Apie lietuvių kalbą ir ją mums išsaugojusius protėvius

2015, 11 sausio, 15:42 | kategorija Istorija | 69 komentarai | peržiūrų 10 582 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Paskelbta: 2012, Rugsėjo 8, 14:51 | Sarmatas.LT

Kartojama.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, o dažniausiai interneto platybėse, sklando teiginiai(propaganda), kad lietuvių kalbos, kaip tokios ir nebuvo – ji atsirado – neva buvo sukurta J. Jablonskio kartu su lietuvišku raštu. O iki tol lietuviai bendravo senovine bendra slavų kalba, ką neva įrodo mūsų Lietuvos Statutas parašytas senovės rusų kalba ir LDK kunigaikščių antspaudų įrašai, kurie irgi yra slaviški.

Sunku nuginčyti akivaizdžius dalykus todėl to ir nedarysime, o vietoje to pasistengsime suprantamai išdėstyti to meto situaciją ir neaiškius kai kuriems žmonėms tų tolimų laikų niuansus.

Pradėkime nuo akademiko Vladimiro Toporovo(Rusijos mokslų akademijos tikrojo nario), vieno žymiausių pasaulio baltistų(jo plunksnai priklauso daugiau nei 1700 mokslo veikalų) ir daug nusipelniusio lietuvių kalbos istorijai ir kultūrai pasakojimo, kur jis aiškiai ir nedviprasmiškai pasisako apie didelį (apie 800), dabartinės Rusijos teritorijoje baltiškų hidronimų (vandenvardžių) skaičių, kas aiškiai rodo, jog ten anksčiau gyveno baltų gentys. Jis teigia, kad Didžiojo Tautų Kraustymosi laikotarpio metu, baltų apgyvendintų teritorijų pakraščių gyventojai atskilo nuo savų genčių ir nukeliavo į dabartinės Rusijos teritorijos gilumą, kur apsigyveno ir suteikė pavadinimus vietovėms, su laiku vis labiau atitoldami nuo savo baltiškų šaknų ir palaipsniui virto slavais.

Štai tuo pereinamuoju laikotarpiu slavų-baltų kalba galėjo būti bendra, nes turėjo bendras šaknis, kurios siekė baltų kraštus.

Tą jis grindžia lietuvių-rusų kalbų panašumu ir čia rusų kalbą kildina iš baltų, o ne atvirkščiai. V. Toporovas pasakoja, kad kalbininkams, etnografams, dialektologams važiuojant pro Rusijos kaimelius (pradedant 50 km. nuo Maskvos) ir klausinėjant kaimų gyventojų – ar pas juos gyvena lietuvių – anie atsakydavo: – „ne, pas mus lietuvių nėra, tačiau štai už tos kalvos už trijų kilometrų yra kitas kaimas, kur gyvena lietuviai“. Nuvažiavus į tą sekantį kaimą istorija pasikartodavo, lietuvių ten nebūdavo, tačiau kaimo gyventojai pasiūlydavo nuvažiuoti į sekantį labiau į vakarus esantį kaimą ir ten „tikrai gyvens lietuviai“. Ir visa tai tesėsi iki pat Lietuvos sienos. Iš to galima suprasti, kad lietuviai ten nebuvo svetimi. Aplink pačią Maskvą yra eilė (40-50) hidronimų (vandenvardžių) turinčių akivaizdžias baltiškas šaknis.

Vladimiras Toporovas teigia, kad pradžioje baltai buvo pasklidę po visą Vidurio Europą, sąlygiškai kalbant – nuo Nemuno iki Oderio, po visą Baltijos pietų pakrantę.

paveikslėlis

Galima drąsiai teigti, sako akademikas V. Toporovas, kad, žinoma, jog baltai egzistavo jau 1500 metų iki mūsų eros, nors iš tikro gerokai seniau, o kalbant apie slavus – istoriniuose šaltiniuose jie pradedami minėti nuo trečiojo (III) mūsų eros amžiaus. Taip kad tarpas tiesiog milžiniškas – apie 2000 metų.

Siūlyčiau pažiūrėti lietuvių sukurtą filmą apie akademiką V. Toporovą, kur jis plačiau išaiškina visus šiuos dalykus – “Lietuviai laike ir erdvėje“.

Dabar kalbant apie Lietuvos Statutą, kuris buvo parašytas slavų kalba norėtųsi išreikšti nusistebėjimą mūsų istorikų tylos pozicija, kai paliekama didelė erdvė mūsų identiteto interpretacijoms. Kai žmonės nežino.. kam gi save priskirti, o viešojoje erdvėje sklando tik su slaviškomis šaknimis susijusios insinuacijos, nors ir neturinčios jokio realaus pagrindo, tačiau nesusiprantantiems ar nesugebantiems pažvelgti giliau, darančios didelį įspūdį ir keliančios visiškai patikimo istorinio fakto įspūdį.

Pats faktas visiškai aiškus ir neginčytinas, – Lietuvos Statutas parašytas senovės rusų kalba. Tačiau tuo stebėtis tikrai nevertėtų, nes visiems puikiai žinoma, kad ano meto Lietuvoje gyvavo mažiausiai trys kalbos – tai rusų, lenkų ir lietuvių. Nekalbant apie kitų, kviestinių tautų amatininkų ar karių (totorių) kalbas. Pavadinau jas kviestinėmis tautomis, nes stiprinant Lietuvos ūkio galią prieš kitus potencialius konkurentus, į ją buvo kviečiami amatininkai-specialistai iš kitur, suteikiant jiems tam tikras teises ir privilegijas.

Tad grįžtant prie rusiško Statuto reikėtų prisiminti, kad etniniai lietuviai tuo metu savo rašto neturėjo, tačiau būtinybė užrašyti įstatymus valstybėje jau buvo pribrendusi. Matomai buvo svarstoma kuria kalba pasinaudoti (rusų ar lenkų) ir pasirinkta rusų, kaip kelianti mažiausiai prieštaravimų, nes tarp lietuvių ir lenkų bajorų visais laikais vyko konkurencija visose srityse, o štai su Rusija buvo kitaip. Ten nemažai Rusijos kunigaikštysčių valdė Lietuvos kunigaikščiai. Bet ne atvirkščiai – Lietuvoje rusų kunigaikščiai niekada nevaldė. Tad jokių vidinių konfliktų vartoti rusų raštą neturint savojo, Lietuvos kunigaikščiams nekilo.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuvių kalba to meto Lietuvoje buvo laikoma mužikų kalba ir bajorai ja kalbėti gėdijosi – geriau jau rinkosi lenkų arba rusų, nors vadino save lietuviais, t.y. Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdiniais. Jie didžiavosi būdami lietuviais, nors lietuviškai ir nekalbėjo. Tais laikais kalba, kaip tautinės-etninės priklausomybės išraiška neturėjo tokios reikšmės, kaip mūsų dienomis, juolab kad egzistuojant daugybei tarmių sudėtinga buvo išrinkti tą vienintelę. Kuri visgi buvo…

Dar nesusikūrus Lietuvos valstybei (LDK) joje jau egzistavo aukštaičių (lietuvių genties) Lietuvos kunigaikštystė, kuri buvo tam tikra prasme lietuvių žemė. Nuo jos kilo ir valstybės pavadinimas. Ir kalba. Vėliau ji žinoma, kaip svarbiausia LDK sudėtinė dalis. Visi žinomi jos valdovai kartu buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_kunigaikštystė)

Dabar grįžtant prie lietuvių kalbos, kuri, kaip jau išsiaiškinome visgi buvo, nežiūrint į tai, kad Statutas ir LDK kunigaikščių antspaudai buvo išrašomi slaviškais rašmenimis, kyla klausimas – kaip gi ji buvo išsaugota iki mūsų dienų, jei lietuviško rašto nebuvo, valstiečiai baudžiauninkai buvo apskritai neraštingi, o bajorai lietuviškai kalbėti gėdijosi ir suprantama nieko neužrašinėjo..

Lietuvių kalbą mums išsaugojo mūsų tiesioginiai protėviai, kurių kalba mes kalbame šiandien – tai lietuviai, mūsų artojai žemdirbiai, mužikai sermėgiai, kurių kalba gėdijosi kalbėti jų valdovai. Tai jie mums išsaugojo tautos sakmes, legendas, dainas, tradicijas ir supratimą apie dorovę – tai tie, kurie gyveno Lietuvos kunigaikštystėje (nepainioti su LDK) ir kalbėjo lietuviškai. Ir mes neturime jų gėdytis – tai mūsų praeitis, ir jei jos nebūtų, mes šiandien kalbėtume lenkiškai, arba rusiškai.

Suprantama – tai, ką lietuviai turėjo perduoti reikėjo kažkur užrašyti, reikėjo lietuviškai rašančių žmonių ir tokie žmonės atsirado…

Martynas Mažvydas 1520-1563 – lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos autorius. Buvo artimas bajorų luomui, tačiau nėra šaltinių patvirtinančių, kad jam tiesiogiai priklausė.(jo pusbrolis B. Vilentas tikrai buvo bajoras) Pirmoji lietuviška knyga išleista 1547 m sausio 8 d. šiandien žinoma, kaip Martyno Mažvydo katekizmas.

Kristijonas Donelaitis 1714-1780 liuteronų pastorius. Tolminkiemio klebonas. Gimė laisvų valstiečių šeimoje. Maždaug apie 1765-1775 m. parašė žinomą kūrinį – poemą – „Metai“. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“.Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu – „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys

Simonas Daukantas – 1793 – 1864. Gimė eigulio šeimoje. Teisių magistras nuo 1882 (baigė Vilniaus universitetą). 1841 m. iš caro valdžios gavo leidimą steigti parapijines lietuviškas mokyklas Lietuvoje, kas labai prisidėjo prie lietuvių kalbos išsaugojimo ir plėtojimo. Istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.

