Demokratijos kaukės ir tikrasis veidas

2012, sausio 21, 16:45 | kategorija Ideologija | 34 komentarai | | | Sarmatai

Daugelyje informacijos šaltinių – interneto svetainių, forumų, laikraščių, televizijos laidų nuolatos vyksta įvairūs svarstymai, spekuliacijos, diskusijos; daromos prielaidos, pateikiami „faktai“ apie tai, kokia gi yra ar „turi būti“ demokratija.

Yra demokratinės šalys ir jų sąjungos, ir suprantama yra jų propaganda, bei ištikimi tos propagandos sekėjai, seniai atpratę galvoti nuosavomis smegenimis. Visi jie „puikiai žino“, kas yra demokratija ir koks blogis yra gyventi nedemokratiškoje šalyje. Ir suprantama kovoja už galutinę demokratijos pergalę.

Ir kiekvienas pateikiantysis savo požiūrį, turi šiuo klausimu grynai savo, asmeninę poziciją susiformavusią asmeninės patirties, fantazijų ir svajonių pagrindu.paveikslėlis
Kokia gi ta asmeninė patirtis?

Daugumoje atvejų tai visai ne patirtis, o tik propagandos ir vaizduotės padarinys, ideologinės medžiagos įsisavinimas ir po to sklaida, kurioje kiekvienas ją pateikiantis aiškina – kokia gi gera ta demokratija galėtų(turėtų) būti, jei ne anie blogiečiai (valdantieji, partijos ir t.t.), kurie neprisilaiko jos postulatų ir taisyklių. Ir tuo griauna pačius demokratijos principų pagrindus.

Prie demokratijos plėtros ir įtvirtinimo labai prisideda MIP (Masinės Informacijos Priemonės). Ir tai suprantama – demokratija – tai jų egzistencijos pagrindas – jų pasakiškų pelnų ir gero gyvenimo šaltinis. Ir pastebėkime – niekuo nerizikuojant. Tad ir jų veržimasis palaikyti demokratijos principus pilnai apskaičiuotas finansine prasme.
Beje, o kas žino tuos demokratijos principus ir matė juos realiai egzistuojant?

Arba štai toks požiūris, kokia gera ta demokratija jau yra, nes šią nuomonę dėstantysis labai gerai gyvena dabartinėmis – esamomis sąlygomis ir tiki, kad visi kiti, arba bent jau didžioji šalies gyventojų dauguma irgi gyvena taip pat. Štai nedidukas 40-ies sekundžių video pavyzdys:

Kaip galime pastebėti yra trys vyraujančios pozicijos demokratijos ideologijos atžvilgiu.

1. Tai palaikantys demokratiją iš nežinojimo kas tai yra, tačiau tikintys propaganda.
2. Palaikantys demokratiją, nes gerai gyvena jos sąlygomis.
3. Nepalaikantys, nes mato tikrąją esmę ir jos, kaip ideologijos trūkumus.

O, kad tai eilinė ideologija abejonių nekyla, nes remiamasi ne dėsniais ar realiais faktais, o tik prielaidomis, bei idėjomis – „Kaip tas turėtų būti ar atrodyti“.
Realybėje visa tai yra ir atrodo visiškai priešingai, nei „turėtų būti ar atrodyti“.
Nors nedideliam propaguojančių „demokratijos vertybes“ žmonių procentui(iki 5%), ši ideologija – aukso versmė. Jos pagalba jie metų metais sėdi valdžioje ar kitose šiltose vietose ir primeta daugumai savo valią, neretai to net niekuo nemaskuodami. Atseit patys mus išsirinkote, o mes tik išreiškiame daugumos valią.

Betgi ne daugumos ponai! – Juk jei balsuoti atėjo 40 procentų rinkėjų, iš kurių už jus balsavo 15 procentų, o kiti balsai pasiskirstė tarp kitų partijų ar pavienių kandidatų – tai kaip galima sakyti, jog jūs veikiate daugumos vardu, kai 85 procentai visų rinkėjų už jus nebalsavo ir galima sakyti, kad taip balsavo prieš jus?

