Bado akcijos prie Prezidentūros organizatoriai: „Teisėjų savivalė šalies gyvenime pasiekė valstybei pavojingą mastą“

                         2017, rugpjūčio 9, 1:01 | Sarmatas.LT
-

prezidentūra

KK nuotrauka

Šių metų rugpjūčio 21 d. bado akciją prie Prezidentūros dėl situacijos teismuose pradedantys Lietuvos piliečiai teigia nusiteikę badauti „iki galo“, nes „teisėjų savivalė šalies gyvenime pasiekė valstybei pavojingą mastą“.

Bado akcijos organizatoriai šiuo klausimu kreipėsi į Lietuvos Prezidentę, nes, kaip teigiama žiniasklaidai išplatintame jų kreipimesi į Prezidentę, būtent valstybės vadovo priedermė yra rūpintis visų valstybės funkcinių subjektų veikla. Tuo tarpu teismai, anot pasiryžusių „iki galo“ badauti Lietuvos piliečių, Lietuvoje esą pavirtę „nekontroliuojama uždara (klanine) sistema“.

„Pagal savo funkcinę paskirtį teismai turi spręsti ginčus dėl teisėtumo ir teisingumo. Tačiau dalis Lietuvos teismų teisėjų savo vaidmenį valstybėje supranta kitaip. Jie nesiekia atkurti teisinės taikos, kaip to reikalauja LR CPK 2 straipsnis, gindami žmogiškąsias vertybes, vadovauja teisminiam procesui vardan proceso. Taip vyksta ne tik dėl sąmoningo piktnaudžiavimo tarnyba, turint savanaudiškų interesų, bet ir kai kurių teisėjų nesupratimo, jog teisingumas yra dorovinė vertybė, o ne teisminė procedūra. Vykdyti teisingumą – tai atlikti pareigą tiesai, o ne vadovauti teismo procesui.

Procedūrų reikšmės suabsoliutinimas, išeinant už teisėjo kaip valstybės funkcinio subjekto sampratos ribų, teismus Lietuvoje pavertė nekontroliuojama uždara (klanine) sistema. Jungtinėse Tautose patvirtinti Pagrindiniai teismų nepriklausomumo principai Lietuvoje suprantami kitaip nei jų lingvistinė ar loginė prasmė. Jeigu tarptautinis aktas teisėjo nepriklausomumą supranta kaip teisėjo pareigą nepasiduoti spaudimui, išorinėms paskatoms, tiesioginiam ar netiesioginiam įsikišimui ar grasinimui, tai Lietuvoje teisėjo nepriklausomumas suprantamas kaip nekontroliuojama galimybė savavaldžiauti. Jeigu tarptautinis aktas kiekvieną teisėją (nepriklausomai nuo jo rango) įpareigoja „vadovautis faktais ir įstatymais“, tai Lietuvoje kasacinės instancijos teisėjas yra saistomas ne faktų, o „pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių“ (LR CPK 353 str. 1d.). Tai reiškia, kad žemesniojo teismo absurdiškos klaidos atveju kasacija įstatymą taiko absurdui.

Ar tai užtikrina teisėjo nepriklausomumą? Jeigu tarptautinis aktas įpareigoja teisėją vadovautis Lietuvos Konstitucija, Įstatymu, t.y. užtikrinti įstatymo viršenybę, tai Lietuvos nacionalinė teisė (Teismų įstatymo 23 ir 31str.) teisėjui leidžia savaip aiškinti įstatymą, įstatymo viršenybę pakeičiant teismo išaiškinimo viršenybe.

Ar įstatymo leidėjo valią pakeitus teisėjo valia atsiranda daugiau teisingumo? Teisminė praktika rodo, kad teisėjų savivalė šalies gyvenime pasiekė valstybei pavojingą mastą, dėl ko piliečių pasitikėjimas valstybe nuolatos smunka, tapdamas emigracija lemiančiu katalizatoriumi. Valstybės vadovo abejingumas demografiniam Tautos nukraujavimui prilygintinas nusikaltimui“, – rašoma bado akcijos, prasidėsiančios rugpjūčio 21 d. prie Prezidentūros, organizatorių kreipimesi į Prezidentę.

šaltinis: komentaras.lt

 

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimų 2

  1. xxxx says:

    Manau, teks badauti iki kitų prezidento rinkimų. Kol šaliai vadovauja ši prezidentė, pokyčių nėra ko laukti.

