„Rosatom“ įtakos tinklas Lietuvoje: kas prisidėjo pradanginant atominius milijonus

2018, rugsėjo 17, 1:01 | kategorija Realybė | 1 atsiliepimas | peržiūrų 220 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Reuters/Scanpix nuotr.

Jurga Tvaskienė | LRT Tyrimas

73 mln. eurų – tiek iš Lietuvos kišenės buvo skirta tenkinant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus įgyvendinančios bendrovės „Nukem Technologies“, kurią nuo 2009 m. valdo Rusijos koncernas „Rosatom“, pretenzijas. Ekspertai tokios išmokos pagrįstumo neįžvelgė, bet kita pusė turėjo labai stiprių sąjungininkų tiek Lietuvoje, tiek už valstybės ribų. Tai kas Lietuvoje talkininkavo „Nukem“, t. y. „Rosatom“?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pasiekė Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakymai į grupės parlamentarų dar vasarą pateiktus klausimus. Politikai, be kita ko, prašė informacijos ir apie tai, kas padėjo Lietuvoje įsitvirtinti Rusijos koncerno „Rosatom“ valdomai įmonei „Nukem“, vykdančiai Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus.

Buvo laukiama, kad atsakymus VSD vadovas Darius Jauniškis pateiks visiems parlamentarams iš Seimo tribūnos. Tačiau taip nebus – NSGK gavo duomenis, paženklintus slaptumo žyma, o NSGK pirmininkas Vytautas Bakas LRT tyrimų skyriui leido suprasti, kad toliau šis klausimas nebus keliamas.

„Man tuose atsakymuose nėra nieko naujo. Nematau aplinkybių, kodėl jie turėtų kelti susirūpinimą“, – teigė V. Bakas.

Jo vadovaujamas NSGK, pavasarį baigęs tyrimą dėl neteisėtų politikų ir verslo santykių, konstatavo, kad Rusijos korporacija „Rosatom“, naudodamasi „Nukem“, 2012–2013 m. siekė daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, kai kuriems politikams ir politiniams procesams, taip bandydama užsitikrinti Lietuvos valdžios paramą Rusijai palankiems strateginiams projektams.

Šiame kontekste minėtas iš Seimo pasitraukęs socialdemokratas Mindaugas Bastys, tačiau tikrosios „Nukem“ įsigalėjimo aplinkybės ir šiai rusų valdomai įmonei talkinę asmenys taip ir liko paslaptimi.

Dar daugiau – baigęs tyrimą, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas į patarėjus pasikvietė konservatorių, vyriausybėje 2009–2012 m. energetikos ministro pareigas ėjusį Arvydą Sekmoką. Šio ministro veiklos laikotarpis siejamas su didžiausiomis įtampomis santykiuose su rusų valdoma „Nukem“, taip pat ir su Lietuvos prarastais milijonais.

Klausimuose, į kuriuos atsakymų Seimo nariai taip ir neišgirs, VSD teirautasi apie buvusio KGB pareigūno Kęstučio Puidoko bei tarptautinės konsultacinės bendrovės „Bridge Capital“ vadovaujančio partnerio Lietuvoje signataro Jono Tamulio veiklą, glaudžiai susijusią su „Nukem“ interesais. Paraštėse šmėžavo ir garsaus advokato Rolando Valiūno bei viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus pavardės.

LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kaip minimi asmenys galėjo būti naudingi „Rosatom“ valdomos įmonės sėkmei Lietuvoje.

Dvi svarbiausios figūros

2009–2011 metais energetikos viceministro pareigas ėjęs Romas Švedas LRT tyrimų skyriui teigė, kad tai, kas įvyko Lietuvoje planuojant ir realizuojant Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą, jau nuo 2005 m. buvo iš anksto suplanuota schema tarp „Nukem Technologies“ ir uždarymą kuruojančio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB).

