Gabrielius Landsbergis: „Man atrodo, kad net karvė atpažįsta beatodairišką veržimąsi į valdžią“

2016, lapkričio 1, 12:41 | kategorija LPT | 11 komentarų | peržiūrų 1 066 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Arvydas DaunysArvydas Daunys

Tokia fraze naujasis TS-LKD pirmininkas pabaigė savo pasisakymą Facebook tinkle, leisdamas suprasti, jog ta karvė – tai ne jis, ir į valdžią veržėsi irgi ne jis, su bendražygiais garsiai piršdamas Lietuvai įvairiausius proveržio planus, kuriais Lietuva kažkodėl nepatikėjo.

Tai yra, dalis patikėjo – tai tie, kurie ir be proveržio planų nuolat rėmė TS-LKD, bet, tą pripažino ir patys konservatoriai – ši dalis mažėja, kaip ir jos išrenkamas Seimo mandatų skaičius. Tačiau į valdžią jie nesiveržė. Rinkimuose dalyvavo grynai iš sportinio intereso.

Pacituosiu visą santūriojo, jauno ir energingo, naujojo TS-LKD pirmininko įrašą, kurį palaikė (tuo metu, kai jis buvo užfiksuotas) 1,6 tūkstančio žmonių:

Ne pirmas ir ne paskutinis išbandymas mūsų bendruomenei. Šįkart išbandymas Karbauskiu. Ar tikrai galime pasakyti, kad nebus atskalūnų? Ne, to šiandien pasakyti negalime. Kalbama, kad siūlyti net ministrų postai.

Suprantu, kad tai gali vilioti, gal net apsukti galvą, kai kas gali pradėti tikėti, kad Karbauskis leis nuveikti darbus.

Na, bet bendruomenė (matyt turima omenyje partija) durų užrėmusi nelaikys. Jei postai, valdžia be jokių principų ir bet kokia kaina yra svarbiausia, o ne darbai ir vertybės, tai gal mums tikrai nepakeliui.

Man atrodo, kad net karvė atpažįsta beatodairišką veržimąsi į valdžią :)

Paskaičius pastarųjų dienų TS-LKD lyderių pasisakymas viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, jog jie vis dar dalyvauja priešrinkiminėje kampanijoje, pamiršę, jog ji jau daugiau kaip prieš savaitę pasibaigė faktiniu jų pralaimėjimu, nors patys konservatoriai laiko tą rezultatą net laimėjimu, lygindami įvairių metų rinkimų rezultatus, – matyt todėl, kad netektų kelti klausimo dėl naujojo, dar niekuo, išskyrus kalbas ir didingus planus nepasižymėjusio partijos pirmininko keitimo, kaip nepateisinusio partijos lūkesčių.

Buvęs premjeras Andrius Kubilius anksčiau teigė, jog visuomenė atidavė savo balsą „valstiečiams“, nes jaučia nostalgiją praeičiai, ir nusivylimą dabartimi. Ir balsavo visuomenė ne už „valstiečius“, o prieš konservatorius. Iki šios vietos jis pasisakė iš dalies teisingai, tačiau kažkodėl šios savo minties nevystė toliau. Matyt nusigando to, ką galėjo pamatyti kiti.

Vėlesniame savo pasisakyme (Facebook) jis jau teigia, kad buvo ne taip suprastas […], ir esą dabar, nostalgiją jaučiančių sovietinei praeičiai gerokai sumažėjo. Tačiau niekaip šio savo pastarojo teiginio nesusiejo su rinkimų rezultatais, kurie tiesiogiai koreliuoja būtent su sumažėjusia nostalgija sovietinei praeičiai, nes, faktiškai konservatoriai ir yra toji praeitis, kuri pralaimėjo rinkimus, – rinkėjai jau nebejautė jai nostalgijos ir jaučia nusivylimą ta nykia dabartimi, į kurią valstybę atvedė būtent TS-LKD pakaitomis su socialdemokratais.

Dabartį, kuri dviems trečdaliams Lietuvos gyventojų niekuo nesiskiria nuo tos praeities, iš kurios yra kilusi dauguma TS-LKD politikų, ir kurios jie (žmonės) nori kuo greičiau atsikratyti. Ir patys konservatoriai su savo valdymo metodais, arogancija, jiems tiesiogiai asocijuojasi su ta nekenčiama praeitimi, todėl jie pasirengę balsuoti už bet ką, bet tik ne už TS-LKD.

