Apie investicinius akcijų fondus [2]

                         2011, rugsėjo 16, 5:10 | Sarmatas.LT
-

paveikslelisInvesticinis fondas – puiki priemonė investavimui“ – tai tik vienas iš teiginių, reklamuojančių įvairius investicinius fondus, iš kurių pas mus bene labiausiai žinomi investicinio gyvybės draudimo, pensijų, ar tiesiog investiciniai akcijų, obligacijų ir kiti fondai. Fondų, kur padėti savo pinigus, yra užtektinai visiems gyvenimo atvejams. Tačiau vertingos informacijos apie tai nėra daug. Internete yra įvairios informacijos apie fondus, tačiau jos analizė daugiau gaišina laiką nei duoda realios naudos. Be to, prisiminkime, kad didelė dalis žmonių apskritai ne itin mėgsta skaityti ir gilintis į finansus… Daugelio fondų platintojų šaltiniuose pateikiama informacija daugiau reklaminė, visaip girianti prekės (fondo) privalumus, minimaliai aiškinanti fondo veikimą ir praktiškai nieko nepasakanti apie trūkumus. Toks vienas finansų „mokytojas“ (rašau kabutėse, nors jo knygose tiesos yra, tik ją reikia sugebėti atsirinkti) vokietis Bodo Šaferis labai liaupsina investicinius fondus. Tačiau, kai kalba eina apie pinigus ir jų „auginimą“ aš linkęs abejoti net ir tokiais kaip Šaferis.

Kaip fondo privalumas pateikiama, kad investuojančiam į fondą nebūtinos investavimo žinios. Aš su tuo visai nesutinku. Asmeniškai man, galinčiam kažkiek savo pinigų investuoti, kyla įvairių klausimų ir abejonių, kuriomis noriu pasidalinti. O į šiuos pamąstymus tegul atsakingai atsako (patvirtina, patikslina arba paneigia) tie, kas turi tikrą, nešališką ir objektyvią informaciją. Iš karto pripažįstu, kad specialaus finansinio išsilavinimo neturiu (nors nemažai literatūros šia tema perskaičiau), jei jau kam yra svarbu tokia smulkmena kaip diplomo popieriaus gamintojas, o ne žmogaus gebėjimas domėtis, analizuoti ir mąstyti.

Įvairias sąvokas toliau vartosiu taip, kaip suprantu jas pats, perleidęs per savo nesupratimo filtrą ir taip, kaip mano manymu reikalinga pateikti, kad ir kiti žmonės suprastų. Sakydamas žodį „fondas“ turiu galvoje fondą, investuojantį į akcijas (yra ir kitokių fondų, pvz., obligacijų). Ir kalbėsiu tik apie pačius principus, kaip juos suprantu, nesigilindamas į detales, kaip kad kalbant apie keturių taktų vidaus degimo variklio veikimo principą nesigilinama, kokią kuro rūšį jis naudoja, kiek cilindrų ir t.t. Todėl iš karto atmetu galimus priekaištus dėl detalizacijos ir konkretumo stokos. Po teisybei, man mažai rūpi, sutinkate su mano mintimis ar jas atmetate, girsite ar maišysite mane su žemėmis. Savo pamąstymus pateikiu tik tam, kad nusprendę investuoti, imtumėte domėtis, kur iš tikro dedate savo pinigus.

Kodėl investuojama į įmonių akcijas? Kuo skiriasi investavimas nuo spekuliavimo?

Kam žmonės investuoja? Atsakymas paprastas – kad iš investuotų pinigų gautų grąžą, t.y., kad po kurio laiko pas juos sugrįžtų daugiau pinigų nei buvo išleista. Visi investuotojai to siekia.

Fondus kol kas palikim nuošaly, pakalbėkim apie įmonių akcijas ir investavimą į jas. Tradiciškai teigiama, kad tai vienas rizikingiausių investavimo būdų. Tai natūralu – įmonės bankroto atveju patiriate nuostolius.

Kam gi išleidžiamos įmonių akcijos? Pagrindinis akcijų išleidimo tikslas – pritraukti lėšų į įmonę veiklos vystymui.

Kokia prasmė įsigyti akcijas, t.y., perleisti savo lėšas įmonei? Tėra du dalykai, dėl kurių perkamos vienos ar kitos įmonės akcijos. Nematau daugiau jokių kitų vertų dėmesio priežasčių, išskyrus šias dvi, dėl kurių būtų verta investuoti į akcijas.

Pirmiausia, įsigijęs įmonės akcijų, asmuo (fizinis ar juridinis) įgyja teisę į įmonės turtą, t.y., tam tikra prasme akcijų savininkui priklauso dalis įmonės turto (tai nereiškia, kad aš, bet kada atėjęs į įmonę, kurios akcijų turiu, galiu pasiimti iš kontoros jų kompiuterį). Turinčiam visas (100 proc.) įmonės akcijų priklauso visa įmonė, taigi, ir viskas, ką ji turi, nors teisei į įmonės valdymą ir sprendimų priėmimą dažniausiai pakanka 50 proc. + 1 akcijų. Taigi, pirmas dalykas, dėl ko perkamos akcijos, tai yra turtinių teisių įgijimas. Na, o didelio skaičiaus įmonių valdymo teisės turėjimas jau leidžia įtakoti ir visuomenės bei politinį gyvenimą per ekonomine veikla užsiimančias įmones sąmoningai ar nesąmoningai priimant įvairius sprendimus dėl įmonių veiklos plėtimo ar sustabdymo ir t.t.

