Atmosferos drėgmės kondensatorius – gėlo vandens šaltinis

                         2015, rugsėjo 16, 19:08 | Sarmatas.LT
-

drėgmės kondensatoriusŠio žmogaus, Aleksejaus Solovjovo idėja tiek pat paprasta, kiek ir geniali. Jis išmoko išgauti vandenį iš oro.

Jūs žinote, kad gėlo vandens atsargos Žemės planetoje labai nedidelės. Tai upės, ežerai, taip sakant tai, kas mums prieš akis. Na dar yra požeminiai šaltiniai ir ledynai.

Bet, tai viso tik 1% , skaičiuojant nuo to didelio kiekio vandens egzistuojančio Žemėje. Bet štai tuo, kas yra atmosferoje, o ne žemės paviršiuje, kaip bebūtų keista, mes nesinaudojame“, – teigia išradėjas.

Virš mūsų galvų pastoviai yra 14 kubinių kilometrų vandens, – tai ištisos upės kurių plotis siekia 400 metrų… Jeigu išmoktume jas panaudoti, tai problemą su vandeniu galima pamiršti. Ar tas realu?

Atsakymas – taip. Ir sprendimas paprastesnis, nei atrodo. Sekant Aleksejaus Solovjovo mintimis, pakanka iškasti šachtą po žeme, ir nustatyti virš jos ventiliacinę sistemą. Ventiliatorius sukurs trauką ir pastoviai stums orą per šachtą. Šachtos viduje susidaro rasos kondensavimosi taškai, t. y. Temperatūra, kuriai esant atvėsta oras ir kondensuojasi drėgmė. O susikaupęs kondensatas bus renkamas rezervuare.

Įtaiso viduje vanduo mineralizuojasi. Vienintelis trūkumas, jog gali būti reikalingas jo išvalymas, tačiau tik dėl paties oro užterštumo.

Tačiau pačiai sistemai nereikalingos jokios išlaikymo išlaidos, išskyrus pradinių kapitalo investicijų. Vieno žmogaus visai pakanka, kad prižiūrėti visą vandens kaupimo sistemą, galinčią aprūpinti vandenių ištisą gyvenvietę„, – dalijasi mintimis Solovjovas..

Vėliau nieko nebereikia, tik atlyginimo šiam žmogui.

Teoriškai, nei distiliavimo, nei vandens gėlinimo sistemos negali konkuruoti su šia idėja, – per daug jau jos brangios. O dėl nuosėdų po gėlinimo susidarymo – ekologiškai potencialiai pavojingos. Vienintelė šalis, kuri gali sau leisti vandens gėlinimo prabangą Jungtiniai Arabų Emyratai.

Tačiau kas gi trukdo realizuoti Solovjovo projektą kitose šalyse?

„Niekam neįdomu. Yra vėjas, yra saulė, sistema veikia, kondensacija vyksta nepriklausomai nuo nieko. Ko dar trūksta, kad gauti kažkokias papildomas pajamas? – Netrūksta nieko. Ir todėl tas niekam neįdomu. Jam nereikia didelių investicijų, jis nesiūlo didelio pelno“, – paaiškina Aleksejus..

Video (rusų kalba):

infa.lt

 

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimų 9

  1. Ec says:

    Visoms valstybėms, kurios valdomos kapitalo yra naudingi tik brangūs projektai, pigūs niekam nereikalingi. Žiūrint iš kapitalo pusės pigus = nenaudingas, paprasta 🙂

  2. Alvydas says:

    Viskas priklauso nuo santykinės oro drėgmės. Kai ji maža ?

  3. Panzer says:

    EC,geras pavyzdys Lietuva, pinigų neturim, gyvenam iš ES, o projektai milijoniniai sukasi, viską darom ne kad ūkiškiau, o kad liktų dalyboms dar…

  4. Dainius says:

    Svarbu ne santykinė drėgmė , bet vandens garu kiekis ore. Taigi norin išgauti 1 m³ vandens reikalinga prasukti 7000 m³ oro. Ventiliatorius suvartos apie 2kW elektros energijos. Energijos kaina 2 *0,5 = 1 EUR. Taigi 1m³ vandens kainuos 1 EUR. Ar tai apsimoka? Kiek uz vandeni mokame?

  5. urwinis says:

    O tai ta ventiliatoriu tas vargssas zmogelis ir suks? Nes raso daugiau jokiu sanaudu nereikia 🙂

  6. algimantas says:

    Įdomu kokiu čia skaičiavimu ventiliatorius suvartos 2KW energijos? 🙂 Ir kas apskaičiavo kad norint išgauti 1 m³ vandens reikia prasukti būtent 7000 m³ oro, jei šis dydis priklauso nuo oro drėgnumo?, ypač jei paduodamo oro kiekis priklauso nuo oro drėgnumo? Tikėtina, kad Sacharos dykumoje galbūt ir reikėtų tokio kiekio bet ir čia daug kas priklauso Ir nuo ventiliatoriaus menčių dydžio bei variklio apsukų santykio…

    Vienu žodžiu – šiuos dalykus reikia tikrinti konkrečioje vietoje,konkrečiomis sąlygomis – beje išradimo autorius patikrino – pasieškokite medžiagos, jos yra kur kas daugiau, nei pateikta straipsnyje.