Ir keista čia kas? Kad patys konservatoriai, ieškodami rinkimų pralaimėjimo priežasčių, visiškai nenori suprasti to, kodėl rinkėjai nenori jų matyti valdžioje. Jie nori tikėti, kad pralaimėta buvo tik dėl techninių klaidų – esą ne taip buvo paskirstytos balsavimo apylinkės ar ne taip sudėliota rinkimų taktika ar dar kas nors.

O gal tiesiog bijo pamatyti tikrąsias pralaimėjimo priežastis? Tada pasakius A tektų sakyti ir B, o tas „B“ toks slidus, kad gali reikšti, jog konservatoriai ir liks praeitimi, – ta, jau praėjusia. Istorija. Kaip tas sovietmetis iš kurio jie ir atėjo. Jie, ir jų valdymo stilius, nieko bendro neturintis su ta demokratija, kurios vertybes jie deklaruoja.

Tiesa ir deklaruoja labai savotiškai (matomai kaip supranta patys), – antai, labai „demokratiškas“ premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymas 2012 metų kovo mėnesį, kurį čia pat pasigavo ir išspausdino Delfi:

„Prieš 22 metus Lietuva iškovojo laisvę šaliai ir laisvę emigruoti“, – teigia premjeras Andrius Kubilius. (Delfi).

A Kubilius apie laisvę

A. Kubilius apie laisvę | Delfi straipsnio nuotrauka

Šiandien mes galime pasakyti, kad tokios laisvės Lietuva jau atsikando – du trečdaliai Lietuvos žmonių gyvena tiesiog varganai. O dar beveik trečdalis jau užsienyje, išvykęs pagal A. Kubiliaus laisvės emigruoti sampratą. Ir dabar proveržio autoriai panoro juos sugrąžinti iš tos laisvės į kurią patys ir nusiuntė.

Ir, kai naujasis TS-LKD vadas savo paskutiniame pasisakyme (kurį citavome aukščiau) netiesiogiai sako, jog TS-LKD svarbiausia darbai ir vertybės, (su kitais jiems nepakeliui) tai norisi jiems priminti, kad tiems darbams ir savo vertybių įgyvendinimui TS-LKD turėjo ištisus 25 metus, bet kažkodėl nepasinaudojo ta galimybe.

O, jeigu prisiminsime apie tai, kad pats naujasis TS-LKD pirmininkas partijai buvo „nuleistas iš viršaus“, kaip tais senais gerais laikais, paminant visas demokratines karjeros politinėje veikloje procedūras, – tai tos menamos „vertybės“ įgauna negerą kvapą. Panašu, jog dėl daugeliui suprantamų priežasčių, nostalgiją praeičiai jaučia būtent pati TS-LKD, ir nors garsiai deklaravo pažangą – Lietuva atsiliko net nuo Latvijos.

Ir dabar tie buvę vėl žadėjo (kaip ir prieš kiekvienus rinkimus), jog padarys Lietuvoje proveržį pagal turimą naują planą, kuris išgelbės Lietuvos gyventojus nuo skurdo, sustabdys nedarbą ir emigraciją, – visa tai, ką savo veikla per buvimo valdžioje laikotarpį sukūrė būtent tie patys – siūlantys naują proveržį.

Ir iškart kyla retorinis klausimas – ar tie „buvę“ tokie kvaili, ar kvailiais laiko visą Lietuvą?

Tačiau reikia pripažint vieną dalyką – Gabrielius Landsbergis yra visiškai teisus, sakydamas, „kad net karvė atpažįsta beatodairišką veržimąsi į valdžią“.

infa.lt

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 11

  1. konkurencijos nėra says:

    Na, labai gerai sudėta žodžiai, ačiū.

  2. jonas says:

    GABRIELIUS VIS DAR GALVOJA KAD ZEMINDAMAS IR NEPAGARBIAI SNEKEDAMAS APIE KITUS PATS DAROSI DIDESNI.BET TIK MENKYSTOS NAUDOJESI TOKIOMIS PRIEMONEMIS.

