APEC aukščiausio lygio susitikimas: Kinija apie galimybes, JAV apie grėsmes

2015, sausio 25, 5:00 | kategorija Realybė | atsiliepimų dar nėra | | | Sarmatai

(“Eurazija”, Rusija)
Leonid Savin

paveikslėlis

Nekreipdama dėmesio į JAV valdžios užsispyrusį nenorą pripažinti, jog pasaulis pasikeitė, amerikietiškoji spauda supažindina visuomenę su vienapolio pasaulio griūties faktu.

APEC (Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominis bendradarbiavimas arba sutrumpintai APEC ( Asia-Pacific Economic Cooperation) aukščiausiojo lygio susitikimas, vykęs Pekine lapkričio pradžioje, buvo skirtingai vertinamas JAV, Kinijoje ir Rusijoje. Kai rRusijos MIP ironizuoja, kaip Padangės Šalis (Tianxia (tien-hsia; kiniškai: 天下; pažodžiui: „po dangumi“ – vert. pastaba) privertė paklusti Obamą ir jankius, o rusai kartu su Pekinu planuoja ir toliau ateityje „pakišinėti kiaules“ Vašingtonui, nustoję tarpusavyje atsiskaitinėti doleriais, renginio vertinimai Jungtinėse Valstijose ir KLR taip pat gana įdomūs.

Kinija laikėsi tradiciškai ramiai. Žinant, kad ten veikia vienpartinė sistema ir atitinkama informacinė politika, geriausia apžvelgti oficialųjį ruporą – leidinį Ženmin Žibao. Taip bent paaiškės, ką apie tai mano oficialioji Kinija, o ne atskiri analitikai.

Pirma, pasirodo pranešimas apie KLR lyderio Si Czinpinio susitikimą su Baraku Obama. Czinpinis pasakė, kad santykiai, kuriems jau 35 metai, nežiūrint į visus sunkumus gali ir toliau judėti teisinga kryptimi, o tai yra gerai abiems valstybėms. Standartinis diplomatinių frazių ištartų atitinkamu tonu rinkinys. Tačiau pastebima ne mažiau svarbi detalė. Be Czinpinio susitikime dalyvavo dar keturi Politinio biuro nariai, o iš viso Obama susitikimo metu matėsi su septyniais Kinijos Komunistų partijos Politinio biuro nariais. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovai mano, kad toks mandagumas – retenybė. Išvada – Obama pataikauja Kinijai.

Vėliau pasirodo smulkesnis reportažas, kur pastebimi keisti viršūnių užkulisinių derybų momentai, tokie kaip: aptariami susitikimai tarp Barako Obamos ir Vladimiro Putino, Pietų Korėjos ir Japonijos vadovų, taip pat Eboto ir Putino susitikimas. Leidinys pažymi, kad susitikimas su Obama vyko Rusijos prezidento iniciatyva, tačiau Putinas elgėsi laisvai, o Obama labai jaudinosi ir visaip stengėsi išvengti su juo bendravimo.

Australijos premjeras Tonis Ebotas (Tony Abbott) pareikalavo atsiprašyti, bet jam buvo atsakyta, o vėliau prie Australijos krantų atsirado Rusijos laivų grupė. Eilinė išvada – susitikimai su Rusijos lyderiu labiau panašūs į taicziciuanį, nei į boksą. Nors priešininkai reikšmingai papučia ūsus ir kažkur tolumoje mojuoja kumščiais, tačiau, kai reikalai suveda susitikti akis į akį, vakariečiai susigūžia ir jaučiasi nejaukiai. Kinų leidinys nepateikė jokių Rusijos istorijos figūrų analogijų, tačiau toks pastebėjimas apie rytų kovas sukelia aliuzijas apie Josifo Stalino susitikimus su Vakarų lyderiais, kurie savo atsiminimuose pažymi stiprią tarybinio lyderio charizmą, kurio įtakai priešintis būdavo neįmanoma.

Ir pagaliau – renginio rezultatų analizė, publikuojama pavadinimu „Ką davė susitikimas Kinijos liaudžiai?“

1.Pirmiausia, kinams bus lengviau pirkti užsienyje, kadangi buvo duotas startas laisvos prekybos zonos Azijos-Ramiojo vandenyno regione formavimui ir priimtas sprendimas remti kelių žemėlapio realizaciją formuojant šią zoną. Kalbama apie prekybos ir tarpusavio investicijų laisvę – tai bus įteisinta įstatymais. Kinų psichologijai tai – svarbus momentas, kadangi jų kultūros tradicijose sutarčių laikymasis yra garbės ir pareigos reikalas.