Ir kitas, taip pat labai svarbus dalykas, dėl kurio yra prasminga įsigyti įmonės akcijas, yra teisė į įmonės pelną savininkams-akcininkams dividendų pavidalu. Kuo įmonė pelningiau dirba ir kuo didesnę pelno dalį skiria dividendams, tuo tokios įmonės akcija yra vertingesnė, nes jos savininkui generuoja pajamas.

Pavyzdžiui, pilietis A įsigijo 1 vnt. įmonės X akcijų, sumokėdamas už ją 100 Lt. Įmonė gavo pelno ir nusprendė už metus išmokėti dividendus – 20 proc. akcijos vertės, t.y. 20 Lt. Tokiu hipotetiniu atveju piliečiui A reiktų 5 metus turėti įmonės X akciją esant kasmetiniams 20 proc. akcijos vertės dividendams, kad jo investicija atsipirktų, t.y., į piliečio A kišenę sugrįžtų 100 Lt. Tik po šeštų metų, jei įmonė ir toliau veikia sėkmingai ir pelningai, piliečio A investicija visiškai atsiperka ir dar gaunamas pliusas. Tai ir yra investavimas. Be abejo, čia tik teorinis pavyzdys, parodantis pačią investavimo esmę, nevertinant nei mokesčių, nei realios investavimo trukmės, nei infliacijos, nei kitų dalykų.

Tarkim, piliečiui A prireikia investuotų 100 Lt jau po metų, vos gavus pirmuosius dividendus. Jei jis ras pilietį B, kuriam už 100 Lt parduos savo turimą įmonės X akciją, tai 20 proc. nuo investuotos sumos jis uždirbs jau po metų, o ne po šešių, kaip prieš tai. Tam ir egzistuoja akcijų birža – akcijų pirkimui ir pardavimui, kur kiekvienas gali pateikti siūlymus pirkti ar parduoti akcijas. Į techninius dalykus, kaip akcijų birža veikia šiais laikais, nesigilinu, kiekvienas, susidūręs su internetine bankininkyste, tai gali įsivaizduoti bei pasižiūrėti internete ir įsitikinti, kad nieko sudėtingo tame nėra. Nežinantiems trumpai pasakysiu, kad turint sąskaitą banke ir naudojantis internetine bankininkyste pirkti/parduoti akcijas ar fondus yra visai paprasta ir tą daryti galima sėdint patogiai įsitaisius namie: prisijungus prie savo sąskaitos iš sąrašo akcijų ar fondų išsirinkti norimas ir spausti mygtuką „pirkti“ arba „parduoti“. Įsigijus fondo vienetų ar akcijų pinigai automatiškai nuo sąskaitos nuskaitomi, o fondo vienetai ar akcijos įskaitomi į jūsų sąskaitą.

Taigi, įmonė lėšų pritraukimui išleido akcijų – tai berods vadinama pirmine akcijų emisija. Rinkoje, t.y. biržoje jas nuperka pirminiai investuotojai. Įmonė už akcijas gautus pinigus naudoja savo veikloje. Tuo tarpu akcijų savininkai gali turimas akcijas perleisti kitiems pirkėjams taip kartu perleisdami savo teises tiek į įmonės nuosavybę, tiek į dividendus. Pats tiksliausias apibūdinimas prekybai, kai pirminiai investuotojai ima pardavinėti savo įsigytas akcijas kitiems pirkėjams, šie dar kitiems ir t.t., yra spekuliacija. Tikrasis investavimas jau įvyko įmonei išplatinus savo akcijas, t.y. ji gavo lėšų ir dabar laukiama, kokį pelną ji iš to uždirbs. Tolesnė prekyba akcijomis, tikintis jas parduoti aukštesne nei įsigijimo kaina, jau nėra tikrasis investavimas. Pasikartosiu (ir tai jokia naujiena, tai sakoma atvirai), kad tai yra spekuliacija.

Pilietis A jau po metų parduodamas įmonės X akciją po dividendų išmokėjimo piliečiui B, net ir gaudamas tą pačią įdėtą 100 Lt sumą, spekuliavo, nes jam nereikėjo šešis metus laukti, kol jo investicija atsipirks.

Tikrojo investavimo ir spekuliacijos esminis skirtumas: investavus tiesiai į įmonę tikimasi, kad dėl investicijos įmonės veikla duos didesnį pelną ir įdėti pinigai sugrįš. Spekuliacijos atveju tikimasi uždirbti iš kainų skirtumo tarp akcijos pirkimo ir pardavimo kainų. Tai yra senos ir paprastos tiesos, ir būtų keista, jei jų nežinojote dar prieš skaitydami šį rašinį, nebent visiškai nieko negirdėjote apie investavimą.

