Trylikos mėnesių gyvybės ratas

13 mėnesių kalendorius

Kaip oras yra kūno, taip laikas yra minčių terpė. Jei laikas, kuriame gyvename, suskirstytas į nevienodus mėnesius ir dienas, kurios nevalingai yra įspraustos į minutes ir valandas, tai mūsų mintys tampa nedarnios ir nevalingos.

Mintis yra visko pradžioje. Deja, ta minties terpė kasdien vis labiau užteršiama ir didžiausia visų bėda tampa: „aš neturiu laiko“ arba „man trūksta laiko“. Kam priklauso tavo laikas, tam priklauso ir tavo mintys. Kai pats valdai savo laiką, tavo mintys padeda pažinti patį save.

Jose and Lloidine Arguelles

Apokalipsės metas
Grigaliaus kalendoriaus paslapties atskleidimas
13 Mėnulių majų kalendorius
1. Įsivaizduoti neįsivaizduojamą

Yra daug neištirtų prielaidų ir požymių, kuriais mes, planetos gyventojai, grindžiame ir matuojame savo kasdienį gyvenimą, bet didžiausia ir visiškai neginčytina yra pati priemonė, kuria naudojamės ir kurią vadiname Grigaliaus kalendoriumi.

Visų kalendorių užduotis yra padalyti laiką į mažesnius laiko vienetus. Taip diena tampa mažiausiu kalendoriaus vienetu, o Saulės metai ilgesnio laikotarpio vienetu.

Saulės metai trunka 365,242199 dienos. Grigaliaus kalendoriuje šis laikotarpis yra suskirstytas į dvylika nevienodų mėnesių: 4 mėnesiai po 30 dienų, 7 po 31, 1 mėnuo turi 28 dienas. Ketvirčio dienos uždavinys yra išsprendžiamas kas ketverius metus pridėjus vasario mėnesiui vieną dieną. Tada vasaris turi 29 dienas. Bet tai nėra pats protingiausiausias ir vienintelis būdas, kaip galima išspręsti ketvirčio pailgėjimo viena diena klausimą.

30 dienų turi balandis, birželis, rugsėjis ir lapkritis.

31 dieną turi visi kiti mėnesiai, išskyrus vasarį, kuris turi 28 dienas.

Angliškai tai gerai skambantis eilėraštukas, pabrėžiantis skirtingą dienų skaičių per mėnesį. Daug lengvesnis ir paprastesnis būdas padalyti Saulės metus į mėnesius būtų imti 13 mėnesių po 28 dienas, pridėjus per metus vieną dieną, nepriklausančią laikui, – laisvadienį.

Grigaliaus kalendoriuje nėra jokio aiškaus ar moksliškai pagrįsto ryšio tarp metų ilgio ir metų padalijimo į nevienodus mėnesius.

Tačiau Grigaliaus kalendorius laikomas geriausia priemone laikui matuoti. Visame pasaulyje jis yra naudojamas kaip pripažinta taisyklė. Nors Mėnuliu pagrįsti islamo, indų, žydų ir kinų kalendoriai dar yra naudojami tikėjimo ir apeigų tikslams, kasdieniame ūkiniame ir valstybiniame gyvenime pasaulyje vyrauja Grigaliaus kalendorius. Kaip ir kodėl taip atsitiko? Kas yra Grigaliaus kalendorius ir iš kur jis atsirado? Kodėl jį vis dar naudojame? Ir apskritai, koks yra ryšys tarp kalendoriaus ir žmogaus elgsenos?

Jei bandysime ieškoti kalendoriaus apibrėžimo, 80 proc. duomenų bus apie Grigaliaus kalendorių. Tai liudija nesvarstytiną jo reikšmę. Kuo ji remiasi?

Grigaliaus kalendorius yra ištikimas vėlyvųjų viduramžių krikščioniškam laiko matavimui. Aukščiausia valdžia šiuo atveju yra rankose Vatikano, geografiškai mažiausios planetos politinės valstybės, kurią politiškai palaiko didžiosios Vakarų valstybės – vadinamasis 7G: JAV, Kanada, JK, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija.

