Lidžita Kolosauskaitė. Švietimo spindesys ir skurdas

2018, rugsėjo 10, 8:01 | kategorija LPT | atsiliepimų (3) | peržiūrų 213 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Šios – o, deja, ir kitų – valstybės pagrindinė problema ta, kad varguoliui švietimas įdomus tik kaina.

Kuo pigiau – tuo geriau.

Todėl dauguma tėvų kasmet išgyvena dėl brangių uniformų ar pratybų, tačiau ne dėl to, ko tie jų vaikai mokomi. Ir sakau tai be pasmerkimo, puikiai suvokdama priežastis. Dauguma mažesnes pajamas gaunančių žmonių patys yra gana prastai išsilavinę, tad apskritai nesuvokia mokslo svarbos. Jiems diplomas yra ne daugiau kaip darbo rinkai reikalingas instrumentas.

Be to, dauguma mažesnes pajamas gaunančių tėvų – net jei patys gana gerai išsilavinę – neturi laiko domėtis vaiko mokslais, yra pervargę nuo darbų bei kitų pareigų. Mokykla jiems ne tiek žinių kalvė kiek… vaiko priežiūros įstaiga. Iš to natūralūs prioritetai, kad būtų arti ir pamokos tęstųsi kuo ilgiau (ypač valstybei reikalaujant nepalikti vaikų vienų). Ką tas vaikas veiks visą dieną mokykloje, yra antraeilis klausimas.

Vėlgi – be jokio pasmerkimo. Valstybėje, kurioje daugumos žmonių pajamos yra tokios, kad viena alga skiriama nuomai, o kita – maistui, reta šeima gali gyventi iš vieno suaugusiojo uždarbio, tad natūralu – reikia įstaigos, kur palikti vaikus, kol tėveliai bus darbuose. Geriausia, kad – vėlgi natūralu – tokia įstaiga kainuotų kuo mažiau arba būtų išvis nemokama.

Ir tam mes turime valstybinius darželius bei mokyklas, kurie yra gana pigūs – ir tai esminis jų privalumas.

Kadangi švietimas kaip toks senokai nebėra iš valstybės prioritetų, o geras išsilavinimas tampa tik turtingiesiems prieinama privilegija, tai lyg žolės iš po lietaus dygsta privačios mokyklos ir darželiai, kur labiau sėkmės apdovanoti tėveliai veda savo vaikus, išimdami juos iš valstybinės ugdymo sistemos.

Turtingų tėvų vaikams nebelankant valstybinių ugdymo įstaigų, mokymo lygis jose krenta dar žemiau – juk valstybės reikalus tvarko būtent turtingieji. Kokį išsilavinimą gaus „geto vaikai“, šiems menkai įdomu.

Vienas iš būdų sutaupyti valstybinei ugdymo sistemai – atsisakyti specializuotų mokyklų psichiškai neįgaliems vaikams ir leisti juos mokytis kartu su „geto vaikais“, nesigilinant, kaip tai paveiks pastarųjų ugdymo kokybę, nes psichiškai neįgalus vaikas kaip žinia reikalaus daugiau mokytojų dėmesio. Negana to, psichiškai neįgalus vaikas arba išvis nesupras, ką jis veikia tose pamokose (nes ugdymo programa ir tempas nėra pritaikyti jo gabumams), arba sveiki vaikai bus mokomi pagal… neįgaliajam adaptuotą programą.

Čia panašiai kaip sveikų ir luošo bėgimas – arba luošas liks toli gale, arba sveikieji turės bėgti vilkdami kojas.

Nieko nežeidžia, kad neįgalieji turi atskiras Olimpines (Parolimpines) žaidynes, tualetus, jiems pritaikytus liftus ir įvairius kitus dalykus, orientuotus būtent į jų galimybes.

Bet va mokymasis atskirose mokymo įstaigose nežinia (o tiksliau – žinia) kodėl tampa „diskriminacija“ ir „netolerancija“. Neva neįgaliesiems reikia „socializuotis“.

Savaime suprantama, reikia ir būtina, bet ar… pamokų metu? Ar vaikai lyg šunys į dresūros pamokas leidžiami tam, kad „socializuotųsi“, ar tam, kad įgytų kokybišką, įvairiapusišką, jų protines galimybes atitinkantį išsilavinimą?

Ir štai čia mes grįžtame į pradžią – varguoliui mokykla išties labiau „socializacijos“ nei intelektualinio ugdymo įstaiga. Jis vaiką veda į ją ne todėl, kad to nori, supranta to prasmę, siekia kažkokių konkrečių rezultatų, o tiesiog todėl, kad taip reikia pagal įstatymus, tai leidžia grįžti į darbo rinką, valstybė didžiajai daliai dienos nuima vaiką nuo galvos – patogu.

Ir esant tokiam požiūriui, kad mokyklos esminė paskirtis – užimti (ne mokyti, bet užimti) vaiką, kol jo tėvai darbuose, ir suteikti vaikui galimybę ateityje įsidarbinti, pamokų tempas, turinys, įgytų žinių kiekis ir kokybė tampa… antraeiliais. Tuomet luošas gali bėgti su sveikaisiais ir niekas neįžvelgia problemos – rezultatai nedomina.

Tiesa, varguoliams. Elitas, kaip jau minėta, leidžia vaikus į atskiras ugdymo įstaigas, kur greičiausiai rūpinamasi ne tik tų vaikų užėmimu, bet ir mokymu.