Vilhelmas Storostas Vydūnas – 1868-1953 – rašytojas, filosofas – savo karjeros metu dirbo mokytoju ir vienas iš dėstomų dalykų buvo lietuvių kalba. Jūsų dėmesiui siūlome labai gerą jo veikalą –
Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių, kuris į daugelį dalykų pasiūlys pažvelgti kitaip, nei esate įpratę:
http://biblioteka.gindia.lt/septyni-simtmeciai-vok-liet-santykiu/26-septyni-simtmeciai

Šie žmonės darė viską, kad mūsų protėvių kalba, papročiai, dainos, legendos, apskritai kultūra neišnyktų, kad atsigręžę atgal turėtume į ką atsiremti.. ir tikrai, – dėka jų turime.

Jonas Jablonskis, kurį kai kurie veikėjai dergia aiškindami, kad jis neva sukūrė dabartinę lietuvių kalbą norėdamas sunaikinti senąją, iš tiesų tik adaptavo raštą prie esamos aukštaičių kalbos, tuo padarydamas ją bendrine kalba ir sukūrė lietuvišką gramatiką. Daugiau apie J. Jablonskio darbus čia:
http://ualgiman.dtiltas.lt/jonas_jablonskis.html
Nepatenkintieji J. Jablonskiu matyt nesuvokia, kad lietuvių kalba ir šiandien yra lietuvių kalba senojoje Lietuvos kunigaikštystės teritorijoje, kaip ir anksčiau gimininga sanskritui, kas būtų neįmanoma, jei ji būtų dirbtinė kalba. J. Jablonskis lietuviams suteikė savą raštą, už ką jam galima tik nusilenkti. Išmokime jausti dėkingumą. Šiandien Lietuva savo įstatymus gali leisti sava – lietuvių kalba.
straipsnį parengė:

Arvydas Daunys

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 69

  1. gintas says:

    Manau parašyta nesamonė yra būtent ta – ‘bajorai gėdijosi lietuvių kalbos nes ja kalbėjo mužikai’.Pagal šį dėsnį išeitų, kad ir vokiečių ir lenkų ir rusų ir kitų tautų diduomenė turėjo gėdytis savo tautų kalbų,nes ir jomis kalbėjo tų tautų mužikai.Tikroji priežastis ,dėl kurios dalis diduomenės vengė kalbėti lietuviškai yra ta ,kad šventoji bažnyčia lietuvių kalbą ir papročius peikė ir naikino ir tuo pačiu ją niekino.Kodėl buvo Lietuvos ,o prieš tai ir kitų šalių krikštai – ogi todėl kad tai buvo prievarta.Nesikrikštysi nukirs galvą ir viskas,valstybė nesikrikština -nukariaus.Paskaitykit Verdeno verdiktą,kur atsisakius krikštytis vienam saksų miestui,Karolis Didysis įsakė visiems /apie 5000 žmonių / nukirsti galvas.Lietuviai ir lietuvių kalba yra Senoji Europa ikikrikščioniška ,o krikščionybė nauja žydiška.Štai šioj priešpriešoj ir atsirado maišytos tautos – prancūzai,italai,anglai,rumunai,vokiečiai,slavai.Bažnyčia sumaišė šiuos žmones ir primetė jiems sukurtas kalbas ir tais kalbas paėmė iš kokio pakraščio,kad nebūtų panašios į jų naudotas.Taip iš žmonių išmušus papročius ir kalbą ir primetus naują -jiems nieko nebeliko kaip tapatintis save su krikščionybe.Rusai su provoslavizmu,lenkai-su katalikybe,nes šiais tautas ir sukūrė krikščionybė iš lietuvių.Pagonis tai toks žmogus ,kuris laikosi savo kalbos ir papročių.

  2. mužikas says:

    ->gintui
    Nei vokiečiai, nei rusai nei dar kokie kitų tautų atstovai neturėjo tiek iš ko rinktis, kaip Lietuvos bajorai, kurie nuo mažens jau mokėsi lenkų kalbą o ne lietuvių. Lenkų kalba buvo to meto Lietuvos ponų kalba.

    Kitas dalykas, kad to meto Lietuvoje skirtinguose jos regionuose gyvavo nemažai skirtingų lietuvių kalbos tarmių, kuriomis irgi kalbėjo vien valstiečiai.

    Ir dar, bajorai nekalbėjo lietuviškai gerokai anksčiau iki to, kol Lietuvoje atsirado kažkokios bažnyčios. Dar nesant Lietuvoje jokių bažnyčių, bajorų kilmės atstovų tarpe buvo kalbama tik lenkiškai. Tai jums pasakys bet kuris daugiau-mažiau apsiskaitęs žmogus.

  3. ergo says:

    Labai įdomu, kad tokis paviršutiniškas ir moksleiviško lygio str sukėlė tiek diskusijų.  Bet pretekstas – dar įdomesnis. Kažkoks kvailys internete pareiškė, kad Jablonskis SUKŪRĖ (???) kalbą ir liet patriotas imasi primityviai tai paneigti. Jablonskis vertas didžiausios pagarbos už genialų darbą. Kalbant rimčiau, tai, kad lietuviai (baltai, aisčiai, kaip norit) neturėjo rašto – didelė mįslė. Kodėl neturėjo? Gal turėjo, bet jo neliko? Gal dideliems tekstams rašto nereikėjo, kai pvz. Bhagavadgyta buvo užrašyta, berods, tik mūsų eros pirmaisiais amžiais, nes užrašytas šventas tekstas praranda šventumą. Neįsivaizduojama, kad informacija tokios didelės, stiprios materialinės kultūros gentyse nebuvo perduodama net buitiniais tikslais. Kaip informaciją iki šiol perduoda amerikos indėnai? Taigi, klausimų gali kilti labai įdomių, Jablonskio čia net minėti nereikia. Jau nekalbant apie „briedą’ , kad bajorai nuo senovės niekino lietuvių kalbą. Nuo kada? Be abejo, tik artimais laikas, gal nuo kokio 18-19 a., ir tai nemaža jų dalis su valstiečiais kalbėjo lietuviškai. O sen slavų rašto perėmimas ir vartojimas natūralus – didžioji LDK dalis buvo slavai, kiekvienam vertėjo nepastatysi, o ir įstatymai turi būti aiškinamai  be interpretacijų. prisiminkim ir tai , kad LT imperija asimiliacinės politikos nevykdė. Kad dviejų tautų respublika greitai palyginti subyrėjo buvo ir grubi Lenkijos karūnos politika Ukrainoje, baltarusijoje ir LT.

  4. Chamelion says:

    Jūs, nors vienas savo akimis rūnas matėt?

  5. Chamelion says:

    tie Jūsų ginčai niekur neveda, visi nori pasirodyt esantys super istorijos žinovais, bet esmė yra tame, ką Tu tautieti darai? kokia nauda iš Tavęs Lietuvai?! Pofig, tie visi politikai, seimanariai, prezidentai, ne mes juos renkam ;) esmė, kas esi TU? ir ką TU gali?

  6. Joris says:

    Dar vaikystėje man kartą teko atsitiktinai atsidurti kapinaitėse, kur stovėjo paminklai su ant jų iškaltomis runomis. Į domu tai, kad runomis buvo užrašyti žmonių vardai ir pavardės paminklų apačioje, o kitas tekstas jau buvo rašytas lietuviškai lotyniškomis raidėmis. Jau kuris laikas sukasi mintis surengti ekspediciją su fotoaparatu ir parodyti, kad lietuviai turėjo savo raštą.

    Tačiau, kuo labiau gilinuosi į šias runų ir kalbos plonybes, tuo daugiau įdomių dalykų atrandu. Pasirodo visai nebūtina gilintis į runas, kad atrasti senai pamirštas ir jėga bei apgaule iš mūsų išplėštas tiesas. Visa mūsų gimtoji kalba pilna protėvių palikimo mums: joje ir paaiškinimai, ir mitologija ir kas yra kas.

    Duosiu pavyzdžių:
    Štai berods žemaitiškas žodelis MEILA (meilė). Skirstom skiemenimis – MEI LA, o dabar tuos skiemenis skaitom nuo galo LA I ME t.y. laimė. Čia raidelė I kaip ir iškrito iš pirmojo skiemens, tačiau senovėje buvo atskira terminologija, kurioje žodžius – vaizdinius sudarė tik dvi raidės. Vėliau šie dviraidžiai skiemenys jungėsi į žodžius ir gaudavosi tokių skiemenų junginys t.y toks žodis, kokį mes dabar žinome Beje deivė LAIMA (laimė) mūsų mitologijoje yra meilės deivė sauganti ir globojanti besilaukiančias moteris. Ir tai ne atsitiktinumas! Galų gale ir laimėje gyvena tik tie,kas moka mylėti. – Tai gyvenimo tiesa. O mums šią tiesą protėviai paliko gimtosios kalbos žodžiuose.
    Lygiai taip pat ir žodelis LAIMĖ virsta MEILE.

    RA – taip senovėje mūsų protėviai vadino saulę. Šį jos vardą mes pamiršome ir daugiau nebevartojame, o žinome tik todėl, kad Egipte jo prirašinėta buvo tiek, kad niekas niekaip neįstengė jo ištrinti. Ir toks jos vardas – ne atsitiktinis. Kad šitai suprasti, reikalinga perskaityti Nikolajaus Levašovo (Левашов Н.В.) knygos „Nevienalytė visata“ („Неоднородная вселенная“) skyrių 2.4 „Žvaigždžių ir „juodųjų skylių“ prigimtis“ (Природа звёзд и «чёрных дыр»). Tik poto bus aišku, kad „R“ – tai nevienalytės ervės iškreiptumo zona, o „A“ tai iš šios zonos tekanti energija. Jei kalbėti paprasčiau, tai dviejų visatų susiliejimo zona – kanalas, iš kurio išteka energija (iš 8 materijos formų visatos energija teka į 7 materijos formų visatą). Pas mus ši zona matoma kaip saulė, o štai kitoje šios zonos kanalo pusėje – tai juodoji skylė.

