Pamišimas dėl maisto: kaip atgauti sveiką protą

                         2016, lapkričio 18, 15:47 | Sarmatas.LT
-

paveikslėlisKone kasdien socialinėje erdvėje, internetiniuose dienraščiuose pasirodo naujų straipsnių apie naujas dietas, „naują“ požiūrį į maistą, „naujų“ tyrimų ir nesibaigiančių diskusijų, ką valgyti ir ko nevalgyti.

Nuo sulčių dietų, stebuklingų papildų iki nurodymų nevalgyti vienokio maisto ir kuo daugiau valgyti kitokio. Apie mitybos sutrikimus, juos sukeliančius veiksnius ir sveikimo galimybes rašantis tinklapis eatindisorderhope.com siūlo nepasiduoti manipuliacijoms, kai maisto gamybos gigantai, įvairūs blogeriai, farmacijos įmonės ir pseudoekspertai kelia bangas, stengdamiesi, kad dietos ir pamišimas dėl maisto niekad neišeitų iš mados.

Nors gali atrodyti, kad ši mada – sveikintina, kadangi padeda su(si)kurti sveikesnį gyvenimo būdą, būti sąmoningesniems maisto klausimu, tikrovė yra kiek liūdnesnė: daugelis šių mitybos madų tik dar labiau sujaukia informacijos apie maistą perteklių ir kuria tolimesnį chaosą bei pasimetimą, atrodytų, paprastu klausimu – kas yra sveikas santykis su maistu.

Kaip tai veikia?

Svarbu suprasti tai, kad įvairiausias dietas propaguojanti industrija iš to uždirba milžiniškus pinigus, o reklamos, atviros ir užslėptos, nukreiptos į bene be išimties visus, kadangi žmonės paprastai jaučiasi nesaugiai, nejaukiai ir toli nuo mistinės „tobulybės“, kai kalba pasisuka apie jų kūnus ir sveikatą.

Tai labai paranku šiai galingai industrijai, nes pažeidžiamas žmogus – lengvas grobis, ir jam lengva įsiūlyti tam tikrą produktą, svorio metimo planą ir panašius dalykus.

Maisto mados nuolat kinta. Praeito amžiaus pabaigoje atrodė, kad mažo riebumo produktų dieta buvo amžiaus mitybos mados klyksmas, ir visas maistas, savo sudėtyje turėjęs bent kiek riebalų, buvo vengtinas bet kokia kaina. Vėliau atsirado Atkinso dieta ir angliavandenių vengimas, po to – paleo dieta, neapdoroto maisto dieta ir daugybė kitų.

Kai kurie žmonės iš tiesų turi laikytis tam tikrų mitybos gairių, atsižvelgdami į savo sveikatą ir fizinius duomenis, tačiau tipinis vartotojas dažniausiai tik klimpsta į nuolat besikeičiančių mitybos madų painiavą, neretai lydimą baimės ir netikrumo, ar „nenusikalstama“ valgant vienus ar kitus produktus.

Esminė mitybos madų blogybė – tai, kad demonizuojami tam tikri maisto produktai ar jų grupės. Štai vieną savaitę laikomasi nuomonės, kad „blogai“ valgyti maistą, savo sudėtyje turintį riebalų, paskui staiga didžiausias blogis tampa apdorotas maistas, ir dar nespėjus pereiti prie naujosios „teisingos“ mitybos „sužinome“, kad „sveika ir geidautina kasdien suvalgyti lašinių, tačiau nesveika valgyti mėsą“.