  7. Ec says:

    Prisijungsiu prie diskusijos, termodinamika yra mano ir darbas ir hobis 🙂 . Kiek vandens iš oro galima išgauti priklauso nuo santykinės oro drėgmės o santykinė oro drėgmė priklauso nuo absoliučios oro drėgmės (vandens kiekio ore) ir oro temperatūros, paprasčiau – santykinė oro drėgmė yra procentas vandens galinčio ištirpti tos temperatūros ore. Pvz. 90% santykinės drėgmės -20oC ore bus tik ~4 gramai vandens kubiniame metre, o +20oC tie 4gramai kubiniame metre sudarys ~5-6 % santykinę drėgmę.
    Taigi, konkrečiu atveju mūsų platumoje vasarą prie maždaug +20oC ir esant maždaug 50% santykinei drėgmei yra 8,7g vandens 1 m3 oro. Tam, kad išgauti vandenį reikia pasiekti santykinę drėgmę virš 100% (kas virš 100% iškrenta į kondensatą). Požeminėse šachtose ataušinti orą galime max. iki +5oC, o 100% santykinės drėgmės prie +5oC yra apie 7 gramai kubiniam metrui oro. Taigi, galima tokiu būdu išgauti tik 1,7 gramo vandens iš kubinio metro oro (8,7 – 7) idealiomis sąlygomis, t.y. 1,7 litro iš 1000 m3 oro. O ventiliatorių yra įvairių, jei įrenginys bus kompaktiškesnis, jis turės didesnį aerodinaminį pasipriešinimą ir variklio gali reikėti net galingesnio nei 2kW / 7000m3/h, jei didesnių gabaritų, tai gali būti ir silpnesnis. Galia priklauso ne vien nuo oro kiekio bet ir nuo aerodinaminio pasipriešinimo. Bet kokiu atveju mūsų kraštuose tokie dalykai neapsimoka. O daugumos išradėjų bėda yra ta, kad supratus kai kuriuos fizikos dėsnius nepakanka žinių paskaičiuoti jų efektyvumui, o ekonominis atsipirkimas jiems visai nerūpi 🙂

  8. algimantas says:

    >>Ec – malonu bendrauti su specialistu,

    Bet regis čia kalba neina apie mūsų kraštus ir net ekonominis atsipirkimas skirtinguose kraštuose gali labai skirtis.

    Straipsnyje, kiek pastebėjau, yra akcentuojamas pagrindinis dalykas: – jog nei distiliavimo nei tuo labiau vandens gėlinimo sistemos negali konkuruoti su šia siūloma sistema. Štai į tą mano nuomone būtų verta atkreipti dėmesį.

    Mes juk visi suprantama, kad išgauti vandenį tiesiogiai švarų iš po žemių (kol jis ten yra) apsimoka labiausiai – bet juk kalba eina apie tai, ką daryti tose vietose, kur jo nėra? O sakykime yra vėjo-saulės nemokama energija (ne pas visus energija tokia brangi, kaip pas mus). Čia duodamas vienas „IŠ“ variantų, nes, sakykime Saudų vandens gėlinimo sistema tikėtina yra kur kas brangesnė, kaip ir saulės energija Afrikoje yra kur kas pigesnė, nes ten jos kur kas daugiau 🙂

  9. Ec says:

    Esu dirbęs su viena Emyratų įmone, buvo labai įdomus projektas, yra pripatentuota iš tiesų gerų dalykų. Kiekviename krašte yra skirtingos sąlygos todėl ir skirtingi rezultato pasiekimo būdai. Pvz. Lietuvoje jei nebūtų požeminio vandens, geriausias vandens gavimo būdas – kondensuoti jį debesyse 🙂 ir surinkti, t.y. rinkti ir kaupti lietaus vandenį – paprasta ir pigu. Emyratuose toks būdas nieko neduos, todėl ten buvo pasiūlytas kitas būdas, žymiai efektyvesnis nei jie planavo. Tai tik pavyzdys. Man labai skaudu buvo žiūrėti kaip buvo kompromituojama atsinaujinančių šaltinių energetika įteisinant žymiai aukštesnes elektros supirkimo kainas. Manau tai buvo daroma tyčia, norint parodyti saulės energetikos neefektyvumą tam, kad būtų lengviau prastumti atominės elektrinės statybą.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top