  2. Kęstutis Eiva says:

    Viskas labai teisingai parašyta. Tačiau – kokie bus reikalavimai LR Prezidentei, kurių neįvykdžius, akcija tęsis tol, kol jie bus įvykdyti? Reikalavimus reikia suformuluoti ir pateikti, protestas JŲ negąsdina, iš žmonių raudų JIE tik juokiasi, galvodami, kad JIE dar spės apsirūpinti kol išvažiuos visi, dar kažką galintys. Aš manyčiau – pavyzdžiui – reikalauti nedelsiant pakeisti LR Teismų įstatymo 3 str. 4 d., kuria dabar palaiminami visi teisėjų nusikaltimai Teisingumui, nes ji skelbia, kad niekas neturi teisės pareikalauti iš teisėjo paaiškinti savo sprendimą konkrečioje byloje ir iš esmės prieštarauja „veikiančio“ Teisėjų etikos kodekso 11 str. , pagal kurį Vadovaudamasis skaidrumo ir viešumo principais teisėjas privalo

    (1) užtikrinti savo veiksmų ir priimamų sprendimų viešumą, pačiam ar per spaudos atstovus pateikti visuomenei savo priimtų sprendimų motyvus,  kiek leidžia teisės aktų nustatytos ribos;

    (3) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti informaciją  visuomenei. Tą įstatymą reikia pakeisti aiškiai nustatant teisėjo asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. Kodėl? Todėl, kad teisėjo nepriklausomumas pagrįstas PAGARBA jam, o kokią pagarbą galima jausti teisėjui, kuris nekreipia jokio dėmesio į įstatymo nuostatas jei jam reikia įvykdyti užsakymą. Tas, kurį jis sužlugdė, sunaikino, teisėjui neįdomus. Būtent todėl turi būti nustatyta teisėjo asmeninė atsakomybė, kad jis bijotų imti ir už tai atidirbinėti. Dabar gi – prašau, kiek tik norisi. O tu pareiškėjau – ardykis, mokėk žyminius mokesčius, išlaikyk advokatų korpusą (nuo jų irgi pilnėja kiauras biudžetas, o teisėjams algas mokėti reikia), vis tiek kolegos išskalbs mundurus ir parašys – „aukštesnės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas – šiukšlė“.

    Paskui pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl jam padarytos žalos atlyginimo, kaip tas labai aiškiai nustatyta CK 6 knygoje, o jam atsisako taip – žemesnės instancijos teismai neturi teisės vertinti aukštesnės instancijos teismų sprendimų, teismų sprendimai, kuriais, ieškovo teigimu, jam padaryta žala, yra nepanaikinti, įsiteisėję, vaidinasi – teisėti, todėl neteisėtų teisėjų veiksmų nenustatyta ir ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas. Sutikite – absurdas – juk jei tie neteisėti sprendimai būtų instancine tvarka panaikinti ir priimti teisingi sprendimai, tai ir nereiktų kreiptis dėl žalos, jos nebūtų. Žala ir yra tik todėl, kad aukštesnės instancijos teismas neįvykdė savo pareigos ir nepanaikino neteisėto žemesnės instancijos sprendimo, kuriuo ta žala ir padaryta, tai kokiu būdu ji atlyginama? Akivaizdu, kad iš esmės pažeidžiamos įstatymo nuostatos. Teisėjas turi būti protingas, tai būna labai keista, kai teisėjas „nesupranta“ to, kas aišku ir penktokui. LAT, pabrėždamas logikos dėsnių laikymosi svarbą yra išaiškinęs: „Teisės doktrina ir praktika įrodinėjimo apimties kriterijumi laiko vadinamąjį protingo žmogaus etaloną“ (LAT 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2003-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003, kt.), tačiau Lietuvos teisėjams tas negalioja.

    Kažkas galimai galvoja, kad nukentėjusieji nuo Lietuvos teismų, prašydami jiems padarytą žalą atlyginti, išmokėti milijoną, kitą, siekia apiplėšti ir taip jau neturtingą tą mūsų Lietuvą (ko, beje, nepasakytum apie kai kuriuos jos pareigūnus). Ne. Pagal Lietuvos įstatymus nukentėjusiesiems išmokėtas žalas valstybė turi išsireikalauti iš kaltųjų. Ar tai vyksta?

    Reikia keisti ir kitas normas, kurios suteikia teisėjams įstatymu nustatytą teisę daryti nesąmones ir nepatogias įstatymų nuostatas ignoruoti. Būtina nustatyti konkrečią teisėjo baudžiamąją atsakomybę už tai, kad jis, atvirai pasityčiodamas iš Konstitucijos, kodeksų kitų įstatymo nuostatų, visiškai nekreipdamas dėmesio į jam privalomus Konstitucinio teismo nutarimus, priima tendencingus sprendimus, formaliai ir subjektyviai pasamprotaudamas, visiškai nenurodydamas savo šališkų išvadų šaltinių, „daro“ bylą užsakovo naudai. O kodėl gi ne? Atsakyti juk nereikės. Gal kas nors norėtų šių aplinkybių įrodymų? Pasiruošęs pateikti.

    Šiandien jau, manytina, visi suprantame, kad toliau taip negalima. Net ir patys teisėjai turėtų susirūpinti iš kokių resursų gaus atlyginimus ir premijas už nepriekaištingai gerą darbą – ariančių ir sėjančių Lietuvoje mažėja kasdien, o mažėja būtent dėl tokios teismų sistemos ir tokių įstatymų, leidžiančių LR įstatymų nepaisyti nebaudžiamai. 

    Taigi – reikia pateikti konkrečius reikalavimus. Teisininkai, atsiliepkite, siūlykite, dalyvaukite. Tai gali būti vienintelis šansas Lietuvai išlikti lietuvių valstybe. O gal Lietuvą nuo išorės priešų gins priimti pabėgėliai? Beje, atrodo ir jie neketina čia ilgai pasilikti. 

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top