Įmonės akcijos kaina spekuliacinėje rinkoje (akcijų biržoje) gali tiek kilti, tiek kristi. Be abejo, brangiau parduoti galima įmonės, kurios veikla pelninga, akcijas. Yra įvairiausių metodikų, analizės būdų ir t.t., kuriais vertinama įmonės akcijos vertė. Tačiau reikia pripažinti, kad dažnai veikia ir psichologiniai veiksniai, ypač teigiami ar neigiami investuotojų lūkesčiai, kurie nesutampa su realia situacija, kai įmonė dirba pelningai, moka dividendus, bet jos akcijų kaina krenta, tuo tarpu kitos, dividendų nemokančios įmonės akcijų kaina kyla.

Paprastas būdas įvertinti įmonę

Gali klaidingai atrodyti, kad įvertinti, ar įmonė veikia sėkmingai, kokios jos perspektyvos ir t.t., yra be galo sunku ir sudėtinga. Tačiau bent minimaliai su tuo susipažinti nėra didelio vargo, jei tik yra galimybė sekti įmonės finansines ataskaitas. Be to, įmonės, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, šią informaciją viešinti privalo.

Viskas, ko pradžiai gana, patikrinti už kelis praėjusius metus, ar įmonės turtas didesnis už jos skolas ir ar veikla yra pelninga. Galbūt, net ir esant didesnėms už turtą skoloms ar veiklos nuostoliams šie du rodikliai su kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu gerėja. Jei taip, tada galima gilintis ir į kitus dalykus, kaip turima rinkos dalis, naujos technologijos, konkurentų veiksmai ir t.t. Tačiau jei skolos ir nuostoliai auga, kažko gero iš tokios įmonės tikėtis darosi sunku. Minėjau, kad įmonės veiklos rezultatai turi įtakos ir įmonės akcijų kainai biržoje. Tačiau tai ne visada siejasi. Bendri pesimistiniai lūkesčiai numuša net ir pelningų įmonių akcijų kainas žemyn. Todėl spekuliavimas biržoje (nors per klaidą ar sąmoningai vadinamas investavimu) yra iš tiesų rizikingas dalykas, kai lengvai galima prarasti sunkiai uždirbtus pinigus dėl akcijų kurso kritimo pardavus turimas akcijas žemesne nei įsigijimo kaina. Todėl nuolat primenama taisyklė, kad negalima investuoti pinigų, kurių jums reikia dabar arba gali prireikti artimiausiu metu, jau nekalbant apie tai, kad skolintais pinigais spekuliuoja nebent finansiniai kamikadzės.

Investicinio akcijų fondo veikimo principinė schema

Laikas grįžti prie investicinio fondo, investuojančio į akcijas. Sakoma, kad investuoti į akcijas yra rizikinga, reikia žinių, įgūdžių ir t.t. ir pan., vienu žodžiu neklausinėkit nereikalingų dalykų, tai ne jums. Užtat fondas – tai visai kas kita. Tiesa, rizikos ten irgi yra, bet tuoj pat skubama nuraminti, kad ta rizika yra išskaidoma (diversifikuojama), kad fondą valdo profesionalai ir t.t. Taigi, turit laisvų pinigų, nežinot kur juos dėti? Atneškite į fondą ir nesukite galvos, jūsų darbas jau atliktas, tiesiog laukite ir viskas bus gerai. Dar paminima, kad fondo vertė taip pat gali kristi ir galite atgauti mažiau nei investavote. Tačiau kiek žmonių tą išgirsta?

Beje, dėl profesionalų, kurie valdo fondus. Jūs tikrai tikite, kad investicinį fondą valdo ir už fondo vienetus gautus iš jūsų pinigus investuoja profesionalai? Aš netikiu. Todėl kad prie jokio fondo aprašymo dar neradau konkrečių asmenų sąrašo, kurie priima sprendimus, kiek ir kokių akcijų pirkti ar parduoti. Ir prie to sąrašo dar norėčiau pamatyti realią asmeninę tų „profų“ patirtį: kiek laiko jie spekuliuoja savo asmeninėmis lėšomis ir kiek laiko jie per tą laiką uždirbo? Jei tas fondo „profas“ turi ilgalaikę (5-10 metų) nuosavų didelių (bent šimto kito tūkstančių litų) lėšų pelningo(!) investavimo/spekuliavimo patirtį, tada išdrįsiu patikėti, kad jis profas. Ir vis tiek pagalvočiau, ar tikrai noriu į fondą, kuriame jis dirba, dėti savo pinigus. Jei tokių ten susirinkusi visa kompanija, kuri valdo fondo pinigus, tai koks turgus ten turėtų dėtis, kai jie, visi tikri profesionalai, turi skirtingas nuomones apie tai, kaip investuoti iš žmonių surinktus pinigus? Ir kas iš tų profų atsako už klaidas savo nuosavu turtu?

Taigi, kaip veikia akcijų fondas? Asmeniškai aš fondo veikimo principą matau tokį. Kažkas, tarkim makleris M kuria fondą F. Tam jis į fondą įdeda kažkokią sumą pinigų. Už tuos pinigus fondo vardu perka įvairių įmonių akcijų. Tada išleidžia fondo akcijas (iš tikro tai vadinama fondo investiciniais vienetais), kurias parduoda biržoje turintiems atliekamų pinigų ir norintiems jais atsikratyti.

