga viską pamiršo, ir net prilygino ją – būsimą medikę – neveiksniam asmeniui.

Tuo tarpu dukters tėvas pateisino profesoriaus D. Pūro lūkesčius su kaupu, ir 2015 metais rugsėjo mėnesį atidavė dukrą į globos įstaigą, nes, anot genialių teismo bylų viražų, jis būdamas Vilniuje tuo pačiu buvo ir Norvegijoje. Kaip vystėsi „vaiko gerovės“ programos? Po 2012 metų rinkimų LR SAM ministras R. Šukys pasirašinėjo raštus dėl vaikų ištyrimo dėl metabolinių ligų ir gydymo, nes liberalas ministras G. Čaplikas kyšio skandale labai greitai „sudegė“. Raštų esmė – gydymo nėra, ištyrimo atlikti nereikia. Ministrui R. Šukiui patarinėjo liberalų partijos narė N. Ribokienė.

Liberalams pralaimėjus rinkimus (Masiulis su viskio dėžutėmis prikimštomis eurų ir t.t.) liberalų atstovė N. Ribokienė pasirašinėja raštus atstovaudama ikiteisminio tyrimo instituciją (valstybinę asmens sveikatos priežiūrai akreditavimo tarnybą) dėl medikų teiktų paslaugų, o mūsų atveju, ir dėl ligos istorijų klastojimo. Kokios „vaiko gerovės“ galima tikėtis iš tokios sistemos, kurioje kas keli metai vyksta formalus kėdžių pastumdymas iš kairės į dešinę ir atvirkščiai, bet esmė nesikeičia? Poniai N. Ribokienei ir kitoms institucijoms pateikiau garso įrašus – medikų psichologinio smurto, šantažo įrodymus mano dukters ir mano atžvilgiu. Ponios N. Ribokienės vadovaujama akrediatvimo tarnyba atsisakė juos vertinti, nebendradarbiavo su prokuratūra, kad šioji atliktų tokį vertinimą ir tyrimą.

Tačiau pati N. Ribokienė į akrediatvimo tarnybos vadovo pareigas pateko visoms TV išplatinus slapta atliktą garso įrašą, kuriame socdemų atstovas pavadina ją „dura“. Atsakysiu ir į klausimą kodėl medikų klanui prireikė baudžiamosios psichiatrijos. Matydama, kad Lietuvoje Hipokrato priesaika ir Konstitucija neįtakoja medikų sąžinės ir proto, konsultuojant metabolinių ligų simptomatiką turintį kūdikį, 2012 metais kreipiausi į Vokietijos klinikas. Vokiečiai nurodė kokių papildomų tyrimų reikia. Su vokiečių klinikos atsakymu kreipiausi į Santaros klinikas. Ir čia „medikų klanas“ smogė tipiška KGB taktika, – Lietuvos medikai pasirūpino išplatinti suklastotą informaciją Vokietijos klinikoms, kad jos mūsų nekonsultuotų.

Pažymėtina, jog 2010 metais P. ir K. Kareckai (kaip ir Ramunės Šliuožaitės vaikai) buvo nukreipti ištyrimui dėl metabolinių ligų pas Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dr. Birutę Skerlienę, kuri nurodė jog išsiuntė P. ir K. Kareckų dukters kraujo ir šlapimo mėginius į May‘o kliniką JAV, tačiau atsakymų esą negavo. Ramunės Šliuožaitės vaikų tyrimų atsakymus dr. B. Skerlienė gavo 2005 metais, Santaros klinikų genetikai pagal juos patvirtino metabolinę ligą R. Šliožaitės vaikams. Po kelių metų R. Šliuožaitė atskleidė, jog sveikatos apsaugos ministerija jai melavo, jog gydymo jos vaikams nėra, ji įrodė, jog gydymas yra, bet jis kainuoja milijonus. Atsikratyti, sunaikinti galimai brangų sveikatos sutrikimą turinčio kūdikio ir jo motinos tikslas, pagimdė „vaiko gerovės“ šydu pridengtą vieną žiauriausią insitucinių projektų, kuriuo įvykdytas susidorojimas su mano vaiku ir manimi.

