Zigmas Vaišvila: „Gerb. teisėjai, mes jus suprantame. Tačiau tyčiotis iš teisingumo vykdymo nevalia“

                         2017, lapkričio 15, 14:58 | Sarmatas.LT
-

2017-11-15 d. 11 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Gerb. teisėjai, mes jus suprantame. Tačiau tyčiotis iš teisingumo vykdymo nevalia“ pranešimas

Zigmas Vaišvila2017 m. lapkričio 6 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisija svarstė Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio teikimą dėl drausmės bylų iškėlimo šio teismo teisėjams Gintautui Koriaginui ir Jurgiui Kiškiui. Teisėjui J. Kiškiui drausmės byla iškelta, teisėjui G. Koriaginui – ne. Dėl teisėjo G. Koriagino galiu pasisakyti, nes jis nagrinėja UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą.

Dėl to, kad Kauno apygardos teismo vadovybė, iki šiol energingai gynusi teisėją G. Koriaginą nuo nušalinimo šioje byloje, netikėtai pasiūlė šiam teisėjui kelti drausmės bylą, sukėlė klausimų. Matyt, situacija per daug įkaito, kad galima būtų ir toliau nematyti, kaip nagrinėjama ši byla.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdis tai ir patvirtino. Buvo paminėti tik nereikšmingi teisėjo G. Koriagino procesiniai pažeidimai. Kauno apygardos teismo pirmininko prašiau šios medžiagos, tačiau jos negavau. Posėdžio metu paskubomis parašiau ir komisijai pateikiau pagrindinius teisėjo G. Koriagino šioje byloje įvykdytus šiurkščius procesinius pažeidimus ir paprašiau nepriiminėti sprendimo, pažadėjau pateikti papildomą medžiagą. Tačiau komisija nelaukė mano medžiagos. Todėl pateikiau ją jau kaip savo prašymą iškelti drausmės bylą teisėjui G. Koriaginui.

Ko nepanoro svarstyti Teisėjų etikos ir drausmės komisija? Manau, kad, visų pirma, to, kad teisėjas G. Koriaginas, priėmęs nagrinėjimui teisme 2015 m. spalio 21 d. Z. Vaišvilos prašymą dėl galimai nusikalstamai suorganizuoto UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo, dvejus metus jo nenagrinėja. Net 11 mėnesių teisėjas G. Koriaginas nesprendė 2015 m. birželio 8 d. trijų Z. Vaišvilos prašymų dėl proceso atnaujinimo šios bankroto bylos atskirose dalyse priėmimo nagrinėti teisme klausimo, nors įstatymas tai padaryti teismą įpareigoja per 3 darbo dienas. Mat prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuos prašymus pateikiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui Rimvydui Norkui patarus. Per metus laiko pasikeitė teismo praktika – p. R. Norkaus patarimas buvo veltui. Teismai nusprendė, kad proceso atnaujinimas negalimas net ginče dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Kitose bylose atnaujinti procesą galima, bet šioje byloje – ne. Po metų p. R. Norkaus paklausiau: „Ar dėl manęs pasikeitė teismo praktika?“ Atsakymo neišgirdau.

Teisėjo G. Koriagino laimėjimus šioje byloje vainikavo UAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimas tyčiniu. Net Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Čekanauskaitė, pašalinusi teisėjo G. Koriagino argumentus dėl verslo sandorių, paliko teisėjo G. Koriagino nutartį dėl tyčinio bankroto, t.y. ikiteisminio tyrimo pradėjimo, remdamasi žinomai melagingais bankroto administratoriaus ir Juozo Matonio vadovaujamų UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“ paaiškinimais teismui, kad aš sunaikinau apskaitos programą (nors byloje yra 2015 m. rugpjūčio 18 d. UAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto protokolas, kuriuo nutarta egzistuojančią apskaitos programą nurašyti kaip bevertę!), kad aš neperdaviau akcininkų susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolų (pasirašytinai juos perdaviau bankroto administratoriui 2013 m. gruodžio 6 d.), kad aš neperdaviau buhalterinės apskaitos dokumentų (turiu raštiškus bankroto administratoriaus patvirtinimus, kad jis perėmė visus šiuos dokumentus nuo įmonės veiklos pradžios 1997 m.), kad aš neperdaviau trumpalaikio UAB „FF Lizingas“ turto, kurio vertė 2,4 mln. EUR (nekilnojamasis turtas, kuris viešai registruojamas, ne tik bankroto administratoriaus perimtas, bet ir jau parduotas už simbolines kainas, o neperduotas kilnojamasis turtas pavogtas Mažeikiuose, vagystę, kurioje galimai dalyvavo ir bankroto administratorius, nuo 2014 m. tiria prokuratūra pagal Z. Vaišvilos pareiškimą).

