Europa kryžkelėje

2018, gegužės 12, 4:59 | kategorija Ideologija | atsiliepimų (5) | peržiūrų 585 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

veliavos

AP

Visiškai akivaizdu, kad Europa randasi kryžkelėje ir stovi prieš būtinybę pasirinkti kelią. Kaip aišku ir tai, jog ji ir toliau eina pirmykščiu kursu. Tačiau apie tai nieko nekalbama. Ir viskas todėl, kad dvejopa kryptis, pasirinkta Europos po TSRS griūties veja ją į aklavietę, rašo ispanų elmundo.es. Nesugebėjimas sukurti vieningą federalinį centrą paskatino Europą pasisukti į Rytus. O nesant nuosavos strategijos ji priversta taikytis prie JAV naudojamos Makkinderio (Mackinder) imperinės doktrinos, sutinkamai su kuria normalūs santykiai tarp Vokietijos (skaitykite Europos) ir Rusijos daro rimtą žalą anglų-amerikiečių interesams.

Reklama


Dar Ištvanas Bibo (István Bibó) įspėjo mus savo puikioje apybraižoje „mažų Centrinės Europos valstybių vargai“, jog Centrinė Europa tai ne Rytų Europa. Jo patarimas buvo ignoruotas.

Kalbant apie Rusiją, tai jai kaip atsakas buvo pasiūlyta NATO plėtra. Prisiminkime sovietologo Džordžo Kenano (George F. Kennan) įspėjimą: „strateginė epinio masto klaida“. Į tai irgi niekas nekreipė dėmesio. Vėliau buvo sugriauta Jugoslavija, ir visi suprato, kad per 40 egzistavimo metų, TSRS nesugebėjo pakeisti Austro-Vengrijos.

Laimei, Balkanai buvo toli. Kalbant apie Rusijos pusę, Maskva su nepasitenkinimu priėmė NATO plėtrą, tačiau Serbijos bombardavimas – tai jau buvo visai kitas reikalas. Solženycinas įširdęs pasmerkė šią akciją, savanoriai rikiavosi į eilę prie Serbijos pasiuntinybės Maskvoje, o Kremliuje Andropovas rūsčiai skelbė: „jie bombarduoja Serbiją, o mes nieko nedarome. Prie Stalino tokie dalykai būtų neįmanomi“.

Europa prisijungė prie amerikiečių pastangų sukuriant sanitarinį žiedą apie Rusiją, po to savo teritorijoje dislokuojant vidutinio nuotolio raketas ir, galų gale, palaikant „spalvotąsias revoliucijas“. Būtent tada ir sekė rusiško kumščio smūgis į stalą, kas pakeitė visą situaciją.

Karas Gruzijoje ir Krymo praradimas. JAV išsigynė savo žodžių, kaip jos tą padarė ir Vengrijos atveju 1956 metais. Kennanas juk įspėjo, kad pažadai ginti tolimas šalis buvo dalinami be realaus nusiteikimo juos išpildyti.

Kalbant apie mus (ispanus – vert past) – tai juk mes niekada to ir nesirengėme daryti. Nesuveikė Konstitucijos nuostatos. Tai elementaru, juk neįmanoma pradėti statyto namą nuo stogo. Žlugo ir idėja sukurti galingą franko-germanišką centrą, prie kurio vėliau turėjo prisijungti Italija ir Ispanija (Italija nepanoro), ir štai tada atsirado €uras, stebėtina ekonominė zona, generuojanti perteklių šiaurėje ir deficitą pietuose.

Tuo metu ES tęsė judėjimo į Rytus politiką. Matomai mes neskaitėme Zbignevo Bžezinskio (Zbigniew Brzezinski): „kol europiečiams reikia mūsų globos, Europos artėjimas į Rytus tai tiesiog amerikiečių plėtra į ten“.

Natūralu, jog Rusija pasipriešino, ir viskas baigėsi blogiau nebūna. Kaip kompensaciją Jungtinės Valstijos sukūrė dar vieną musulmonų valstybę Balkanuose: Kosovą.

JAV įsiveržė į Iraką, o Prancūzija ir Anglija į Libiją. Dar dvi genialios veikos. Pabėgėlių lavina surengė Europai atsparumo stresui testą. Italija priimdavo po milijoną pabėgėlių į metus – tai buvo tikra problema.