Šiek tiek apie tai, kaip Lietuvos Respublikos politikai, liberalų ir lenkų partijų nariai suvokia „vaiko gerovės“ programą, ir ką tai turi bendro su Norvegijos, Suomijos, Švedijos modeliais? Vaikų pagrobimo iš motinų bylose LR institucijos atlieka veiksmus, prie kurių teismai pritaiko nutartis. Mano vaiko pagrobimo atvejis įrodo kad yra būtent taip. Reiškia vaiko gerovę nulemia konkrečios politinės jėgos. Pasakojimai, kaip „teismai yra nepriklausomi“ yra įvertinti visuomenės apklausomis, kurios sako, kad tik 5 procentai mano, jog prieš teismą yra lygūs visi.

Įrodymai šiai mano nuomonei: 2017-11-15 Atvykus į susitikimą su dukra, kuris pagal teismo nutartį turėjo vykti Vilniaus miesto savivaldybės konkrečiai nurodytoje salėje, Lietuvos Respublikos Liberalų ir Lietuvos liaudies lenkų partijos narių (tame tarpe ir LR SAM 2009 metais buvusio ministro G. Čapliko) nebuvome įleistos į patalpas. Liberalui merui R. Šimašiui pavaldžios vaiko gerovės skyriaus specialistės ne tik, kad nepašalino kliūčių -liberalų ir lenkų partijos narių – 2017-05-22 teismo nutarties vykdymui, bet provokavo mano dukrą nedalyvauti susitikime su manimi, motina, ir išvykti su tėčiu.

„Vaiko gerovės“ atstovė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Kaminskis žemino, įžeidinėjo mane dukters akyse. Užregistravau įvykį pranešimu policijai. Dukra pamokė mane, jog niekada negalima prieštarauti dėdėms, ir reikia pakentėti. Dukrai paaiškinau, kad taip yra menkinama mūsų savivertė, ir dėdės taip pat turi laikytis įstatymų. Tokio rango asmenų nusikaltimus galima įrodyti tik garso vaizdo įrašais, nes nėra institucijose asmenų, galinčių duoti atkirtį nusikaltimus mažamečio ir jo motinos atžvilgiu vykdantiems politikams, o fiziniems asmenims mačiusiems tokius įvykius sutrinka atmintis. Teisėja R. Makelienė šį politikų pakartotiną poveikį mūsų šeimai panaudojo kaip pretekstą nutraukti mano ir dukters susitikimus, ką ypatingos skubos tvarka patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas. „Vaiko gerovės“ specialistės pateikė dukters tėvui, kuris pasymi išskirtiniu žiaurumu, mano ir dukters pokalbių dviejų metų stenogramas. Jos nėra visai tikslios, iš jų pašalinti kai kurie dukters liudijimai apie jos gyvenimo sąlygas izoliacijoje.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Lietuvos Respublikoje („vaiko gerovės“, kitos Šakalienės ir Majausko reklamuojamos programos), dėl 2017-08-31 patirto smurto ir apiplėšimo iš dukters tėvo P. K. (P. K. įgyvendino tikslą – pagrobti mano diktofoną su pokalbių įrašais), pranešiau apie įvykį policijai, „vaiko gerovės“ sistemai, sveikatos priežiūros specialistui.

Teisėja R. Makelienė ir Vilniaus apygardos prokuratūra ignoravo P. K. veiką mano atžvilgiu ir keliamą grėsmę dukters sveikatai, bet transformavo mano pranešimą dėl patirto smurto į pretekstą papildyti Laimos Lavastės medikų bendruomenės legendą apie mano asmenį. Kadangi turiu garso įrašus, kuriuose man psichologė sako, jog tai, ką aš sakau yra viena, o tai ką ji rašo savo raporte yra kas kita, tai vėlgi norėjau sudaryti salygas teismui priimti teisingą sprendimą. Tačiau teismui nereikia fakto, teismui reikia įteisinti Laimos Lavastės, Dainiaus Pūro sukurtą legendą. Todėl antismurtinės ir vaiko gerovės programos mūsų šeimos atveju labiau primena Stalino režimo metodikas, nei skandinavijos šalis

Žemiau pridedu apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties. Prieš teikiant skundą Lietuvos Respublikai dėl dukters pagrobimo, valstybės institucijų ir tarnybų sukeltos grėsmės mano vaiko ir mano sveikatai ir gyvybei, bei teisinių dokumentų klastojimo ir neteisingo teismo proceso, pateikiau skundą teismui, kuriuo prašiau įpareigoti vaiko gerovės institucijas, Sveikatos apsaugos ministeriją atstovaujančią VASPVT, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, bei UAB Laisvą nepriklausomą kanalą pateikti įrodymus jų išplatintiems teiginiams apie mano ir mano dukters asmenį, bei šių institucijų atliktiems veiksmams mūsų atžvilgiu pagrįsti.

