Globalistai ir klajokliai – istorija kartojasi

                         2017, liepos 3, 1:01 | Sarmatas.LT
-

Auskos orda

paveikslėlis: 1.wp.com

Elitas be šeimos ir be genties. Niekaip nesusietas su valstybe ir tauta. Nesusietas su niekuo išskyrus pinigus. Naujieji klajokliai. Šį terminą paleido į apyvartą Žakas Attali.

Tam, kad galima būtų suprasti proamerikietiško globalizmo neoklajoklių fenomeną, išnagrinėkime ekonominį modelį. Paimkime patį, sąlyginai paprasčiausią pavyzdį: kukurūzų ar runkelių derlius kainuoja 100 eurų. Kad sėslus ūkininkas galėtų gauti tuos 100 eurų, jam reikia laukti vienus metus. Ir ne tik laukti, bet ir investuoti: arba savo triūsą, arba samdyti darbininkus, kurie jam ars. Reikalingos išlaidos sėklai ir technikos amortizacijai, trąšoms ir laistymui – žodžiu, daug kam. Jei to rezultate derlių pavyks parduoti visą – tai gaus 100 eurų. Čia su sąlyga, kad niekas nesupuvo ir neužsivoliojo neparduota! Bet juk pelnas – anaiptol ne 100 eurų!

Gerai jei jis bus 20 eurų, visa kita – tiesiog padengia išlaidas. Normaliomis sąlygomis ūkininko rentabilumas 7-10%, bet mes dosnūs: lai būna 20%! Rezultate gaunasi, 100 eurų pajamų, ir tik 20 eurų pelno, ir tai tik su sąlyga, kad nėra nei sausros, nei potvynių, nei skėrių, nei vartotojų paklausos kritimo… Laukti tų 20 eurų pelno reikia visus metus. Išlaidos jau dabar – o pelnas kada dar bus!

Bet viskas keičiasi, jeigu jūs ne sėslus ūkininkas-gamintojas, o globalizmo neoklajoklis! Užgrobiant svetimą derlių, jokie nuostoliai jums nebaisūs. Jei kalba eina apie kukurūzų ar runkelių derliaus atėmimą, smurtinį užgrobimą – tai jūs už juos gaunate 100 eurų gryno pelno, o apvogti kaimo gyventojai lieka su nosimi ir dar su 80 eurų nuostoliu. Plius dar pogromo nuostoliai, kuriuos atnešė antpuolis.

Norima pasakyti, kad finansininko-neoklajoklio pelno lygis kelis kartus viršija sėslaus gamintojo pelną. Klajokliai, kaip pas juos per amžių amžius priimta – atėjo, apiplėšė ir išėjo.

Visą pelną susišlavė sau, o visus nuostolius paliko griuvėsiuose ir pelenuose, į kuriuos net neketina sugrįžti. Mes kalbėjome apie paprastus dalykus – kukurūzus ir runkelius, o įsivaizduokite, jeigu kalba eis apie miškus, deimantus, naftą, dujas, aukso kasyklas, gintaro ar retų metalų radimvietes!

Ekonominė bazė neoklajoklių atsiradimui labai ir labai rimta. Jie atsirado ne šiaip sau, o dėl, pirmą kartą apie tai prakalbusio Žako Attali, vieno iš aukščiausio pašventinimo laipsnio masono užgaidos.(1)

Savo knygose, kurios turi Bilderbergo pasaulinės valdžios klubo manifesto statusą, Žakas Attali pasauliniu lygmeniu koordinuoja masonų visuomenės evoliucijos scenarijus, ateinančiam ketvirčiui amžiaus, o taip pat tyrinėja jo ekonominių, politinių, socialinių ir ideologinių organizacijų scenarijus.

Anot Žako Attali, demokratija – tai pati geriausia politinė sistema, prekybos sistema – progreso variklis, pinigų visagalybė – pats teisingiausia valdymo tvarka.

Anot Attali, globalizacija sukūrė naują klajoklių elitą, kuris būtinai turi būti atplėštas nuo savo nacionalinių šaknų.

Tuo pačiu, ateities visuomenė toli nuo utopijos. Skurdas čia ir toliau eis šalia turtų, tik jau globaliu mastu.(2)

Šioje koncepcijoje “žmogus – kreditinės-registracijos kortelės priedėlis, klajoklis globaliame specialybių, profesijų padalintame pasaulyje – be šeimos, be tėvynės“.