    AR – šiuo žodeliu senovėje protėviai vadino mūsų žemę – planetą. Sekančiame aukščiau paminėtos knygos skyriuje „Planetinių sistemų susidarymo prigimtis“ aprašyta, kokiu būdu atsiranda planetos. Tai štai žodis „AR“ – tai tas pat žodis „RA“ tik atvirkščias. Schematiškai tai panašus ir atvirkščias procesas, kur energija „A“ suteka į iškreiptos erdvės „duobę“ „R“, ją užpildo ir virsta materija.
    Todėl AR yra žemė.

    ARTOJAS. Visi žinome, kad žodis reiškia žemdirbį, bet niekus nėra paaiškinimo kodėl. Štai žemdirbys – tai žemę dirbantis – supras kiekvienas vaikas, o žodis artojas nesuprantamas tol, kol nepasakome kokia žodžio prasmė už jo stovi. Skaidome žodį skiemenimis AR TO JA S. Kiekvinas mokantis rusų kalbą žodį artojas perskaitys kaip AR tai aš. Tik va ne kiekvienas žino kad šiuo žodeliu žiloje senovėje buvo vadinama žemė (planeta). Taigi žodis AR TO JA S reiškia ŽEMĖ TAI AŠ!
    Taip pat ir ARKLAS – AR K(O – praleista balsė)L AS -ŽEMĖS KUOLAS (seniausi arklai dažnai vaizduojami kaip papr. kuolas su rankena). ARKLYS – AR K(O)L LYS – ŽEMĖN KUOLAS LYS!

    Dabar šiek tiek paprastesnis – akiviazdesnis būdas:

    SAULALA – Saulė (lietuvių liaudies dainose). Sa Ula Lala – Čia Ula (kabo, šviečia) Lelė. Mėgindamas išarchyvuoti vieną tokį žodelį, kurio dabar nepaminėsiu, aptikau gana neįprastą informaciją. Joje buvo kalbama apie tai, kad kadaise mūsų saulė buvo mirštanti ir begęstanti. Tuomet, kad išsaugoti tą gyvybę, kuri jau buvo užgimusi mūsų saulės sistemos planetose arba pasaulyje (po saule), jie atnešė lašelį savo saulės. Taigi išeina, kad mūsų saulė – tai kitos saulės Lelė. O ta baltųjų rasės žmonių giminė, tiksliau jos palikuonys, iki šiol gyvena mūsų planetoje ir visiems esa gerai žinoma.

    Bambalis – BAM BA LIS – Lis (pradedam nuo pask. Skiemens) BamBa. – Gaunasi: „lįs bamba“. Nagi, kaip ten atrodo besilaukiančios moters bamba? Ar tik nelenda lauk?!
    Arba (pradedam nuo pask. skiemens ir skaitom iš kairės): IS BA BA ir (toliau pagal laikrodžio rodyklę ratuku) MAILAS. – IS BABA MAILAS – Iš Bobos meillės! O juk vaikystėje, kaip staiga prisiminiau, seni žmonės, mus – vaikus – vadindavo bambaliais, t. y. vaikais iš bobos meilės.

    DEGTINĖ – (skiemenimis) DEG TI NĖ – (skiemenimis nuo galo) NE TI DEG – Ne Tu Deg(i). Gudrus degtindarių-žudikų triukas! Gerdamas degtinę, žmogus sudega ne tik protiškai, fiziškai, bet ir dvasiškai – ką aiškiai mato visi, kas dar sugeba mąstyti ir analizuoti tai, kas randasi aplink jį. Bet „degtinės“ užrašas skelbia, kad „ne tu degi“ ir žmogaus savisaugos instinktą „nuginkluoja“ dar pasąmonės lygmenyje. Paprasta. Tobula. Efektyvu. Ir veiksminga. Tereikia tik palaukti, kol tauta išsigims ir pamažu išmirs. Deja, ne taip jau ir pamažu…

    KŪDIKIS – IS KŪDI DIKIS KIS – Iš kūdo dikis keisis (darysis).
    PERUNAS – dar viena Tarho (Perunovičiaus) pravardė. NAS RU PER – AS RUPER(N)AS – AŠ RUPORAS. Įdomu, koks „ruporas“ aidi griaustinio metu? Bet ši pravardė gali būti kilusi ir nuo to, kad Tarhas, nors ir būdamas aukšto evoliucinio lygio hierarchas, savo „karjerą“ pradėjo, kaip ir bet kuris kitas eilinis žmogus ir pagal civilinę profesiją buvo kalvis (slavų-arijų vedos, ne tos, kur pareina iš Indijos).

    Galimas ir kitoks PERUNAS žodžio dešifravimas:
    AS RUN(AS) PER(As) – AŠ RUNŲ PERAS (pagimdytas runų) – Aš Runas Periu – Aš Kuriu Runas – Aš Sukūriau Runas! Arba dar:
    NAS RU PER – AS RUPE(R)NAS – AŠ RŪPE(I)NUOS – AŠ RŪPINTOJĖLIS.

    Manau, dabar aišku, kodėl Lietuvoje tiek daug Rūpintojėlių pridrožinėta! Taigi čia – ne šeipsau kokia tradicija, kristų vaizduoti. Pirmiausia buvo vaizduojamas dievas Perkūnas, o vėliau jo vietą užėmė kristus. Arba visai tikėtina, kad nebuvo kito būdo išsaugoti senosios pasaulėžiūros ar prisiminimo apie ją, kaip, prisidengiant visiems naujai brukamu personažu, pavaizduoti senąjį protėvių globėją.

    Perunas – Perkūnas – dar buvo prūsų (perkūno rusų ir visos šviesos-rusų – sviatorusų – giminės) – dabar jau išnykusios tautos – globėjas.

    MIDGARDAS (tikrasis mūsų planetos Žemė vardas) – das gar mid – as gar(a) mid(u)d(a) – AŠ GERA MIDUDA – AŠ GERA BITUTĖ!
    Arba iš kairės į dešinę:: Midas Gardas As – Midus Gardus Aš
    Arba iš dešinės į kairę ratu: SA RA GARDAS MIDAS GARDAS – Čia Šviesos gardus midaus Aptvaras (miestas).
    Arba nuo paskutinio skiemens pradedam, o poto nuo pradžios:
    As Midas Gardas Ragas – Aš midaus gardus ragas.
    Arba (skaitau ieškodamas žodžių kaip įprasta iš kairės, o kai nežinau ką reiškia gautas žodis, pasitikrinu skaidydamas skiemenimis ir skaitydamas nuo paskutinio):
    AS MIDAS GARDA(S) ARDA DADAS
    AS – (jau žinome, kad reiškia) AŠ.
    MIDAS – AS MID – AŠ MIDUS (nuo rusų k. “miod”).
    ARDA – DA AR – ČIA ŽEMĖ (AR) arba DAAR(ija) (arba ORDA – sen. Armija).
    DADAS – AS DAD(A) – AŠ DĖDĖ (arba TATA – tėvas).
    Galiausiai išeina, kad MIDGARDAS – tai “Aš Midus Gardus Tėvų Žemės (Daarijos).

    Tai štai kiek reikšmių turi mūsų planetos pavadinimas! Ir visos jos – lietuviškos (jei neskaityti slaviško akcento prokalbėje)!? Taigi, jei planetos pavadinimas toks, tai ir davė jį tie, kas šia kalba kalbėjo. Ir be jokios abejonės tai buvo mūsų protėviai, pirmieji aptikę šią planetą arba bent jau pirmieji davę jei tikrą VARDĄ. Tai ne kokia ten ŽEMĖ, kur MĖŽIA MĖ, t.y. meta lauk avis, juodomis sutanomis apsirengę „šventi tėveliai“.

    VAITMANA – (skiemenimis iš dešinės) na ma (v)ait – NAMA AIT – NAMO EIT arba na-ma vait – t(u) nama (v)ait – TU NAMO EIK! – Tokia buvo tarp planetinio transporto skraidyklė.

    VAITMARA – ra ma vait – RAMA (V)AIT – RAMIAI EITI arba t(u) rama(i) (v)ait – TU RAMIAI EIK arba TAU RAMIAI EIT. – Tai buvo tarpgalaktinė transporto priemonė, galėjusi nešti 144 vaitmanas (šiandien sakytume „lėktuvnešis“). – Ir tikrai: nėra geresnio palinkėjimo ilgai kelionei!..

    PARTIJA – PARA TI I JA (skaityti rusiškai)– pora tu ir aš
    DEMOKRATIJA – JA-TIK-RA-MO-DE – JA TIKRA MODE – AŠ TIKRA MODĖ – AŠ TIKRA MOZĖ. – Tas, kuris išvedė visus į dykumą ir laikė tol, kol neliko senų ir nepaklusnių žmonių, o jaunieji neturėjo praeities. Ir ką jis su jais padarė!?… Geresnio apibūdinimo ir nesugalvosi. Maža to, tai čia dar ir gera nuoroda, kas yra „demokratijos“ sumanytojas“.

