- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Aleksis Tsipras ateina į valdžią Graikijai esant nuopuolyje

(„Yeni Safak„, Turkija)
Cem Küçük

paveikslėlisPrieš du mėnesius, Achmeto Davutoglu vizito į Graikiją metų proga, mums teko pabuvoti Atėnuose. Iš pirmo žvilgsnio į šio miesto gatves tampa aišku, kiek nelaimingi yra vietiniai gyventojai. Vietiniai ekspertai tvirtino, jog Graikija neatsistos ant kojų ir per 10 metų. Graikų ekonomika atvirai žlugo. Nedarbas, didelė valstybės skola, gamybos nebuvimas dar labiau gilina krizę. Žinoma, esant tokioms sąlygoms, visada į priekį išeina radikalios partijos.

Būtent tai ir įvyko Graikijoje. Kairiosios pakraipos radikalaus aljanso „Syriza“ lyderis Aleksis Tsipras (Alexis Tsipras) pasiekė tikrai daug. Dabar į jį sukoncentruotas visas ES dėmesys. Dabartiniu metu Graikija, kuri laikoma vakarų civilizacijos lopšiu, skolinga daugiau nei 340 milijardų eurų. Pačią stambiausią paskolą ji gavo iš Europos Sąjungos, tačiau viskas buvo veltui. Tsipras, kuris dažnai ir aštriai kritikuoja ES, dalina rinkėjams daug pažadų. Šis jaunas politikas tvirtina: „Mes nenusiteikę konfliktuoti su ES, kaip ir paklusti jai“, – lyg bandydamas išspręsti kiekvieno žmogaus problemas. Bet kiek tas įmanoma esant kairiajai ideologijai? Laikas parodys.

Kad pabandyti rasti atsakymą į klausimą apie tai, kas laukia Graikijos ekonomikoje ir politikoje toliau, būtų naudinga prisiminti vieną darbą, išvydusį pasaulį praėjusį gruodį iš po chorvatų filosofo Sreko Horvato (Srecko Horvat) ir gerai žinomo turkų visuomenei slovėnų filosofo Slavoj Žižeko (Slavoj Zizek) plunksnos. Įžangą knygoje pavadintoje „Ko nori Europa? Europos Sąjunga ir jos nepasitenkinimas“ parašė kaip tik Aleksis Tsipras.

Jo straipsnis vadinasi taip: „“Graikijos kaip modelio visai Europai krachas. Ar tokios ateities verta Europa?“ Savo straipsnio įžangoje Tsipras pažymi, kad nuostoliai, kuriuos patyrė bankai nekontroliuojamų spekuliacijų po 2008-ųjų krizės pasekoje, brangiai kainavo gyventojams ir nacionalinėms vyriausybėms. O Graikija, kurios ekonominė programa ir be to jau buvo toli nuo tobulybės, buvo priversta imti paskolas Europos centriniame banke ir TVF.

Programa, prieš keletą metų primesta Graikijos vyriausybei iš ES, buvo sudaryta iš rekomendacijų susijusių su stabilizacija ir išėjimu iš krizės sūkurio. Tačiau ES pasiūlytas sprendimas pasirodė neveiksmingas. Buvo daroma prielaida, jog Graikija atgims iš naujo ir ims augti, tačiau situacija darėsi vis blogesnė. Žmonės, kurie, anot Tsipro, nakvoja ant šaligatvių ir maitinasi atliekomis iš šiukšlių dėžių, pensininkai, nesugebantys rasti lėšų išgyvenimui, namai be elektros, pinigų trūkumas vaistams… Čia visa tai tapo realybe.

Savo straipsnyje Tsipras aštriai kritikuoja diržų veržimosi politiką, o visus, kurie ją primeta, vadina „talibano neoliberalais“. Net patys TVF ekspertai pripažino šią politiką neveiksminga. Tarp kitko, ko gero būtų sunku surasti šalį, kur sėkmingai veiktų TVF modeliai.

Kaip Tsipras apibrėžia ekonominę krizę? Jo manymu, mūsų dienomis kyla konfliktas tarp socialinių Europos poreikių ir kapitalo poreikio gauti stabilų pelno prieaugį. Ir tuo pačiu Tsipras paryškina tokį požiūrio tašką, kuris iššauks didžiausią ginčų skaičių ir, akivaizdu, greitu metu susikirs su JAV ir ES politika: „Vystymosi planas pagrįstas laisva rinka – žlugo“.

Sprendžiant pagal viską, neužilgo Europos Sąjungoje, kuri vadovaujant Vokietijai vykdo liberalią politiką, kils karšti ginčai tarp laisvos rinkos šalininkų ir etatistų (?) (ekonomikoje – valstybės griežto ekonomikos reguliavimo modelių šalininkai). Tsipras, tvirtinantis, jog jis neplanuoja konfliktuoti su ES, savo straipsnyje pateikia tokį ekonomikos apibrėžimą, kurio, iš tiesų, prisilaiko liberalūs politikai. „Ekonomika panaši į karvę. Ji maitinasi žole ir duoda pieno. Laukti, jog atiduodama ketvirtadalį savo žolės, karvė gamins keturis kartus daugiau pieno – nelogiška ir kvaila. Karvė elementariai nugaiš. Tas pats šiandien vyksta ir su Graikijos ekonomika“.

Štai čia aš ir prisiminiau Besimą Tibuką (Besimas Tibukas, turkų verslininkas, liberalių-demokratinių idėjų šalininkas), sukėlusį daug triukšmo, ypač periodu nuo 1990-2002 ir visada pavyzdžiu pateikdavusį „karvės modelį“. Didžiąją savo laiko dalį jis praleidžia Kipre ir yra iš tų žmonių, kurie ne iš gandų žino vykstančių Graikijoje ir Pietų Kipre įvykių esmę. Į klausimą ką jis galvoja apie Tsipro atėjimą į valdžią jis atsakė štai ką: „Jau 30 metų Graikija nieko negamina. Buvo nedidelės gamyklos, bet ir jos sustabdė savo funkcionavimą. Graikai laikosi ir nenuskęsta tik todėl, kad gauna reguliarią pagalbą iš ES. Graikijos politikai visada užsiėmė populizmu. O liaudis išgyvendavo subsidijų dėka. Jie galėjo gauti pinigų sukčiavimo būdu, pavyzdžiui, įvardinę save kaip šimto alyvmedžių savininkais, vietoje trisdešimties. Turizmo sektorius negalėjo atnaujinti savo objektų. Ir šioje srityje graikai prarado savo buvusią jėgą.

Graikijos skola viršija 340 milijardų €urų. Noriu atkreipti dėmesį į tai, jog suma, dėl kurios Turkija vedė derybas 2001-aisias su TVF buvo lygi 30 milijardų dolerių. Šiandien mūsų (turkų) ekonomika kelis kartus didesnė už graikų. O kreditas suteiktas Graikijai lygus 230 milijardų €urų. Kodėl buvo duoti tokie pinigai? ES lyderiams Graikija – tai ta vieta, kur užgimė vakarų civilizacija. Todėl ir Tsiprui jie kažkiek duos skolon. Tai yra, jie ir toliau tęs Graikijos subsidijavimą“.

Jei Tsipras atsisakys laisvos rinkos ir norės pasitraukti iš €uro-zonos, ES susidurs su rimta problema. Jei Tsipro modeliai prie nieko gero neprives, tai per sekančius rinkimus graikai jo atsisakys. Tai lyg prakeiktas ratas, kuriame galima suktis iki begalybės. Bet vieną dalyką galima pasakyti tvirtai: krikščioniškieji Vakarai neatsisakys Graikijos.