Kadangi su patyrusia teisėja V. Čekanauskaite teko susidurti anksčiau, nenoriu tikėti, kad ji nematė tokių dalykų byloje. Todėl belieka vienintelis variantas – ji tokią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį priėmė ne savo valia. Kadangi Z. Vaišvilos kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiame Teisme praktiškai nepriimami, o atnaujinti procesą tikėtis negaliu, todėl tikiuosi, kad teisėja V. Čekanauskaitė paaiškins šią situaciją Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Gerb. teisėja V. Čekanauskaite, o kas man belieka po tokio Jūsų ir teisėjo G. Koriagino verdikto? Juk absurdiškais ir melagingais argumentais sukūrėte man baudžiamąją bylą! Negi manote, kad tylėsiu ir nieko nedarysiu? Ar ir Jūs, kaip UAB „Admivita“ ir Juozas Matonis, tikėjotės, kad Zigmas Vaišvila po patirtų traumų nebepakils ir nebesusigaudys, ir tada neįgalų Zigmą ir jo šeimą galima bus visapusiškai sudoroti? Negana to, tuo pat metu Zigmas paskelbtas dar ir grėsme Lietuvos saugumui! Tik šiemet VSD direktorius Darius Jauniškis, išsigandęs galimo teismo, raštu pralemeno, kad į grėsmių vertinimą pernai įtraukė, nors ir nebuvau grėsme. Dėl statistikos.

Gerb. teisėjai, mes Jus puikiai suprantame. Tačiau pabandykite ir Jūs mus suprasti. Yra tokie cinikai, kurie slepiasi po tokių „admivitų“ kaukėmis. Tačiau Jūs, teisėjai, veikiate, valstybės vardu, vykdote teisingumą! Argi Jūs nesuprantate, kad bet kurią dieną galite būti nurašyti ar pakišti ir Jūs? Šiandien Jūs reikalingas sraigtelis, ryt – jau nebe.

Argi nematote, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė, iš esmės jau nieko šioje valstybėje nebesprendžia. Tik žaidžia ant savo stiklinio kalno nesibaigiančių akcijų žaidimus. Nebent dar skaičiuoja karo išlaidų procentus? Valstybė ritasi į visišką prarają. Akivaizdu, kad nėra jokios garantijos dėl dar vieno dirbtinio Prezidento Lietuvai išrinkimo. Ir tai supranta, visų pirma, tie, kurie juos mums iki šiol parinkdavo.

Grįžkime prie Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, kuri nepanoro svarstyti ir kitų mano argumentų, kuriuos galima vardinti ir vardinti. Paskutinis G. Koriagino šališko veikimo pavyzdys – iki šiol nepradėtas nagrinėti 2017 m. gegužės 10 d. nagrinėjimui priimtas Z. Vaišvilos prašymas dėl skubaus bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ atstatydinimo dėl jo įvykdyto UAB „FF Lizingas“ turto iššvaistymo ir/ar pasisavinimo, pasinaudojus tuo, kad 2016 m. birželio 29 d. man patyrus sunkias politraumas, nebegalėjau sekti šios bylos eigos. Įmonei UAB „FF Lizingas“ padaryta 3,5 mln. EUR žala nesvarbi nei teisėjui G. Koriaginui, nei Vilniaus ekonominės policijos vyr. tyrėjui Ignui Budriui, nei Vilniaus apygardos prokurorei Aušrai Balžekaitei, kurie vis atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą. Tikiuosi, kuris nors gyvenamosios paskirties 10 arų žemės sklypas už 1333,33 EUR neatiteko kokiam nors teisėjo statytiniui. Būtų perdaug atvira. Tyrėjas I. Budrys paatviravo: „Prašykite, kad teismas jį nušalintų nuo šio tyrimo.“

Kas dengia taip atvirai ir beatodairiškai veikiančią bankroto administratorių grupuotę, kurios narys yra ir UAB „Admivita“? Šią medžiagą Seimo Antikorupcijos komisijai pateikiau ir prieš dvejus metus, ir šiemet. Tyla. Nors šioje grėsmingo pavadinimo komisijoje yra net 17 narių: Vitalijus Gailius, Darius Kaminskas, Vida Ačienė, Vytautas Bakas, Agnė Bilotaitė, Algirdas Butkevičius, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Glaveckas, Vanda Kravčionok, Raimundas Martinėlis, Kęstutis Mažeika, Andrius Palionis, Naglis Puteikis, Jurgis Razma, Ingrida Šimonytė, Petras Valiūnas, Remigijus Žemaitaitis. Žodžiu, drebėkite, niekadėjai!