1572 m. popiežius Grigalius išleido, o 1582 m. spalio 5–15 dienomis patvirtino popiežiaus bulę (Papal Bill). Labai svarbų vaidmenį suvaidino tuometinė istorinė padėtis, kuri ir lėmė, kad šis kalendorius taptų visuotine taisykle. Iš vienos pusės tai buvo Europos galia, paskatinta nenumaldomo noro grobti. Iš kitos – bažnyčios noras surinkti visas sielas po vienu kryžiumi ir taip praktiškai apglėbti visą pasaulį. Niekas negavo krikščioniško palaiminimo nepriėmęs Grigaliaus kalendoriaus.

Pačioje Europoje Grigaliaus kalendorius įsitvirtino tada, kai buvo mechanizuotas laikas. 1600 m. 12 mėnesių metai ir 60 minučių valanda tapo visuotinai privaloma laiko taisykle.

Taigi, nebuvo net abejojama materialistine mokslo samprata paremtu 12:60 laiko dažniu.

Bet tokia nuostata, kad yra laikomasi viduramžių taisyklių, nuvertina šiuolaikinį mokslą ir visuomenę, gyvenančią pagal jos dėsnius. Grigaliaus kalendorius yra kaip įtaigos burtai, slepiantys neišsprendžiamus (o gal nesprendžiamus???) istorijos klausimus netaisyklingoje dienų, savaičių, mėnesių ir metų sekoje. Šis kalendorius veda mus šiandien į tą vietą, kur jau visi esame – apokalipsės metą, kai dėl proto užtvarų daromos didžiausios klaidos, dėl kurių vyksta siaubingos pasaulinės nelaimės.

Apokalipsinės nelaimės kartojasi dėl to, kad negalime išsivaduoti iš viduramžių jungo. Tokiu būdu Sarajevas 1914 m. tapo pirmojo pasaulinio karo židiniu, o 1992 m. ištisu mūšio lauku. Galime teigti, kad šis viduramžių antspaudas platesniu mastu yra palietęs Babiloną istorijos pradžioje ir šių laikų Iraką istorijos pabaigoje.

Priimtas 1750 m. Europos ir JAV bendrijos sutarimu, Grigaliaus kalendorius tapo puikiu pavyzdžiu atsirasti posakiui „laikas – pinigai“, pagal kurį yra vertinamas, o tiksliau, nuvertinamas visas šiuolaikinis gyvenimas. Bankai ir visa mokesčių sistema remiasi netisliu Grigaliaus kalendoriumi: visomis spragomis naudojasi tie, kurių rankose yra pinigai ir jėga, o visa kita yra tik tam, kad klaidintų visuomenę.

Istorija nėra demokratiška, o ir pati demokratija yra tik apgaulė, sukurianti jėgos ir saugumo prielaidą. Niekas net nesidomi Grigaliaus kalendoriumi. Taigi, jis yra naudojamas kaip vienintelė priemonė laikui matuoti.

Niekas nesvarsto laiko dažnio ar standartų, kuriais vadovaudamiesi gyvename. Nesvarstome „kas, jeigu?“ Kas būtų, jei turėtume kitokį laikmatį? Paklauskite Australijos aborigenų, Amazonės miškų gyventojų, vietinių amerikiečių iš rezervatų, kas atsitiko jų laikui, ir tada jums pasidarys aišku, kokią naudą iš to gauna G7 ir kodėl turime būti Vatikano valdžioje.

Taigi, noras suprasti Grigaliaus kalendorių reiškia norą įsivaizduoti neįsivaizduojamą. Bet jei to nesuprasime dabar, galime prarasti vienintelę tikimybę, kurią dar turime.

2. Apie Mėnulį, majus ir 13 mėnesių kalendorių

Didžiąją dalį savo 26 000 m istorijos homo sapiens stebėjo Mėnulį ir naudojosi Mėnulio kalendoriumi. Mėnulis yra nepastovus ir netolygus. Jis yra skirtingas ir sunkiai suvokiamas. Manoma, kad jis apsisuka apie savo ašį per 29,5 dienos. Tai sinodinis Mėnulio mėnuo, todėl visada matome tik vieną Mėnulio pusę.

29,5 dienos – tai tik vienas iš Mėnulio virsmų, matomų iš Žemės. Pagal šį virsmą galima daryti Mėnulio mėnesio apskaičiavimus. Per 27,33 dienos Mėnulis grįžta į tam tikrą tašką danguje. 27,32 dienos – tai tropinis Mėnulio virsmas. 27,2 dienos – tai drakoniškas jo virsmas.