Toliau toks reiškinys, kaip pasaulinis ar globalus klajoklis, taip pat ir neoklajoklis (angl. Global nomad), vakarietiškoje politologijoje tapo visiškai kasdienišku ir besąlygišku (nuo 2000 -ųjų metų).

Pavyzdžiui Greg Ričards ir Džuli Willson Džuli 2004 metais išleido fundamentalų veikalą “Globalus klajoklis: jaunimo judėjimai teorijoje ir praktikoje“(3). O Filipp L. Pirs iš Džeimso Kuko universiteto (Šiaurės Kvinslendas) – vadino vakarietišką gyvenimo būdą klajokliniu jau 1990 metais (4). 2012 metais Pš Kanisto ir S. Kanisto išleido monografiją “Globalus klajoklis: senos tradicijos naujai“ (5). Antoni dAndrea 2006 metais parašė knygą ”Globalūs klajokliai“.(6)

Šį įtakingų profesorių sąrašą galima tęsti, bet čia jis pateiktas tik vienu tikslu: įrodyti, kad “Makrono kuratorius“ Žakas Attali (būtent jis atvedė jaunąjį Makroną į Bilderbergo klubą “žvalgytuvėms“, – ir oligarchija sutiko padaryti jį Prancūzijos “prezidentu“) pamatęs JAV ir NATO vaidmenyje naują Auksinę Ordą – toli gražu ne vienintelis keistuolis (ką, šiaip, parodo ir jo biografija).

Vakarai šiandien save mato būtent kaip neoklajoklių Ordą, kaip šiuolaikinę Čingischano reinkarnaciją.

Todėl nestebina, kad ir politinės, ir ekonominės globalizmo praktikos su JAV – tikslios Ordos kopijos.

+++

Dideli pelnai pagal Ordos ūkininkavimo formos pobūdį (antpuoliai) – reikalauja tik vieno: išeiti plėšikams sveikiems iš nusiaubtos teritorijos. Jei plėšikai iš jos nepasitrauks – jie liks toje pačioje gaisravietėje, kurią patys ir sukėlė, ir vietoj komfortiškos gyvenimo jiems atiteks rytdienos griuvėsiai.

Būtent todėl globalizmas reikalauja laisvo kapitalo judėjimo (o kartu su juo ir kariuomenės, ir sienų, ir klanų): ko pasekoje su kiekvienu antpuoliu prieš kiekvieną naują šalį globalizmo plėtros šalininkai tampa vis turtingesni, o griuvėsių ir gaisraviečių aplink atsiranda vis daugiau ir daugiau.

Globalizmas negali atsisakyti geopolitinio ir makroekonominio banditizmo – nes tik tai garantuoja jo superpelnus. Pavyzdžiui, negalima sąžiningai ūkininkaujant, per porą metų susikrauti milijoninių turtų – o vagių “privatizacijos“ būdu – paprastai.

Jeigu globalizacija negali atsisakyti banditizmo – tai ji negali išsaugoti ir žmonių civilizacijos.

Neoklajokliai tapo tokiais pat civilizacijos duobkasiais, kaip ir jų tolimi pirmtakai, viduramžių klajokliai. Jie taip pat palikdavo griuvėsius vietoj žydinčių miestų ir nešė akmens amžių ten, kur klestėjo amatai ir kultūra…

+++

…Mus mokė, kad istorijos tėkmė linijinė, kad joje niekad niekas nesikartoja, kad praeita stadija amžiams įveikta ir t.t. Iš tiesų, kuo šiuolaikiniam žmogui nesunku įsitikinti, istorijos linijinė tėkmė greičiau išimtis, nei taisyklė. O taisyklė – dažniausiai – uždaras ratas, ciklas. Bet kokia, net ir pati archaiškiausia praeities stadija – gali grįžti, viskas, kas buvo – gali įvykti iš naujo. Kažkas naujo ir nebūto istorijoje retai sutinkama, o štai pasikartojimai ir dubliai “seniai užmirštas senas“ – joje vėl ir vėl kartojasi.

Ir kartu su klajoklių puolimais žmonijoje kaupiasi patirtis nuo jų ginantis, kaip ir klajokliai kaupia puolimų patirtį, kaskart vis gudriau sugebėdami tuos puolimus užmaskuoti…

Kuo baigsis didysis pasipriešinimas – vis dar neaišku: istorija dar iš anksto nenumatyta, ir Orda vis dar gali paimti viršų prieš žmonių nacionalines ir civilizacines tapatybes, vėl, kaip 90-aisiais, atmesdami mus į akmens amžių.

