Ištrauka:
Prieškario Lietuvoje miestuose ir miesteliuose gyveno 70-80% žmonių kurie ir užsiiminėjo bankininkyste, bei komercija. Lietuviai gi, gyveno už miestų ribų, nes valdė žemes. Ir tie 70-80% komersantų didžiąja dalimi priklausė konkrečiai etninei grupei – hebrajams (kalbant moksliškai, arba žydams (tautiškai).
Didžioji bankų dalis jiems ir priklausė. (holokausto muziejus)
-
Gerbiamieji, kad nekiltų nesusipratimų prašome rašyti atitinkančius temą atsiliepimus, neįžeidinėti diskusijų dalyvių, nekurstyti tautinės, rasinės, religinės nesantaikos. Įžeidžiantys, nesusiję su skelbiama tema, ar atsiliepimai su reklaminėmis nuorodomis bus trinami. Taip pat bus trinami besinaudojančių proxy serveriais atsiliepimai. Dėkojame už supratingumą.
Jūs galite prenumeruoti RSS Srautą, arba El.paštu gauti žinių atnaujinimą ir temas su tęsiniu.
Visos teisės saugomos © 2010 - 2012 Sarmatai | Rašykite mums | Kviečiame prisijungti | Wordpress Temos
Visą informaciją paskelbtą Sarmatai svetainėje leidžiama laisvai platinti, įdedant aktyvią nuorodą į šią svetainę.
Sarmatai nepriklauso jokioms partijoms, sektoms ar religijoms ir jų neatstovauja.
Tikslas - sveikas mąstymas bei realaus "čia ir dabar" suvokimas.
Įkeliama ...
Lloyd Georg citata is 1936 metu. 2 metai pries krikstoline nakti. Savaime suprantama, kad tam tikri laimejimai ekonomikos stabilizavime buvo, taciau nereikia klaidinti zmoniu. Gaila cia tik dalis paskaitos, mielai paklausyciau smagiausios dalies kaip Lileika suveda George Gurdjieff, Hitleri ir Stalina i viena taska, kuris apibendintu paskaitos tema.
Puiki tema,tik gaila ,kad tokia trumpa.
nesupykite, tačiau norėčiau jus pataisyti… o kadangi jūs tai galite patys, todėl kviečiu pasitaisyti:
1- reikia rašyti ne žmonių “kiekis”, o žmonių skaičius (žmonės nesveriami, o skaičiuojami)
2 – hebrajai,- kaip jūs vadinate, arba žydai nėra jokia tautybė, nes:
a) jie neturi vienos kalbos (yra hebrajų, idiš… )
b) jie neturi savo teritorijos (tai, kas dabar vadinama Izraeliu) tėra Anglų kolonijai priklausiusios arabų žemės, kur jie kraustėsi iš įvairių šalių ir toliau veda savo grobuonišką sionistinę politiką…
Lijai:
1. punktas – jei būtų sakoma žmonių svoris, tada galima būtų sakyti, kad žmonės nesveriami, nes būtent kiekis numato būsimą skaičių, bet jokiu būdu ne svorį. Pavyzdžiui – Žmonių kiekis neviršijo patalpos plotui leistinų sanitarinių normų ribų.
2. hebrajai,- kaip jūs vadinate, arba žydai nėra jokia tautybė, nes.. – Kur čia parašyta, kad hebrajai tautybė? – Kalbama buvo tik apie etninę grupę.
Tiesą sakant Lija, kur jūs matote čia ką nors parašyta iš to ką ginčijate?:)
Ko gero Lija teisi:
http://www.vlkk.lt/lit/16115
dalelytė 2004-03-31 16:38
Jei kas turite „Gimtosios kalbos“ 1992 m. 6 nr., tai ten 11 puslapyje prof. A. Rosinas aiškina „kiekio“ ir „skaičiaus“ skirtumus: „skaičius“ vartojamas paprastai su skaičiuojamaisiais daiktavardžiais (žmonės, parduotuvės, automobiliai). Yra ir šiokių tokių išlygų, tad geriausia perskaityti tą straipsnelį.
„Kvota“ (o ilgas) ir „kvota“ (o trumpas) – du skirtingi žodžiai. Pirmasis – lietuviškas (plg. veiksmažodį „kvosti“, t. y. kamantinėti; seniau juk egzaminai buvo vadinami „kvotimais“); antrasis – ekonomikos terminas, tarptautinis žodis, lotyniškos kilmės.
http://www.vlkk.lt/lit/16115
Konsultacijų bankas
užimti žmonės
Ar galima sakyti „užimtų(jų) žmonių skaičius“, „užimtų žmonių veiklos sritis“, „užimtieji“ ir „bedarbiai“?
El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama būdvardžio užimtas, užimta antroji reikšmė „užsiėmęs, neturintis laiko“, pvz.: Jis visada labai užimtas darbu. Socialinės apsaugos terminas užimtumas aiškinamas taip: „darbo veikla, kuria asmuo užsiima sutartinių santykių su darbdaviu pagrindu arba savarankiškai“ (Socialinės apsaugos terminų žodynas, Vilnius, 1999, p. 90). Taigi žodžių junginiai užimtų(jų) žmonių skaičius, užimtų žmonių veiklos sritis, užimtieji ir bedarbiai yra taisyklingi.
Bet kažkodėl tekste nematau tų “žmonių kiekio”. Gal Lija nurodyti gali? Gal čia kokiam kitam tekste yra?