Sakysite, kad jūs sudarėte koaliciją su kitomis daugiausiai balsų surinkusiomis partijomis?
Betgi jūs taip sulaužote pažadus savo rinkėjams, nes nevykdote savo rinkiminių pažadų programos, kuriai prieštarauja jūsų koalicijos partneriai. Beje jos nevykdo ir jūsų koalicijos partneriai, nes tam prieštaraujate jau jūs. Ir to pasekoje visi masiškai apgaunate savo rinkėjus. Kaip manote – ar rinkėjai tą iš anksto žinodami už jus balsuotų? – Manau ne. O jei ne, tai kokios daugumos valią jūs tada vykdote?
Bet jūsų demokratija nedraudžia apgavysčių. Nes jūs patys kurpiate įstatymus, apibrėžiančius tą pačią demokratiją ir jos principus.

Šiaip žodis „demokratija“ kilo senovės Graikijoje, kaip „laisvų“ piliečių valdžia ((gr. δήμος ‘liaudis’ + κρατῶ ‘valdau’). Žodis liaudis vietoje „laisvų piliečių“ buvo įstatytas gerokai vėliau, kad pati savoka „Demokratija“ atrodytų patrauklesnė. Tas buvo pakeista tada, kai buvo panaikinta vergija, nes senovės Graikijoje moterys ir vergai politinių teisių neturėjo, todėl savoka liaudis, kaip skirta apibrėžti demokratijai tuo metu buvo nevartotina.

Kalbant paprasčiau ir nieko nemaskuojant, viską galima įvardinti paprastai – demokratija – vergvaldžių valdžia. Ir tą puikiai patvirtina JAV, kaip demokratinės valstybės istorija. Visa jos demokratija rėmėsi pirmiausia vietinių gyventojų (indėnų) išnaikinimu, o vėliau vergijos įteisinimu. Tačiau nepamirškime JAV šaknų – tai Anglijos kolonija paveikslėlisir įsigalėjusi jos kalba. Ir JAV Federalinis Rezervas – tai Anglijos bankų filialų Amerikoje darinys. Ir Izraelis Palestinoje – tai buvusi Anglijos įtakos zona. Tik jai įtakojant tapo įmanoma tokia situacija Artimuosiuose Rytuose.

Bet grįžtant prie JAV demokratijos – Pietinėse jos valstijose palaikančiose vergijos išsaugojimą dominavo demokratų partija, o šiaurinėse reikalaujančiose vergijos panaikinimo – respublikonų. ( http://lt.wikipedia.org/wiki/Jungtini%C5%B3_Valstij%C5%B3_pilietinis_karas )

Tad dabar galime nesunkiai suvokti galingiausios pasaulio valstybės demokratijos šaknis ir tikrąją esmę, kuri niekuo nesiskiria nuo vergovinės Graikijos, tik yra pritaikyta esamam laikmečiui ir vergija gerokai labiau užmaskuota, todėl nematoma ir beveik savanoriška.
Sakau „beveik“ nes nežinant, kad tas egzistuoja – neįmanoma tam ir priešintis ar to nenorėti. Juk apie tai, kas neįeina į mūsų supratimo ratą net nesvarstome – tas mums neegzistuoja.

O kuo pasireiškia šiandieninė vergija demokratijos sąlygomis?

Paimkime pačius pagrindus:
Kad išgyventi turime dirbti, tačiau jei darbdaviui neuždirbsime 6-8 kartus daugiau, nei mums užmoka jis – darbdavys mūsų nelaikys. Kai kur tas santykis (1×8) žymiai didesnis. Tai verslo aritmetikos pagrindai. Skaičiuojant pagal tai galime nesunkiai nustatyti, kiek laiko mums reikėtų dirbti sau(ne darbdaviui), kad išgyventi tokiomis pačiomis sąlygomis kokiomis gyvename šiandien.
Vidutiniškai 1-2 valandas į dieną.
Tai viena vergijos pusė.