Kita vertus,jog laimėjusi Orda taip pat netenka ateities, kaip ir pralaimėjusi Orda. Globalizmas, pasirinkęs savo pagrindiniu pajamų šaltiniu viršpelnius apvagiant tautas, paverčiant miestus ir kontinentus į dulkes – kultūros priešas.

Jis yra gamybinio ūkio, ekvivalentinių mainų (kurio pagrindas tvaraus vystymosi ekonomika) priešas. Jis ateities priešas – nes ateičiai nieko nepalieka. Jis ateities rijikas – nes jo visame pasaulyje vykdomi gamybiniai ir baisūs griovimai išsilavinimo srityje – stumia išgyvenusius į pačias labiausiai atsilikusias ir archaiškiausias gyvenimo formas.

Orda – ji ir yra orda: atlėkė, prisiplėšė ir numetė, nujodama sau į Londoną ar Šveicariją. O po jos liko išdegintos ir bevaisės žemės, pelenai vietoj bibliotekų, surūdijusios nuolaužos, vietoje techninės įrangos, beraščiai laukiniai, vietoj aukštos kvalifikacijos specialistų…

Todėl pasaulio kova prieš neoklajoklius – tai kova už visos žmonijos ateitį. Tai kova už žmonių teisę vystytis, už taikų ir kūrybinį darbą, už tobulėjimą.

Kol ordos neoklajokliai turi kapitalo judėjimo laisvę ir amerikiečių armijas visame pasaulyje – tautų pasiekimai ir turtai taps jų prakeiksmu vietoje progreso.

Kuo daugiau tauta turi gamtinių išteklių ir socialinių pasiekimų – tuo labiau pageidautina auka ji tampa neoklajokliams. Sakykime, Ukraina buvo visapusiškai turtingesnė lyginant su Baltarusija – todėl orda savo pastangas nukreipė į Ukrainą, o ne į Baltarusiją (atvejis, kai resursų ir klimatinių sąlygų skurdumas padėjo tautai išlikti nepaliestai).

Jokių perspektyvų pasauliniam parazitui – ekonominiu, doleriniu globalizmu – nėra. Jis tikra to žodžio prasme gyvena šiandiena, grobimo azartu – nesusimąstydamas net apie artimiausią ateitį.

Tuo metu chaoso zonos ir juoda beprotybė sklinda per pasaulio žemėlapį paskui bankininkų žygius, lyg rašalo dėmės. Ten kur dar XX amžiuje dominavo mokslas, technika, urbanistika ir socialinės garantijos – mes matome “kalifatus“, dykras ir t.t.

Globalizmas padega vieną namą po kito, turėdamas tikslą apvogti gyventojus. Apvogęs – dingsta ir užmiršta apie savo veikas, bet gaisras lieka ir toliau plečiasi pagal savo ugninę logiką. Dykumos ir tušti laukai, žaizdos nuo finansinių spekuliantų ir aferistų apiplėšimo neužgyja pačios savaime, tuo labiau, kad jų nėra kam ir už ką gydyti.

Bankininkai lobsta, tautos ritasi į priešistorinį primityvą. Smulkūs kunigaikštukai už jarlyką karaliauti, gaunamą iš Ordos – parduoda savo tautą ir tikėjimą už didmeninę, ar mažmeninę kainą.

+++

Žakas Attali 1991 metų balandį tapo pirmu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovu. Attali – viena iš pagrindinių figūrų nelegalaus ginklų pardavimo Angolai byloje (Angolagate“). Jis ne tik vienas iš vadovų, bet ir ideologų Bilderbergo klube – “pasaulio valdininkų“.

Mondialistinė pasaulio pertvarkymo koncepcija, – tai biorobotizacijos koncepcija. Ji skleidžiama per Tarptautinę informatizacijos akademiją.

Richards, Greg & Wilson, Julie 2004. The Global Nomad: Backpacker travel in theory and practise. Clevedon: Channel View Publications.

Philip L. Pearce, The Backpacker Phenomenon: Preliminary Answers to Basic Questions, James Cook University of North Queensland, 1990.