2.Sekanti tezė pasirodė „žydras dangus virš Pekino“ pavadinimu. Kalbama apie gryną orą be smogo – tai retenybė Kinijos megapoliuose. Taip pat skelbiamas Kinijos-Amerikos pareiškimas dėl klimato kaitos ir CO2 išmetimo į atmosferą ribojimo, kuriam ilgai priešinosi Pekinas. Planas nurodo, kad iki 2030 metų bendrame Kinijos energetikos-degalų balanse liks ne daugiau kaip 20% neangliavandenilinių energijos šaltinių.

3.Trečias punktas liečia judėjimo laisvę. Kinijoje ne kiekvienas pilietis gali išvykti į užsienį dėl vyriausybės organų ribojimo išduodant dokumentus. Bet yra ir išorinės kliūtys, susijusios su vizų režimu. Tad naujasis susitarimas tarp KLR ir JAV skirtas būtent tų kliūčių panaikinimui – jame kalbama apie daugkartinių vizų išdavimą Kinijos piliečiams, norintiems aplankyti JAV. Taip pat kalbama apie keliones po visą Azijos-Ramiojo vandenyno regioną: iki 2020 metų prognozuojama apie 1 milijoną studentų studijuojančių užsienyje, o iki 2025 metų turistų skaičius turi pasiekti 800 milijonų per metus.

4.Ketvirtas punktas liečia vidaus problemas, panašias į tas, kurios yra ir Rusijoje – neleisti korupcija kaltinamiems asmenims pasislėpti užsienyje. Teigiama, kad iki 2014 metų lapkričio 10 dienos taip vadinama „lapių medžioklė“ padėjo sulaikyti 128 korupcionierius. Kinijos sukčiai ir vagys, daugiausiai bėga į Vakarus, slepiasi nuo teisėsaugos JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse. Dabar juos rasti ir perduoti ekstradicijai bus gerokai lengviau, o žinant, kad Kinijoje už panašius nusikaltimus gresia mirties bausmė, aišku, kad norinčių pasipelnyti valstybės iždo sąskaita atsiras žymiai mažiau.

Pažymėsime, kad Kinijos MIP neteikė didelio dėmesio JAV ir Kinijos kariniam bendradarbiavimui, o taip pat ir galimiems konfliktams ateityje, kurių valstybių lyderiai sutarė vengti.

Dabar pereikime prie Amerikos MIP. Iš karto pastebime, kad kritikos Kinijos atžvilgiu ten nesumažėjo, o priešingai – padaugėjo, ir jos lygmuo auga.

paveikslėlis

APEC aukščiausio lygio susitikimas_2014_Kinija

Daugelis JAV leidinių Kiniją pavadino supervalstybe, o tai rimta – Amerika prarado absoliučios pasaulinės valdžios monopoliją. Jei anksčiau pasaulinį viešpatavimą tekdavo dalintis su Tarybų Sąjunga, beje – konfrontacijos būdu, tai dabar atsirado naujas galingas žaidėjas, su kuriuo reikia derinti naujas taisykles, skirtingas nuo įprasto „šaltojo karo“ taisyklių rinkinio.

Taigi, amerikiečių spauda akcentuoja karines ir kompleksines geopolitikos problemas, o ne detales, kaip pasielgė Kinijos MIP, viską sudėliodamos į lentynas.

Specializuotas leidinys „Diplomat“ rašo, jog susitarimas dėl „karinių oro ir jūros laivyno gynybos elgesio standartų“ iš principo buvo aptartas dar anksčiau, kai 2014 metų balandį susitiko JAV gynybos ministras Čakas Heigelas ir KLR gynybos ministras Čanas Vanciuanis. Tai, kad Obamos ir Si pokalbis palietė šią temą rodo, kad ji išlieka aktuali.

Kadangi Amerikos ir Kinijos santykiai šaltėja, autorius daro išvadą, jog dabar darbinių santykių tarp kariškių sukūrimas yra svarbesnis, nei anksčiau. Šie ryšiai vargu bau ar bus širdingi, turint omenyje JAV ir Kinijos interesų skirtumus saugumo bei tikslų regione sferoje, tačiau, kol kas komunikavimas vyksta ir abi šalys elgiasi atitinkamų elgesio normų ribose. Tai padeda išvengti tarpusavio įtarinėjimų ir konflikto.

Beje, yra du konkretūs akcentuojami dalykai. Pirmas – nemalonus JAV: Kinija, kaip susitikimo šeimininkė, pasinaudojo galimybe išsakyti savo viziją apie Azijos-Ramiojo vandenyno vienybę – ekonominę, o, kas būtų idealu – ir politinę, kad sumažintų JAV įtaką regione. Ir Vašingtonas, sunerimęs dėl šios vizijos, bando blokuoti šias iniciatyvas, o ne daryti įtaką jos viduje. Vadinasi, šalys gali rinktis Sutartį dėl laisvos prekybos Azijos-Ramiojo vandenyno regione, pasisakydamos prieš JAV Trans-Ramiojo vandenyno partnerystę, kurioje nėra Kinijos. Valstybėms, pakviestoms prisijungti prie Azijos infrastruktūrinių investicijų banko, teks rinktis arba Kinijos pasiūlymą, arba JAV spaudimą.