Kita pusė paslėpta ten, kur mes dažniausiai gyvename. Kalbu apie paslaugas, kurių neturime teisės atsisakyti ir kurių kainos niekaip negalime įtakoti. O jei konkrečiai – mes negalime atsisakyti sakykime centrinio šildymo, kaip mus neįkandamos pagal kainą paslaugos ir įsirengti elektrinio ar dujinio šildymo sistemos, kuri mums atrodo pigesnė. Tiesiog negalime todėl, kad tos paslaugos tiekėjas tam prieštarauja ir įstatymas (pančiai) jo rankose, oi atsiprašau – pusėje… Mums apribota teisė rinktis.

Arba sakykime kaimo žmonės, kuriems irgi buvo užkabinta mokama paslauga – šiukšlių surinkimas, kurios jie irgi niekaip negali atsisakyti, net tuo atveju, jei patys surenka ir priduoda tas visas šiukšles ir net gauna už tai pinigų, kaip už antrines žaliavas, nes kaip įvardijo vienas iš kompetetingų asmenų – šiukšlių mokestis – tai prievolė, o ne paslauga. Gali nešiukšlinti visai, bet vis tiek mokėsi. Nors kol šis klausimas nebuvo iškilęs tai buvo įvardijama, kaip paslauga. Tai užmaskuoti vergijos aspektai ir jų tikrai nemažai.

O vienas iš jų netgi labai charakteringas – tai buto, kaip prievolės, priskyrimas asmeniui.
Niekas iš mūsų negalime atsisakyti buto tuo atveju, jei neturime kam jo perduoti, t. y. jei jo niekas nenori pirkti, jei jis niekam nereikalingas. Mums bus skaičiuojami mokesčiai ir didinama skola už butą, kuriame mes net negyvename, tačiau kurio mes negalime atsisakyti. Jis mūsų nuosavybė ir mūsų prievolė. Tai yra vergija, kurią sunku suvokti ir nors ji kol kas reta Lietuvoje, tačiau kai kuriuose miestuose jau yra aktuali, pvz Didžiasalyje. Ten žmonės gatavi net primokėti patys, kad kas nors iš jų paimtų jų butą ir išvaduotų nuo mokesčių už jį.

Nevardinsiu čia toliau visų šių, privalomų pasinaudoti ir apmokėti „paslaugų“, nes jų pakankamai daug, o priminsiu dabar tik mokesčius, kurie taip pat yra privalomi, o jų nesumokant numatytos bausmės.

O kur čia vergija gali kai kas paklausti? Juk visur pasaulyje mokesčiai privalomi ir jie mokami.
Taip, BEVEIK visur yra įteisinta vergija ir niekas net nesuvokia jos egzistavimo, o pagrindinis vergijos požymis tas, kad niekam nerūpi, kaip gyvena vergas, kuris kuria produktą, išlaiko valstybę ir moka mokesčius, iš kurių gerai gyvena tik tie, kas tuos mokesčius skirsto, ar skolina už palūkanas. Vergvaldžiai.

Įstatymu apibrėžta sumokėti begalę(!) mokesčių ir čia pat matome, kad pragyvenimui duotas minimumas(670 LT Lietuvoje) neatitinka net išgyvenimo pusbadžiu reikalavimų. Jau nekalbant apie kažkokį apmokėjimą paslaugų, kurių gaunant tokį atlyginimą fiziškai neįmanoma apmokėti, ar teisiškai – teisėtai atsisakyti. O bedarbių apmokestinimas PSD? Mirk, bet mokėk!

Tai gryna vergija, kai įteisinti tik reikalavimai (pančiai), neatsižvelgiant į realias galimybes, tačiau visa tai palaiko masinė propaganda per MIP, nes joms ši sistema suteikė išskirtinį statusą, kurio dėka jos gali puikiai gyventi skleisdamos dezinformaciją vergų visuomenei.

O MIP atstovai – aktoriai, dainininkai ir šiaip prisiplakėliai savo pavyzdžiu be jokios atsakomybės moko likusią visuomenę „teisingo“ gyvenimo pagrindų, tačiau nesuvokia, kad jų vaidmuo, tai tik kaip klounų cirke – yra skirtas nukreipti dėmesiui pertraukose tarp rimtų vaidinimų.