Kannisto, Päivi and Kannisto, Santeri 2012. Free as a Global Nomad: An Old Tradition with a Modern Twist. Phoenix, AZ: Drifting Sands Press.

D’Andrea, Anthony 2006. Global Nomads. Techno and New Age as Transnational Countercultures in Ibiza and Goa, ebook.»

parengė: Remigijus Sinkevičius

 

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimų 18

  1. konkurencijos nėra says:

    Orda – ji ir yra orda: atlėkė, prisiplėšė ir numetė, nujodama sau į Londoną ar Šveicariją. O po jos liko išdegintos ir bevaisės žemės, pelenai vietoj bibliotekų, surūdijusios nuolaužos, vietoje techninės įrangos, beraščiai laukiniai, vietoj aukštos kvalifikacijos specialistų…

    Ar taip atsitiks Lietuvai?

  2. MIndas says:

    o tai dar neatsitiko?

  3. Ec says:

    Visos krizės vyksta pagal tą pačią taisyklę – 1. Žmonės uždirba, 2. krenta palūkanos, ateina supergeri laikai, žmonės prisiperka ko nereikia su paskolomis, 3. ateina krizė su didelėmis palūkanomis, žmonės atidirbinėja kažkam, o durnesnės vyriausybės dar ir mokesčius didina bei papildomai skolinasi, su palūkanomis tam kažkam. Vienas krizės ciklas – vienas klajoklių antpuolis

  4. Minkuo says:

    O kas liepia skolintis ir pirkti reik nereik, Orda? ar žmonių godumas? Taigi vadinkit kokiais norit vardais, jei patinka, kad ir Orda, bet tada kiekvienas ir pats mažiausias (arba kvailiausias) yra tos pačios Ordos dalis, t.y. pasiruošęs parduoti draugus ir kaimynus dėl turto. Pasižiūrėkit į veidrodį ir dauguma pamatysite ten Ordos pestininką. Mokinkytės, eikit kurti, dirbti prasmingus darbus, kurie turi išliekamąją vertę, auginkit vaikus, juos mokykite gerų vertybių ir mažiau verkite. Savo gyvenime dar nesutikau nei vieno žmogaus, kuris turėdamas viziją, su aistra jos siekdamas ir būdamas atviras, būtų nepatenkintas aplinka, kaltintų dėl visko kitus ar nebūtų pasiekęs tikslo. Aišku 90 proc. sutikau su kitais nesiskaitančius, godžius arba verkšlentojus. Ir žinot ką, aš pro juos su šypsena praėjau ir palinkėjau sėkmės, o talentingus, kuriančius ir turinčius vizijas žmones glaudžiau šalia, iš jų mokiausi ir jais tikėjau, kai reikėjo aukojau laika ir energiją, kad padėti jiems. Kažkada net stalo neturėjau pamokoms daryti, dabar galiu savo vaikams duoti visko kok jie teikšta, net ir pasaku bei paglostymų prieš miegą. Turiu daugybę nuotraukų, kaip Lietuva atrodė prieš 20 m. nuskurdusi, dirvonuojantys laukai, apšiure namai, kelkraščiai iškyloti, vaikams kur žaisti nėra, mašino supuvę ir t.t Panašiai kaip dabar Baltarusija. Dabar lyginu nuotraukas ir neatpažystu, kaip Lietuva išgražėjo. Ir vistiek atsiranda verksnių, kurie akli, kurti ir vis šaukia, kaip bloga gyventi. Na bet istorija rodo, kad visais laikais, tokiu nemažai buvo, o jei ginklas ir dar valdžia tokiems patekdavo į rankas, tai pirmi eilėje žudyti ir grobti stodavo. Sėkmės jums ir toliau, jei taip patinka gyventi, gyvenkite, tikiuosi prasilenksime. Atsiprašau už klaidas, telefonu nepatogu rašyti, o laiko peržiūrai ir taisymams gaila.

  5. Ec says:

    Duosi beždžionei granatą, anksčiau ar vėliau ji susisprogdins. Kas šiuo atveju kaltas, kad beždžionė susisprogdino, beždžionė, ar tas, kuris davė granatą?

  6. Dalia says:

    Geras straipsnis. Ačiū Sarmatams.

  7. Dalia says:

    Minkuo. jūs rašote melą.

  8. Saulius says:

    Kur tamsta buvot prieš 20 metu,tikrai ne Lietuvoje,tai ka rasote yra melas,Nebuvo tokia betvarke kokia ji su galvoje,buvo maziau,taip ,truko taip,o del vaiku zaidimu tai tevu apsileidimas buvo,nekaltink valstyves jei paties rankos kreivos.