Byloje vaiko gerovės atstovai turėjo įrodyti, kad neva mano vaikas neturi sveikatos sutrikimų nuo gimimo, bet kadangi tokie sutrikimai yra, tai vaiko gerovės sistemos užduotis įrodyti, kad tokius simptomus esą įmanoma sukelti dirbtinai (niekas nesivargino nustatyti kaip esą galima sukelti epilepsiforminį aktyvumą, aminorūgščių pakitimus kraujo mėginiuose ir kita) ir dar neva iš to turėti nenurodytos naudos. Teismas mano skundą be mano sutikimo transformavo iš skundo įpareigoti atlikti veiksmus, į skundą dėl žalos atlyginimo, nes be abejo, kad vaiko gerovės specialistės negalės įrodyti Laimos Lavastės kliedesių ir nusitemps su savimi į žalos atlygintojų suolą ir žiniasklaidą. Teismui paaiškinta, kad aš negaliu būti pareiškėja ir proceso dalimi byloje, kur teismas be argumentų perima mano skundo formuotojo vaidmenį, išmeta visą mano skundo dalyką, palieka žalos atlyginimą, kurio man nebėra už ką prašyti. Nusprendžiau šiuo atveju dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – pateikti įrodymus – skundo atsisakyti. Tačiau teismas pasakė kad negalima. Tokio cirko atsiprašant nebuvau girdėjusi, todėl nusprendžiau jį paviešinti, nenutylint ir apie teisėjo E. K. vaikų motiną V. G., kas yra labai rizikinga.

Skundas Lietuvos Vyriausiam administraciniam teismui

Teismas šioje byloje transformavo pareiškėjos skundą iš įpareigojimo atlikti veiksmus į žalos atlyginimą be pareiškėjos sutikimo. Jokia teisė nenumato teismui transformuoti pareiškėjo skundų, neleisti pareiškėjui atsisakyti skundo

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai pateikus įrodymus, jog vaiko teisių apsaugos skyrius šiurkščiai klastojo bylą, kurią vedė teisėjas Dirigotas, pareiškėja prašė teisėją nusišalinti, tačiau teisėjas nenusišalino. Teisėjas Drigotas byloje I-4650-281/2016 visai nevertino pareiškėjos įrodymų ir minėto valstybinės institucijos bylos klastojimo fakto, todėl pareiškėjos nuomone teisėjui nenusišalinti kitoje pareiškėjos byloje yra neetiška. Įdomu tai, kad K. Kareckienės oponento ir prieš ją eilę metų smurtaujančio asmens advokatė B. Rutkauskienė prašė byloje I-4650-281/2016 LVAT pirmininką G. Kryževičių paskubėti, į ką pirmininkas atsižvelgė. Tokios aplinkybės formuoja nuostatą, kad teismas mažametės P. K. ir jos motinos Kristinos Kareckienės atžvilgiu nėra teisingas ir objektyvus.

Teismas šioje byloje nurodė, jog neteikia argumentų į mano pateiktus įrodymus ir argumentus skunde todėl, jog esą EŽTT 1994-04-19 sprendime Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendime Helle prieš Suomiją; Europos žmogaus teisių teismas taip pat neteikė argumentų. Šiuo atveju pažymėtina, jog EŽTT praktikoje nuo 1994 metų buvo ir kitokių sprendimų, o Lietuvos teismai mano dukters pagrobimo bylose leidžia sau neteikti JOKIŲ ARGUMENTŲ į mano pateiktus įrodymus ir argumentus, ko nėra EŽTT praktikoje. Be to, 1997 metais EŽTT paminėti teiginiai yra byloje dėl darbo laiko apskaitos, kas palyginus su vaiko atskyrimu nuo motinos, melagingai paskelbiant ją vaiko žudike, bei sudarant su vaiko tėvu kontraktą su Lietuvos vaiko gerovės institucijomis dėl mažametės mergaitės perdavimo Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyboms yra skirtingo prioretiškumo bylos