Vengrija ir Lenkija nepanoro priimti nė vieno. Prie viso to tetrūko tik karo Ukrainoje. Palei visas Rytų Europos pasienio linijas karaliauja antisemitizmas ir kitos, kylančios iš amžių glūdumos fobijos. Ukrainoje nemėgstami vengrai ir lenkai, Baltijos šalyse nemėgstami rusai, o Rumunijoje vengrai. Atėjusi į valdžią Austrijoje (OVP) peržengė raudoną liniją, pasiūliusi duoti savo pasus vokiečių mažumoms Brenneryje (anksčiau buvusio Austrijoje, o šiandien Italijos teritorija).

Tačiau nežiūrint į ciklono artėjimą, mes kaip ir anksčiau nesuprantame artėjančio iššūkio, esančio priešpriešoje – ar mes kuriame federaciją ar komandinę struktūrą.

Junkeris rekomendavo sujungti Europos Tarybos ir Europos Komisijos pareigybes, perdavus šį postą partijai, turinčiai daugiausiai balsų ES. Prancūzija pasakė „Ne“, pasiūliusi išrinkti vieną finansų ministrą, kam paprieštaravo Vokietija, pasakiusi savo „Ne“. Ir užbaigiant šią nesutarimų eilę galima pridėti, jog pasekoje abu golistai nuvyko į Vašingtoną gauti instrukcijų. Juk ne veltui jie savo valstybių vadovai!

Štai tokie mes ir esame. Mes nenorime suprasti, jog Nacija/Valstybė – tai juk visai neseniai atsiradusios istorine prasme sąvokos. Ir jog daugelyje Europos šalių tautybė primena rusišką matriošką, kuri niekada nenustoja tobulėti. Kad dar labiau sujauktų situaciją, Turkija pareiškė, jog jos egzistavimo šaltinio vieta yra Balkanai.

Davutoglu tą pakomentavo taip: „Mes atvykome čia raiti ant arklių prieš daugelį metų, ir jei prireiks vėl sugrįšime… Turkija be įtakos Balkanuose neturės autoriteto tarptautiniuose santykiuose ir apskritai pasaulyje“. Ir jis jau turi trejetą draugų čia: Bosniją, Albaniją ir Kosovą. Visa tai gali mus sugrąžinti ne į Pirmojo ar Antrojo pasaulinių karų pabaigos būseną, o prie San Stefano taikos sutarties (1878 m) laikų, kai nuo „Briliantinės Portos“ dar tik ėmėsi išsivaduoti krikščioniškosios Balkanų, atleiskite Rumeli, šalys.

Jeigu Centrinės Europos mažumų padėtis pakankamai sudėtinga, – tai dviejų pasaulinių karų pasekmė, o štai kalbant apie Škotiją, Padanią, Bavariją, Kataloniją ir Korsiką, tai ji dar blogesnė.

Čia jau kalba eina apie Vakarų Europos konsoliduotų valstybių griovimą turint tikslą sukurti naujas valstybes, ir kiekvieną iš jų savo nacionalinių mažumų pagrindu. Baskų nacionalistų partija (BNP) apskritai siūlo, kad šios iniciatyvos taptų nuolatiniu Europos regionų politinio rungtyniavimo vektoriumi. O reikėtų suvokti, jog sienų pasikeitimai ne tokie jau ir teigiami, juolab, kad tai nėra regionų administracijos kompetencijos sritis.

1938 metais Čemberlenas (Chamberlain) gavo daugybę sveikinimų Miuncheno sutarties, „atitinkančios nacijų apsisprendimo teisę“, sudarymo proga. 19 июля 1919 metų liepos 19 dieną laikraščio „Manchester Guardian” reporteris pranašavo, nors tai buvo taip pat beprasmiška: „apgyvendinti mažumas, ar tai būtų vokiečiai, ar žydai, Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, ir tikėtis, jog viskas bus puiku, kadangi jų gerove rūpinsis Nacijų Lyga, – tai pasigailėtina saviapgaulė“.

Dabar vietoje Nacijų Lygos priskirkite ES ir padauginkite problemą iš 50 ar 60 šalių. Tai ir bus regionų Europa pagal BNP receptą.