    PREZIDENTAS – Po Ra ZIDo DENTIS AS – Po žydo saule dantis aš
    BAŽNYČIA – BAŽA NY (e) ČIA – Dievas ne Čia
    ŠVENTOVĖ- ŠVENTa VENOVĖ – Šventa vienovė

    ATA – mirtis. Šis žodis, matyt taip patiko „civilizacijos šviesos“ ir tikrojo tikėjimo į dievą skleidėjams, kad išrašė jį ant visų senesnių kryžių kapinėse. Senoji tikroji šio žodžio reikšmė esa: energijos perėjimas į kitą energijos būvį.
    KATALIKAS – K ATA LIKA AS – į mirties veidą aš.
    EVANGELIJA – ja-li-ge-van-e – e(atbėga iš galo į priekį)ja ligevan – EJA LIGEVAN, t.y. ĖJO LYGIAVON arba (E)IJA LIGEVAN (eina lygiavon) – visus daro vienodais. Nieko sau „džiugi naujiena“ (regis tokia evangelijos žodžio reikšmė mums pateikiama), kuri visus daro vienodais!? Tai yra – visus daro vienodais kažkokio svetimo dievo vergais. O juk vienodų žmonių tai nėra! Juk vieni protingesni, kiti – ne. Vieni moka statyti, austi, gaminti kokius nors įrankius, o kiti nemoka. Evangelija visus padarė lygiais. Visus padarė vienodai nepamenančiais savo šaknų (kilmės) beraščiais (sunaikino runomis rašytus raštus, o šį raštą išmanančius žmones – beraščių iš tikro nebuvo – išskerdė tarsi gyvulius, kartais palikdami tik vaikus ir paauglius), o krikšto (juodąja magija) būdu dar pavertė aklais ir kurčiais, kad negalėtų natūraliai eiti evoliucijos keliu. Nieko nuostabaus, kad po tokių skerdynių, vakarietiškai „civilizacijai“ teko „atnešti“ raštą iš naujo, nes nebeliko suaugusių žmonių, kurie galėjo rašto mokyti kitus. Bet svarbiausia, kad dabar tas raštas buvo specialiai pritaikytas naujoms „avelėms“. Štai tokiu būdu ištisos tautos buvo naujai „lipdomos“ pagal vienodą „dievo paveikslą“.

    Krikštas – As Rikšta Ta (aš rykštė ta)
    Kas riša Atis sa (kuri pririša Atį čia. Atis – sa ata – Mirtis. Buvo toks Atis‘o t.y. Mirties kultas.)
    Atriša Atis is Ata sa (paleidžia Atį – mirtį – iš mirties čia)
    Tik krikštas riksa kiša (tik krikštas riksmą kelia)
    Aiški riksa sa tikšta iš Aris (aiškus riksmas čia tykšta iš Aris (io). Aris – taip vadino save mūsų protėviai, Kurie buvo Arais – artojais taikos metu ir Asais – kariais – karo metu.)
    Tas kas krišta riša tas Atis (tas, kas krikštija – tas Mirtis)
    Iira tas krikštas asa (irimas – puvimas – tas krikštas esa (aso)
    Tikšta Asas sa i rakšti (tyška, miršta karys čia ir virsta rakštimi – skauduliu)
    Kas tas Atis ira (kas tas Atis – mirtis – yra?)
    Atis kiša rakšti (Atis – mirtis – kiša rakštį!)
    Ir tasa Asa i ata (ir tempia karį į mirtį).
    RADOMIRAS – RADOST MIRA (slaviškai arba rusiškai) – PASAULIO DŽIAUGSMAS.
    RADOMIRAS – Ras Mi Do Ra – RASMI DORĄ! –RASKI DORĄ! Arba RAS MI (MAN) DORĄ!
    Arba – (R)AS MIDO RA – AŠ MIDAUS SAULĖ!
    Arba – RAS MIDO RA – RAS MEDAUS SAULĘ!
    Arba – RAS MIDO RA – AS MIDO RAR(AS) – AS MIDO RARAS – AŠ MEDAUS RARAS! – AŠ MEDAUS AVILYS!
    Arba – S(u) MIDO RA RA – SU MEDAUS SAULĖS ŠVIESA! OHOHOOO!… Ar tik RADOMIRAS neturėjo lietuviškų šaknų?!
    Arba, skaitant nuo pradžių: Rado Domi(a) Ra – Rado Šviesai namą.
    Arba: Ra Domas Ira As – Šviesos nama(i)s esu Aš.

    Nagrinėjant vardo RADOMIRAS – tikrasis Jėzaus Kristaus vardas – reikšmes, susidaro įspūdis, kad čia „grumiasi“ arba sugyvena kartu dvi kalbos – tai slavų (rusų) ir lietuvių. Kaip gi šitaip gali būti?! Arba tai reiškia, kad abi kalbos turi bendrą prokalbę, arba viena kalba yra pagrindinė, o kita – „pagalbinė“, t.y. slaptoji žynių kalba, kuria anot nuogirdų, galėję susikalbėti visi žyniai bet kurioje mūsų Midgardo planetos vietoje?

    Dovanokit man visi. Tikiuosi nieko neįžeidžiau ir neužgavau. Tiesiog negalėjau susilaikyti.

    Iš visų tų mėginimų perskaityti žoddžių prasmę pagal juos pačius peršasi štai kokia išvada:
    Senovėje mūsų protėviai į kalbą ir jos vaidmenį (uždavinį) žiūrėjo visai kitaip, negu mes dabar. Pati kalba buvo laikoma tuo pačiu svarbiausiu tautos, kultūros, pasaulėžiūros ir galbūt net išlikimo veiksniu, kas matosi iš to, kaip aršiai stengėsi mūsų protėviai išsaugoti savo kalbą ateities kartoms, be iškraipymų ir svetimybių.
    Kas yra kalba? Kalba – tai informacijos srautas, kuriame kiekvienas žodis yra tarsi suarchyvuotas (suspaustas) informacinis failas (manau, kad būtent taip senovėje mūsų protėviai suprato pagrindinę kalbos funkciją), žadinantis žmogaus genetinę atmintį.
    Kad ir kas ką besakytų, palikę mums tokias gimtosios kalbos brangenybes ir paslaptis mūsų protėviai negalėjo būti nei beraščiai, nei barbarai! Beje kartais žodžius perskaityti bandžiau tais pačiais principais, kuriuos galima aptikti būtent runomis rašytuose tekstuose.
    Nežinau ar mano komentaras ira (IR RA o ne yra – pūsta) į temą, bet man jis pats brangiausias iš visų kada nors rašytų.

  7. ara-copy says:

    Kalbant apie N. Levašovą norėčiau pastebėti, kad skaitant jo biografiją(Biografija), susidaro įspūdis, jog jis tėra paprasčiausias šarlatanas, o peržiūrint jo puslapį Levashov.info , krenta į akis apačioje kairėje esantis SSSR herbas ir kvietimas jungtis bei balsuoti (istorinis pasirinkimas) už šio herbo šalininkus(?). Logo

    Nemanyčiau, kad šis žmogus galėtų būti mokslinio lygio autoritetas planetų ar juodųjų skylių sandaros klausimais, nes nėra baigęs net paprasčiausių šios srities mokslų.

    O čia to N. Levašovo fotografija. Labai simpatiškas iš ko matosi, kad tikrai yra tiesiog minties ir dvasios galiūnas :) N. Levashov foto

    Esu nemažai peržiūrėjęs jo paskaitų iš kurių susidaro aiškus šarlatano-sukčiaus paveikslas ir man tiesiog gaila, kad kai kurie to negali įžiūrėti.

  8. Joris says:

    Jau kažkur kartą girdėta dainelė.
    O man gaila, kad nemokate skaityti netgi po tuo pačiu herbu. Beje, nemanau, kad žiūrėjote jo paskaitas. Nemanau, kad skaitėte jo knygas. – Jūs jų paprasčiausiai bijote.
    Štai jūsų citata: „Nemanyčiau, kad šis žmogus galėtų būti mokslinio lygio autoritetas planetų ar juodųjų skylių sandaros klausimais, nes nėra baigęs net paprasčiausių šios srities mokslų.“
    Akivaizdžiai neskaitėte jo biografijos! Jei būtumėte skaitęs, tai žinotumėte, kad N.L. fizikas pagal specialybę, baigęs vieną geriausių savo meto Rusijos universitetų fizikos srityje!
    Ar ne keista, kad iš viso komentaro užstrigo tik Levashovas? Štai prieš lietuviškus žodžius, kuriuos kiekvienas kalba, skaito ir gali pats savarankiškai išanalizuoti – tai nepapūsi. O Levashovas va šarlatanas. Net po savo fizinės mirties neduoda ramybės parazitams…

  9. ara-copy says:

    gerb Jori,
    juk aš jūsų parazitu nevadinau ir jei sakau, kad žiūrėjau Levashovo paskaitas – reiškia žiūrėjau – nematau jokio tikslo meluoti, nes nuomonę apie žmogų susidarau ne iš nuogirdų.

    Nesureagavote į Levashovo nuotrauką, dėl jo išsilavinimo gerbiamasis, tai pats pakaitykite jo biografiją – juk daviau nuorodą, kam čia aiškint apie jo fizikos pasiekimus – ar gal galite nurodyti kokį jo mokslinį darbą fizikos srityje? – paieškokite, būčiau labai dėkingas – aš neradau.

    Beje, vieną iš jo paskaitų aš jus tuoj pateiksiu – gryniausias šarlatanizmas ir nesąmonės, kurias paneigs bet kuris vidurinį mokslą baigęs paauglys, kur jūsų gerbiamas N Levashovas aiškina, kad Mėnulis tai dirbtinis palydovas ir dar daug, daug tokių dalykų.. na manau jums geriau juos pasiklausyti pačiam – tada pasakykite ką apie tai manote:
    http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=cb1OfYgQPXk#at=47

    Jo šarlataniški polinkiai išryškėjo jau 1991 metais, deja jūs to nepastebite iki šiol.
    Komentaras po šia Levashovo lekcija:

    Эти знания Николай Викторович начал доносить людям еще 20 лет назад (20!!!!!!). За это время многие, благодаря ему, проснулись, во многих проснулась совесть, и, стала руководящей силой при каждом действии. Многие тысячи уже просветились знанием… Но большая часть из нас по-прежнему спит. И ведь мало кто задумывается, а почему Луна-Месяц всегда повернут к нам одной стороной? Почему мы можем наблюдать солнечное затмение (диаметр диска Луны = диаметру диска Солнца)? Почему все кратеры на Луне одной глубины???