Teismas atsisakė vesti šią bylą žodinio proceso tvarka. 2017 gruodį teikiau skundą prokuratūrai dėl Laimos Lavastės, UAB lrytas, UAB Laisvas nepriklausomas kanalas (LNK) veiksmų ir padarytos žalos man ir mano dukrai. Prokuratūra atsakymą vilkino pateikti, vietoje prokuratūros atsakymo dėl Laimos Lavastės ir žiniasklaidos priemonių veiksmų, teisėja R. Makelienė atnaujino agresyvaus susidorojimo su manimi ir mano dukra teismo procesą, papildžiusi jį nurodymu prokuratūrai įforminti mano turto konfiskavimą. Lietuvos Respublikos teisėsauga privertė mane ieškoti būdų apsisaugoti nuo realių grėsmių sveikatai ir gyvybei, ir atsakingai įvertinus faktą, jog teisėsauga ir teisėtvarka stimuliuoja trečiųjų asmenų (pvz. akivaizdžiai nesuvokiančio savo veiksmų pasekmių P. K., O. P., medikų, policijos pareigūnų ir kt.) fizinį, ekonominį, psichoemocinį smurtą mano atžvilgiu, o teismas ir prokuratūra šias bylas klastoja ir atsisako nagrinėti, buvau priversta ieškoti saugesnės vietos nei Lietuvos respublikos teritorija.

Elektroninėje Lietuvos teismų sistemoje Liteko (EPP) ne kartą man buvo pateikti dokumentai, pranešimai, priedai, prieštaraujantys faktui. Ir šioje byloje 2018-01-16 pateiktas pranešimas, nurodantis, jog byla išsiųsta į LVAT su apeliaciniu skundu. Teisėjo padėjėja ir teismas šį pranešimą paneigė. Vienas po kito sekė incidentai Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismuose patvirtino, jog epizodiškai man teikiama informacija per Liteko EPP sistemą iš esmės skiriasi nuo informacijos byloje. Nacionalinės teismų administracijos atstovas kartotinai patvirtino, jog man teikia informaciją teismas, ir teismas atsakingas dėl informacijos patikimumo. Tokiu būdu teismas suformavo nuostatą, jog elektroniniu būdu gauta informacija yra nepatikima, o rašytiniu procesu iki sprendimo priėmimo teismas bylą vedė todėl, kad žodinio proceso metu K. Kareckienė nesustiprintų savo skundo pozicijos.

Be to, K. Kareckienė Vilniaus policijos komisariatuose, prokuratūroje aptiko, jog jos pranešimų, liudijimų dėl dukters ir jos patirto smurto iš valstybinių institucijų ir trečiojo asmens P. K., vaizdo garso įrašai pašalinti iš tyrimo medžiagos. Vilniaus miesto apygardos prokurorė L. Martinaitytė, praėjus pusei metų (tiek laiko prokurorė vilkino tyrimą, o teisėjas Gvozdovičius atsisakė priimti skundą todėl, kad per tą laiką būtų panaikinti svarbūs įrodymai – telefonų pokalbių išklotinės, patvirtinančios nusikalstamą teisėtvarkos ir trečiųjų asmenų bendradarbiavimą ir nusikalstamų veikų išankstinį planavimą K. Kareckienės atžvilgiu) atsisakė atlikti nukentėjusiosios K. Kareckienės apklausą ikiteisminiame tyrime tarpininkaujant kitos šalies teisėtvarkai.

Lietuvos Pareigūnai kaip priežastį nurodė negebėjimą suprasti anglų kalbą. Tokiomis sąlygomis K. Kareckienei buvo atimtos visos teisės į teisingą, objektyvų, teismo procesą, todėl ji nusprendė pasinaudoti įstatymo jai numatyta teise atsisakyti skundo. Teismas rezonansiškai (neigiama prasme) jau pasižymėjęs Kristinos Kareckienės ir jos dukters atžvilgiu, pakartojo rezonansišką Kristinos Kareckienės teisių pažeidimo praktiką, – pakartotinai pažeidė nacionalinės ir tarptautinės teisės įstatymų nuostatas ir priėmė nelogišką, neargumentuotą ir neteisėtą 22-03-2018 sprendimą byloje el-544-208/2018, t. y. nepriėmė K. Kareckienės skundo atsisakymo.