  3. Vytas says:

    „Neįvykusio“ prezidento“‘ anūkas, „neįvykęs “ premjeras bent pasakė teisybę apie save ir savo partiją- jų veržimosi prie valdžios lovio aukojami bet kokie valstybės interesai. Bet neabejoju, ateis laikas ir landsbergių-kubilių gaujai teks atsakyti už žalą, padarytą Lietuvai.

  4. Ec says:

    Vytai, manau, jie tą laiką kiek įmanoma bando atitolinti, KGB’istų įslaptinimas vienas iš tokių veiksmų

  5. anūkėlio garbei says:

    Seimo rūmuose nuo seno
    Tata Landsbergis gyveno.
    Ir turėjo jis anūką —
    Riestanosį Gabrieliuką.
    Paikas buvo tas anūkas —
    Riestanosis Gabrieliukas:
    Nesurūgęs, nesustiręs,
    Bet… kur eina, ten ir girias:
    — Moku kalti…
    Moku malti…
    Užsakyti…
    Užkamšyti… 
    Suvaidinti…
    Apraminti…
    Perkalbėti…
    Nugesinti…
    Visą šalį, jei norėčiau,
    Apkerėti aš galėčiau!
    Kartą per rinkimų pūgą,
    Tata vedasi Anūką.
    O anūkas Gabrieliukas
    Rateliu su chebra sukas.
    Žiūri — važy sėdi ponas,
    Nuo LSDP raudonas,
    Ir į kailinius storiausius
    Storas ponas įsirausęs,
    Ir kelius, ir ilgas kojas
    Zebrų kailiais apsiklojęs.
    Šast anūkas
    Gabrieliukas
    Ir po zebrų kailiais brukas:
    Ponas šąla,
    Ponas bąla,
    Ponas dantimis kalena
    Ir nuo rankų
    Ligi kojų
    Ponas kaulan suragojo.
    — Na, matai,— anūkas girias,
    Ar, seneli, aš ne vyras:
    Moku kalti – pažadėti,
    Moku malti – netesėti,
    Ir sušaldyt storą poną,
    Nuo LSDP raudoną.
    Visą šalį, jei norėčiau,
    Į tvartelį susidėčiau…
    — Na jau, na! — diedukas sako.—
    Dar tau girtis neužteko.
    Šalį apkerėt tau knieti,
    O sušaldyk tu valstietį.
    Pažiūrėk — tenai už valkos
    PaNaisiuos jis kerta malkas.
    — Chi! — nusijuokė anūkas.—
    Aš nebūčiau Gabrieliukas,
    Jei valstietį palei traką
    Nesušaldyčiau į ragą.
    Ką valstietis! LNKą,
    Tautai pasakos bet ką!
    Pasigyrė, na ir dumia,
    Pas Valstietį į pakrūmę.
    O valstietis — malkas kerta.
    Kirvis skamba.
    Darbas verda:
    Užsimoja
    Ir kad tvoja,
    Tai net skiedros išlekioja.
    Meta pirštines į šalį:
    —Ū ta ta! Karšta dienelė! —
    Vienas sau valstietis šneka,
    O jo rankoj kirvis žvaga.
    Gabrieliukas galvą kraipo.
    Pasižiūri.
    Pasivaipo.
    Ir galvoja:
    „Tuoj tu bėgsi,
    Kaip korka iš bonkės lėksi
    Va, ir bus tada, žmogeli,—
    „Ū ta ta! Karšta dienelė…”
    Ir sutelkęs visą delfį,
    Jis pradėjo širšą kelti.
    Kaklą rankom apsivijo,
    Makaronais prikabino.
    Kiek galėjo tiek melavo
    Kas tik klausė – tą apgavo.
    Ir Gabrutis pagalvojo:
    „Na, dar vieną šaltą gūsį,
    Ir, vargšeli, tu pražūsi,
    Suragosi kaip tas ponas,
    Nuo LSDP raudonas…”
    Ir nušokęs nuo pusnyno,
    Vėl jis pūsti pamėgino:
    Griebia ausį, griebia nosį,
    O valstietis nusikosi
    Ir kiek gali
    Ožį engia,
    Net sušalęs
    Kirvis spengia.
    Piktas piktas kaip angiukas
    Tūpsi vėpso Gabrieliukas —
    Čiupt už kojų, čiupt už rankų
    Ir į antį įsirango,
    Bet valstietis nesušąla,
    Tik konservams pleištą kala.
    Anūkėlis nebežvengia… 
    Kas kirviu o kas derybom,
    Kvepia LKD skyrybom.
    Šaltas sniegas žaižaruoja.
    Karštas prakaitas garuoja.
    Pagaliau Ramūnas sako:
    — Na ir karšta čia prie trako
    Ko tas triukšmas išsisėmė,
    Duotų gūsį šalto vėjo.
    Gabrieliukas net pašoko,
    Vos iš apmaudo nesprogo,
    Pasitelkęs tėvė trys,
    Na, dabar tai pavarys
    Ir, sutelkęs visą rūstį,
    Vėl pradėjo žandus pūsti.
    O Valstietis be skrebučių
    Krauna malkas ant rogučių.
    Baigęs darbą, ant kelmuko
    Atsisėda, bet nerūko…
    Pailsėjo, pasėdėjo
    Ir per girią nugirgždėjo.
    Liūdnas Tata atlingavo:
    — Kur valstietis?
    — Nuvažiavo!
    — Na, matei dabar, kvaileli,
    Partijai ateina galas.
    Tau sušaldyt šalį knieti…
    Ką ten šalį!
    Jei Valstietį
    Šaldei šaldei tu prie šilo —
    Ne sušalo, o sušilo…
    Nors Valstiečiai apšerkšnijo,
    Darbas pletkų nesibijo!
    Piktas piktas kaip angiukas
    Susimąstė Gabrieliukas.
    Ir nusivedė per pūgą
    Tata tylintį Anūką.