„Konkursus skelbia ir lėšas administruoja ERPB padalinys. Konkursus laimi „Nukem Technologies“, kurios reputacija yra labai bloga. Kaip yra žinoma, ir medžiaga buvo viešinama su informacija apie jų duotus kyšius Černobylio elektrinėje. Bet dar daugiau, trečioji dalis yra vadinamasis „vokiškasis dėmuo“, kuris tuo metu susikoncentravo Europos Komisijoje. Ta schema išėjo kaip ir iš trijų dalių“, – sakė jis.

Pasak R. Švedo, interesai, su kuriais susidūrė Lietuva, buvo stipriai atstovaujami tiek išorėje, tiek šalies viduje.

R. Švedas, BNS nuotr.

LRT tyrimų skyrius atskleidžia asmenis, galėjusius būti glaudžiai susijusiais su šiais įvykiais.

Buvęs KGB pareigūnas K. Puidokas su „Nukem“ siejamas nuo maždaug 2000 metų. Tada jo įsteigta bendrovė „Lakona“ su „Nukem“, tada dar priklausiusia vokiečiams, pasirašė atstovavimo-konsultavimo sutartį. Seimo NSGK medžiagoje yra liudijimų, kad K. Puidokas siekė paveikti tuo metu valdžioje buvusius kairiuosius politikus, taip pat – Ignalinos AE uždarymą koordinavusios Ūkio ministerijos vadovybę.

Nurodoma, kad K. Puidokas veikė kartu su prieštaringai vertinamu buvusiu policijos komisaru Pavelu Berezuckiu. Jie abu dirbo 2009 m. Visagine įkurtos bendrovės „Tecos“ valdyboje. Ši įmonė teikė konsultacijas energetikos sektoriuje, o tarp jos klientų buvo ir Ignalinos AE.

Būtent „Tecos“ direktoriumi, pasitraukęs iš valstybės tarnybos, 2013-aisias įsidarbino anksčiau „misteriu Ignalina“ vadintas buvęs Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius. Jis kuravo Ignalinos AE uždarymo procesus bei sudaromas sutartis.

Tačiau po 2011 metų K. Puidoko veikla tapo ne tokia ženkli. Būtent tais metais sutartį su „Nukem Technologies“ pasirašė Nepriklausomybės akto signataras, tarptautinės konsultacinės organizacijos „Bridge Capital“ vadovaujantis partneris Lietuvoje Jonas Tamulis. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, sutartis buvo sudaryta ne „Bridge Capital“, bet paties J. Tamulio valdomos bendrovės „JTC“ vardu.

J. Tamulis LRT tyrimų skyriui teigė iškėlęs „Nukem“ atstovams sąlygą dėl K. Puidoko.

„Mano viena iš sąlygų buvo, kad aš nedirbsiu su tuo asmeniu ir mes neturėsime nieko [bendro]. Man visai nepatiko prieš tai buvusios istorijos ir aš neturėjau jokio noro turėti su juo ką nors bendro“, – sakė jis.

Tuo metu „Nukem Technologies“ jau kelerius metus, nuo 2009-ųjų gruodžio, priklausė Rusijos valstybinio koncerno „Rosatom“ antrinei įmonei „Atomstroyexport“. J. Tamulis tvirtina jokių santykių su rusais neturėjęs.

„Aš turiu vieną vienintelę sutartį, ir ji yra su „Nukem Technologies“, – sakė jis.

R. Švedas, 2009–2011 m. ėjęs energetikos viceministro bei Ignalinos AE valdybos pirmininko pareigas, LRT tyrimų skyriui teigė priešingai.

„Mums buvo žinoma, oficialiai, apie J. Tamulio atstovavimą tiek „Nukem“, tiek „Rosatom“ interesams, ir tai nebuvo taip, kad būtų sužinota iš žiniasklaidos. Bet jis dirbo savo darbą, mes – savo. Čia yra tik vertybių klausimas: tai yra Kremliaus įmonės, ir kiek tokiu atveju prisidedama ar neprisidedama prie Kremliaus politikos“, – kalbėjo R. Švedas.