Ir kas įdomiausia, kad į tokius cirko projektus, kaip pvz, „Šok su manimi“ ir panašius, įsitraukė net politikai, kas rodo, jog jie net nesuvokia atliekantys klounų(juokdarių) vaidmenis ir savo dalyvavimu keliantys tokių pigių projektų reitingus.
O juk feodalų laikais, kiekvienas save gerbiantis ponas turėjo savo asmeninį juokdarį ar net jų būrelį. Ir tada niekam kažkodėl nekildavo net klausimas – kas yra kas.
Visi puikiai suvokė, kad juokdario statusas – tai vergo statusas.

Demokratijos sąlygomis vergiją pavyko užmaskuoti. Ir dabar žmonės savo noru aria gerokai daugiau, nei senovėje – stengdamiesi išlaikyti savo darbdavį, valstybę su joje viešpataujančia biurokratų armija, save ir savo šeimą.
Kai tuo tarpu senovės vergų darbas buvo nepalyginamai mažiau produktyvus – jie dirbti tingėjo, visaip išsisukinėjo ir apskritai jų nedomino galutinis darbo rezultatas. Juos reikėjo prižiūrėti ir bizūnu raginti dirbti.

O dabartiniai, išlaikantys visą sistemą – neatsakingo tų pačių biurokratų valdymo dėka dažnai papuola į nepavydėtiną padėtį (krizės), jau nekalbant apie tos pačios valstybinės užsienio skolos didėjimą, nors asmeniškai nė vienas iš tų vergų užsienyje nesiskolino ir visi dirbo pilną darbo dieną. Tačiau nežiūrint į nieką skola tik didėja. Kaip gali didėti skola, kai visi dirba?
O su skola didėja ir mokesčiai, kurie anksčiau turėjo kitą pavadinimą – prievolės vergams arba lažas.
Mokesčiai tai priverstinės prievolės vergams, kurios turi tendenciją TIK didėti.

Ir dar vienas demokratijos, kaip vienos iš vergijos formų pristatymas – tai rinkimai.
Kaip jau minėjome aukščiau, senovės Graikijoje vergai ir moterys balsavimo teisės neturėjo. O kaip šiandien?
Šiandien panašiai. Balsuoti galime, tačiau ne už tuos, kuriuos norėtume. Nors į balsavimo apylinkes mums primygtinai siūloma ateiti, bet rinkti galime tik iš to, kas jau būna išrinkta partijos vadovybės iš savo tarpo. Renkame ne tai, ką patys iškėlėme, o tai, ką iškėlė partiniai interesai. Ir dažniausiai siūlomi rinkti asmenys mums būna absoliučiai nepažįstami.

Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja 25 procentai registruotų rinkėjų (daugiamandatė apylinkė). Ir čia 25% rinkėjų išrenka valdžią likusiems 75%, nors kalbama, kad demokratija – tai daugumos valia. Šiuo atveju valią diktuoja ryški mažuma.
Vienmandačių apylinkių atveju balsuoti turi ne mažiau nei 40% registruotų rinkėjų. Mažiau nei pusė.

Mes negalime užregistruoti rinkimų apylinkėje mums pažįstamo tinkančio kandidato ar organizacijos – tam tiesiog neturime galimybių, nes sąlygos, kuriomis galima tai padaryti tiesiog drakoniškos ir pavieniams žmonėms, o kai kur net ir organizacijoms neįkandamos.
Visuomeninėms organizacijoms rinkimuose dalyvauti apskritai draudžiama.
Referendumui surengti reikia 300 000 parašų, kas Lietuvos sąlygomis tiesiog neįmanoma.
Teisminėje sistemoje neįmanoma pasiekti teisingo bylos nagrinėjimo, jei tai paliečia „išrinktuosius“.
Ir taip toliau ir panašiai.
Tai Lietuvos demokratijos kaukė.

