Vytautas Landsbergis – Lietuvos prezidentas
2017, 29 rugpjūčio, 8:09 | kategorija LPT | 20 komentarų | peržiūrų 1 322 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai
youtube.com nuotrauka
Kasmet tas pats per tą patį – vėl siekiama valstybės vadovo statusą ir susijusias garantijas suteikti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Atrodo, kad turėtų pakakti 2002 metais paskelbto Konstitucinio Teismo nutarimo, kad 1990 – 1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui. Tačiau iš aukščiausio lygio politikų kasmet girdime tą patį „suteikime Landsbergiui prezidento titulą“, pvz. „I.Degutienė: reikia įteisinti faktą – V.Landsbergis buvo valstybės vadovas“ (delfi).
Liūdna, kad mūsų tokio lygio politikai yra beraščiai teisėje ir politikoje, net tingi pasikaityti Wikipedijos pradžiamokslį. Kam jau kam, o jiems derėtų žinoti, kad beveik visais laikais ir beveik visose valstybėse (su labai retomis išimtimis, bet demokratinėse be jokių išimčių) valstybės vadovu yra vykdomosios valdžios galva (vyriausybės ministras pirmininkas, prezidentas, karalius, diktatorius, tironas, valdančios partijos generalinis sekretorius, genties vadukas ir t.t., ir pan.). Kartais valstybės vadovas būna ne premjeras, bet kokia nors simbolinių galių vykdomosios valdžios ceremoninė pareigybė, pvz., prezidentas Vokietijoje arba karalius Jungtinėje Karalystėje.
O štai parlamentas (Seimas, Dūma, Aukščiausia Taryba ar pan.) tėra įstatymų leidžiamoji valdžia ir todėl jos vadovas nėra valstybės vadovas. Taip, parlamento vadovas yra vienas iš aukščiausio rango valstybės pareigūnų, bet nėra ir negali būti valstybės vadovu pagal valdžios pasidalijimo apibrėžimą parlamentinėse valstybėse.
Kai vykdomoji valdžia yra užgrobus ir įstatymų leidžiamąją galią, tai tokiu atveju galime teigti, kad įstatymų leidžiamosios valdžios galva yra tos valstybės vadovas. Bet taip būna diktatūros metu arba dar tebeatsitinka pirmykštėse gentyse.
Todėl 1990-1992 metais, kai Lietuva dar nebuvo prezidentinė, tai valstybės vadovais buvo tuometiniai premjerai, net jei Laikinasis Pagrindinis Įstatymas neapibrėžė valstybės vadovo. Todėl jei kažkam tebeniežti suteikti to laikotarpio politikui prezidentinį statusą, tai tą reikėtų pradėti daryti nuo to meto premjerų: G.Vagnoriaus, A.Abišalos, A.Šimėno ir K.Prunskienės.(ironija, jei kas nesuprato)
O sunkiai galvojantiems politikieriams ir politologams (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/r-sadauskaskvietkevicius-valstieciu-isbandymas-landsbergiu.d?id=75585899) pakartokime dar kartą suprastinę iki pirmaklasio lygio: Parlamentinei valstybei vadovauja ne parlamento, bet vyriausybės vadovas. Parlamento vadovas yra viso labo spykeris (t.y. vyriausias plepys) ir dažniausiai už valstybės ribų jo niekas nežino ir žinoti nenori. Pasitikrinkite: iš atminties išvardykite kiek kitų valstybės vadovų žinote ir kurie iš jų yra parlamentų vadovai, o ne prezidentai, ministrai pirmininkai, diktatoriai ar karaliai? Kiek žinote parlamentų vadovų?
Algis Džiugys
Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.
Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!
Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner
Naujienos iš interneto
Leidžiama ...
O negalima jam suteikti Lietuvos valstybės Naikintojo statusą ir suteikti visas ir su tuo susijusias garantijas tautai,kad šis žmogus gaus pagal nuopelnus?
jis gi tik marionetė kieno tai rankose…
Vagoriaus – turėtų būti Vagnoriaus.
Zmones, ar jums teko matyti didesni begedi ?
Zmones, ar jums teko matyti didesni begedi ?
Algimantai,Jūs tikrai geraširdis žmogus esate,kad taip gražiai apie tą požemių gyventoją atsiliepiate.Ką Jūs,mielas tautieti, toje vietoje kur pas jį sąžinė (jei)buvo,jau seniai du nuplikę kalneliai ir apsamanojęs makaronas kaba,kurį jis laiks nuo laiko pašeria tautą
Sutinku su visais, „durniu laive“ a.a. Petkevičius daug įdomybių apiė šitą“rupintojėlį“, pažėrė. Kad sąžynės pas jį nebuvo, tai aišku senai, bet kad jo „patkablučnikai“ taip dėl jo plėšosi, ir vis nurimt negali, tai manau daugel žmonių nervina!