„MG Baltic“ pėdsakas

J. Tamulis neslepia: atstovaudamas „Nukem“, jis palaikė plačius kontaktus tiek su Europos Komisijos, tiek su ERPB, tiek ir su Lietuvos pareigūnais. Tačiau klausiamas, kokius pagalbininkus šiam tikslui pasitelkė, jis tvirtino: tokio tiesioginio poreikio nebuvo.

LRT tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad pagalbininkų J. Tamulis turėjo, ir jie – keistas sutapimas – bendradarbiavo tiek su „Rosatom“ valdoma „Nukem Technologies“, tiek, tuo pačiu metu, su Energetikos ministerija ar jai pavaldžiomis įmonėmis.

Lietuvoje spaudimas „Nukem“ oponentams, R. Švedo teigimu, pirmiausia ryškėjo per žiniasklaidos liniją, skelbiant kritišką informaciją, ypač nukreiptą į Ignalinos AE vadovą Osvaldą Čiukšį.

„Šis spaudimas sietas su „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėmis“, – patvirtino R. Švedas.

J. Tamulio ryšys su „MG Baltic“ vadovybe buvo žinomas jau prieš keliolika metų. Jis nenutrūkęs ir dabar: metų pradžioje koncerno vadovai pakvietė J. Tamulį prisijungti prie jų įkurto Vasario 16-osios fondo tarybos.

Ar galėjo J. Tamulis organizuoti spaudimo Lietuvos pareigūnams kampaniją?

„Ne, neturiu su tuo nieko bendro, – tvirtino konsultantas. – Sieti gali daug ką. Nuomonių aš nekomentuoju.“

Santykis su žinomu advokatu

Dar viena konsultanto veiklos kryptimi įvardijami santykiai su advokatų kontoromis, bendradarbiavusiomis su Energetikos ministerija. Tarp tokių pirmiausia minima įtakingo advokato Rolando Valiūno vadovaujama „Lawin“ (dabar „Ellex Valiūnas“).

Tai, kad J. Tamulį ir R. Valiūną sieja asmeninis ryšys, šiais metais Seimo NSGK liudijo buvęs energetikos ministras A. Sekmokas. Jis pasakojo apie tuo metu, kai ėjo ministro pareigas, įvykusį susitikimą su R. Valiūnu, kai šis esą atėjo užsistoti J. Tamulio, dėl bendradarbiavimo su „Rosatom“ valdoma „Nukem“ viešojoje erdvėje vadinto „Rusijos šnipu“.

„Aš atsimenu susitikimą su R. Valiūnu, kuris kaip teisininkas dirbo su kitais ministerijos projektais ir sakė, kadangi jie pažįstami ar kaimynai, ar kaip nors kitaip susiję su J. Tamuliu. <…> Aš spėčiau, kad J. Tamulis, matyt, labai išgyveno, kad čia ant jo vardo krenta tokia dėmė, kad Rusijos šnipas. Matyt, jis tuo pasidalino su R. Valiūnu, o R. Valiūnas tą perpasakojo man“, – liudijo A. Sekmokas.

Minimu laikotarpiu R. Valiūno „Lawin“ teikė paslaugas tiek Energetikos ministerijai, kurią dar 2009 m. konsultavo dėl sutarties su „Nukem Technologies“, tiek Ignalinos AE bei naujos atominės jėgainės statybas turėjusiai įgyvendinti „Visagino atominei elektrinei“.

Aiškėja, kad tuo pačiu laikotarpiu „Lawin“ dirbo ir su „Nukem Technologies“. Tai LRT tyrimų skyriui patvirtino J. Tamulis.

„Kiek liečia „Lawin“, tai tiesiogiai, kiek lietė derybas dėl sutarties (tarp Ignalinos AE ir „Nukem“ – LRT) atnaujinimo, papildymo ir taip toliau, nieko nedarė. „Lawin“, jei atmintis manęs neapgauna, buvo iš esmės kelis mėnesius naudojami („Nukem“ – LRT) ginče, susijusiame su subkontraktoriais“, – sakė jis.