Įsigijusieji fondo investicinių vienetų įgyja teisę į fondo valdomą turtą (t.y., tam tikrą kiekį fondo valdomų įmonių akcijų). Ar tai iš tiesų yra tikrasis investavimas? Iš pirmo žvilgsnio gal ir taip, tačiau man taip neatrodo.

Visų pirma todėl, kad fondai ne visada yra tie pirminiai investuotojai, kurie įmonių akcijų įsigyja „iš pirmų rankų“, t.y., tiesiogiai išperka įmonės akcijų emisiją. Fondai lygiai taip pat perka akcijas biržoje, kur vyksta spekuliacija. Ir šiuos sprendimus, kada pirkti ar parduoti turimas akcijas, atlieka mano jau minėti profai arba „profai“ (snarglėti kokio atseit labai kieto universiteto finansų specialybės, dažnai sumaišytos su ekonomika ir buhalterija, ką tik studijas baigę bakalaurai, nežinantys ką jie iš tikro baigė ir ką iš tiesų išmano).

Taigi, įsigyjantieji fondo vienetų neturi sprendimo pirkti ar parduoti akcijas galios. Vienintelis dalykas, ką žmonės, perkantys fondo vienetus, gauna, tai patikinimą, netgi garbės žodį, esą fondo valdytojams svarbu valdyti fondą t.y. ir jūsų patikėtus fondui pinigus taip, kad gauti pelną, nes, esą, nuo to ir jų pajamos priklauso. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje yra augimas. Na, bet jei kažkas nepasiseks ir pinigus prarasite, jums bus priminta, kad apie tai buvote įspėti iš anksto. Juk rinka yra rinka ir niekas realios finansinės atsakomybės už jūsų pinigus neprisiims… Be to, įvairūs mokesčiai fondo veiklos aptarnavimui yra skaičiuojami nepriklausomai nuo to, pelningai ar nuostolingai dirbo fondas. Taigi, jūs pinigus galite prarasti, bet fonas uždarbio prarasti negali iš principo niekada, kol yra perkančių jo vienetus.

Dar kartą: realiai įmonių akcijas valdo fondas, o ne investicinių fondo vienetų pirkėjai. Taigi, ką daryti, jei turimoms akcijoms buvo išmokėti dividendai (pirkti naujų akcijų ar sau išsimokėti premijas), iš esmės yra fondo reikalas.

Kaip uždirbama turint investicinio fondo vienetų

Žmogus, įsigijęs fondo vienetų, realiai turi tik vieną teisę: bet kada savo turimus fondo vienetus parduoti. Ir uždirbs jis tik tuo atveju, jei parduos brangiau nei pirko. Bet kada bus brangiau??? Geras klausimas.

Fondo vienetų vertės nustatymas irgi yra įdomus klausimas. Aišku tiek, kad ji priklauso nuo to, kokia yra įmonių akcijų, kurias fondas yra įsigijęs, vertė. Kylant įmonių vertei dėl pelningos veiklos, mokamų dividendų, teigiamų perspektyvų kyla ir jų akcijų kaina ir kartu – didėja ir fondo, turinčio tas akcijas, vienetų vertė. Bet nesu tikras, ar didelis kiekis asmenų, vienu metu panorusių įsigyti būtent fondo F vienetų, užkeltų fondo vienetų kainą nepriklausomai nuo to, kokia yra akcijų kaina, ypač jei akcijų kainos kritusios. Mano manymu, tai greičiau teorinė galimybė. Tai įmanoma nebent tokiu burbulo atveju, kaip kad buvo su NT.

Nematau didelio skirtumo tarp prekybos įmonių akcijomis biržoje ir prekybos investicinio fondo vienetais. Jei įsigyjama vienų ar kitų tikintis juos vėliau parduoti brangiau – tai iš esmės ta pati spekuliacija, o ne tikrasis investavimas. Be to, fondo vienetų savininkai uždirba tik vienu vieninteliu atveju – pardavę fondo vienetus brangiau nei pirko. O kur dar fondo valdymo išlaidos, kurios gula ant fondo vienetų savininkų. Akcijų savininkai gali gauti grąžą tiek pardavę akcijas biržoje, tiek gavę dividendus už akcijas. Be to, kaip rašiau, jie tiesiogiai turi teisę į įmonės turtą.

Taigi, ar tikrai saugiau pirkti akcijų fondo vienetų nei pačių akcijų – klausimas lieka atviras ir tai turi spręsti pats sau kiekvienas asmeniškai. Aš tik bandau parodyti, kaip veikia fondas, kad išgirdę šnekas, jog tai saugu, žiūrėtumėte atsargiai ir klaustumėte, kodėl saugu (garantuoju, čia iškart jums paminės diversifikavimą).

Fondo veiklos rodiklis

Nesiginčysiu, yra piliečių, kurie iš investavimo (tiksliau – spekuliavimo akcijų ar fondų biržose) uždirbo. Uždirbti iš spekuliacijų galima, jei bus nebijoma rizikuoti, prarasti, ką įdėjai, tai gal ir pasiseks. Tačiau dar kartą primenu, kad investuojant į fondus uždirbama tik vieninteliu atveju – pardavus fondo vienetus didesne nei įsigijimo kaina.

