Kaip gyventi post-tiesos epochoje

2018, liepos 14, 1:01 | kategorija Alternatyva | 1 atsiliepimas | peržiūrų 288 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Muilo burbulai

nuotr: © Arvydas Daunys

Kodėl šiandien išplaunamos ribos tarp tiesos ir melo, kaip tai vyksta ir kuo tai mums gresia.

2016 metų žodžiu, pasak anglų kalbos Oksfordo žodyno tapo išsireiškimas „post-truth“, kurį galima išversti kaip „post-tiesa“ ar „post-tikrovė“. Pagal britų lingvistų apibrėžimą ši sąvoka reiškia aplinkybes, kurioms esant objektyvūs faktai mažiau įtakoja visuomenės nuomonės formavimąsi, nei emocijos ir asmeniniai įsitikinimai“.

Sakoma, pavyzdžiui, jog mes gyvename posttiesos politikos epochoje: manipuliavimas emocijomis ir skandalingi pareiškimai, transliuojami per TV, internetą ir socialinius tinklus, šiandien reiškia daugiau, nei objektyvūs faktai

Reklama


Faktai nuobodūs, į juos mažai kas kreipia dėmesį. Kai Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškia, jog Hillary Clinton buvo nusikaltėle – tai įdomu. Tačiau niekam nerūpi tai, kad še teiginiai buvo paneigti. Šia prasme, pastarieji JAV rinkimai – ryškiausias posttiesos politikos pavyzdys. Pagal kai kuriuos apskaičiavimus, daugiau nei 70% Trampo parei6kimų galima apibūdinti kaip melą ar faktų iškraipymą, tačiau pasitikėjimo juo reitingas nuo to beveik nenukentėjo.

Past-tiesa – tai, kai nutrinamos ribos tarp tiesos ir pramanų. Net, jei mes esame įsitikinę, jog mums meluojama, mes galime nekreipti į tai ypatingo dėmesio. Antropologas Aleksej Jurčak, išanalizavęs TSRS griūtį, tam pasinaudojo sąvoka „hipernormalizacija“. Vėlyvaisiais tarybiniais laikais visi (ar beveik visi) jau nebetikėjo komunistinėmis idėjomis ir buvo gerai informuoti apie melą ir valdžios neefektyvumą. Oficiali ideologija buvo priimama kaip kažkoks ritualas, kuris turėjo formą, tačiau neturėjo turinio.

Britų dokumentalisto Adam Curtis, pavadinusio Jurčak sąvoka savo paskutinį rezonansinį filmą, nuomone, Europos ir JAV pasaulis dabar atsidūrė tiksliai tokioje situacijoje.

Politikai Vakaruose taip pat beveik prarado vykstančių įvykių kontrolę, ir jie žino, kad mes apie tai žinome. Ir taip, visi žino, jog mūsų pasaulis keistas, nerealus, iškreiptas ir korumpuotas. Tačiau visi jį priima kaip visiškai normalų. Todėl, kad įdomiausias mūsų laikmečio bruožas slypi tame, jog niekas nemato alternatyvos šiam pasauliui.

Kaip gi taip gavosi? Curtis mano, kad hipernormalizacijos šaltiniu daugeliu atvejų yra padidintas dėmesys atskiram žmogui ir abejingumas visuomenės interesams. Kai visi gyvena savo atskirame pasaulyje, niekas nenori prisiimti atsakomybės imtis kažką keisti. Politikai jau nebejungia žmonių. Asmenybės nepriklausomybė turi išvirkščią pusę: nepasitikėjimo savimi, baimės ir abejonės pojūtį.

Jeigu mes neturime atramos išoriniame pasaulyje ir bandome kaip įmanoma geriau susitvarkyti savo asmeninį kampą, tai neturime ir ypatingo poreikio abejoti autoritetingų figūrų pareiškimais. Tiksliau, mes galime abejoti jų žodžiais, tačiau veiksime taip, lyg jais tikėtume.

Internetas, atrodytų, suteikė mums galimybę neritai informacijos paieškai ir prieigą prie alternatyvių požiūrio taškų. Bet kaip dažnai mes tuo naudojamės?