Iki XX a. ikiagrokultūriniu žmonijos gyvavimo laikotarpiu buvo laikomasi nepastovaus Mėnulio kalendoriaus. Saulės metuose yra 13 mėnesių. Skaičiaus 13 tabu, matyt, atsirado iš paslaptingo trylikto Mėnulio. Saulės metuose yra 365,242199 dienos, o 12 pilnų sinodinių Mėnulio mėnesių trunka 354,36706 dienos. Susidaro 11 dienų neatitikimas. Per 13 sinodinių Mėnulio mėnesių dienų skaičius padidėja iki 383,5 dienos – 18,25 dienos skirtumas palyginti su Saulės metais.

Šis Saulės metų ir Mėnulio mėnesių virsmo neatitikimas yra problemiškas tik šiuolaikiniam vyrui. Moterys natūraliai išlaikė trylikos mėnesinių per metus ratą, trunkantį 27,5 dienos. 28 dienų Mėnulio virsmas per 13 mėnesių – tai 364 dienos, ir tai 1 diena mažiau nei vidutiniai Saulės metai.

Kai žemės ūkis išsivystė mūsų planetos dalyje, žinomoje kaip Vidurio Rytai, vyrai dvasininkai neteko valdžios. Atsirado poreikis turėti kalendorių kaip jėgos priemonę. Vyrų jėga buvo lyginama su Saule, moterų – su Mėnuliu. Buvo sukurtas kalendorius, kuris remiasi Saulės metais. Egiptiečiai padalijo 360 laipsnių į 12 dalių po 30 laipsnių, suteikdami vyrams dvasininkams Egipte ir Mesopotamijoje aukščiausią valdžią dangiškoje vyriškos Saulės galioje. Tai įvyko prieš 5 tūkst. metų, – 3000 metais prieš Kristų.

Šitokiu būdu Babilone ir Egipte gimė 12 Žvėrinių rato ženklų (tradicinė Vakarų astrologija) ir 12 mėnesių kalendorius. Kadangi 12 mėnesių po 30 dienų trunka 360 dienų, buvo papildomai pridėtos 5 dienos iki pilnų Saulės metų. Pagrindinis Babilono dvasininkų uždavinys buvo suderinti Mėnulio virsmą ir Saulės metus. 1500 m. prieš Kristų 360 laipsnių virsmo sistema, padalyta į 12 apytikrių ar net galima sakyti panaikintų Mėnulio mėnesio virsmų, išplito Indijoje ir Kinijoje. Į 12 dalių buvo padalyta erdvė – virsmas, o ne laikas, kurį sudaro 13 Mėnulio mėnesių.

Iš Babilono ir Egipto „Saulės valdžia“ su dvylika virsmų išplito į Graikiją, o iš ten į Romą. Romos karalius Priscius Tarquinus (616–579 prieš Kristų) daug padirbėjo labui kalendoriaus, kuriuo vėliau pasinaudojo popiežius Grigalius. Grigaliaus kalendoriuje lotyniški mėnesių pavadinimai yra paimti iš šio romėnų kalendoriaus.

50–1000 mūsų eros metais susikūrus krikščioniškai bažnyčiai, buvo priimtas romėnų 12 mėnesių kalendorius su nevienodu dienų skaičiumi, neatsižvelgus į Mėnulio mėnesius. Nukariavimų amžiaus pradžioje – 1500 m. jis buvo žinomas kaip Julijaus kalendorius ir rėmėsi 365,25 dienos sinodiniais metais. Grigaliaus kalendorius remiasi 365,242199 dienos tropiniais metais.

Nors ir mažas, bet yra skirtumas tarp sinodinių ir tropinių metų. Grigaliaus kalendoriuje nevienodas ir nelogiškas dienų suskirstymas į skirtingus mėnesius remiasi vyrų dvasininkų tradicija nuo Babilono civilizacijos laikų. Pagal šią tradiciją remiamasi egiptietišku virsmo dalijimu, kai daloma erdvė, o ne laikas. Taip atsiranda skaičiaus 13 tabu.