    Istorija neturi nieko bendro su realybe. Bet kokį sutapimą realybėje prašom laikyti tik sutapimu.

  6. arthur says:

    Gabrieliukas jau istorija o va Dalytė, tai šalčio tatos paraginta gali pridaryti….

  7. pestininkas says:

    Dar šitiė koncervai nenurimo, dar bandis visokiu ėjimu, kaip buvo su Valinsko chebra! Laimėjo tai tiė, o vėliau vadžias perdavė konservams. Taip kad šou dar nesibaigė pas mumis, laukite tesinio!

  8. Myndė says:

    kelinti iš eilės dabartiniai gelbėtojai? Ketvirti ar penkti? O kai kas dar tikisi, kad „ateis laikas….“. NojOkinkit, kolegos, niekas niekur neateis. Nes kodėl turėtų? Pas lochus ateina tik kirpėjas – vilną nuskusti. Paskui dar mėsininkas – kai vilnos nebėra. Plačiau https://cont.ws/post/417788 . Vietoj Ukrainos įsirašyti kas patinka.

  9. LosAngeles says:

    Nu ka, jaunojo pirmininko elgesyje labai puikiai matosi ‘neivykusio prezidento’ (kaip cia kazkas rase) mokykla. Kalbejimo stilius, imantrumas, intelektualus tyciojimasis, atkaklus nenoras matyti tai kas vyksta ir t.t. ir panasiai. Straipsnelis labai i tema…

  10. Dainius V. says:

    >|“anūkėlio garbei“ Dainius V. sako : nesižaviu ir nieko reikšmingo nesitikiu iš laimėjusių rinkimus,tačiau visu kolektyvu skaitėme šį meninį kūrinį ir plojome katučių šio kūrinio autoriui.

  11. geras... says:

    Konservatoriai – kaip katė medyje: įsiropštė į viršūnę ir išlipti niekaip nenori:)). Reikia ugniagesių pagalbos – štai tą rolę ir suvaidino rinkimai… Tik reikia žinoti, keliant katę gali būti pavojinga situacija, nes katė draskosi ir nenori būti nukelta – va kame reikalas! Gali ir akis išdraskyti, jei ką… Tą sėkmingai daro jaunas kačiokas – katino anūkas. Jis drasko akis visiems Lietuvos rinkėjams, jų daugumai, net savus kandžioja ir galvoja, kad katinai valdo pasaulį. Kreivų veidrodžių karalystėje gyvena tas garbusis bernas.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top