Dėl įrodymų pateikimo pažymėtina, jog K. Kareckienė pateikė pakankamai įrodymų, kurie įrodo jos skundo pagrįstumą, be to, Suomijos prieglobstį dėl Lietuvos Respublikos vykdyto susidorojimo su jais gavę M. ir K. Gatajevai ir jų globotiniai taip pat nepateikė įrodymų kiekvienam savo teiginiui apie tai, kaip jie buvo kankinti valstybės saugumo departamento iniciatyva Lietuvoje. Tuo tarpu vaiko gerovės sistemos kontrolierė Edita Žiobienė nurodo, jog aš, arba mano mažametė dukra, esą turime kažkokias galimybes pateikti įrodymus, apie mano dukters patiriamą smurtą izoliacijoje.

Kontrolierė, Valstybinė asmens sveikatos priežiūros veiklai akreditavimo tarnyba ir teismas nepasisakė dėl Kristinos Kareckienės pateiktų įrodymų dėl UAB „MediCA“ klinika gyd. J. Žalalienės klastojamos mažametės P. K. ligos istorijos, o tas pats teisėjas Gvozdovičius mėnesį vilkinęs priimti nutartį dėl Jolitos Žalalienės, klastojančios mažametės P. K. ligos istoriją, po mėnesio nurodė, jog K. Kareckienei esą reikia pakartotinai kreiptis į prokuratūrą. Faktas, kad K. Kareckienės pateikti rašytiniai įrodymai į bylas nepatinka oponentams, nereiškia, kad teismas gali įrodymų nevertinti ir nepasisakyti dėl jų. Tuo tarpu valstybinės institucijos užverčia bylą institucinio smurto įrodymais – psichologų ir žurnalistės (?) Laimos Lavastės sukurtomis legendomis, prielaidomis, nuomonėmis ir klastotėmis, ir vadina tokius jungtinius žiniasklaidos ir pseudo ekspertų produktus „ekspertų išvadomis“.

Laima Lavastė 2017 lapkričio mėnesį viešame interviu lrytui pranešė, jog į ją privačiai kreipiasi asmenys su bylomis, kurias ji „dėlioja dėlioja, kol randa tiesą, kurią anksčiau ar vėliau patvirtina teismas“. Neteko girdėti, ką apie tokią Europos Sąjungos teismų praktiką sako EŽTT. Teismai taip pat nepraktikuoja medicinos specialisto kvalifikacijos perleisti vaikų psichiatrui, net jei jis Jungtinių tautų pranešėjas Dainius Pūras. Nereikia baigti teisės ar medicinos mokslų, kad suvokti, jog, tarkime, vėžio ar diabeto negali gydyti ar nustatinėti vaikų psichiatras, kaip ir patvirtinti ar paneigti turi vaikas metabolinę ligą/sindromą arba hipoglikemiją, ar ne. Jei Jungtinių tautų pranešėjui D. Pūrui rūpėjo mano dukters interesai, jis neturėjo teikti logikai, mokslui, sąžinei prieštaraujančių išvadų apie mano dukrą ir mane. Tačiau šiuo atveju būtent tokios išvados dėl mano dukters sudaryme ir dalyvavo šis įtakingas asmuo.

Tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje į mano skundo atsisakymą remiasi kitų šalių piliečių bylomis EŽTT, paminėsiu Lietuvos Respublikos teismų bylas, kurių epizodai yra kopijos Lietuvos Respublikos institucijų ir teisėsaugos veikų prieš mano mažametę dukrą P. K. ir mane, Kristiną Kareckienę. Mano dukrai ir man teko ir tenka patirti tą patį, ką patyrė nukentėję asmenys šiose bylose: Malikas ir Khadizhad Gatajevai (dėl susidorojimo Lietuvos Respublikos teismo procese gavo prieglobstį Suomijoje) ir jų vaikai byloje prieš Lietuvos Respubliką. Kita byla – Eglė Kusaitė prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą.

Eglė Kusaitė specialiųjų tarnybų pradėta išnaudoti būdama nepilnametė, kankinimų ir tardymų metu paveikta psichiką veikiančiomis medžiagomis, neteisėtai kalinta Lietuvos kalėjime. Kita byla, – Laimos Lavastės, Dainiaus Pūro (Jungtinių tautų pranešėjas), Lino Slušnio (prisistato „Lions quests“ atstovu Lietuvai) Linos Juškevičienės, Editos Žiobienės, policijos departamento įtakota pedofilijos – Garliavos byla.