Socialiniai tinklai tik sustiprino mūsų tendenciją užsidaryti siaurame informaciniame burbule. Facebook algoritmai, pavyzdžiui, formuoja mūsų naujienų juostą, remdamiesi mūsų ankstesniais veiksmais ir pageidavimais, kuriuos jie nustatė sekdami mūsų elgesį.. Interneto aktyvistasEli Parise sugalvojo tam specialią sąvoką „filtrų burbulas“: mes tiesiog nematome alternatyvaus požiūrio taško, todėl, kad servisas mano, jog jis gali mums nepatikti, ir todėl mums jo nerodo. Televizija taip pat iškreipia tikrovę, bet ten mes nors galime perjungti kanalą. „Perjungti kanalą“ Facebook’e mums nepavyks.

Kaip pripažino buvęs Google vadovas Eric Schmidt, „žmonėms bus labai sudėtinga pamatyti ar įsigyti kažką, kas vienu ar kitu būdu nebuvo parinkta konkrečiai pagal juos“. Personalizacija – tai gerai ir patogu, bet ar nepaverčia visa tai mūsų siaurakakčiais konformistais? Kaip sako Curtis, „mes gyvename supaprastintame muilo burbule. Jis štai tuoj susprogs, o mes nežinome, kas už jo ribų“.

Vietoje išsireiškimo „post-tiesa“ labiau korektiška būtų naudoti žodį „post-tikrovė“. Skirtingai nuo „tikrovės“, žodis „tiesa“ neapima kažko visiškai tikro. Tikrovė niekur neišnyko. Tiesiog ji prarado savo reikšmę ir aktualumą.

Ši situacija, žinoma, toli gražu, nėra nauja. Faktų ignoravimą įsitvirtinusios nuomonės naudai mes galime pamatyti kur tik norime ir kada tik norime. Mažiausia, pradedant nuo Švietimo epochos, kai kurie bando išsklaidyti prietarus ir atverti žmonėms akis į tai, „kaip viskas yra iš tiesų“. Šiandieniai debatai apie GMO, homeopatiją ar religijos demaskavimas – visa tai tos senos istorijos atgarsiai.

Jeigu kažkieno nuomonė susikerta su jūsų asmenine patirtimi ir įsitikinimais, – tai jokie faktai jūsų požiūrio nepakeis. Galima kiek norima ginčytis su ŽIV-disidentais, Stalino šalininkais ar konspiracijos teorijų šalininkais: net , jeigu oponentas neatras tinkamų argumentų (o jie atsiras), savo požiūrio jis neatmes į šalį. Visas ginčas vyksta ne faktų atžvilgiu, kuriuos galima atrasti istorinėse knygose ir mokslo straipsniuose. Ginčas vyksta dėl asmeninės mitologijos ir įsitikinimų, be kurių žmogus gyventi negali. Kaip sakė bevardis Dostojevskio personažas, „Jeigu Dievo nėra, tai koks aš po viso to kapitonas“. To laikausi, ir negaliu kitaip – kiek bebūtų man pateikiama argumentų su priešingu požiūrio tašku.

Bet, jeigu anksčiau vis tik buvo laikoma, kad asmeninius nuokrypius būtina įveikti, kad galėtume bent įsiklausyti į kontrargumentus ir pradėti racionalią diskusiją, tai dabar ši būtinybė lyg ir atkrito. Atrasti bendrą kalbą, kurios pagrindu galima būtų vesti tokią diskusiją, tampa vis sudėtingiau ir sunkiau. Juk nuo asmeninio požiūrio taško mums vis tiek atsikratyti nepavyks. Bandymai pamatyti faktus „iš niekur“ bet kuriuo atveju pasmerkti žlugti.

Tikėtina, „post-tiesos“ epocha – tai informacinio persisotinimo simptomas. Kai informacijos tiek daug, tiesiog nėra prasmės ją pertikrinti.