Esmė visame tame tokia, kad skirtingose šalyse demokratija turi skirtingą kaukę, tačiau nė viena jų nėra jos tikrasis veidas. Todėl galima rodyti pirštu į sakykim Šveicariją arba Angliją ir sakyti: – „va ten tai demokratija – va tokia ji turi būti“….
O iš esmės tas veidas visai paprastas, kaip ir socializmo ar komunizmo veidai. Mums pakanka tik pažiūrėti, kaip demokratinės šalys elgiasi su šalimis, kurios įvardijamos nedemokratiškomis ir tada viskas taps aišku. Panašiai, kaip krikščionybė viduramžiais rengdavo kryžiaus žygius prieš nekrikščioniškas šalis. 1:1

Tų demokratiškų šalių valdantieji susitarę tarpusavyje kuo gražiausiai apkaltina kitas šalis (paskutiniu metu musulmoniškas) žmonių teisių pažeidimais ir jas užpuolę pakeičia esą nedemokratiškų ir autoritarinių šalių valdžią. Vadovai dažniausiai demokratiškai nužudomi.(S. Huseinas, M. Kaddafis)

paveikslėlis

Pavyzdžiui Libija ir M. Kaddafis, kuris buvo apkaltintas visomis žinomomis nuodėmėmis, nors greičiausiai jo didžiausia klaida buvo investicijos į JAV ir Europą. Jis pirko valstybines obligacijas, dalijo paskolas. Finansavo N. Sarkozy prezidentinę rinkiminę kampaniją ir padėjo anam ateiti į valdžią Prancūzijoje. Jo investicijos į JAV ir Europą siekė kelis šimtus milijardų naftos dolerių.
Bet demokratų apetitai augo – jie užsimanė dar daugiau, o tuo pačiu tai buvo puiki proga nusikratyti milijardinių skolų ir apsisaugoti nuo M. Kaddafio planuojamos, kitokios atsiskaitymo už naftą tvarkos.
Rezultatą žinome – žuvo 1200 civilių, 6000 sužeista, M. Kaddafis nužudytas – prasideda kova dėl Libijos naftos.
Čia panašiai, kaip remiantis išgalvotu biologinio ginklo pretekstu buvo užpultas Irakas, tačiau neradus jokių to ginklo įrodymų vėliau vis tiek buvo apkaltintas ir vėliau pakartas jo vadovas S. Huseinas.

Toks demokratijos, kuri siaurai išrinktųjų grupei leidžia ir atleidžia viską, tikrasis veidas.

Šis veidas nėra saistomas sąžinės ar garbės įsipareigojimų, jei tai nesiūlo naudos. Atvirkščiai – garbė ir sąžinė demokratijos sąlygomis – tai kliuvinys siekiant karjeros ir geresnio gyvenimo. Nuo senovės Graikijos laikų demokratija nepasikeitė – užkariavimai, išdavystės, vergija – tapo kasdienybe siekiant naudos. Pasikeitė tik mąstai – dabar tai vykdoma pasaulio lygiu. Ir tas liečia absoliučiai viską, kur galioja demokratija.

Bet galime pasiguosti – demokratijos Lietuvoje sąlygomis kalbėti galime beveik apie viską(šuns balsas į dangų vis tiek neina), juk reikia suteikti laisvės iliuziją, tačiau susirinkti leidžiama ribotam žmonių skaičiui. Be atskiro leidimo galima susirinkti ne didesnėms nei 9 žmonių grupėms(piketai). Matyt demokratai prisibijo, kad didesnės žmonių grupės gali įtakoti patrauklesnės ideologijos įsigalėjimą, todėl tokiu būdu stabdo informacijos sklaidos greitį.
Mums belieka atsimerkti, pamatyti ir pripažinti, kad gyvename vergijos sąlygomis. Tas prisipažinimas sau gali būti mūsų dugnas, nuo kurio jau galima atsispirti prieš kylant aukštyn.

Arvydas Daunys

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 34

  1. J.M.Calderonas says:

    Neidomus straipsnis. Niekaip nesuprantu, kaip galima laika leist tokiom problemom aprasinet. nu pasake Sedzius pora sakiniu, tai dabar baisiai probelmu atsirado. Yra pasaulyje ir svarbesniu dalyku – badas, karas ir pan. Gal geriau pasistengti isgelbeti kazkam gyvybe, negu sedet ir aiskintis kuo demokratija bloga. Romos laikais bivo gera, o dabar pasidare bloga. Ka? Jus komunizmo norit? Norit, kad butu kaip siuo metu Siaures Korejoje? Norit, kad uz jus galvotu Sistema? Yra kaip yra, ir reikia dziaugtis, kad zmoniskai gyvenam. Sakau – yra svarbesniu darbu. Imkit fizikos ar chemijos vadovelius, studijuokit ir israskit kokius zmonijai svarbius vaistus ar ka.