Kadangi bandymas susidoroti su manimi jau vyksta tiesmukai, buvau priverstas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikti ir kitą prašymą. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Vitos Valeckaitės ir šio teismo pirmininkės Loretos Braždienės, praradusių bet kokią sveiką nuovoką. Teisėja V. Valeckaitė rašytinio proceso tvarka nagrinėjo mano skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus patvarkymo, kuriuo šis antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antrą kartą 2,4 mln. EUR suma areštavo mano turtą ir lėšas, uždraudė prisiimti bet kokius įsipareigojimus. Net dėl mano gydymosi. Mat UAB „Admivita“ siekia iš manęs prisiteisti 2,4 mln. EUR, kad jai neperduodu UAB „FF Lizingas“ nekilnojamąjį turtą, kurį ši ne tik perėmė, bet ir pardavė už simbolines kainas, ir kilnojamąjį turtą, kuris pavogtas. Teisėja V. Valeckaitė išnagrinėjo bylą be kitų mano skunde nurodytų bylos dalyvių – antstolių, kuriems UAB „Admivita“ nemoka jos sulaikyto mano darbo užmokesčio, nes atseit neperdaviau jai minėto turto. UAB „Admivita“ šiems antstoliams atsisakinėjo mokėti mano lėšas, o antstolio D. Kisieliaus patvarkymą nusprendė vykdyti.

Kaip taip galėjo nutikti – teismas šioje byloje arba neįvedė bylos dalyvių į LITEKO sistemą, arba teisėja V. Valeckaitė juos neteisėtai pašalino. Dėl tokio stebuklo, kurio dar nematė nė vienas mano pažįstamas advokatas, 2017 m. spalio 5 d. teisėjai V. Valeckaitei pareiškiau nušalinimą, pranešiau apie tai teismo pirmininkei L. Braždienei ir paprašiau administracine tvarka patikrinti šios bylos nagrinėjimą. Teisėja V. Valeckaitė tęsė bylos nagrinėjimą, nekreipdama dėmesio į jai pareikštą nušalinimą. Spalio 30 d. jai pareiškiau antrą nušalinimą, vėl raštu apie tai pranešiau teimo pirmininkei L. Braždienei. Ir vėl niekas nevyksta. Aš šioje situacijoje sveiko proto jau nebematau. Gal Teisėjų etikos ir drausmės komisija suras šių teisėjų sveiką protą? Beje, L. Braždienė yra Teisėjų tarybos narė.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma iš septynių narių. Du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, vieną – Seimo Pirmininkas, keturis – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria visuomenės atstovus. Kokia visuomenė juos pasiūlo? Kodėl juos teikia Respublikos Prezidentas, kuris ir taip skiria bei atleidžia teisėjus? Visuomenės atstovavimas šioje komisijoje turi būti tikras. Todėl kreipiamės į žmogaus teisių gynimo organizacijas, kviesdami susirinkti ir nuspręsti dėl tokio atstovavimo tiek teisėjų, tiek LRT, tiek kitose mūsų valstybės svarbiose institucijose.

Vargu ar kas pasakys, kad LRT dirbanti Rita Miliūtė, Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės deleguota į Teisėjų garbės teismą, nagrinėjantį Teisėjų etikos ir drausmės komisijos iškeltas teisėjų drausmės bylas, yra nešališka visuomenės atstovė.

Manau, kad tik tie, kurie realiai atstovauja mūsų piliečius, gindami jų teises, turi moralinę teisę būti visuomenės atstovais šiose svarbiose mūsų valstybei ir piliečiams institucijose.

Kreipiamės ir į Teisėjų tarybą, kviesdami pritarti šiai mūsų iniciatyvai ir drauge kreiptis į Seimą dėl atitinkamų Teismų įstatymo pakeitimų. Bendras veikimas, skaidrumo teismų veikloje siekiant ne akcijomis, o bendrais veiksmais, neabejotinai padidintų tarpusavio pasitikėjimą ir visuomenės pasitikėjimą teismais.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Zigmas Vaišvila

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Sarmatai

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

top