Fondų ataskaitose pateikiami gražūs skaičiai apie fondo vertės pokyčius, kaip ji didėjo (arba mažėjo) per paskutinius keltą metų, tiek ir jūsų pinigai galėjo padidėti, bet tai šiukštu nėra pasiūlymas pirkti fondo vienetus dabar, nes tai negarantuoja grąžos ateityje. Kas to klauso… Realiai tai reklama, tik neįvardijama kaip reklama, nes čia reklamuojama atiduoti savo pinigus gundant kad atgausite daugiau. Kada ir kur tai girdėta? Jau pamiršom… Kaip ir tai, kad žmonėse yra dvi emocijos baimė (prarasti turimus pinigus; ko bijai, tas ir įvyksta) ir godumas (gauti kuo daugiau).

Fondų vertės pokyčių grafikai mano įsitikinimu nieko tikro nepasako. Tai grafikėliai „lopams“ iš gatvės, kuriems net universitete buvo sunku suprasti, kaip gaunamas pvz. y=2x grafikas. Man įdomesnis kitas rodiklis: bendras fondo vienetų pirkimo/pardavimo sandorių skaičiaus palyginimas su skaičiumi – kiek iš tų sandorių pardavėjams buvo pelningi ir koks vidutinis sandorio pelningumas. Kadangi pelnas arba, kaip gražiai pavadinta, „investicinė grąža“ gaunama tik pardavus turimus fondo F vienetus, toks rodiklis labai gerai atskleistų, kokia gi yra fondo dalyvių, piliečių, perkančių ir parduodančių fondo vienetus, grąža. Neteko tokio rodiklio aptikti. Jei yra, būtų smagu su juo susipažinti. Dabar galiu tik spėlioti. Ir spėju, kad dauguma investicinių akcijų fondų dalyvių lieka minuse arba su menka teigiama grąža, kurią dar sugraužia infliacija.

Finansinės piramidės šešėlis

Vėl prisiminkim fondą F. Tarkim, makleris M įdėjo į savo sukurtą fondą F 1000 Lt, už kuriuos fondas nupirko įvairių įmonių akcijų. Vėliau makleris M išplatino fondo F vienetus (t.y. pardavė lyg ir teisę į fondo valdomas akcijas) kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Į fondą F grynais pinigais grįžo tarkim tie patys 1000 Lt, kuriuos M įdėjo į F iš pradžių. Už tą 1000 Lt fondo F valdytojas makleris M toliau perka akcijas. Po jų įsigijimo vėl išplatina naujų fondo F vienetų už 1000 Lt. Į F vėl grįžta 1000 Lt grynais, už kuriuos M vėl perka akcijų ir platina naujus fondo vienetus. Šiame hipotetiniame modelyje fondas operuoja tik 1000 Lt, tačiau po kiekvieno fondo vienetų platinimo jo įsipareigojimai išauga 1000 Lt, t.y., tarkim, po penkių tokių fondo vienetų platinimų fondas valdys akcijų, kurias įsigijo už 5000 Lt, o asmenys, pirkę fondo vienetus, turės 5000 Lt teisę į fondo turimas akcijas. Kuo geriau sekasi fondui platinti savo vienetus, tuo greičiau didėja fondo valdomas turtas. Realiai fonduose „sukasi“ didesnės sumos, šimtai tūkstančių, milijonai ir daugiau…

Nemanau, kad realybėje šiuo metu kaip nors įmanoma su mažomis pinigų sumomis „užsiauginti“ ir valdyti didžiulį valdomą kapitalą kaip parodyta pavyzdyje aukščiau. Toks dalykas savo veikimo principu pernelyg primena finansinę piramidę, kurios žlugimas yra neišvengiamas, kai nebelieka naujų fondo vienetų pirkėjų. Daug kam gali nepatikti, tačiau bet koks investicinis fondas man asmeniškai ir yra panašus į finansinę piramidę, tik veikiančią kur kas lėčiau ir stabiliau, labiau prižiūrimą ir kontroliuojamą, kad gyvuotų kuo ilgiau, negu, pvz., pagarsėjęs „Sekundės“ bankas, greitai pritraukęs lėšas ir greitai žlugęs. Tačiau bet kokia sistema, pastatyta finansinės piramidės principu, žlunga. Tai tėra laiko (mėnesių, metų ar net keleto dešimtmečių) klausimas.