  2. proto bokštui calderonui says:

    OHO!
    Dar vienas eilinis tolerastų marazmatikas kaip reikiant išskalautomis smegenėlėmis puolė visus mokyti savo išminties…

    vaikeli,panašu,kad supainiojai puslapius ir tiesiog ne čia pataikei.Tokiems nusišnekėjimo asams,kurpiantiems panašias nesveikas sapaliones čia aiškiai ne vieta-eik į kokį nors delfinariumą, lietrytį ar į vieną iš daugelio iškrypėlių propagandistų forumų ir ten kiek tinkamas rašinėk tokius apgailėtinus kliedesius,neturinčius nieko bendro su realaus gyvenimo faktais.

    Dabartinę Europą ir JAV valdantys liberastinei atmatos yra žymiai pražūtingesni visoms tautoms už bet kokius praeities bolševikus kartu sudėjus.

    Pats straipsnis puikus,visiškai pritariu jo autoriui-visa tiesa trumpai ir aiškiai.
    .

  3. Marius says:

    Su demokratija prašovėt. Tokios kaip tikros demokratijos pasaulyje nėra ir nebuvo, nes kol politinės institucijos priklausomos nuo kažko finansiškai, tol apie demokratiją juokinga kalbėti. Galbūt todėl jums ir atrodo, kad ‘ji’ vergvaldžių sistema.

  4. Mindaugas says:

    geras straipsnis, linkiu ir kitiems pastebėti kas vyksta ir pasidaryti išvadas.
    Dėl Calderono: tiesiog užuojauta žmogui.

  5. ara-copy says:

    Mariui:
    matyt labai neįdėmiai skaitėt, kad net nepastebėjote straipsnyje aprašymo apie demokratijos kilmę O dar sakote, kad jos niekur nebuvo. Pasiskaitykite čia apie jos pradžią ir gal kas nors paaiškės: Nes šiaip net nepatogu aiškint akivaizdžius dalykus.
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Demokratija

  6. J.M.Calderonas says:

    Demokratineje valstybeje kiekvienas gali tureti savo nuomone, kitaip nei ankstesneje bolsevikiskoje sistemoje. Sry, jei ka labai izeide mano nuomone.

  7. Šaunuoliai, stenkimės visi kartu atplauti žmonėms smegenis.

  8. nobody says:

    vo butent kiekvienas turintis savo nuomone gali nusisneketi kiek lenda nezinodamas tikrosios tiesos, kuri aisku yra slepiama, o rinktis mums siuloma is keliu melu vot tau ir savo nuomone..tai dar vadinama nuomoniu pliuralizmu arba kaip as sakau pliurpalizmu :) ka tu vaikeli galvoji is ko tas karas ir badas kyla ar tik cia ne tos pacios taip vadinamos „vakarietiskos demokratijos“ apraiskos? Nu, o daba apie vaistus :) atsakyki gi i klausima kuris vaistas tikrai gydo ir isgydo nes tokiu man dar neteko girdeti, nevartoju vaistu jau koki 10 metu, o jei kas blogai pasninkauju ir viskas atsistato i savo vezes. Galva reikia mastyti tam ji ir duota pone calderonai !

  9. Jurgis Bielinis says:

    Aš praktiškai paaiškinsiu. Mano sėneliai, tėvai iš pelemų atkūrė po Pirmojo pasaulinio karo nustekentą Lietuvą..Per anuos 20 metų Lietuvai daugiausi atsikūrusios valstiečių klasės pastangomis buvo sukaupta 12 t. aukso atsargų, Pirmas žemės ūkio ministras Mykolas Krupavičius išsitarė: „Aš norių matyti Lietuvą raudoną – Raudonų plytų namai, raudonų čerpių stogai“ taip ir būtų buvę. Todėl, kad tada Lietuva buvo tikrai daug laisvesne.

    Dabartiniu metu matyt Lietuvai padaryta 5 kartus daugiau skolų. Kodėl taip?