Ir štai Trampas laimi rinkimus ir laiko Viktorą Orbaną savu žmogumi Europoje. Paradoksalu, kadangi Orbanas tuo pačiu yra ir V. Putino favoritas. Ir taip, mes renkamės sprendimą tapti atlantistais. Bet ne tam, kad NATO mus apgintų nuo Rusijos, o nuo mūsų šeimyninių demonų. Ir tikėsimės, jog Orbano šalininkai nelaimės 2019 metų Europos rinkimų.

Ir pabaigiant: jeigu nebus Ispanijos, Europa taip pat gaus savo.

infa.lt

pasidalink!

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

Sarmatai

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 5

  1. Vytas says:

    JAV „globa“ Europai…Kas tai ? Reiktų įvardinti daiktus savais, tikrais vardais. Juk ir šiandien Vokietija gyvena formalios okupacijos režimu. JAV okupacijos. Vokietija prikaišiota JAV bazių, tame tarpe ir JAV atominio ginklo objektų. Tad apie kokią „globą“ galima kalbėti?! O prieš okupantą nelabai ES valstybių lyderiai ką gali priešpastatyti. Todėl ir laksto i JAV gauti instrukcijų tai Makronas, tai Merkel. Vietoj to, kad pasakytų trumpai-drūtai: „Europa pirmiausia“. Juk Trampas atvirai pasakė, kad visas pasaulis, tai JAV interesų zona. Ir kad jam nusispjauti į kitų valstybių interesus. O chamas supranta tik jėgą, todėl, kol JAV negaus atitinkamo ir adekvataus atsako į tą savo pareiškimą, nieko nepasikeis. Vasalas visada liks vasalu, jei jis to nori ar jam taip patogiau. ES šalys kenčia didžiulius nuostolius dėl sankcijų Rusijai, bet jos bijo, pirmoje eilėje Vokietija, JAV bazės Vokietijoje tam ir yra, kad ES bijotų.

  2. Simas Simaitis says:

    Vokietijoje randasi, berods, apie 360 objektų, vienaip ar kitaip surištų su amerikiečių karinių pajėgų dislokavimu šioje teritorijoje. Už šių objektų naudojimąsi pindosai, nei už nuomą, nei už komunalinius patarnavimus, nemoka nei cento. Viskas dengiama mokesčių mokėtojų sąskaita. Motušė Merkel iš dalies teisi, nedidindama išlaidų savos kariuomenės išlaikymui. Jei ką, pindosai „drąskys užpakalius“ už čiabuvių gerbūvį (?).
    O pati vokiečių kariuomenė, tai tik pajuokos objektas. Teko pačiam savaitę dirbti kariniame oro uoste. Cirkas, ne kariuomenė. Šilerio dvasia vokiečiams visiškai „išoperuota“ per tuos metus, po 2 pasaulinio. Vienintelis, kam dar vokiečių vyrai gabūs, tai šiūkšlių rūšiavimas ir vandens taupymas.

  3. Dainius V. says:

    Europos Sajungos vežimas rieda dideliu greičiu žvyrkeliu palei bedugnę,o 2016 dar ir galinis ratas sprogo: anglai iššoko iš vežimo,nepanorėję gultis po JAV korporacijomis.“Civilizuotam pasauliui“ ruošiamas koncentracijos stovyklos scenarijus,kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka kelios dešimtys superbankų ir superkorporacijų (valstybes kaip institutus numatoma sunaikinti), kažkas panašaus į Pasaulio Direktorių Tarybą. Privatus korporacinis mokslas ir toks pats švietimas – bus viršūnių monopolija. Privačios armijos. Puikiai apsaugotuose anklavuose gyvenantys superturtuoliai – 10-15% gyventojų. Likusieji – tai kontroliuojama varguomenė ir zonos, išstumtos už „civilizuoto pasaulio“ ribų.Kapitalizmas jau tapo atgyvena ir globalistai siekia vergovės sugrąžinimo(be abejo,rimbais niekas gal ir nemosikuos,tačiau didžiąja dalimi visgi tai bus pati tikriausia vergovė su atitinkamai parinkta religijos forma) ir šiems planams įgyvendinti jų kelyje randasi dvi stambios kliūtys: Rusijos Federacija ir Trampas.Pirmoji po Krymo aneksavimo ir veiksmų Sirijoje parodė,kad turi „ištreniruotus raumenis“ ir Vakarų sankcijos jai tėra uodo įgėlimas jaučiui,o antrasis ,atėjęs į Baltuosius rūmus aiškiai pirmenybę stato JAV izoliacioniškumui,tuo įkaldamas dar vieną didelę vinį į globalistų karstą.Sakysime taip,kad ant kortos pastatyta per daug,kad būtų galima atsižvelgti į bet kokius niuansus,siekiant globalinio pasaulio persidalijimo.Europa kaipo valstybių sąjunga,mano nuomone jau yra pasmerkta,nes be išėjimo į Rusijos rinkas kenčia milijardinius nuostolius,ir tuo pačiu Prancūzijos ir Vokietijos vadovų asmenyse yra „kietai“ laikomos JAV kumštyje.Kažkaip mintyse iškyla pasakėčia apie ąsilą prie dviejų vandens kibirų,taip ir nugaišusį iš troškulio,nes niekaip negalėjo apsispręsti iš kurio atsigerti.Galų gale Rusijai bus atriektas jos „pyrago gabalas“ ir kokiai 40-50 metų nusistovės kažkokia pasaulinė tvarka.Arba koks idiotas visgi nuspręs panaudoti branduolinį ginklą,tada išlikę mokinsis iš naujo išgauti ugnį.Apie straipsnį trumpai: autoriaus pagąsdinimai Europai tikrai nepagrįsti ir juokingi,nes Ispanija jokios realios įtakos pasaulinėje arenoje neturi,tačiau susiskaldymas jai jau labai arti ir ,manau,tai tik laiko klausimas.