Fondo turtas, t.y., jo nuosavybėje esančios įmonių akcijos nėra valdytojo M nuosavybė, ir tai apsaugo fondo valdomą turtą (akcijas) nuo kreditorių reikalavimų paties valdytojo bankroto atveju. Bet didesnio dėmesio vertas yra kitas dalykas: fondo gebėjimas atsiskaityti su jo vienetų turėtojais. Tam norėtųsi žinoti, kas atsitinka su fondo vienetais pačiu juodžiausiu teoriniu atveju: kai visi, ar bent labai didelė dalis fondo F vienetų turėtojų dėl visokiausių priežasčių (pvz., plačiai paskelbiama, kad yra krizė , visiems trūksta grynų pinigų) panašiu laiku nutaria parduoti turimus fondo vienetus. O biržoje naujų fondo vienetų pirkėjų nėra. Galima pafantazuoti, kad fondas F tik su 1000 Lt ciklas po ciklo savo valdomą turtą ir tuo pačiu įsipareigojimus padidino iki 100000 Lt, tačiau jame tėra tie patys 1000 Lt grynais po paskutiniojo fondo vienetų platinimo, kol už juos fondas neįsigijęs naujų akcijų. Nežinau, ar nesant naujų pirkėjų biržoje, kurie norėtų pirkti fondo vienetų, pats fondas privalo išpirkti savo vienetus iš jų savininkų, ir jei taip, tai už kokią kainą, nominalią ar biržoje nusistovėjusią. Tarkim, šiuo teoriniu atveju F gali išpirkti savo vienetus už nominalią kainą tik už tą patį 1000 Lt, kuriuos pats fondas F turi grynų pinigų pavidalu. Likusieji pardavėjai, norintys atgauti bent nominalius 99000 Lt paprastai šnekant lieka „ant ledo“, jei fondas paskelbia esantis nemokus.

Prisiminkim, kad fondas F valdo akcijų už 100000 Lt. Jas pardavęs, fondas teoriškai turėtų atsiskaityti su visais jo vienetų savininkais. Tačiau nereikia būti finansų ekspertu, kad suprastum, kas bus su akcijų kaina, kai jos parduodamos masiškai, siekiant gauti grynų pinigų, kad atsiskaityti su norinčiais parduoti fondo vienetus. Kainos kris. O krentant akcijų kainoms kris ir fondo vienetų vertė, taigi, parduodantiems savo turimus fondo vienetus bus pasakyta, kad rinkoje kainos krenta, fondo vienetų vertė sumažėjusi, ir jie realiai atgaus mažiau, nei kad išleido įsigydami fondo vienetų. Gal net to 1000 Lt užteks „padengti“ visus įsipareigotus 100000 Lt. Jei šis procesas yra masinis, kai yra daug norinčių parduoti, bet mažai – pirkti, turintys fondo vienetų, juos pardavę, neišvengiamai patirs nuostolių. Piramidė sugriuvo. Tai bus pavadinta krize, rinkų smukimu ir kitu panašiu mėšlu. Niekas net nesupras, kas įvyko. Pats metas statyti naują piramidę…

Mano manymu, tam, kad fondas būtų tikrai saugus, jis nuolat turi turėti grynų pinigų (ar ekvivalentų kokiomis nors materialiomis vertybėmis) sumas, lygias išplatintų fondo vienetų nominaliai vertei. Tačiau laikyti visus reikalingus grynus pinigus galimam įsipareigojimų padengimui – nepelninga ir man neteko girdėti, kad koks nors fondas taip darytų. Todėl kiekvienam, investuojančiam į fondus būtų naudinga žinoti, ar pasirinktas fondas nuolat disponuoja kažkokia suma grynų pinigų fondo vienetų išpirkimui, ir ar tikrai išpirks iš jūsų savo vienetus, ir kokią vieneto išpirkimo kainą tokiais atvejais garantuoja (jei išvis garantuoja), kiek ta kaina ir kitos išpirkimo sąlygos siejasi su akcijų birža.

Kapitalo koncentravimas ir pinigų iš visuomenės perėmimas

Investicinis akcijų fondas pasitarnauja dar vienam labai įdomiam reikalui, apie kurį neteko girdėti kalbant viešai. Tas reikalas pasidaro akivaizdus truputį pamąsčius ir pasigilinus. Tai yra kapitalo koncentravimas – lėšų iš visuomenės narių (jiems net nesipriešinant) surinkimas ir sutelkimas vienose rankose. Primenu, kad fondas akcijas perka savo vardu, bet ne už savo pinigus. Fondas F yra tikrasis įmonių akcijų savininkas ir valdytojas, tik fondo F vienetai yra žmonių rankose. Ir jei fondui priklauso kontroliniai akcijų paketai, reiškia, įmonių valdymas priklauso fondui. Ko dar reikia, kad įmonės galutinai pereitų fondo F žiniai? Juk žmonių turimi fondo F vienetai yra žmonių teisė į fondo valdomas įmonių akcijas. Reikia išpirkti fondo vienetus, t.y, atsiskaityti su žmonėmis, iš esmės savo sunkiai uždirbtais pinigais finansavusiais (kitaip sakant, suteikusiais paskolas, tačiau už tai ne tik kad negavusiais palūkanų, bet dar ir sumokėjusiais už fondo išlaikymą) įmonių įsigijimą fondo F vardu.

Vis dar manote, kad fondai įkurti tam, kad uždirbtų jums pinigų, sau pasiimdami tik dalį pelno? Ir kad panorę savo nuosavybėn galutinai perimti teises į įmonių akcijas, o tuo pačiu ir į pačias įmones, jums pateiks komercinį pasiūlymą su realia, įmonių vertę atitinkančia kaina už fondo vienetus? Nejuokinkit. Niekam jūsų asmeninė nauda jokiuose fonduose nerūpi. Esu tuo tikras.