Neteko didesnio begėdžio matyti. Tai jau patologija. Tiesa, dar Ukrainoje psichopatė Timošenko šitiek milijardų dolerių žalos pridirbusi savo šaliai, užsakiusi žmogžudysčių, taip pat labai nori tapti prezidente. Na, bet mes gyvename Lietuvoje ir žinant kaip sudorojami Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos patriotai, ekonomiškai apiplėšta Lietuva ir apdurninti iki šiol durninami pilečiai- tai jau per daug… Tai rimta patologija.
Kaip zmogus nori but prezidentu… netgi apsisaukelio prezidento statusas ana tenkintu, by tik prezidentas… a ne senatvinis marzmas progresuoja?
O Viespate,kaip ji dar si Zemele nesiuoja …………….
Jei šis politinis veikėjas būtų išties dirbęs Lietuvai ir tautai ir savo autoritetu vertęs tai daryti kitus,tai jam nebūtų gaila ir auksu lietą paminklą realiu dydžiu kiekviename mieste pastatyti,tačiau dabar už jo intrigas ir Lietuvos išpardavimą,sąmoningą kenkimą lietuvių tautai ir už aršią neapykantą paprastai visuomenei galima Lukiškių aikštėje ,šalia tardymo izoliatoriaus falo formos stabą iš cemento nulieti su atitinkamu užrašu,kad žmonės turėtų ant ko spjaudyti.
Kada pailsėsim nuo to ožio? Gal jis nemirtingas? Gal jis su šėtonu sutartį sudaręs amžinai kenkti Lietuvai ir jos žmonėms?
Aiškiau, kaip saulėtą dieną – V. Landsbergis pagal užimamas tuo metu pareigas buvo LR Aukščiausios Tarybos pirmininkas ir niekas daugiau. Ir nesvarbu, kad JAV lietuviai į jį kartais ir kreipdavosi „Pone prezidente“, kas, aišku, glostė V.Landsbergio savimeile. Atkreiptinas dėmesys, kad V.Landsbergis tokiam kreipiniui nėra nė karto viešai prieštaravęs. Bent tuometinėje spaudoje to nė karto nebuvo. Ir tai liudija apie tai, kas, be garbės būti Lietuvos PREZIDENTU, vilioja V. Landsbergį – tai prezidentinės privilegijos. Faktas – po pasaulį „pralaužti politinių ledų“ važinėjo (ir sėkmingai „laužė ledus“) pirmosios LR Vyriausybės premjerė K. Prunskienė. Žmonės bent du kartus atsisakė V.Landsbergiui suteikti prezidento titulą. Tai kur šuo pakastas, kad vėl keliamas tas nekorektiškas klausimas? Kaip galimą variantą išsakysiu tokį: valdantieji, nori atitraukti dėmesį nuo kokio nors klausimo, kurį prisidengiant šiuo triukšmeliu, norima „prakišti“.
Matau,kad tik „Vytas“ kažką suprato.Taigi,ar konservatoriai,ar pats Landzbergis inicijavo šį reikalą.Pranckietis ir žalieji norėdami eilinį kartą įgelti profesoriui ir konservatoriams „pasistengė“ pašiepti sia iniciatyva.Gi, reikia nukreipti dėmesį nuo nevykstančių reformų,Lietuvos piliečių apkrovimo naujais mokesčiais ir mažėjančių reitingų.Tuščių reikalų partija stengiasi nukreipti dėmesį nuo nesibaigiančių savo partijos skandalų ir populistinių naujų įstatymų.
Dar noriu visiems priminti, kad šito ožio rankos suteptos, nors ir netiesiogiai, nužudyto Juro Abromavičiaus, krauju. Buvęs, ką tik sukurtos Lietuvos kariuomenės, štabo viršininkas žinojo daug apie tilto sprogdinimą per Bražuolę ir kareiveivių išėjimo į miškus, aplinkybes ir niuansus, kurie galėjo pakenkti Š*kalnio reputacijai, jeigu tokią jis dar turi. Todėl J. Abromavičius buvo smurtiškai pašalintas, kaip liūdininkas. Nepamirškite šito.
Palaikau Vyto poziciją ir pritariu,kainos auga,infliacija didėja,eiliniai jau neramūs – kažkam ruošiamasi ir kol kas reikia KAŽKUR nukreipti runkelių dėmesį
Pranašauna, kad greit valiutos keisis…
keisis,neaišku kada,bet keisis : 1 eur – 0,34 rublio ar juanio
Perskaiciau straipsni, komentarus ir supratau, kad daugumos pagrindinis organas yra tulzis ir lieja ja kur tik gali. Man gaila tu zmoniu, esu tu ivykiu dalyve ir liudininke.
Ligija -> o kaip nelieti tulžies ant vieno didžiausių Lietuvos kenkėjų? O pats baisiausias jo nuopelnas yra sausio 13 aukos. Nė viena aplinkinė valstybė, traukdamasi iš TSRS taip neniekino savo gyventojų, kad juos kištų į mirtį. Lęndzbergis gi labai didžiavosi, kad to pasiekė. Šlykštu.
Liudininkai čia mes visi – nereikia prisimesti kankine.