Antras – dar blogesnis. Amerikiečiai jaučia, kad ideologinė kova tampa vis aršesnė. Kinija visose srityse priešinasi JAV „minkštųjų galių“ įtakai ir netgi atvirai kaltina jas kišantis į vidaus reikalus (pavyzdžiui, dėl protesto akcijų Honkonge). Kinija turi savo rimtų idėjų arsenalą, jos yra gerokai lankstesnės užsienio politikos atžvilgiu, todėl yra priimamos pozityviau, nei amerikiečių veiksmai.

Susitikimo su Obama metu, Czinpinis taip pat pažymėjo, kad „abi šalys privalo gerbti viena kitos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat ir abiejų politines sistemas, o ne stengtis įpiršti savo valią ir modelį. Tai yra svarbi sąlyga ir abiejų šalių, sveikų bei stabilių santykių pagrindas“.

Čia amerikiečiai labiausiai nerimauja dėl teritorinio vientisumo klausimo, kadangi trintis tarp Kinijos ir JAV partnerių dėl ginčytinų teritorijų stato Vašingtoną į sudėtingą padėtį. Matyt Taivano dilema JAV bus dar sudėtingesnė, kadangi Kinija salą laiko neatskiriama savo dalimi, kurią netolimoje ateityje teks grąžinti. Beje, apžvelgdami teritorinius disputus, amerikiečiai paminėjo Japoniją ir Filipinus, o štai Taivanas taip ir liko pamirštas.

Amerikos MIP dėmesio neišvengė ir pareiškimas apie naują svajonę – Azijos-Ramiojo vandenyno bendriją, kurioje Kinija bus centru, milijonais remiančiu regiono šalis, tame tarpe sudarydama sąlygas naujojo „Šilko kelio“ klestėjimui. Leidinys Washington Post laiko tai tiesioginiu iššūkiu Obamos administracijos „Azijos ašiai“, o tai susiję su strateginiu karinių, ekonominių bei diplomatinių resursų balanso pokyčiu.

Tuo metu, kai JAV įstrigo toje „ašyje“, Kinija stumia savo įtaką keliais frontais vienu metu.

Leidinys Business Insider jau anksčiau kaitino atmosferą minėdamas Kinijos karinę galią ir reagavo publikuodamas straipsnį, pavadintą – „Kinijos branduolinio ginklo naikinamoji galia vis didėja“

Nors straipsnio informacija jau pasenusi, pavyzdžiui – 2013 metų Pentagono pareiškimas apie tai, kad KLR arsenale priskaičiuojama nuo 50 iki 75 tarpkontinentinių balistinių raketų kovinių galvučių, o per sekančius 15 metų jų gali atsirasti daugiau nei 100. Taip pat duodama nuoroda į 2014 metų JAV Ekonomikos ir saugumo komisijos ataskaitą. Be to, teigiama, kad Kinija įsisavina kosminę erdvę tam, kad galėtų naudoti ją kariniais tikslais. O tai atves prie to, kad šalis „per sekančius 5-10 metų kels riziką JAV nacionalinio saugumo palydovams“.

Šalia pateikiamos dar dvi panašios pastabos, pavadintos „Tie kiniečių kariniai pasiekimai keičia jėgų balansą Azijoje“ (kalbama apie Kinijos penktosios kartos naikintuvo prototipą) ir „Naujasis Kinijos povandeninis laivynas su atominiu ginklu gali išderinti jėgų balansą Azijoje“. Specializuotas leidinys Defence Industry Daily šią temą panagrinėjo giliau, ir 2014 metų lapkričio 24 dienos publikacijoje teigia: „4598 mylių raketų skrydžio distancija suteikia Kinijai galimybę suduoti atominį smūgį Aliaskai, paleidžiant raketą iš po vandens prie Kinijos krantų; Aliaskai ir Havajams, paleidžiant raketą iš po vandens prie Japonijos; Aliaskai, Havajams ir vakarinei JAV kontinento daliai, paleidžiant raketą iš teritorijos, esančios į vakarus nuo Havajų bei visoms Valstijoms, paleidžiant raketą iš po vandens vakarinėje Havajų pakrantėje“.

Akivaizdu, kad toks žarijų kurstymas tarnauja vienam tikslui – užsitikrinti visuomenės nuomonę dėl Kinijos (o kartu ir Rusijos) grėsmės bei pateisinti naują karinį biudžetą, reikalingą naujo tipo ginkluotei kurti. O išbandyti jų prototipus, tuo pačiu utilizuoti pasenusią ginkluotę, bus galima kur nors Ukrainoje, Artimųjų Rytų šalyse, Centrinėje Azijoje ir Afrikoje.

Vertė: Darius Dimbelis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top