Skaičiaus 13 jėga yra siejama su raganomis arba velniu, su kuriais susidūrė europiečiai, atvykę į Naująjį pasaulį, kur buvo laikomasi tikslesnio laiko ir papročių nei Europoje, ir tai buvo susiję su skaičiumi 13. Turime omenyje majų kalendorių ir jų matematikos sistemą, kuria rėmėsi visa Mesoamerikos (Meksikos ir Centrinės Amerikos) civilizacija.

Krikščionių dvasininkai ir jiems atsidavę kareiviai nebendravo su vietiniais gyventojais. Priešingai, buvo žudomi mokslo vyrai, deginamos bibliotekos. Taip pasaulis sunaikino laiko sampratą, kuri rėmėsi ne erdviniu virsmo padalijimu, o 13 mėnesių Mėnulio galaktikos jėga.

Dėl su įtaiga sietinos Grigaliaus kalendoriaus kerų galios nekyla jokių ginčų apie majų laiko suvokimą, kurį lygiai taip pat aiškina net Britų enciklopedija (Encyclopedia Britannica). Žmonės užmiršo apie majų laikmatį. Jei taip ir toliau liksime užburti Grigaliaus kalendoriaus ir nekreipsime dėmesio į majų laikmatį, tikrai pralaimėsime.

Majų laiko dažnis yra 13:20, o ne 12:60. 13 šiuo atveju reiškia 13 galaktinių virsmų ar galių, kurios yra užkoduotos 13 kasmetinių Mėnulio mėnesių. 20 – tai 20 Saulės dažnių, užkoduotų 20 ikonų arba Saulės antspaudų. Šiuo laiko dažniu yra paremtas tzolkin arba 260 stočių (majų – kin) Šventasis kalendorius.

Suderintas su 365 dienų Saulės virsmu, tzolkin davė majams fraktalinį matą, pagal kurį jie sudarinėjo kalendorius ir laikmačius, kurie atspindėjo Saulės sistemos ir visos galaktikos darną ir tvarką. Tokiu būdu majai sukūrė labai tikslų Mėnulio kalendorių, tiksliai nurodydami visus jo užtemimus.

Kadangi majai rėmėsi 260 stočių (kin tzolkin), o ne 360 laipsnių virsmu, jiems nereikėjo derinti Mėnulio mėnesio virsmo su Saulės metais, todėl jiems ir negimė su tikrove nesusijęs supratimas apie Mėnulį. Majų matematika remiasi labai grakščia ir tobula taškų bei brūkšnelių sistema, kuri yra vigesimalinė, o ne decimalinė, – pagrįsta skaičiumi 20, o ne 10. Tai suteikė majų matematinei sistemai fraktalinį eksponentinį (proporcingai didėjantį) lankstumą, kurio nėra decimalinėje ar decodecimalinėje (12) sistemoje, kuria remiasi Grigaliaus kalendorius.

Vietoj mėnesių majų Saulės metai yra padalyti į 18–20 dienų laikotarpius, vadinamus vinalais. 18 vinalų plius 5 dienos (vayeb) sieja Saulės metus su 13:20(tzolkin).

Sudėtingas majų kalendorius ilgai buvo mįslingas Vakarų archeologams ir net buvo laikomas nenormaliu reiškiniu, nepaklūstančiu šiuolaikiniam mokslui. O viso nesusišnekėjimo priežastis slypėjo ir vis tebeslypi 12:60 tikrovės sampratoje.

Esmė yra ta, kad majų kalendorius remiasi keturmačiu laiko suvokimu, o šiuolaikinis mokslas yra paskendęs trimatėje Grigaliaus kalendoriaus laiko sampratoje. Majų mokslas remiasi 13:20 laiko dažniu, todėl ir buvo sukurtas 13 mėnesių kalendorius.

Pralaužę užtvaras, išsivaduosime iš istorijos žabangų

Norėdami pajusti 12:60 trijų matavimų ir 13:20 keturių matavimų laiko skirtumą, turime sulaužyti užtvaras materialistinio tikrovės suvokimo, kuris yra užvaldęs visą mūsų planetą.

Iš anglų kalbos vertė: Violeta Galadauskaitė

Gerbiami skaitytojai, dėl vietos stokos straipsnio tęsinį įdedame prisegtoje PDF rinkmenoje, kurią peržiūrėti galėsite čia pat:

  Trylikos mėnesių gyvybės ratas (163.0 KB, 629 atsisiuntė)