Reklama


Ryškus tos epochos reiškinys, analizuojantis jos simptomus – dokumentinės mistifikacijos arba filmai mokslo komentaro žanro. Pavyzdžiui 2002 metų filmas „Operacija ‘Mėnulis’“, kur su rimtu veidu įrodinėjama, jog jokio amerikiečių išsilaipinimo Mėnulyje nebuvo: visa tai padirbta JAV vyriausybės užsakymu. CŽV tiesiog nusamdė žymų režisierių Stanley Kubrick, o tas nufilmavo astronautus įslaptintame paviljone. Kino juosta kuriam pagal klasikinį televizijos tyrimo scenarijų. Prieš mus stovi rimti žmonės su kaklaraiščiais ir švarkais, mirga kinokronikos kadrai, interviu duoda pati Kubrick našlė ir netgi Henris Kissindžeris (Henry Kissinger).

Ir nesvarbu, kad jų frazės ištrauktos iš konteksto, o kai kurie „ekspertai“ kalba visiškus niekus. Po tokio filmo daugelis iš tiesų patikėjo, jog Neil Armstrong ir jo komanda viso tik talentingi aktoriai. Nuomonę, jog išsilaipinimą į Mėnulį nufilmavo Kubrick’as, iki šiol galima išgirsti iš žmonių, kurie nieko net negirdėjo apie šį filmą. Su tokiu pat rimtu veidu Sergej Kurechin 1991 metais įrodinėjo, jog Leninas – tai grybas. Tuomet tai darė įspūdį, o šiandien vertinama tik kaip šmaikštus pajuokavimas.

Apie ką mums sako „post-tiesos epochos“ atėjimas? Apie tai, jog žmonės – neracionalios būtybės. Emocijos ir įsitikinimai mums ne ką mažiau svarbūs, nei objektyvūs faktai, ir mes negalime jų atsisakyti. Tačiau apie tai mes ir taip seniai žinojome.

Dar tai sako apie tai, kad mes jau kažkiek išmokome kalbėti apie šią situaciją. Jeigu atsirado speciali sąvoka, kuri reiškia, jog tikrovė paseno, tai viskas ne taip jau ir blogai: mes nors iš dalies suprantame, kas būtent vyksta. Ir net, jeigu kritinio mąstymo standartai nebeveikia visuomenėje visumoje, juos galima pritaikyti savo individualiame gyvenime.

Kaip kalbėjo dar Heraklitas, „būdraujantiems egzistuoja vienas bendras pasaulis, o iš miegančiųjų kiekvienas nusisuka į savo asmeninį“. Žodžiai apie bendrą pasaulį šiandien skamba abejotinai. Tačiau būdraujantieji, skirtingai nuo miegančių, gali nors pabandyti susitarti tarpusavyje.

pasidalink!

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

Sarmatai

__________________________________________________________________

1 Atsiliepimas

  1. Vytas says:

    Labai įdomus straipsnis. Mano nuomone, jį pilnai patvirtina mūsų lietuviška tikrovė. Turiu omeny mūsų politines partijas ir jų santykius su savo lektoratu. Ryškiausias to pavyzdys – konservatoriai ir jų rinkėjai. Jokie faktai apie konservatorių „kombinacijas“ (pav. Mažeikių nafta, naujos AE projektas, SGD terminalas ir kitos aferos) nesumažina konservatorių šalininkų skaičiaus. Ką tik besakytų jų lyderiai – viskas priimama už tikrą pinigą. Na, kaip galima laikyti normaliu dalyku SGD terminalo laivo nuomą už dvigubai ar trigubai didesnę kainą, nei jis kainuoja nupirkti? Bet užtenka figos lapelio – energetinė nepriklausomybė – ir viskas dovanojama. O ar ta nepriklausomybė, kaip tokia, iš viso egzistuoja, niekam iš jų šalininkų, kaip faktas, nerūpi. O jei ji egzistuoja, tai negi, nupirkus už dvigubai ar trigubai mažesnę kainą, ji nebeegzistuos?! Bet taip pasakė prezidentė, vadinasi, kitaip būti negali. Taip pasakė ponas PROFESORIUS, todėl tuo labiau kitaip būti negali. Taip pasakė pono profesoriaus anūkas, sosto paveldėtojas, todėl… ir t.t.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Portalą nuo spamo saugo Akismet. Plačiau, kaip apdorojami komentarų duomenys.

top