Esant tokiai visuotinai prieinamo švietimo devalvacijai, įsigali idėja, kad psichiškai neįgalūs vaikai turi mokytis su psichiškai sveikais vaikais. Nors objektyviai tai kenkia abiejų interesams – specialių poreikių turintis mokinys negauna jam pritaikyto, jo gabumus atitinkančio lavinimo, o sveikieji vaikai turi vilktis kartu su juo „koja už kojos“.

Nes pamokos vyksta būtent taip – viena mokytoja moko dvidešimties – trisdešimties mokinių klasę, pamokos tempas ir mokymo būdas turi kiek įmanoma atitikti kiekvieno iš tų mokinių lygį.

Ir čia tik viena iš problemų , nekalbant apie tokias problemas kaip elementariai… vertinimo sistema. Ar neįgalusis turi būti vertinamas pagal sveikųjų programos reikalavimus? O gal sveikieji pagal… neįgaliojo?

Vienoje klasėje mokyti vaikų pagal visiškai skirtingas programas objektyviai neįmanoma, bet akivaizdu, kad mokant pagal vieną programą kažkuri pusė neišvengiamai nukentės.

Tai kodėl gi taip propaguojamas tas mokymas „bendrose mokyklose“?

Vėlgi grįžkim į pradžią – pigumas. Mokyklų uždarinėjimo eroje steigti specialias neįgaliųjų mokyklas, kuriose dirbtų ne tik pedagogai, bet ir psichiatrai, psichologai, kiti specialistai, sudaryti toms mokykloms specialias mokymo programas, išleisti pritaikytus vadovėlius ir visa tai dėl grupės, iš kurios tikimasi… mažiausiai, tiesiog neapsimoka.

O ir tėveliams būtų nepatogu, nes toli nuo namų.

Taigi, tiek valstybė, tiek neįgaliųjų tėvai suinteresuoti mokyti tuos vaikus kuo mažesniais kaštais. Ir niekam neįdomu, kaip tai atrodys praktikoje. Tiesiog… užimk varguolio vaiką, mokytojau.

šaltinis: Lidzita.lt

pasidalink!

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

Sarmatai

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 3

  1. Vytas says:

    Straipsnio autorė vis kartoja: „be pasmerkimo“. Be reikalo. Manau, kad straipsnis – tai teisingas „pasmerkimas“ visoms buvusioms ir esamai valdžioms. Ir valdžioje buvusioms ir esamoms partijoms. Savo tautinės mokyklos nesukūrėme, „nusirašėme“, kaip atsilikėliai nuo Vakarų. Neva ten viskas gerai. Bet kas tinka vokiečiui ar amerikiečiui, tas nebūtinai tiks lietuvaičiui. Ir gaunasi ne tik ekonominė atskirtis tarp turtingųjų ir kitų sluoksnių, bet atskirtis ir švietimo sistemoje. Senovinė patarlė sako: „Skūpas moka du kartus.“ Lietuvių Tauta dėl savo valdžios ir joje esančių „skūpumo“ moka labai didelę kainą, tame tarpe ir švietimo bei mokslo srityje. Juk visiems suprantama, kad negali neįgalus „bėgti“ mokslo takais kartu su normaliu mokiniu. Bet tai daroma. Sąmoningai. Kaip ir Vakaruose. Nutautinimas ir Tautos naikinimas vykdomas sąmoningai. Tik visokie jauniškiai apsimeta, kad grėsmes Lietuvai kelia Z.Vaišvila ar A.Nakas. O švietimo ir mokslo ministrai… Jų darbas kaip toje pasakėčioje: orkestras groja blogai, nes muzikantai sėdi ne tose vietose. Aiškiausias to pavyzdys – mokytojų atlyginimo sistemos keitimas į etatinį, kurios nesupranta dauguma mokyklų. Bet juk nėra blogo kareivio (mokytojo), yra tik blogas generolas (ministras).

  2. konkurencijos nėra says:

    „Savo tautinės mokyklos nesukūrėme, „nusirašėme“, kaip atsilikėliai nuo Vakarų. ”

    Pataisymas,, jiem (miniztram) nurodo, konkrečiai, ką daryt, kaip daryt, kada daryt.
    Būdami savarankiški ministrai, premjerai, p rezidentai taip nežmoniškai žiauriai, Mūsų atžvilgiu, kažin ar veiktų?
    Ką padarysi, TNK(transnacionalinės korporacijos), kitaip negali, nes jos sėdi banksterių kišenėj, o jie siekia pelno bet kokia kaina…

  3. Gintas says:

    Švietimo modelis aiškus, arba eini pas Morta Landzbergiene ir moki kelis šimtus arba esi užimtas kol mužikai lenkia nugaras. Ar koncervatoriai suinteresuoti švietimu kai Gabrieliuko žmona varo biznį su mokyklomis… Nereikėjo griauti visko kas buvo sukurta Tarybų sąjungoje ir vietoj to mėgdžioti vakarų sistemas. Nors Lietuva niekaip negali be pono, savarankiškai neišeina gyventi, o Vakarų Europos valstybėms protingų darbininkų nereikia…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Portalą nuo spamo saugo Akismet. Plačiau, kaip apdorojami komentarų duomenys.

top