  9. to Ec says:

    tikrai, visos krizes puikiai paruosiamos,
    placiau jutube pasakoja blogeris: auautv

  10. Svetimas says:

    Pasakyk kokia zole rukai?jeigu tokias nesamones rasai

  11. konkurencijos nėra says:

    Žmonės labiau tiki į melą, negu į jiems sakomą Tiesą!

  12. vo tep says:

    to konkurencijos nėra. Patikslinsiu, Žmogų lengviau yra apgauti, nei įtikinti, kad jis yra apgautas…

  13. Alvydas says:

    Lietuvoje ko nepadarė raudonieji per 60 m. su kaipu viršijo mėlynieji ir tik per 20 metų!

  14. konkurencijos nėra says:

    Mano nuomone, gerai pasakyta.

  15. Simas Simaitis says:

    Tarybinių laikų vaikai. 
    Andriaus Kaniavos mintys sukelia daug prisiminimų. 
    Buvo laikai…
    Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų.
    Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada.
    Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas. Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.

    Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.

    Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto… Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!

    Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio! Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vokdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudykdavo.

    Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą. Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!?

    Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo.

    Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.

    Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites! O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana“?! Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!“
    O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli…vaistai!
    Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!“ Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų…

    Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit?

    Avalynės šaukštas – arkliukas…
    Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą… Sysiojantis berniukas ant tualeto durų… Televizorius „Rubin“ – imi reples ir bim-bim-bim!

    Glaudės su inkariuku… atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote –„Septyni pasaulio stebuklai!“ Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų.

    Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo… Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę.
    Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!
    Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai – iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga.
    „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga…“ Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!
    O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta… O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo juodaodis, o be to nepilnametis!
    Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.
    Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai…
    —————————————————————
    Visais laikais buvo ir bus sunkių išgyvenimų, skaudžių momentų ir jeigu vieniems šis nežinomo autoriaus minčių postas sukelia džiaugsmą, nerūpestingos vaikystės prisiminimus, o kitiems kelia pyktį, iškelia politinius niuansus ar įžvelgiama agitacija, noras gražinti komunizmą, tai tegu, tegu tai ir būna kiekvieno matymas. 

    Mūsų protėviai kentėjo karuose, mirė iš bado, buvo iššaudyti, ištremti, tačiau žiūrėdami skausmo pilnus prisiminimų paveikslus, jie jaučia ir begalinę meilę tam laikmečiui, toms patirtims, nes gal būtent tada pajuto, ir meilę, ir šeimas kūrė, ir vaikai gimė tose kančiose ir tai buvo šviesa, ir tikėjimas, kad net ir juodžiausiuose debesyse kartkartėmis nušvisdavo saulė. 

    Stebuklai Sau – iš širdies į širdį

  16. Petras says:

    Orda naudojasi žmonių silpnybėmis kaip godumas, norėjimas pasirodyti prieš kitus. O kad tamsta praturtėjote tai sveikinu, tik senatvėje ar kitame guvenime gal suprasite, kad laimė ne turėjime. Žmonės gerai jaučiasi dalindamiesi ir bendruomenėje, o ne siekdami savo asmeninės vizijos ar filmos sėkmės. Prieš 20 m. Lietuva neatrodė kaip rašote, nebent žiūrite į Miestų vaizdą, bet miestai irgi ne tai kur turi gyventi giminės darniai ir laimingai:)

  17. Petras says:

    Patikslinsiu, miestų gausėjimas yra tos pačios Ordos veiklos pasekmė pasinaudojant silpnybėmis, nes neįmanoma valdyti (mokesčiais, medicina, kainų lygiu, palūkanomis ir tt.) savarankiškų žmonių arti gamtos!

  18. Vytas says:

    Ką ruošia šiuolaikinės mokyklos? Ištižėlius, kuriems egzaminai metų gale – vaikų teisių pažeidimas. Tokių valstybei bereikia, tokius lengviau valdyti. Atsakykite sau į klausimą (tik sąžiningai) – kas tie vadinamieji „žmogaus teisių gynėjai“, kas juos finansuoja ir viskas stosis į savo vietas. Automatiškai. Dabar juk plėšiama ne tik ginklais, bet ir finansinėmis/ekonominėmis priemonėmis.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top