A. Sekmokas, liudydamas Seime, užsiminė, kad „Lawin“ atstovai galėjo dalyvauti ir oficialiose derybose dėl „Nukem“ pretenzijų Lietuvai.

„Aš dabar neatsimenu, ar iš „Lawin“ Andrius Smaliukas dalyvavo ar nedalyvavo, negaliu pasakyti, bet pagrindiniai dalyviai buvo ir, mano žiniomis, derybas vedė pakankamai sąžiningai“, – teigė jis.

R. Valiūnas komentuoti savo vaidmenį to meto procesuose atsisakė. Per padėjėją advokatas perdavė, kad nekomentuoja sutarčių su klientais.

Ant stalo – trys milijardai

Derybose, kuriose „Nukem Technologies“ kėlė 120 mln. eurų pretenziją dėl Lietuvos sustabdytų mokėjimų, Lietuva iš pradžių rėmėsi britų advokatų kontoros „Taylor Wessing“ suformuluota pozicija.

„Neįprastas yra „Nukem“ požiūris į susitarimą – atrodo, jog jie tikisi, kad Ignalinos AE leis jiems pratęsti terminus, atleis juos nuo įsipareigojimų sumokėti nuostolius, patiriamus dėl vėlavimo, ir sumokės jiems dešimtis milijonų eurų, menkai pagrindžiant, o kai kuriais atvejais ir niekuo nepagrindžiant, jų keliamas pretenzijas“, – rašoma „Taylor Wessing“ analizėje, kurios kopiją pavyko gauti LRT tyrimų skyriui.

Pagrįsta „Nukem technologies“ pretenzija siūlyta laikyti 35 mln. eurų sumą.

„Tai buvo mūsų ginklai, kuriuos mes laikėme. Mums pasitraukus, mano žiniomis, ta sukaupta informacija tapo lengvai prieinama, įskaičiuojant ir „Nukem Technologies“, – sakė buvęs energetikos viceministras.

R. Švedas iš pareigų pasitraukė 2011 m. rudenį.

Klausiamas, ar toks sprendimas buvo susijęs su tuo, kad „Nukem Technologies“ rado priėjimą prie aukščiausios Energetikos ministerijos vadovybės, jis sakė: „Vieną priežastį įvardyti būtų sunku. Atsiminkite, kad kova vyko dėl projekto, kurio vertė buvo 3 mlrd. eurų, tai buvo didžiausias projektas Baltijos šalyse. 3 mlrd. eurų ant stalo, lengvai paimamų. Supraskite, kokie stiprūs ir galingi buvo tiek interesai, tiek jų gynėjai kitoje pusėje“, – kalbėjo R. Švedas.

R. Švedą Energetikos ministerijoje pakeitė artimu A. Sekmoko bendražygiu laikytas Arvydas Darulis. Netrukus Lietuvos, grasinusios nutraukti sutartį su „Nukem“, pozicija kardinaliai pasikeitė.

Nuolaidų kaina

Kaip rodo 2013 m., jau po šių įvykių, atlikta auditorių bendrovės „KPMG Baltic“ ir advokatų kontoros „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ analizė, „Taylor Wessing“ išvados buvo pastumtos į šoną. Energetikos ministerijos valia britų teisininkai kaip subrangovus pasitelkė advokatų kontorą „Tark Grunte Sutkiene“ (dabar – „TGS Baltic“). Jai atstovavęs advokatas Vilius Bernatonis, anksčiau dirbęs Ignalinos AE teisės konsultantu, tapo faktiniu Lietuvos derybininkų vadovu.