Byloje nukentėjusi mažametė Deimantė Kedytė, nužudyti ir abejotinomis aplinkybėmis mirė eilė mergaitei artimų ir pažįstamų asmenų. Pagal šios bylos modelį tų pačių asmenų (Laimos Lavastės, Dainiaus Pūro (Jungtinių tautų pranešėjas), Lino Slušnio (prisistato „Lions quests“ atstovu Lietuvai) Linos Juškevičienės, Editos Žiobienės, policijos departamento), beveik analogiškai sumodeliuota ir mažametės P. K. pagrobimo iš motinos Kristinos Kareckienės įteisinimo ir susidorojimo su K. Kareckiene byla. Kita byla, – dėl teismo proceso pedofilijos byloje 2017 metais dar kartą nukentėjo D. Černas.

Jį paauglystėje išnaudojęs ir šantažavęs monsinjoras P. Antanavičius teistumo išvengė. P. Antanavičiui Lietuvos teismai pritaikė senatį, o D. Černui iškėlė bylas už monsinjoro esą šmeižimą, dėl ko D. Černas prarado darbą ir susikurtą gerovę užsienyje. Pasaulyje pagarsėjusiose pedofilijos bylose dvasininkai nuteisiami ir senatis jų nusikaltimams netaikoma. Monsinjoras P. Antanavičius buvo itin artimas ir garbinamas mano dukters tėvo P. K. motinos D. K. ir jos seserų, bei laukiamas svečias P. K. motinos namuose. P. K. vaikystėje besąlygiškai paklusdavo savo motinai, kurį ji jam buvo išugdžiusi.

P. K. augo žinodamas, kad būdamas paklusniu P. Antanavičiaus klapčiuku ir ateityje taps tokiu mamos ir tetų garbinamu kunigu kaip P. Antanavičius. Nenustatyta trijų P. K. motinos sesers kūdikių mirties priežastis, o Santaros klinikų dermatologas J. Lauraitis nesiveržė liudyti į P. ir K. Kareckų ištuokos bylą apie P. K. motinos veiksmus su jaunėle dukra B. G., dėl kurių pagal šiandien galiojančią vaiko gerovės programą J. Lauraitis turėtų pasiųsti P. K. motiną D. K. už grotų.

Suprantama, kad tokiomis aplinkybėmis nebuvau pageidaujama ir mylima mano žiauriosios anytos, kuriai nuo 2015-09-04 epizodiškai būna perleidinėjama ir mano mažametė dukra. D. Černo apkaltinimo ir monsinjoro P. Antanavičiaus išteisinimo pedofilijos bylą Lietuvai pristatė Laima Lavastė. D. Černo advokatu buvo Jonas Butkus. Jonas Butkus buvo ir neįtikėtinomis aplinkybėmis 2006 m. žuvusio VSD pareigūno Vytauto Pociūno našlės advokatu.

Našlė bylą prieš valstybę, be abejo, pralaimėjo. 2016-03-23 Advokatas Jonas Butkus labai norėjo susipažinti su mano turimais dokumentais, tačiau vertinant aukščiau nurodytą informaciją negalėjau jam sudaryti tokios galimybės. Labiausiai advokatą domino kokiomis aplinkybėmis aš sužinojau, jog mano 2015-09-11 skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą 112 pokalbio garso įrašas buvo perkirptas toje dalyje, kurioje iš BPC 112 operatoriaus centro pokalbį perėmęs kitas asmuo man nurodinėja, jog aš dabar turėsiu nesipriešinti, man paklausus kas man ir ką ruošiasi daryti, pokalbis nukirptas. BPC bandė klastoti, jog tai buvo du atskiri pokalbiai, nepavykus – pateikė teiginį, esą pokalbį perkirpo pati sistema.

Advokatė V. G. yra Europos žmogaus teisių teismo teisėjo E. K. buvusi sutuoktinė ir jų bendrų vaikų motina (informacija iš viešosios erdvės). Vizitui pas advokatę V. G. 10-09-2015 (dukters pagrobimas įvykdytas 04-09-2015) buvau nukreipta Laimos Lavastės. Čia neminėsiu visų kitų aplinkybių, kurios sukėlė abejonių prieš patenkant į V. G. kontorą, tačiau nurodysiu tai, kad advokatė 2015-09-10 nepateikė jokio raštiško dokumento, jog teikė man konsultaciją ir priėmė 100 eurų atlygį (2016 gegužės mėnesį advokatė neneigė konsultaciją buvus ir atlygį paėmus). 2015-09-10 Advokatę pastebimai sutrikdė mano paaiškinimas, jog 2015-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai R. Makelienei pateikiau prašymą pripažinti mano vaiko atskyrimą nuo manęs be teismo nutarties neteisėtu.