Grįžimas prie pagrindų

Šioje apie mitybą ir sveikatą sukurtoje painiavoje svarbu grįžti prie pamatinių žinių. Daugelis vartotojų tiki ir pasitiki informacija, kurią perskaito internete, populiariuose žurnaluose ar įvairiausių „sveikatos ekspertų“ pasisakymuose, tačiau visa tai dažniausiai mus atitolina nuo to, ką jau žinome esant tiesa. Nekalbant apie specialiuosius mitybos poreikius sergant tam tikromis ligomis, dažniausiai esame sveikiausi, kai vartojame įvairų maistą saikingais kiekiais. Su mitybos sutrikimais dirbantys specialistai pabrėžia, kad nėra jokių „super produktų“, kuriuos vartodami neribotais kiekiais numestume svorio ar taptume sveiki, kaip ir „blogo maisto“, kurio reikia vengti kaip didžiausios nelaimės. Neutralus santykis su maistu leidžia mums gyventi sveikiau, negu nuolatinis galvojimas apie maistą, taisykles, apie tai, ką „galima“ ir ko „negalima“ valgyti.

Svarbu ir tai, kad maistas neturėtų būti moraliniu objektu. Kadangi maisto madų kontekste tampa vis sunkiau susigaudyti ir pasirinkti ką valgyti, atrodo, daug paprasčiau suskirstyti maistą į „gerą“ ir „blogą“. Tačiau jei išsipainiotume iš šių maisto mados tendencijų voratinklio, grįžtume prie suvokimo, kad maistas yra tiesiog maistas – paprasčiausiai penas mūsų kūnui. Valgydami ar nevalgydami tam tikrą maistą netapsime geresniais ar blogesniais žmonėmis. Nepilnavertiškumo, gėdos ir kaltės jausmas dėl savo kūno ir to, ką valgome – vienas tiesiausių kelių į valgymo sutrikimus, socialinio gyvenimo skurdumą ir depresiją.

Renkantis maistą

Mes turime įgimtą savybę valgyti remiantis tuo, ko mūsų kūnui reikia, ko jis nori, tačiau turime sąmoningai įsiklausyti į savo kūno poreikius ir suvokti pačius pagrindinius, intuityviausius jo signalus. Mums nereikia, kad kas nors nurodytų ką valgyti, mums nereikia vaikytis mitybos madų, kad suvoktume, kaip pakeisti savo mitybos įpročius – mūsų kūnuose slypi visos pamatinės žinios sveikam gyvenimo būdui; mums tereikia klausytis savo kūno ir gerbti šiuos pamatinius jo poreikius.

Valgymas yra kūno maitinimas, tačiau ir malonumas. Maisto madų kuriamas chaosas ir painiava dažniausiai eliminuoja džiaugimosi maistu ir malonumo aspektą. Norėdami jį susigrąžinti, turėtume išjungti aplinkinį triukšmą ir įsiklausyti, ko reikia mūsų kūnui.

Pagal eatingdisorderhope.com parengė Diana Gancevskaitė

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimų 7

  1. Brunas says:

    Taip, taip, įsiklausyti į kūno signalus… Gyvenant miške, gal tai ir veiktų. O gyvenant prekybos centruose viskas baigiasi pirkimu atsižvelgiant į pakuotės grožį, akcijos dydį ir reklamos kiekį. Tendencija paprasta: jei tik žmogus išvis nesuka galvos dėl mitybos, tai beveik garantuota, kad valgo pasaldintą ir perdirbtą šlamštelį, nes tai skanu, tai brukama ir tai populiaru. Neturint bazinių žinių ir nesilaikant kelių paprastų taisyklių sveikai maitintis nėra įmanoma. Tam reikia įdėti pastangų.

  2. connection says:

    to Brunas

    teisybė Brunai teisybė,jei trumpai …pastangos reikalingos,o stengtis verta, !
    orentaciskai gal galima suzinoti autoriu ,ar keleta ju ,kurie ir pažymi,apibendrija jas.Dekingas.