  10. J.M.Calderonas says:

    @nobody. Persasi mintis, kad ponas vistik palaikote komunizma, jei jis sugriztu, tai turbut atsirastu panasus straipsnis su labai teigiama tema, kad va – pagaliau turim tokia tobula valdymo sistema, uz kuria geresnes negali but. Kodel tada nepadarote kokios apklausos, ko lietuviam reikia? Net neabejoju, kad didzioji dauguma liktu prie demokratijos, ir ne del to kad kaip sakote „praplautomis smegenimis“ zmones, bet del to, kad yra susipazine ar patyre kitas sistemas. Daug esu girdejes, kad va prie sovietu buvo geriau, bet visi tie zmones vyresnio amziaus, kuriems tai kaip kokia nostalgija apie tuos laikus, kai uz juos kas nors nuspresdavo, ka siandien valgysi ar kur eisi. Jei as klystu del komunizmo, tai pataisykit mane ir pasakykit, kokia kita sistema jusu nuomone yra geriausia.

  11. Liudas Vedeckis says:

    Tikrai puikus straipsnis. Džiugu, kad Arvydas nepatingi ką nors įdomaus ir vertingo parašyti, nors šiaip visos santvarkos bus blogos, jei jas naudosis niekšai, besąžiniai ir kitokie velnių išperos

  12. Jurgis Bielinis says:

    Aš esu vyresnio amžiaus. Man buvo 15 metų kai motiną varė į kolchuozą ir padarė badą. Niekad nebuvau komunistu. Už dabartinę Lietuvą koviausi iš visų jėgų. Man aiškų buvo, jei rusai nesukils, mus kastuvėkiais užkapos, kaip gruzinus. Pats vežiau, siunčiau Maskvon mŪsų Sąjūdžio spaudą ir kitus raginau tai daryti. Iš Zagorsko atsakė: „Tavo laikraščius kabiname praėjime, Žmonės skaito ir linki mumsto ko norim. Bet tai mes pasieksim tadą kai pas mus bus taip kaip pas jus. Pagaliau pats pas maskviečius Sausio 14 d. ryte nuvažiavau. Susitikau su TSRS A.T deputatu, Demokratinės Rusijos Pirmininku Sibiiro kaliniu, šventiku Glebu Jakuninu. Daug demokratų atėjo paklausyti kas Vilniuje darosi ir tuojau pat ėmėsi organizuoti Lietuvai pagalbą. Ji Sausio 20 išsiliejo Maniežo aikštėje į šimtą tūkstantinį mitingą. Dar savaitę vėliau tokie Mitingai vyko visoje Sąjungoje:

  13. visoris says:

    Gerbiamas Calderonai. Jei kas pateikia mintis prieš demokratiją, tai nereiškia, kad tas žmogus palaiko komunizmą. Yra įtikinami faktai, kaip komunistinė Rusija sėkmingai bendradarbiavo su socialistine Švedija, kuri 1945 metais tarybų sovietams pristatydavo pabėgusius nuo komunistų lietuvius…
    Manau naivu manyti, kad liberalies ar socialistiams demokratams rūpi lietuvių gerbūvis. Nors Tarybų sovietinėje santvarkoje lietuviai sugebėjo bent kažkokį tai gerbūvį susikurti. Tuo metu bent skolų nebuvo, o dabar įvairūs demokratai įklampino lietuvius ir LR skolose.
    Be to pats žodis demokratija apgaulingas. žodis ‘kratia’ siejamas su reikšme „valdyti“. Nnrs lietuvių kalboje yra panašus žodis kratyti. pvz ką nors kratyti, atlikti kratą. tad kratymu, kratos atlikimu kažkas kratymo metu yra valdomas. Todėl demokratija greičiau ne „liaudies valdžia“, o „valdyti liaudį“. Demokratija, – efektyvus liaudies valdymo būdas, kai masių atstovai patys sėkmingai tarnauja patys sau pasirūpindami maistu ir gyvenamaja vieta.
    Todėl nekeista, kaip LR politikos atstovai piktinasi, kad masės reiškia nepasitenkinimą esama santvarka, ekonominiu nuosmukiu. Nes demokratijos pagrindinis principas yra nuolatinė pastanga kuo efektyviau valdyti mases.