Kaip buvo veikiama, atskleidžia kupinas pasipiktinimo kontoros „Taylor Wessing“ partnerio N. White‘o laiškas Lietuvos pareigūnams. Jis aprašo gautą informaciją apie nederintą TGS patalpose įvykusį V. Bernatonio susitikimą su „Nukem Technologies“ atstovais. Po jo, kaip rašo britų teisininkas, „akivaizdžiai Energetikos ministerijos nurodymu“, buvo sutarta dėl ginčo sumos derybose.

Ši suma – tai 55 mln. eurų „Nukem“ esą patirtų nuostolių, įgyvendinant Ignalinos uždarymo projektus, bei dar 17,9 mln. eurų už galimas rizikas, tai yra iš viso beveik 73 mln. eurų, nors prieš tai Lietuvos pusė kalbėjo apie perpus mažesnius pinigus.

Susitarimas dėl jos buvo priimtas dar 2011 m. gruodžio 21 d., tebevykstant deryboms, kai viceministras A. Darulis pasirašė Tolesnių veiksmų ir ketinimų protokolą. Tokia pati suma įtvirtinta ir 2012 m. kovo 29-ąją šalių pasirašytame Susitarimo sąlygų sąvade, kuris „Nukem“ ir Europos Sąjungos institucijų buvo traktuojamas kaip Lietuvos sutikimas išmokėti papildomas sumas.

J. Tamulis neigė, kad, vykstant deryboms, jam pavyko „prieiti“ prie Lietuvos valdžios. Pasak jo, galutinis susitarimo pasirašymas užsitęsė ir buvo galutinai įtvirtintas tik po kelerių metų, pasikeitus Energetikos ministerijos vadovybei.

„Iš tiesų šalys susitarė iki galo turbūt tik tada, kai pasikeitė visa vadovybė, ir, jei gerai atsimenu, sėdo vadovauti Rokas Masiulis, o Ignalinos AE vadovu tapo Darius Janulevičius. Iš esmės tai jų nuopelnas, kad šalys susitarė. Ir nuo tos dienos, kai buvo sudėti parašai, projektas nepabrango nė vienu euru, neužsitęsė nė viena diena ilgiau, nei turėjo“, – tvirtino J. Tamulis, neminėdamas iki tol dvigubėjusių kainų.

Viešųjų ryšių specialistai dirbo abiem pusėms

2012 m., tuometinei Energetikos ministerijai nusileidus „Nukem Technologies“ pretenzijoms, J. Tamulis pasitelkė dar vieną pagalbininkę – Mykolo Katkaus atstovaujamą bendrovę „Viešųjų ryšių partneriai“ (dabar „Fabula“).

„Kas dėl M. Katkaus, tai tikra tiesa. Tuometinė situacija – visos kaltės ir atsakomybės vertimas bendrovei „Nukem“ – buvo tokia, kad neišvengiamai jiems reikėjo surasti kažkokius profesionalus, kurie jiems atstovautų“, – sakė J. Tamulis.

M. Katkus, BNS nuotr.

Sutartis tarp „Rosatom“ valdomos „Nukem Technologies“ ir „Viešųjų ryšių partnerių“ buvo sudaryta 2012 m. kovo pabaigoje.

O netrukus M. Katkaus bendrovė gavo ir kitos pusės kontraktą. Vos po kelių mėnesių, kai pasirašė sutartį su „Nukem“, „Viešųjų ryšių partneriai“ laimėjo „Visagino atominės elektrinės“ veiklos viešinimo konkursą, taip pat tapo ir tais pačiais metais VAE organizuoto referendumo dėl atominės energetikos ateities viešintojais. Pradinė sutarties kaina nuo 0,35 mln. eurų netrukus išaugo iki 1,2 mln. eurų.

„Visagino atominė elektrinė“ tuo metu buvo atsidūrusi „Rosatom“, veikiančio per „Nukem Technologies“, dėmesio centre. Kremliaus koncernas Lietuvos pašonėje brandino net du atominius projektus – Karaliaučiaus ir Astravo jėgainių statybų.

Kaip žinoma, „Viešųjų ryšių partnerių“ organizuota atominio referendumo kampanija neatnešė laukto rezultato – dauguma jo dalyvių pasisakė prieš atominės energetikos plėtrą.