Taigi, kaip atsiskaityti su žmonėmis už fondo vienetus? Sumokėti realią kainą? Nesąmonė. Juk tam reikia milžiniškų laisvų lėšų (realių, o ne popieriaus lapelių), kurių arba nėra arba, jei ir yra, neketinama tokiam dalykui skirti, nes tai paprasčiausiai neapsimoka. Akcijų kainų kritimas yra išeitis. Tam pasitarnauja masinis krizės propagavimas, ekonomikos sulėtėjimas ir t.t. Akcijų kaina, kartu ir fondo vienetų kaina krenta. Kainoms nukritus tiek, kad jos jau tenkina norinčius koncentruoti kapitalą savo rankose ir tam laikančius pinigų atsargas, pastarieji nuperka atpigusius fondo vienetus, t.y., perima nuosavybės teisę fondo vardu į dominančias įmones iš paprastų žmonių, besidžiaugiančių, kad bent truputį atgavo iš savo investuotų pinigų. Vėl atsigavus ekonomikai ir žmonėms praturtėjus, užmiršus praeities klaidas ir nuostolius, procesas kartojamas: iš visuomenės sutraukiami pinigai į fondus, už juos nuperkama reali ir vertinga nuosavybė (perspektyvios, pelningos ar galinčios tokiomis būti įmonės), fondų vienetų kainos nukrenta, o reali nuosavybė iš žmonių pereina į vienas rankas. Ta pati visuomenė dirba daugelyje įmonių, kurių akcijas fondas perka, taigi, iš principo žmonės savo darbu sukuria naują vertę, o už tai gautą atlygį vėl praranda investuodami į fondus. Uždaras ratas. Dauguma dirba, mažuma, valdanti šį mechanizmą, iš to pelnosi. Kapitalo koncentravimo ir visuomenės ekonominio pajungimo išnaudojimui mechanizmo principas, mano manymu, yra būtent toks.

P.S. Prieš pustrečių metų mano tiesiog šiaip parašytos prielaidos, kurios išdėstytos šioje pastraipoje, deja, jau patvirtintos mokslininkų pasauliniu mastu…

Išvados

Tai į ką investuoti, kai aplink tiek pavojų?

Pirmiausia investuokite į savo sveikatą. Jei tikite, kad viskas, ko reikia dėl sveikatos, tai nusipirkti vaistų, jums tuo labiau reikia susirūpinti savo sveikata. Galbūt pakeisti mitybą, gal užsiimti mankšta, mesti rūkyti, vartoti alkoholį. Nieko verta viskas, ką turite, jei sergate. Dar investuokite į šiltus, gerus ir jaukius santykius su namiškiais, kaimynais, giminėmis, aplinkiniais. Tada ir įvairios negandos mažiau baisios, kai yra daug teigiamai jūsų atžvilgiu nusiteikusių ir galinčių padėti žmonių. Tačiau jei su jumis kiti žmonės bendrauja tik tam, kad turėtų naudos (arba tik dėl finansinės naudos jūs su kitais bendraujat) arba visai nebendrauja, jūsų santykių sritis apleista ir laukia dėmesio. Nėra prasmės būti turtingu, įžymiu, įtakingu ir t.t., jei nėra su kuo visu tuo nuoširdžiai pasidžiaugti ir ta sėkme pasidalinti.

O į ką investuoti savo uždirbtus atliekamus pinigus, kad jie nenuvertėtų ir net padaugėtų?

Vieno atsakymo nėra. Ir aš nesiimu būti tuo žinančiuoju. Spręskite patys.

Terminuoti indėliai ar obligacijos – sąlyginai saugu, bet infliacija sunaikina gautą naudą.

Akcijos – rizikinga.

Apie fondus jau kalbėjom. Akcijų fondo vienetų įsigijimas yra puiki investavimo (spekuliavimo) priemonė, jei parduosite vienetus brangiau nei pirksite. Kuo brangiau per kuo trumpesnį laiką parduosite, tuo daugiau uždirbsite. Ar iš viso verta su fondais prasidėti, spręskite patys. Tik niekada spekuliavimui nenaudokite pinigų, kurių jums gali prireikti nenumatytiems gyvenimo atvejams, nenaudokite tam skolintų lėšų. Kiekvienas atsakykite pats sau. Kokio rezultato iš pinigų investavimo norite, kokios rizikos jums priimtinos. Taip pat domėkitės ir mąstykite, ieškokite kitų būdų, kad pinigai neštų naudą jums ir aplinkiniams. Saugokitės godulio spekuliuojant.

Reikia prisiminti, kad apčiuopiamos vertybės (prekės ir paslaugos) sukuriamos žmonių protu ir darbu. Ir jos turi vertę, jei yra tinkamos vartoti kitiems žmonėms, neša jiems kažkokią naudą, tenkina poreikius ir panašiai.

Spekuliavimas jokios realios papildomos vertės prekei ar paslaugai neprideda, tiesiog perskirsto jų valdytojus. Tai tėra loterija,
kurioje yra keli laimėtojai ir jiems atitenka tų, kas pralaimėjo, gėrybės..

Taip pat svarbus dalykas – išleiskite mažiau, nei gaunate pajamų. Ir niekada nesiskolinkite vartojimo išlaidoms apmokėti. Pajamos visada turi likti didesnės už išlaidas. Jei nepadidinate pajamų – peržiūrėkite ir sumažinkite išlaidas, kad jos neviršytų jūsų pajamų. Ieškokite būdų tai įgyvendinti.

