Andrejus Gaidamavičius: „Ar ne per didelė tylos kaina? Spalio 13 – į Labanorą, – giria prašo pagalbos

2018, spalio 5, 5:00 | kategorija LPT | atsiliepimų (4) | peržiūrų 307 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Andrejus Gaidamavičius

Facebook nuotr.

Tiems, kas vakar nematė „Patriotų“ laidos.

Tada, kai filmavome šiuos kadrus, dar daug ko Labanoro girioje nebuvome atradę. Šiandien vaikščiojau po Alnio hidrografinį draustinį, kurio du trečdaliai jau iškirsta, ir galvojau: juk tai šimtmečio nusikaltimas.

Ne tik prieš gamtą, bet ir prieš žmogų. Įdomu, ką darytų žmonės kitose valstybėse, jei iškirstų jų nacionalinius parkus, kurie ne tik gamtą saugo, bet ir reprezentuoja valstybę.

Vienareikšmiškai: plynų kirtimų padaryta žala pernelyg didelė, kad leistume atsirasti nors viena plyne daugiau toje Labanoro girioje. Ji tapo kaip niekad pažeidžiama ir silpna.

Klausau dabar kaip už lango plyšauja vėjas, linksta medžiai, lūžta šakos ir galvoju apie tas vargšes pavienes plynose biržėse paliktas pušis. Kiek jų, likusių be atramos, be užuovėjos išgyvens šią naktį? Kiek jų išgyvens visas kitas naktis, kurios bus dar rūstesnės ir audros bus dar stipresnės…

Ko neiškirto žmogus, tą paguldys gamtos stichija, kuri dėl to paties žmogaus keliamos taršos yra įsiutinta. Nereikia nei piktintis mano veikla, nei aklai tikėti. Reikia pačiam įsitikinti, pačiam pamatyti ir įsijausti.

Ir tada paklausti savęs: ar ne per didelė mūsų tylos kaina?

Kviečiu patirti tai spalio 13 dieną, šeštadienį, Labanoro miestelyje, nuo kurio žygiuosime gražuolio Alnio ežero link, pakeliui aplankydami ir atsiprašydami tų pajuokai plynose biržėse išstatytų pavienių pušų, paliktų kaip išmaldą gamtai ir mums, ją mylintiems.

Kviečiu pasiimti su savimi atributikos, kuria visam pasauliui parodytume, ką mes apie tai galvojame.

Mums ne išmaldos reikia. Mums reikia tikrų girių, su kuriomis mus sieja daug daugiau nei euras, baldas, popierius.

Mums reikia Labanoro girios, kurioje jaustume ne nusivylimą, ne pyktį, o įkvėpimą ir laimę.

Jeigu į tą žygį, spalio 13 dieną, susirinks mūsų bent tūkstantis, tai bus didi diena. Ji vienu dideliu žingsniu priartins mus prie svajonės, kad paliksime Labanoro girią gražesnę nei radome, atėję į šį pasaulį.

P.S. Žygio vieta ir laikas Facebook

spalio 4 dienos įrašas autoriaus Facebook laiko juostoje

dalinkis!

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 4

  1. Antanas says:

    Keisčiausia ir veidmainiška aplinkos ministerijos apsaugos veikėjų pozicija. Privačioje valdoje jie už medžio šakos storesnės už 20cm nupjovimą be jų leidimo krauna savininkui velniškas baudas. O štai dėl šimtamečių medžių, kai jie masiškai virsta šlamačiais eurais, netgi Labanoro giria prilyginama pakelės krūmams.Ir durniuj aišku-šlamančiųjų paklausa aplinkos ministerijoje nemažėja. Okupacinė valdžia neiškirto, bet „laisvos“ Lietuvos to nepražiopsos.

  2. Vytas says:

    -Naikinamas Lietuvos pasididžiavimas – miškai. Ta pačia linkme – išnaikinimo – vedama Tauta ir jos pagrindas – šeima. Prezidentė tik demagogijas varo apie Lietuvos didvyrius ir kovą su korupcija. Ir turi daug pagalbininkų, kuriems “ euriukai“ daug svarbesni už Lietuvos ateitį. Jau nekalbant apie administracinį resursą – teismus, policiją, prokuratūrą, spec. tarnybas. Už pavogtą vištą tik į „cypę“, už sunaikintą girią – nieko. Tokia lietuviška „demokratija“.

  3. Alvydas says:

    Mintis gera. Kaip pažadint tautą? Bet už šių kirtimų paslėpti tikrieji, laukkiantys ateityje. Visuomenės reakcijas išdrenuoja dabar, vėliau bus dar įdomiau. O kaip dėl 550 ha poligoninio pabradinio kirtimo? Ir ne vieno ir ne vienoje vietoje? Žodžiu: pabliaukit šiandien, rytoj tylėsit. Didžiausia valstybės turtas: ne žemė, ne medis, o žmogus. Jau 1 250 000 netekome. Negali ūkininkas laikyt bergždžios karvės kelis dešimtmečius. O mes prezidentus bešeimius, bevaikius renkam jau keturis kartus. Kur mūsų galvos. Žmogus mokosi pavyzdžiu, Montesori sakė. Sėkmės! Įžygį! Gal pajudės ledai!?😀

  4. socialistas says:

    Montesori atidavė savo vaiką svetimiems auklėti, kad galėtų parašyt savo „išmintį“ apie vaikų auklėjimą. Kaip galima vadovautis žmogaus mokymu apie auklėjimą, kuris pats savo vaiko neauklėjo. Mokina tie kurie nemoka. Čia lyrinis nukrypimas pamąstymui.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

top