    Rekomenduoju ją jums paklausyti iki galo Jori.. ir.. nevadinu jūsų nei parazitu, nei dar kaip nors, nes suprantu, kad esate tiesiog paklydęs ir ieškote savo kelio..
    su pagarba.

  10. Joris says:

    Ačių, pažiūrėjau video dar kartą. Buvo malonu. Internete randasi dešimtys su Levashovu nesusijusių šaltinių, kurie patvirtina kiekvieną jo pasakytą žodį. Kaikuriuos papasakotus faktus prisimenu pats. Moksliniai šio žmogaus pasiekimai – tai jo palikimas knygose. Daug kas norėjo „priglausti“ jo išradimus, bet nepavyko. Jei priskiriate save prie parazitų – jūsų valia. Aš parašiau „parazitams“ bet ne „parazitui“. Taigi asmeniškumo tame nebuvo. Beje jūsų „tekstų“ „psichologinis paveikslas“ – nepastovus. Čia tai šmeižiate žmogų, tai mandagiai mėginate įrodyti, kad balta yra juoda.
    N.Levashovas kadaise man išgelbėjo gyvybę, kai tuo tarpu tokie kaip jūs pasiūlė dirbti jiems arba mirti, jei nesutiksiu. Aš išgyvenau. Ir dabar labai gerai žinau, kokia tikroji padėtis. Savo kelio neieškau, labai gerai žinau kryptį, kuria turiu eiti.

    Verčiau parašytumėt ką nors prasmingo apie lietuvių kalbą, kas būtų labiau į temą.

  11. ara-copy says:

    Jori, Jori :)

    Apie Levashovą, o ne apie lietuvių kalbą rašau tik todėl, kad jūs pirmas apie jį užsiminėte, kaip apie kažkokį antžmogį.. beje – ką pasakysite apie to nusipenėjusio antžmogio kūną? Ar jūsų nuomone padoriam ir sveikam dvasiškai žmogui normalu taip atrodyti?: http://lurkmore.so/images/6/61/Levashov.jpg

    Citata:
    „Beje jūsų “tekstų” “psichologinis paveikslas” – nepastovus. Čia tai šmeižiate žmogų, tai mandagiai mėginate įrodyti, kad balta yra juoda.“

    Mano paveikslas kaip tik pastovus, visur nuosekliai parodau, kad šis žmogus yra šarlatanas ir remiuosi konkrečiais šaltiniais bei pavyzdžiais, o štai jūs gerb. Jori – remiatės tik savo įsivaizdavimu bei subjektyvia nuomone ir niekur nepateikiate jokių N. Levashovo išskirtinumo įrodymų apart ano paties teiginių.

    Juk prašiau – pateikite bent vieną N. Levashovo mokslinį darbą fizikos srityje (jūs tvirtinate, kad anas baigęs geriausią universitetą šioje srityje – įvardinkite kurį?), arba paneikite bet tai ką aš sakau konkrečiais įrodymais, kurie paneigtų mano pateiktus šaltinius, juk niekur nieko nesakiau nuo savęs kažką prigalvodamas – perdaviau tik šaltinius, kur apie jį rašo kiti labiau jį pažinoję ar tiesiogines jo paskaitų nuorodas, kurią jūs net ir peržiūrėję tvirtinate esant tiesa…

    Reikėtų suprasti Jori, kad jūs palaikote Levashovo poziciją, išdėstytą paskutinėje mano duotoje nuorodoje, kur jis aiškina Mėnulį esant dirbtiniu palydovu? Jei taip, tada aš bet kokias diskusijas su jumis baigiu. Nesiruošiu diskutuot su propaguojančiais ir tikinčiais fantastiniais šarlatanų teiginiais.

    Arba Levashovo teiginys (gryniausia dezinformacija) apie tai, kad šiuolaikinis mokslas pripažino paralelinių pasaulių egzistavimą. (čia citata iš paskaitos) yra tiesiog melas. Oficialus šiuolaikinis mokslas niekada nepripažino jokių paralelinių pasaulių egzistavimo, nes jų buvimo paprasčiausiai neįmanoma nei įrodyti, nei patikrinti. Bet jums Jori juk pakanka tiesiog tikėjimo ar ne? – Įrodymų nereikia :)

    Tai tikite Jori ar ne? :)

  12. Joris says:

    pone ara-copy, jūs bandote įrodyti man, kad nėra to, ką kiekvieną dieną matau savo akimis!? Beto jūs užduodate klausimus, kurių atsakymai yra tose pačiose knygose, kurias jūs atseit esate skaitęs… Apie N.L išskirtinumus taip pat neužsiminiau. Jo knygas nurodžiau, kaip konkretų žinių šaltinį, ne pramanytą kažkieno, o jo paties parašytą, kad kiekvienas kam įdomu kodėl RA reiškia RA, galėtų pasiskaityti ir pats savo išvadas padaryti. Jei turite pretenzijų ir pakankamai sugebėjimų, kreipkitės į patį N.L.

  13. Joris says:

    Mano su nuomone Martyno Mažvydo asmenybe ne taip viskas paprasta. Visų pirma, jo kilmė nėra gerai žinoma, tik manoma, kad…(http://www.biografas.lt/biografija/136-martynas-mazvydas tinklalapis dar prieinamas, tačiau googlas vis blokuoja jį kaip pavojingą…įdomu kam?). Visų antra pirmosios lietuviškos knygos sudarymui pasikvietė jį prūsų kunigaikštis Albrechtas .“Kryžiuočių ordinui 1230-1283 metais užkariavus prūsus, prūsų kalba pradėjo nykti. Paskutiniai prūsai kalbėję savo kalba išnyko maždaug didžiojo maro metu apie XVIII a. pradžią..“ – vikipedija, pagal žodelį „prūsai“. O tai reiškia, kad ne prūsas, o veikiau germanas, nes atleiskit, koks idiotas užkarevęs svetimą kraštą, paliktų jam valdyti ne savo statytitinį? Na nebent išdaviką. Klausimas ginčytinas. Bet svarbiausia: nejaugi neatsirado lietuvių didikų ar kunigaikščių, kuriems nebūtų rūpėję išleisti lietuvišką knygą ir taip užtikrinti, kad lietuvių kalba turėtų savo testinumą? Mažai tikėtina. Jei prūsas ar germanas finansavo tokios knygos išleidimą, tai suprantama jis ir „muziką užsakinėjo“.
    Be ,to šios knygos išleidimas yra tiesiogiai susijęs su religijos skleidimu. O tei reiškia, kad jokia kita kalba skleisti religijos nesisekė (nei rusų, nei lenkų, nei vokiečių). O šitai tuo pačiu reiškia, kad lietuvių kalba buvo plačiai visų naudojama ir maža to, lietuviai labai vertino savo kalbą. Ir vienintelis būdas išspresti šią problemą – tai pakišti „trojos arklį“ lietuviškai. Bet ne taip viskas buvo paprasta. Tam reikėjo žmogaus, kuris mokėtų lietuviškai ir dar sutiktų šituo užsiimti. Nieko nuostabaus, kad buvo pasirinktas neturtingas M.M., galimas daiktas niekas kitas šito imtis nesutiko. Čia labai, praverstų tuometinės situacijos žinojimas, tačiau apie tai galima daryti tik išvadas iš netiesioginių šaltinių.
    Ir svarbiausia, reikia pasiskaitinėti katekizmą pačiam originaliu pavidalu (originaliai parašyta kalba), kad galėtum daryti kokias išvadas (šios knygos foto atvaizdus galima rasti internete ir laisvai parsisiūsti arba peržiūrėti). Supranta į akis labiausiai krinta kaikurių nelotyniškų raidžių naudojimas. Tai rusiškos raidės, kurių šiais laikais jau nebelikę rusų raidyne. Taip nėra bendro sutarimo, kad vienodai visur naudoti vieną „š“ raidės varijantą. kartais nadojamas lenkiškas, kartais vokiškas ir net su rusiškomis variacijomis. Toks įspūdis kad tekstas surinktas iš raidžių, kurios tuo metu nebuvo naudojamos spauzdinimui (turėta tik po vieną ar keletą egzempliorių). – Sunki spaustuvininkystės pradžia.
    Dabar pati kalba, kuri šioje knygoje naudojama. Mano manymu, ji nevietoje „patasyta“, niekaip negaliu suprasti kokios kitos kalbos akcentas tai sąlygoja. Šiaip ar taip lietuvių kalba joje tikrai yra ir daugelis žodžių pažįstami ir nesunkai perskaitomi, nors ir tenka „padirbėti“ prie teksto. Mano manymu, kad ir kaip senovėje buvo kalbėta lietuviškai, pati kalba negali „tąsytis“ ar „trūkinėti“, ji turi lietis vientisu sarutu, antraip bus nepatogi kasdieniniame naudojime. Mažvydas be abejonės kalbėjo lietuviškai, tik sunku pasakyti, kiek gerai.
    Štai dar viena viena ištrauka iš to paties tinklalapio: „Mažvydas rašo Albrechtui, kad atvykęs į Ragainę, jis radęs daug užkietėjusių popiežininkų (katalikų), kurie neina į bažnyčia. Be to mėgsta jie mėgsta vykti į atlaidus Švėkšnon, Jurbarkan, nes jiems patinkančios popiežininkų apeigos. Kartais jie kreipdavosi į vietinę bažnyčia dėl krikšto, sutuoktuvių, bet nemokėdavo poterių.
    Pats M.Mažvydas bando juos paveikti geruoju, bet liaudis neklauso jo nurodymu ir net gi juokiasi iš tų, kurie klauso. Mažvydas kovoja, bet jis negali rasto poveikio priemonių, jaučiasi bejėgis, vadina lietuvius kietasprandžiais barbarais. Jis kreipiasi į kunigaikštį, kad tas imtųsi žygių: uždraustų vykti svetur į atlaidus, krikštyti kitur kūdikius ir t.t. Atrodo, kad į jo pasiūlymus buvo atsižvelgta, bet liaudis laikėsi savo. Valstiečiai rašė kunigaikščiui, prašydami, kad bažnyčia būtų privaloma lankyti pagal žemės kiekį: kas daugiau turi, tas dažniau privalo eiti. Galima sakyti, kad į tikyba valstiečiai žiūrėjo kaip į feodalinę prievolę“.
    Iš pateiktos ištraukos galima padaryti išvadą, kad M.M. buvo prastas dvasininkas, o gal jo kalba buvo prasta?, kad valstiečiai bėgdavo kitur arba nepatiko tai, ką bažnyčioje skleisdavo. Ir Aplamai, valstiečiams eiti į bažnyčią buvo tikra prievolė (priverstinė). Čia, manau, galima suprasti kad religija jiems buvo nepriimtina aplamai ir, kad pakeisti padėtį, buvo bandoma pasitelkti tuometinėje Lietuvoje vyravusią kalbą. Jei taip, tuomet situacija, kiek aiškesnė. Būtų galima daug ir ilgai analizuoti šį senovinį palikimą mums ir jo įtaką, bet, mano manymu, jo vertė yr a visai kitur. Tai šioje knygoje esantis elementoriaus skyrius. Jame bent iš dalies ir be paaiškinimų yra pateiktas senovinis, dar runų laikus menantis raidyno mokymosi būdas. Tiesiog tuo metu nieko geresnio išgalvoti negalėjo, tik pasinaudoti tuo, kas jau buvo iki tol. Įdomu tai, kad ši knygelė nėra išskirtinė. Yra ir jos variantas, sukurptas pagal tą patį kurpalių, skirtas rusams.