Advokatė nesugebėjo atsakyti, jog teisėja pagal galiojančias nuostatas skundą turi persiųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kas įdomu, jog teisėja R. Makelienė pralaikė mano prašymą niekaip į jį nereaguodama, o paskui perdavė kitai teisėjai. Mane atstovaujant nesąžiningam advokatui S. G., mano 2015-09-07 prašymas ir skundas taip ir liko nenagrinėtu, o suėjus senaties terminui Lietuvos vyriausias administracinis teismas nurodė, jog nesąžiningi Lietuvos Advokatūros atstovų ir teisėjos R. Makelienės veiksmai, neveikimas, piktnaudžiavimas teise ir pareigomis nėra pagrindas atnaujinti terminą skundo padavimui dėl 2015-09-04 vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų.

2015-09-10 Advokatę V. G. domino tik du dalykai, kiek aš turiu pinigų, ir kur jie yra. Esant tokioms aplinkybėms nemanau, kad Europos žmogaus teisių teisme mano skundo prieš Lietuvą nagrinėjime galėtų dalyvauti E. K. Tačiau ši aplinkybė paaiškina, kodėl mano ir mano dukters pažeistų teisių Lietuvos Respublikoje sąžiningai ir remiantis nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatomis neatstovavo nei vienas advokatas, ko pasėkoje vyko byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme Nr. I-432-789/2017. Byloje pateikti įrodymai, jog Lietuvos teisėsauga mano dukters ir mano atžvilgiu taiko ne šiandien taikytinas Europos teisės nuostatas, bet sovietinio paveldo metodikas.

Pažymėtina, jog 2015-09-04 pasiėmęs į susitikimą mūsų mažametę dukrą P. K., gimusią 2009-02-13, jos tėvas P. K. perleido VšĮ „SOS vaikų kaimui“ Ozo g. 37 Vilnius ir man negrąžino. Tuo pačiu adresu buvo laikomi ir Maliko ir Khadizhad Gatajevų vaikai ir globotiniai, LR teisėsaugai įkalinus M. ir K. Gatajevus valstybės saugumo departamento suformuotos bylos pagrindu. VšĮ „SOS vaikų kaimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės ciniškai ir įžūliai melavo man, jog nežino kur yra laikoma mano dukra.

Tokiu būdu „vaiko gerovės“ institucijų atstovės siekė išprovokuoti mane bei sutrikdyti psichiką. Žiauriu elgesiu su mano dukra ir manimi pasižymėjusioms minėtoms atstovėms nepavyko manęs išprovokuoti, o 2015-09-11 aptikau savo mažametę dukrą pasibaisėtinoje būklėje VšĮ „SOS vaikų kaime“ Ozo g. 37 Vilnius. Mano dukra akivaizdžiai buvo patyrusi smurtą, kuriam neturėjo jokių galimybių pasipriešinti bei paveikta psichiką veikiančiais vaistais. Vilniaus 6 policijos komisariato G. Šarausko vadovaujami pareigūnai atsisakė priimti mano pareiškimą dėl vaiko būklės 2015-09-11 VšĮ „SOS vaikų kaime“ Ozo g. 37 Vilnius, tą patį vakarą mano automobiliui buvo perdurta padanga, dukra iš VšĮ „SOS vaikų kaimo“ Ozo g. 37 Vilnius baltu visureigiu buvo išvežta, o aš po kelių valandų LR vidaus reikalų ministerijai pavaldžių pareigūnų ir tarnautojų buvau pagrobta iš mano gyvenamos vietos Vilniuje ir laikoma izolaicijoje dvi savaites, nes tik tokiu būdu teisėja R. Makelienė galėjo parašyti teismo nutartyje, jog K. Kareckienė esą nepateikė atsiliepimo dėl dukters P. K. atskyrimo (2015-09-07 jau buvau pateikusi teismui prašymą Liberalų partijos R. Šimašiui pavaldaus skyriaus veikas 2015-09-04 pripažinti neteisėtomis) nuo motinos Kristinos Kareckienės ir taip sumodeliuoti tariamą mano dukters pagrobimo įteisinimą.