„Mes tik referendumo metu supratome, kokias pastangas „Rosatom“ meta į jo kitokią baigtį. Dabar, kai skaitai popierius, iš praeities perspektyvos, viskas atrodo labai matoma. Mes tuo metu tokios informacijos tikrai neturėjome“, – LRT tyrimų skyriui sakė M. Katkus, kurio įmonė tuo pačiu metu dirbo su „Rosatom“ valdoma „Nukem“.

Ar gauti pelningą kontraktą su „Visagino atomine elektrine“ M. Katkui galėjo padėti J. Tamulis, galbūt veikęs per R. Valiūną, turėjusį įtakos Energetikos ministerijai? Be kita ko, advokato atstovaujama kontora „Lawin“ turėjo sutartį ir su „Viešųjų ryšių partneriais“.

„Tai buvo du pakankamai atskiri projektai, kurie turėjo labai skirtingus tikslus. Aš paaiškinau pasirinkimo kriterijus, bet aš nenorėčiau, kad jūs sakytumėte, kad tai buvo kažkaip susiję dalykai. Nes tai nebuvo susiję dalykai, ir aš galiu tai apsiginti teisme, nes tie projektai absoliučiai nesisiejo ir iki šiol niekaip nesisieja“, – sakė jis.

Kaip LRT tyrimų skyriui perdavė Ignalinos AE vyriausioji komunikacijos specialistė Diana Lasytė, „Nukem Technologies“ iki šių metų pabaigos uždaromoje Lietuvos jėgainėje turi baigti 193, 6 mln. eurų vertės projektą B2/3/4.

Projektas B1, kainavęs 198,1 mln. eurų, baigtas, nuo praėjusių metų pavasario vykdoma pramoninė komplekso eksploatacija. Projektai, kaip nurodoma, įgyvendinami pagal sutartyse numatytus grafikus.

Šių metų pabaigoje numatoma skelbti mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekyno (projektas B25) pagrindinį konkursą. Naujasis Ignalinos AE vadovas Audrius Kamienas šios vasaros pradžioje „Verslo žinioms“ sakė manantis, kad „Rosatom“ valdoma „Nukem“ ateityje negalės pretenduoti į didelius jėgainės užsakymus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

J. Tamulis LRT tyrimų skyriui dėstė, kad jo sutartis su „Nukem Technologies“ dar galioja, bet netrukus turėtų pasibaigti, nes apima veikimą dėl baigiamo projekto B2/3/4.

Klausiamas, ar „Nukem“ pretenduos ir toliau dirbti Ignalinoje, jis sakė: „Aš nežinau. Bet manau, kad norėtų“.

Šiuo metu skaičiuojama, kad Ignalinos AE uždarymo darbai truks iki 2038 metų. Nuo 2007 m. ES projektui jau skyrė 1,3 mlrd. eurų. Iki uždarymo pabaigos, prognozuojama, reikės dar tokios pačios sumos.

dalinkis!

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

__________________________________________________________________

1 Atsiliepimas

  1. Vytas says:

    Nieko naujo. Bet neįmanoma patikėti, kad straipsnyje minėti asmenys galėjo ką nors asmeniškai spręsti. Per daug dideli pinigai. Tai Vyriausybės, jos narių, prezidento ir jo komandos narių neoficialios „veiklos“ padariniai. Ir tai, kad dabar Sekmokas „patarinėja“ Bakui, tai tik patvirtina. Bet šioje situacijoje pats įdomiausias dalykas ERPB bei ES biurokratinio aparato aukšto rango valdininkų požiūris į Įgnalinos AE uždarymo finansavimą. Juk jie faktiškai ir prievartavo Lietuvą mokėti už tai dvigubą kainą ir juridiškai dengė NUKEM. Aišku, kažkiek teko ir Lietuvos pusei. Kaip mokė Leninas, „dalintis reikia“.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

top