  4. konkurencijos nėra says:

    Dainiau, Kiniją pamiršai.

  5. Dainius V. says:

    Mano nuomone Kinija be rusų negali įveikti anglosaksų koaliciją,nes Japonija ištikimai tarnauja JAV,gal kiek didesnę reikšmę turėtų Š.Korėja,tačiau vėlgi be kinų ir tylaus rusų palaikymo jos vadovas Kim negalėtų viešai konfliktuoti su Trampu.Manau,kaip NATO bando panaudoti Pabaltijo ir Ukrainos teritorijas priešakiniu karinių veiksmų placdarmu prieš galimą incidentą su Rusijos karinėmis pajėgomis,atitinkamai Rusija Kinijos padedama tą patį bando daryti su Sirija,Iranu ir Iraku bei Š.Korėja.Tik šiame plane,skirtingai nuo Pabaltijo ir Ukrainos,P.Korėja jokiu būdu nenori kariauti,nes pirmas smūgis tektų būtent jai,o ir Turkija laukia nesulaukia atviro karinio konflikto,kad galėtų atsiriekti sau pyrago gabalą ir nereikia pamiršti žydų valstybės,kurie turo vos ne moderniausią ginkluotę pasaulyje,kurie tikrai neliks abejingi konfliktui šalia jų ,esmė dar ir tame,kad dabar valdo JAV,nes Trampas yra jų grupuotės oligarchų statytinis.Taigi atviro karo atveju rusams tektų kariauti su moderniausia pasaulio dalimi ir nei Kinija,nei Indija ir juo labiau Š,Korėja nėra tie patikimi galingi sąjungininkai ,galbūt Rusija yra labiau azijietiška savo būtimi ir genofondu šalis,tačiau ji atkakliai veržiasi priklausyti europietiškai pasaulio pusei,todėl šiai valstybei patogiau naudingiau yra palaikyti gerus santykius su JAV,kur nėra ryškaus skirtumo nei lyginant su kokia Kinija ir glaudžiai bendradarbiauti su Europos šalimis.Kinija rusams reikalinga dėl dviejų pagrindinių dalykų: dėl bendros kovos prieš NATO bloką ir ypač dolerio dominavimą pasaulyje ir kad negautų dūrio į nugarą ir neprarastų Sibiro ir aplinkinių žemių šalia Kinijos sienos,tačiau jau dabar girdisi,kad Sibire kinų daugiau nei vietinių gyventojų.Rusai buvo stiprūs kai turėjo TSRS ,dabar gi taip nėra ir jau nebus.Aišku,stipriai abejoju kad lenkai,čekai,vengrai ,estai ar suomiai panorėtų kariauti su Rusijos FD,tačiau jiems gali būti neduota rinktis.O tokio scenarijaus baigtis tik viena: esamo pasaulio didesnės pusės sunaikinimas.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Portalą nuo spamo saugo Akismet. Plačiau, kaip apdorojami komentarų duomenys.

top