Teismams formaliai priėmus nutartis eilėje bylų dėl mano dukters pagrobimo iš manęs, motinos, o prokuratūrai ir policijai atsirašius melagingais teiginiais, iki šiol neatsakyta į esminį klausimą. Ką buitinėje P. ir K. Kareckų ištuokos byloje su tokiu įkarščiu veikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistai konsultantai, bei tarnybos, sukurtos tam, kad užtikrintų mūsų piliečių ir valstybės saugumą?

Turiu omenyje tarnybų vykdytą paranojišką Kristinos Kareckienės sekimą, provokavimą, terorizavimą, neapykantos jos atžvilgiu kurstymą, fizinio smurto naudojimą ir skatinimą trečius asmenis tokį smurtą naudoti, ir jos mažametės dukters P. K. visapusišką žalojimą izoliacijoje. Teismas turėtų ne tušuoti nusikaltimo esmę prieš Kristinos Kareckienės ir mažametės P. K. šeimą sukurtomis legendomis apie neva teiktas socialines paslaugas Kristinai Kareckienei, bet pateikti argumentus, kuriais remiantis buvo išduotas leidimas sekti Kristinos Kareckienės buvimo vietą, bei slapta klausytis jos pokalbių, ir/ar P. K. provokuojamų konfliktų šeimos namuose.

Nuo žyminio mokesčio prašau atleisti, nes šį skundą esu išprovokuota teikti dėl teismo itin šiurkštaus įstatymais nustatytos tvarkos nesilaikymo, o Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir teisėtvarkos veikimas mano asmens atžvilgiu orientuotas į tai, kad kiek įmanoma daugiau apsunkinti mano galimybes gauti pakankamai pajamų. Be išlaikymo dukrai (apie kurį teisėja J. M. Strumskienė 2017 metais suklastojo net tris nutartis), išlaikau butą Vilniuje, kuriame negaliu gyventi dėl nuolatinio LR policijos pareigūnų ir suinteresuotojo asmens P. K. vykdomo terorizavimo, ko pasėkoje turiu apmokėti dar ir nuomojamo būsto kaštus.

sarmatas.lt redakcija neprisiima atsakomybės už aukščiau išdėstytų teiginių visišką tikrumą, nes neturi galimybės juos visus patikrinti, tačiau remdamasi kitais, viešojoje erdvėje prieinamais faktais, daro prielaidą, jog tokie dalykai galėjo vykti mūsų valstybėje.

dalinkis!

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

Sarmatai

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 3

  1. Vytas says:

    Sunku ką nors ir komentuoti, nemačius visų dokumentų. Bet atkreipiu dėmesį į vieną faktą – visas veiksmas vyksta dalyvaujant Norvegijos vaikų gerovės sistemai. Ir manau, kad tai yra yra pagrindinė visų motinos bėdų priežastis. Ne ji pirma ir ne paskutinė pateko į jos pinkles. Tai grynai komercinė sistema, nes gaunamų lėšų kiekis jos veiklai priklauso nuo atimtų iš šeimų vaikų skaičiaus. Šeimoms su vaikais geriau vengti tokios šalies, kaip Norvegija. O palinkėčiau motinai stiprybės ir valios pastatyti vaikų grobikų gaują į vietą.

  2. EJ says:

    Labai bjaurus dalykai vyksta globalejancioje Europoje. Bet svarbiausia, kad Lietuvoje neveikia tarnybos, kuriu darbas yra Apsaugoti savo piliecius. Todel ir bega zmones is Lietuvos. Bet ko noreti is Spec.tarnybu, jeigu pati Prezidente „nieko nezino ir nenori zinoti“. Kaip tokie neatsakingi zmones gali buti valdzioje? Jokio zodzio, kad nuraminti ir apginti savo tautiecius, negirdime nei is prezidentes, nei is tarnybu… Tai kas jie yra tokie?

  3. Pestininkas says:

    Stiprybės linkiu Kristinai! Taip pat siūlau, kuo galima plačiau viešinti savo atvejį! Taip pat burtis su kitais žmonėmis, panašiai nukentėjusiais. Gal ir K.JURAITIS kokį video padarytų! Jeigu visą tai Tiesa, tai aš neturiu žodžių! “ JA PRALĖKTAS LIEPTO GALAS“!

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Portalą nuo spamo saugo Akismet. Plačiau, kaip apdorojami komentarų duomenys.

top