  3. connection says:

    to Brunas Brunai visiskai teisingai ir tiksliai apibudinai.Galima butu pasitikslinti,kur galima susipazinti minetomis taisyklemis.Dekui

  4. Kyu says:

    Mes esame žinduoliai, ir mūsų pagrindinis tikslas yra išgyvenimas, ko pasekoje mes esame genetiškai užprogramuoti mėgti kaloringą bei sotumo (saugumo) jausmą suteikiantį maistą. Jeigu dar judėtume „normaliai“, kaip mūsų protėviai, tai dėl to kaloringo maisto (persivalgymo) nekiltų tiek problemų. Bet kadangi didžiajai avelių bandai didžiausias sportas yra nuo automobilio nuėjimas iki prekybos centro, tai ir atsiranda gaunamos/deginamos energijos dis-balansas, apkrautos riebalais kepenys, antsvoris, ir dar milijonas panašių problemų. Apie maisto apdorojimą, išpūtimą ant hormoninių ir kitų preparatų nesiplėtosiu

  5. Kyu says:

    Mes esame žinduoliai, ir mūsų pagrindinis tikslas yra išgyvenimas, ko pasekoje mes esame genetiškai užprogramuoti mėgti kaloringą bei sotumo (saugumo) jausmą suteikiantį maistą. Jeigu dar judėtume „normaliai“, kaip mūsų protėviai, tai dėl to kaloringo maisto (persivalgymo) nekiltų tiek problemų. Bet kadangi didžiajai avelių bandai didžiausias sportas yra nuo automobilio nuėjimas iki prekybos centro, tai ir atsiranda gaunamos/deginamos energijos dis-balansas, apkrautos riebalais kepenys, antsvoris, ir dar milijonas panašių problemų. Apie maisto apdorojimą, išpūtimą ant hormoninių ir kitų preparatų nesiplėtosiu

  6. aštrus says:

    Kaip iš vieno ha negyvoje dirvoje prikūliamą po 10 tonų javų vartojant cheminius nuodus,kaip kiaulaite užauga iki bekoninio svorio pr 3 men su apetytą skatinančiomis invazijomis,kaip pigiam ir l. stypriam alui išvirti nereikalingi apyniai,miežių salyklas,viską gali chemija,tuomet maisto valgytojai tampa atsargūs,kaip per trumpą perijodą išeina ant visados keletas dešimčių stabilūs baro linksmuolių.Taip pat ir valgytojai baiminosi šašų kurie megsta isikelti kaukules viduje.Seniau ne mirusioje dirvoje ant berio trašos iš vieno ha prikūldavo vos 2 tonas javų,kiaulaites augdavo beveik metus,jos vararą per karščius maudesi ežerelyje už sodo,ilsejosi medžių pavesyje lapnodamos tikrą miežio grūdą,užsigerdamos žalmarges sipiruotu pieneliu,niekada jų neapibade vetrinorai.Alų virdavo namuose iš sveikai užaugintų šešeilių miežių salyklo,paupio apynių,šaltinio vandenelio.Po išgertuvių niekam neplišo galvos.Mūsų vienkiemių gyventojai ,kaimynai jauni nei vienas neišejo į anas ,o visi sulauke aštuonių dešimčių,o daugelis išejo artedami prie šimto………

  7. Saulė says:

    Pastebėjimas teisingas – informacinė erdvė mirga nuo įvairaus plauko „specialistų“ su jų „įpatingomis“ žiniomis apie kaip sveikai maitintis. Kaip ir visa kita, istorija, politiniai – geopolitiniai įvykiai, vykstantys pasaulyje, viskas taip sumaišyta, kad sunku susigaudyti, kas vyksta, todėl daugumai lengviausia yra įsilieti į esamą madingiausią srautą bet ko, mados, pasaulėžiūros, mitybos ir t.t. ir tekėti pasroviui. Galiu nuliūdinti, įsiklausyti, kaip siūlo straipsnio autorė, į savo vidų ir intuiciją nepavyks taip paprastai, nes iš visų pusių atakuojanti informacija sujaukė vidinį žmogaus pasaulį, todėl nori, nenori tu galvoji taip, kaip galvoja minia, kas ant bangos. Jei žmogaus sąmonė būtų švari, jo pasąmonė neturėtų jokių programų iš šalies – tada įsiklausyti gal ir pavyktų. Lietuvoje kol kas neradau geresnio mitybos specialisto kaip Ksavera Vaištarienė, dar yra rusė Galina Šatalova. Yra ką paklausyti ir ko pasimokyti, visa kita tik tuščių cimbolų gausmas.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top