Mano manymu, geras būdas yra investuoti laisvus pinigus į nuosavą verslą. Kad ir smulkų. Kuo daugiau žmonių savarankiškai sugebės tvarkytis su savo pinigais, ugdys savo verslumą ir tai perduos savo vaikams, kuo jų daugiau užsiims veikla, iš kurios turės bent minimalios finansinės naudos, kuo daugiau jausis esą savarankiški ir galintys patys savimi pasirūpinti, tuo turtingesnė ir saugesnė bei draugiškesnė visuomenė tapsime. Tikrai gaila, kad valstybiniu lygiu smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas po šiai dienai tėra tik skambūs žodžiai, kai nemažai žmonių, pabandę to imtis ir atsitrenkę į dirbtines, nereikalingas užtvaras, praranda verslumą ir iniciatyvą bei norą kažką patys padaryti, kad būtų geriau, kad patys nebūtų našta valstybei. Socialinę valstybės sistemą vertėtų pertvarkyti taip, kad žmonės kuo mažiau norėtų būti valstybės išlaikytiniai ir samdiniai, o jaustųsi patys savo krašto ir savo gyvenimo šeimininkais.

Dar manau, kad verta turėti privažiuojamą lopinėlį žemės, su šuliniu ar vandens gręžiniu jame, su gabaliuku miško. Jokios krizės nebaisios, kai turi vandens atsigerti, vietos užsiauginti maistui, vietos susiręsti kad ir kukliai pastogei nuo šalčio ir lietaus, miško pastogę apšildyti.

Ir dar – jei ketinate investuoti, privalote tuo domėtis ir gilintis. Negalima savo uždirbtų pinigų palikti kitų valiai. Tikėjimas, kad kiti jums uždirbs pinigų tiesiog už tai, kad jūs davėte jiems savo pinigus, yra vienas pražūtingiausių.

Žinios apie finansus nėra nei sunkios, nei nesuprantamos, nei sudėtingos, kaip kad bandoma įteigti. Tik reikia patiems domėtis. Finansinėse įmonių ataskaitose (įmonės, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, šią informaciją skelbia viešai) skaičiai parodo, koks įmonės pelnas, kokie mokami (jei mokami) dividendai, koks turto ir skolų santykis. Pradžiai bent tiek užtenka.

Netikėkite autoritetais, klausykite jų, bet kritiškai vertinkite, ką jie sako. Nes ir jie klysta. Ką galima pasakyti apie vieno banko prezidento patarėją, kuris viešai studentams pasakė, kad už paskolą įsigytas namas, kuriame gyvena, yra investicija? Pasirodo, autoritetas nežino, kad investicija, duodanti teigiamą grąžą, yra tik tuo atveju, jei įsigijote namą tam, kad parduotumėte brangiau nei pirkote (nors čia labiau – spekuliacija). O jei gyvenate name, neketindami jo parduoti, tai tik vartojimo išlaidos, o ne investicija.

Būkite kritiški viskam, ką čia parašiau, aklai netikėkite nei vienu žodžiu. Patys viską permąstykite, susiraskite kitų šaltinių. Domėkitės, mąstykite ir spręskite savarankiškai. Tai svarbiausia.

Mindaugas Vilkis

daugiau:
Pensininko santaupas pravalgo fondas
Rizikingiausia dabar – draustis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 7

  1. Matelis says:

    Ar verta atskirai analizuoti investicinius fondus, kai bankai akivaizdziai nesilaiko jokių visuotinai priimtų taisyklių?

  2. roma says:

    Ko dar nesilaiko bankai?

  3. Eddie says:

    Senai norejau perskaityt kanors panasaus Lietuviskame tinklapyje, o negraibstyt info uzsienio kalbom. Esu panasios nuomones, tik stoka bendraminciu jauciasi. Matyti ir girdeti zmonems patogiau, nei pasidometi, pagalvoti …

  4. Antanas says:

    Teisingai raso zmogus.Turek pastoge,savo soda,darza,vandens.Netingek ir isgyvensi ir be fondu,nebus baisi ir krize.O bankai,fondai-spekuliacijos,procentai,zmones,like be stogo ir pinigu.

  5. gojus says:

    Tik autorius suklydo dėl akcijų kainos ir fondų pelningumo. Kiek klausau radiją tai akcijos arba brangsta arba kainos koreaguojasi! Kad pigtų taip nebūna. Paprasčiausiai kelias dienas stebima didesnė korekcija ir tiek. O toliau ir vėl brangsta…

  6. Mindaugas says:

    Gojui:

    jei klausytumėte ne per radiją, o realiai savarankiškai turėtumėt akcijų portfeliuką, matytumėt, kad realiai ir kyla, ir krinta akcijų kainos :). Be to, kam garsiai sakyt, kai krinta, nes tada pats metas jas susipirkt atpigusias, o masės tegul perka, kai pabrangusios.
    Be to, jei žiūrėt pinigų infliaciją, tai ta reali akcijų vertė irgi neką padidėja.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

top