    Pabaigai, ką reiškia žodis katekizmas.
    KA TEK IZ (RA)Z(U)MA AS(A) – SIELA TEKA IŠ RAZUMO ASO.
    Arba skaitykime iš dešinės ratuku į kairę:
    SA M(U)ZIK(A) ETA K(A)SAM – ČIA MUŽIKĄ ŠITĄ UŽKASAM!
    Tai koks buvo šios knygelės išleidimo uždavinys?

  14. ara-copy says:

    gerb Jori,
    Mano klausimai buvo jums – ar jūs tikite, kad Mėnulis yra DIRBTINIS Žemės palydovas, kaip teigia N. Levashovas, o ne tai, kad jūs jį kasdien matote ar bematote :)

    Bet toliau šios temos nebetęsiu – ji beviltiška šiuo atveju :)

  15. Rolandas says:

    Tuometinėje Lietuvoje vyravusi kalba buvo lenkų, po to rusų. Jei būtų vyravusi lietuvių kalba – tai būtume turėję ir savo lietuvišką raštą.

    Lietuva buvo daugiatautis kraštas ir tai buvo tuometinių mūsų valdovų politika. Beje – žodis valstybės pavadinimas Lietuva yra kilęs nuo Lietuvos kunigaikštystės kur ir buvo kalbama lietuviškai, arba kitaip sakant aukštaičių-lietuvių genties kalba:

    Aukštaičiai arba Lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen. rytų baltų etnosas (dalies archeologų, daugiausia „Adolfo Tautavičiaus mokyklos“ atstovų, laikomas atskiru sen. baltų etnosu ir vadinamas lietuvių gentimi arba lietuvių genčių sąjunga), nuo V a. pradžios iki XII-XIII a. sandūros gyvenęs dab. Lietuvos Respublikos rytuose (teritorijoje iki Šventosios upės ir Nemuno vidurupio vakaruose) ir Šiaurės Vakarų Baltarusijoje iki Naručio ir Svierių ežerų, t. y., visame archeologinės Rytų Lietuvos pilkapių kultūros areale. Rytų Lietuvos pilkapių ir Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūrų panašumas bei neabejotinas giminingumas (antroji šių kultūrų susiformavo V a. – po to, kai IV ir V a. sandūroje migrantų iš Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealo banga užplūdo iki tol vakarinių baltų gyventą Vidurio Lietuvos lygumą) leidžia manyti „archeologinius lietuvius“ buvus ne atskira gentimi, o V a. susiformavusio senlietuvių (sąlyginis pavadinimas) etnoso (didžiosios genties) „motininiu“ subetnosu.

    Reikia prisiminti, kad Žemaičiai irgi lietuviai tačiau kalbėjo kita tarme, dar buvo karaimai, totoriai, žydai, rusai, lenkai ir t.t.. ir pan.

    Tačiau nebuvo ko?
    Nebuvo valstybinės lietuvių kalbos, nes pagrindinė kalba buvo lenkų. Ir tik todėl nebuvo lietuviško rašto, nes ta kalba nebuvo tiek svarbi. Čia viskas aišku šiaip.

    Lietuvių kalba buvo reikalinga tam, kad susišnekėt su savo valstiečiais, savo kumečiais ir tuo ji buvo tikrai svarbi. Juk kaip duosi tarnui nurodymus, jei jis nesupranta ką sakai?

    O Mažvydo katekizmas buvo rašomas lietuviškai nes reikėjo valstiečius mokyt Dievo žodžio, o kaip juos išmokysi, kai lenkiškai jie nesupranta. Teko visokiausiomis raidėmis bandyt rašyti lietuviškais žodžiais, kas jau ir anksčiau buvo bandoma daryti.

    Ir tik J. Jablonskis pritaikė aukštaičių kalbą, kaip bendrą lietuvių visai Lietuvai – nuo tada mes visi pradedame suprasti vieni kitų tarmes, nes rašome viena kalba ir vienodomis sąvokomis :)

  16. Joris says:

    Nurašiau nuo originalios fotkes:

    KNIGIELES
    Paczias byla Letuvinskump ir Czemascziump.

    Originalas

    Bralei seseris imkiet mani ir skaitikiet
    Yr tatai skaitidami permanikiet.
    Maksla schito tewai iusu trakszdawa tureti.
    Ale to negaleia ne wenu budu gauti.
    Regiety to nareia sawa akimis
    Kaipyr ischgirsti sawa ausimis.
    Jau nu ka tewai nakada neregieia
    Nu schitas vis(?) iusump ateia.
    Veizdekiet ir dabakietese szmanes wysas
    Schitai eit iusump szadis da(n)gaus karalistas
    Malanei ir su dziaugmu tą šadi prigimkiet
    A iusu (b)ukiusu scheimina makikiet.
    Sunus dukteris iusu tur tatai makiety.
    Visa schyrdy tur ta dewa szady milety.
    Jei bralei seseris tus szadzius nepapeiktis
    Dewa tewa ir sunu sau milu padarisit.
    Ir paschlawinti pa akimis dewa busit.
    Visosu daiktosu palaimi turesit.
    Schitu makslu dewa tikrai paszysyt
    Ir da(n)gaus karalistesp prisiartysyt.

    Vertimas iš Antologija.lt

    Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit
    Ir tatai skaitydami permanykit.
    Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti,
    Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti.
    Regėti to norėjo savo akimis,
    Taip ir išgirsti savo ausimis.
    Jau nūn, ko tėvai niekada neregėjo,
    Nūn šitai vis jūsump atėjo.
    Veizdėkit ir dabokitėsi, žmones visos,
    Šitai eit jūsump žodis dangaus karalystos.
    Maloniai ir su džiaugsmu tą žodį priimkit,
    O jūsų ūkiuose šeimyną mokykit.
    Sūnūs, dukterys jūsų tur tatai mokėti,
    Visa širdžia tur tą Dievo žodį mylėti.
    Jei, broliai seserys, tuos žodžius nepapeiksit,
    Dievą Tėvą ir Sūnų sau mielu padarysit
    Ir pašlovinti po akimis Dievo būsit,
    Visuose daiktuose palaimą turėsit.
    Šituo mokslu Dievą tikrai pažinsit
    Ir Dangaus karalystosp prisiartinsit.

    Tikrai įdomu patyrinėti.

  17. Joris says:

    Galų gale pavyko susiimti ir nuvykti į kapines, kuriose kadaise mačiau senoviškus paminklus išrašytus runomis. Ir ką manote? Paminklų nebėra! Kapinaitės nusiaubtos. Tie paminklai kurių nėjo išvežti, paprasčiausiai sudaužyti. Nebeliko jokių senojo lietuviško runų rašto pavyzdžio…
    Tačiau štai kas paaiškėjo. Po nepriklausomybės atkūrimo, gal praėjus dvejiems metams, kažkas „suuodė“ apie senovines kapinaites ir pranešė… kam, kol kas neaišku. Žmonės pasakojo, kad atvažiavo sunkvežimis su darbininkais, apsistatė „policija“ ir visus paminklus surinkę išvežė. Vietiniai dar bandė kapinaites apginti, juk ten ir pažįstamųjų protėviai ilsisi, bet juos taip prigriebė, taip pagrasino, kad dar ir dabar viešai bijo cyptelti. Ir padarė tai ne kokie pijokėliai ar senienų vagys, o  su „valdžios“ žinia…, su uniformomis… Ateis laikas, labai tikiuosi ši istorija bus išnarpliota ir tiems išsigimėliams, kuriems nėra nieko šventa teks atsakyti (jei tik jau nebuvo nubausti. Čia nebe politika, o tikras karas, kurio daugelis dar nemato ir nesuvokia. Taisyklės visai kitokios. Kai kas nesilaiko jokių taisyklių, bet tai jų problema. Per sprandą gauna atitinkamai padarytoms blogybėms. Valdžia – tik akių dūmimas, karnavalo palaikymas.Istorinės praeities naikinimas – laipsniška kryptinga metodika žmonėms kvailinti. Atseit neturite savo praeities, neturite rašto, esate gyvuliai, ir tik „mes jums atnešėm civilizacijos šviesą, raštą, „mokslą“, kaip sakome, kokiais buvote, toki ir esate: driskiai ir pijokai – nepamirškite nusipirkti degtinės akcijine kaina!“).  
    Ir tokių panašių istorijų Lietuvoje – ne viena. 
    Manau verta papasakoti, kas tose kapinaitėse buvo. Ten stovėjo apie tris dešimtis paminklų. Patys seniausi paminklai buvo patys gražiausi. Kas neįprasta: visi buvo gana kuklaus dydžio, palyginti net su sovietmečio laikų paminklais (1984 m.). Visi senieji paminklai buvo stačiakampio formos, dažniausiai juodo marmuro. Apdirbti iš visų pusių! taip, kad pabraukus delnu, ranka slysdavo tarsi stiklo paviršiumi. Yrašai aiškūs ir gilūs, kas visiškai nebūdinga net šiuolaikiniams. Šių paminklų viršuje buvo iš kaltos dvi eilutės po keturias runas – dabar jau žinau, kad tai buvo dvi datos gimimo ir mirimo, kaip ir šiais laikais. Keturi datos skaitmenys – tai data pagal senąjį kalendorių, pavz. dabar eina į pabaigą 7521 metai. Vėlesniuose paminkluose datos jau buvo iškaltos ir mums gerai žinomais arabiškais skaičiais (dar nesu tikras, bet man regis jie tokie pat arabiški, kaip ir afrikietiška baltųjų rasės „kilmė“). Tačiau po jais vis tiek eidavo dvi datos runomis. Kiek žemiau buvo runų rašto eilutė, kurios ilgis buvo skirtingas pas visus paminklus. Manau tai tas pat kaip ir dabar, pavz. „liūdi vaikai ir t.t. ir pn. DAr žemiau buvo viena eilutė padalinta į dvi dalis. Kaip supratau,: palaidoto žmogaus pavardė ir vardas (pirmas žodis budavo ilgesnis, iš ko padariau išvadą, kad pirmiausia buvo pavardė). Dabar apie pačias runas. Kapinaitėse praleidau gerą pusdienį ir , nors buvau 11 m. vaikas, bet buvau tikrai smalsus ir ne toks kvailas, kaip kad vaikai paprastai yra laikomi (kas yra neteisinga visais atžvilgiais). Man suprantama buvo smalsu, kas ant paminklų užrašyta, juk matyti man buvo tekę antapius su pusmėnuliais (musulmonų), su dviem apverstais trikampiais uždėtais vienas ant kito (žydiška žvaigždė).
    Aš pamėginau paieškoti ir atpažinti pažystamas raides. Ir radau! Pavyzdžiui zaibo ženklas – tai raidė S, T runa ir raidė T vienodos, runa reiškianti raidę A – tai beveik tokia pat A , tik be kairio šono ir primenanti kėdės profilį pasuktą sėdyne į kairę, o atlošą perbrauktą vertikaliu brūkšneliu – pridėk trūkstamą kairį šoną ir gausi labai panašiai atrodančią raidę A. Raidė-runa Y -tai tas pat į kairę pasuktos kėdės profilis, tik be vertikalaus brūkšnelio per atlošą; jei tokį ženklą apverstume, o tiksliau atverstume į viršų gautume raidę Y. Sunkiai įsivaizduojama tai, bet ant vieno paminklo, kur turėjo būti parašytas žmogaus vardas, perskaičiau „?YTATAS“. Ar galite įsivaizduoti vaikišką džiaugsmą, kai šiek tiek pamastęs nusprendžiau, kad čia lietuviškas vardas VYTAUTAS! Tiesa, U raidės-runos aš neįsiminiau, o gal jos ir nebuvo, o gal įsiminiau tik tai, kas man pasirodė panašu į tai, kas man buvo pažystama. Pamėginau perskaityti ir pavardę, bet su ja nesisekė, ant gretimo paminklo pavyko perskaityti tik pusę pavardės, iš kurios supratau kad kairėje buvo palaidota moteris. Galima sakyti, kad mano skaitymas čia ir baigėsi, bet… prasidėjo skaičiavimas. Pasiūliau draugui paskaičiuoti atpažystamas datas ir surasti patį seniausią paminklą. Pats seniausias paminklas su atpažystamais skaitmenimis buvo tas pat, kurio išvaizdą aš ir apibūdinau, kaip bendrą visiems seniesiems paminklams. Šio paminklo senumas buvo 450 metų. 1984- 450 =1534 Vadinasi čia stovėjo paminklas senesnis net už 1544 (jei atmintis nemeluoja) m. išspauzdintą M.Mažvydo „katekizmą“! – Tuomet šito aš dar nežinojau. Bet buvo dar keletas paminklų į kairę nuo šio, kurie sprendžiant pagal datas, turėjo būti dar senesni. Ant jų buvo tik runiniai rašmenys. Tai tiek buvo mano galima sakyti pirmų įspūdžių. Toliau dar įdomiau.
    Kai pabodo „žaidimai“, pamėginau labiau apsižvalgyti kapinaitėse ir mano žvilgsnis ėmė kliūti už to, ko anksčiau aš pastebėti negalėjau. Visų pirma žvilgsnis ėmė kliūti už paminklų, kurie skyrėsi nuo seniausiųjų, esančių pačiame kapinaičių gale. Jaunesni paminklai, kažkokiu momentu iš marmurinių virto paprastais akmeniniais. Net pagalvojau, kad „pritrūko marmuro“. Tiesa, dauguma jų jų buvo apdirbti ne ką prasčiau už senuosius, tačiau, kuo „jaunesnis“ buvo paminklas, tuo jo apdirbimas darėsi grubesniu. Ir tik dabar pradėjus apžiūrinėti daugiau paminklų, paaiškėjo, kad kuo jaunesni darėsi paminklai, tuo mažiau ant jo buvo nežinomų ženklų, simbolių – runų (apie runas tuo metu aš net girdėjas nebuvau). Palaipsniui nežinomą raštą pakeitė atpažystamos „lietuviškos“ raidės. Ant vieno kito vis dar pasitaikydavo runinių eilučių, kuriose būdavo kartais vietoje runos panaudota „lietuviška“ raidė, bet galiausia išnyko ir tos..  Man kažkaip pasidarė smalsoka ir palakstęs tarp paminklų, padariau išvadą, kad problema su senaisiais ženklais prasidėjo maždaug prieš 250 metų (1984-250=1734 metai). Įdomu tai, kad senojo rašto užmirštumo požymių buvo ir ant šiek tiek senesnių paminklų, bet riba buvo 300 metų. Visi paminklai buvę senesni nei 300 metų buvo išrašinėti runomis, arabiškais skaitmenimis ir retais atvejais net „lietuviškai“. Tačiau dar kokios 50 metų senesni paminklai buvo tik runiniu raštu ir arabiškais skaitmenimis pačiame viršuje. Tai reiškia kad 1984-350=1634 metais, t.y. dar 17 amžiuje senasis lietuviškas raštas runos buvo plačiai paplitęs, gerai žinomas ir naudojamas netgi kapinėse ant paminklų! 
    Tačiau ne taip viskas paprasta. Galimas dalykas, kad šios kapinaitės buvo išskirtinės. O gal ir nebuvo. Gal būt jose buvo laidojami dabar jau neegzistuojančio kaimo žmonės, kurie dar ilgai išmanė runinį raštą, gal netgi žinojo kažkokią užmirštą marmuro, akmens apdirbimo technologiją arba bent jau žinojo, kas ir kur galėjo pagaminti tokius išskirtinius paminklus? Visai nenustebčiau, kad būtent dėl šios priežasties šis kaimelis ir išnyko. Bet ne viskas prarasta! Tikrai žinau, kad dar yra savo protėvius pamenančių žmonių. Net iš tų, kurie saviškius laidojo tose kapinaitėse. Tiesa surasti juos dabar sudėtinga. Bet, kad jie yra esu visiškai tikras, bet savo argumentų apie tai čia neišdėstysiu. Taip pat žinau, kad senais dar tarybiniais laikais, žmonės dažnai fotografuodavosi kapinėse per laidotuves (ir pačiam nuo mažens tekę nekartą dalyfauti tokiose  liūdnose „fotosesijose“). Ir kad yra išlikę senų fotografijų, kuriose … paminklai išrašyti runomis! Netvirtinčiau šito, jei savo akimis nebūčiau to matęs ir girdėjęs keistų fotografo žodžių, kad „čia paminklas, menantis labai seną istoriją ir lietuvišką raštą, nors sakoma, kad tokio rašto nebuvę“. Dabar belieka tik surasti pas ką nors užsilikusius mūsų PAVOGTOS PRAEITIES įrodymus. Esu tikras, kad tokie ar kitokie įrodymai atsiras.

  18. saulius says:

    Joooo pawarei cia Jori.O ka tu manei,kad wisi cia[siame tinklapyje]pritaria tu….wisokiu…olegu ir waidu demagogijai apie runas,wedus, rasas ir ju ciwilizacijas.Siandien rasas-rytoj jau bus rusus.Kazkaip tai per pora metu si demagogija igauna pagreiti.Daugeja ir sios filasofijos platintoju,lyginanciu kunigus,kunigaikscius su maskoliu KONIUCHAIS.Cia …kaip toje,didziojo kaimyno ziniasklaidoje.O autorius saunuolis.Remiasi faktais,o ne kokiais tai iskapstytais runu aiskintojais ,kaip kad zinomi..ir net kai kuriu “samburiu“ linksniuojamieji. GAL DAR KAS IR HIEROGLIFUS MATE ANT LIETUWOS.

  19. trolis says:

    Jori, gal galėtumėte įvardinti apie kurio Lietuvos rajono konkrečiai kapinaites su runomis ar jų likučiais kalbėjote?

    Nes kalbant apie runas – jų galimo naudojimo laikotarpis baigėsi anksčiau, nei išdygo visokios šiuolaikinės (iki 200 metų senumo) lietuviškos kapinaitės.

  20. Rikis says:

    po Jogailos ir Vytauto prievarta ivesto kriksto, kai dauguma kunigu ir rikiu(senieji didiku titulai) buvo iszudyta (jiems pasipriesinus svetimai religijai), kai vaidilos ir kriviai buvo sunaikinti, tuo paciu sunaikinant senaji sarmatu rasta, kuri po to intensyviai naikino krikscionys, tada ir pradejo naudoti slavu kalba rastijoj, nes rastingi beliko tik krikscioniu vienuoliai (slavai), jie ir tapo rastininkais… pvz.: net svedai daug „ju“ runrasciu gali verst tik I lietuviu kalba, nekalbant apie daug kitu labai senu rasto paminklu.

  21. Daiva says:

    jau 10 metu domiuosi ir nagrineju lietuviu – rusu -vokieciu kalbas, t.y. tu kalbu zodziu kilme, sandara(lingvistika).Radau labai idomiu dalyku : senoves lietuviu(baltu) genciu kalbos yra labai artimos rusu(rasu-rasenu-rusenu) senajai kalbai.Isryskeja toks bendras senoves aisciu-rasu kalbos darinys ,kuris igauna pirmuosius skirtumus tik po kiek tai laiko.- kai Kujevijos Rusnes(Kijevo Rusios -Gardo Rikijos) kunigaikstis Algis-Algirdas isivelia i Xazaru chaganato pinkles ir zusta. Xazaru-judeju(tiurku) itaka,ju nesugebejimas istarti baltu kalbos zodziu-sukure dealekta: zodziu galuniu kaita, zodziu kirties kaita ir tiurkisku zodziu prijungima – taip pradejo formuotis naujas dealektas, nauja kalba,kuria pertvarko ir padaro baznytine kalba – vadinama senoves rusu kalba.

  22. liudas gira says:

    Tipiškas rusafobiškas straipsnis, su naudojama sąvoka – „priešų propoganda“. Kai jau nusileidžiama, kad nebuvo to „lietuviško rašto“, bet nors tada buvo… kalba. Mintis labai aiški – mes lietuviai per šautuvo kulką nesam rusai, mes atskridę iš kitos planetos ir tik likimo dėka tapom jų kaimynais:)))) Trūksta dar tik parašyt, kad mes remiam „nezalezną“ eurofašištinę Ukraina !

  23. Joris says:

    Kalba eina apie taip vadinamas „zomšines“ kapinaites netoli Vilkaviškio miesto, kurios randasi prie naujųjų miesto kapinių. Jos taip vadinamos todėl, kad šalimais kadaise buvo Zomšų kaimas, kurio pavadinimą dar galima rasti kaikuriuose žemėlapiuose. Bet aplamai, tai šios kapinaitės unikalios… jau vien dėl to kad išliko iki Nepriklausomybės atkūrimo. Pavadinimas Zomšų kaimas taip pat šį tą pasako. Pasidomėkite, ant ko senovėje buvo „kuriamos“ knygos.
    Mes iki šiol nežinome, kokia lietuvių tautos ir kalbos kilmė, nors mūsų protėviai buvo paskutiniai „pagonys“ (nuo žodžio paganys avis… pagaunat kampą?), kuriuos užkariavo kalaviju ir kryžiumi. Ar ne keista, kad iki šiol ši tema tabu? Daiva parašė puikų komentarą -kaip tik tą trūkstamą mano dėlionės dalį, apie kurią jau senokai numaniau.

    O šiaip pasakysiu štai ką: kažkada mūsų planetoje egzistavo vieninga civilizacija, turėjusi bendrą kalbą, kultūrą, simboliką (svastika randama visame pasaulyje), o lietuviųkalba kaip tik ir esa artimiausia tos kalbos ištakoms. Vėliau atsitiko kažkas baisaus. Galbūt dėl ilgą laiką trukusios atskirties tarp atskirų genčių ėmė formuotis nuosavi kalbos variantai. Iš čia ir esa tie panašumai tarp lietuvių ir senosios rusų (gal tiksliau būtų slavų) kalbos, nes jos turi kažkokias bendras ištakas. Suprantama, kiekvienam lietuviui norėtūsi manyti, kad jis išskirtinis, bet vieni, laikantys save tokiais, jau sužlugdė protėvių kurtą kultūrą ir civilizaciją ir neatnešė nieko gero,;- taigi toks manymas – aklavietė. Kuo ilgiau tokiuose klausimuose kapstaisi, tuo labiau supranti, kad ne atsitiktinai viskas taip supainiota, o istorija ir „profesūra“ jokių įtikinančių įrodymų ar argumentų, ką kalbėti apie atsakymus, nepateikia.

  24. zalias says:

    Nu čia toks dviprasmiškas straipsnis.
    O iš kur atsirado „magistras“ „universitetas“?
    (Simonas Daukantas – 1793 – 1864. Gimė eigulio šeimoje. Teisių magistras nuo 1882 (baigė Vilniaus universitetą).
    ČIA AIŠKIAI MATYTI LIETUVOS UŽGROBIMAS MASONŲ SU JŲ „UNIVERSITETAIS“ „MAGISTRAIS“ ir visa jų klaidinančia ideologija.
    O tikroji LIETUVIŲ KALBA – runose.
    Kam nepatinka, neskaitykit.
    http://youtu.be/gFbBQxRg7Og
    http://youtu.be/lZqEhYXIfOY

  25. Mindaugas says:

    Pritariu liudui girai bei Daivai. Tipiškas propogandinis, pilnas užslėptos rusofobijos straipsnis. Aš neesu kalbininkas, tačiau kiek mano žinios leidžia spręsti, baltų ir slavų prokalbė buvo viena-indoeuropiečių. Taigi, drįstu daryti išvadą, kad lietuvių ir slavų (rusų) kalbos turi daug panašumų….

  26. artas says:

    O kur čia Mindaugai sugebėjote rusofobiją pamatyti? Jei čia faktiškai cituojama pačių rusų kalbininko nuomonė?

    Reikėtų skirt šiuos dalykus, rusofobiją nuo realių faktų, juolab, kad pats tvirtinate nesąs kalbininkas. Tačiau kažkodėl nenorite girdėt to, ką jums sako pasaulinio lygio autoritetas – Vladimiras Toporovas. Mačiau šį jo pasisakymą, labai konkretus, nors pats Toporovas rusas, gyvenęs Maskvoje.

    Jo žmona Jelena irgi kalbininkė – išvertusi Rigvedą. Tad visgi reikėtų labiau įsigilint į esmę, o ne etikečių klijavimą.
    Pasiskaitykite dar kartą, kad suprastumėte apie ką kalba eina.

  27. Mindaugas says:

    Ponas Artai. Dedu Jums nuorodą, paskaitykite, gal tada suprasite kokio lizdo šis paukštis akademikas Vladimiras Toporovas. Vien tai, kad jis Solženicino premijos laureatas, laureatas aibės lietuviškų apdovanojimų, JAV semiotikos draugijos narys daug ką pareiškia…..http://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A2%D0%BE%D0%BF%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2,_%D0%92%D0%BB%D0%B0%D0%B4%D0%B8%D0%BC%D0%B8%D1%80_%D0%9D%D0%B8%D0%BA%D0%BE%D0%BB%D0%B0%D0%B5%D0%B2%D0%B8%D1%87

  28. artas says:

    Žinote Mindaugai,
    aš nesuprantu ką jūs man norite įrodyti. Kad Vladimiras Toporovas blogas?

    Na tai jis už lietuviškos kilmės šaknis šneka, o ne prie jas.

    Tai kuo jis jums blogas gerbiamasis? Jūs prieš Lietuvą ir lietuvius?

    Kitas dalykas.. jūsų duotoje nuorodoje tik aprašoma kokio jis lygmens mokslininkas – aukščiausios klasės.

    Tai gal pažiūrėkite į tai normaliai – be išankstinių nuostatų?

  29. Dovydas says:

    O šiaip pasakysiu štai ką: kažkada mūsų planetoje egzistavo vieninga civilizacija, turėjusi bendrą kalbą, kultūrą, simboliką (svastika randama visame pasaulyje), o lietuviųkalba kaip tik ir esa artimiausia tos kalbos ištakoms.

    ….jei čia tavo mintys, Jori, esi labai įžvalgus. Pritariu.

  30. Apie Česlovo Gedgaudo knygą says:

    Man asmeniškai atsivėrė akys apie Senovės Lietuvą ir lietuvius, perskaičius neįkainuojamą Česlovo Gedgaudo knygą „Mūsų praeities beieškant“, kuri yra Vilniaus universiteto bibliotekoje ir net Šventosios kurorto bibliotekoje. Manau, kad visi lietuviai tiesiog privalo perskaityti šią knygą, jeigu jie nori vadintis lietuviais. Perskaitę pamatysite, kaip imsite savimi didžiuotis, o ne susimesite į kuprą dėl nevisavertiškumo.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top