  14. nobody says:

    gyvename kreivu veidrodziu karalysteje ir esame gasdinami visokiais ..izmais. Komunizmas, kapitalizmas, socializmas, marksizmas, sionizmas ir t.t.. bet zmones mazai tesupranta, kad virs viso to t.y, ideologines valdzios stovi kita valdzia – Konceptualine valdzia. Ji formuoja mums ideologija ir mes „minia“ bandome gyventi pagal ja ir niekas nesupranta kad kapitalizmas ir komunizmas vienas ir tas pats suformuotas tos pacios konceptualines valdzios skiriasi tik iskabos, sukiai, lozungai. O panagrinejus jas tampa aisku, kad tai to paties medzio pauksciai :) ir turi rinktis tarp dvieju is esmes vienodo pobudzio ideologiju. Nesu nei komunistas nei kapitalistas nei bolsevikas nei dar koks nors, tiesiog bandau susidaryti teisinga poziurei i gyvenima ir mus supancia aplinka, linkiu ir jums to paties !

  15. Marius says:

    Ara, kas rašoma vikipedijoje niekada nebuvo įgyvendinta ir neatsiimsiu savo žodžių. Jei jūs suvokiate demokratiją tik kaip balsavimo teisę, neaprėpsite ką realiai žada demokratija. Galime imti pavyzdį kaip gražiai šiais godumo laikais apeinami rinkimai: finansinių institucijų dėka, reklamos pagalba laimi tie, kurie labiausiai finansuojami ir pasiryžę atstovauti rėmėjų norus. Tai toli gražu demokratija.

    Tiesą sakant totalitarinio valdymo šalininkai smarkiai pasistengė ir pavertė tikrąją demokratiją iliuzija. Šiais laikais vyriausybės nebeturi nuosavos valiutos ir yra priverstos skolintis iš privačių asmenų, kas jau dabar skamba nedemokratiškai, o žiniasklaida ir švietimas skleidžia galbūt ne melą, o tik dalį tiesos, dėl ko daugelis negali susidaryti pilno vaizdo.

    Ir labai atsargiai vertinkite save su Š.Korėja, nes mes iš dalies tesiskiriame rafinuotesniu manipuliavimu, labiau nepastebimu, subtilesniu. Žiniasklaidos akiplėšiški palyginimai- ale pažiūrėk kokie nedemokratiški ir kaip verkia dėl vado, tėra žmonių atitraukimas nuo tiesios ir skatinimas tenkintis esama padėtimi.

  16. ara-copy says:

    Mariui:
    Negi jūs gerbiamasis taip ir nesupratote nieko, nors viskas yra aprašyta straipsnyje, kad demokratija kokią ją įsivaizduojate jūs tik iliuzija. Ir kad ji kaip buvo, taip sukurta vergovinėje santvarkoje, taip ir liko tik vergovinė valdymo sistema?
    Kad niekur ir niekada pasaulyje ji nebuvo kitokia ?
    Ar gal jūs galite pateikti pavyzdį kurioje šalyje ji buvo kitokia ir kad jos valdantieji nedalyvavo grobikiškuose žygiuose prieš kitas šalis ar skurdindami savo piliečius monopolistų naudai?

    O gal sakysite ji kažkur aprašoma kitaip?:)
    Jei ir aprašoma, tai tik tokiems naivuoliams, kaip jūs, kurie tiki, kad demokratija tai gėris. Ir visaip ją palaiko, tuo padėdami valdantiesiems smaugti savo visuomenę.
    Atsimerkite Mariau, nors suprantu, kad tas tiesiog nepatenka į jūsų supratimo ratą, bet pasistenkite paklausyti žmonių, kurie jums bando išaiškinti visa ko esmę…
    O esmė paprasta, kaip 2×2. Demokratija, kaip santvarka buvo sukurta vergovinėje sistemoje – ten ji po šiai dienai ir yra – tik užmaskuotoje vergovinėje sistemoje. Ir to jūs negalite paneigti. Ir balsavimas čia visiškai ne prie ko. Tai tik dalelė visos sistemos.

  17. Marius says:

    Ara, mes kalbame apie tą patį. Parašiau šį komentarą norėdamas nuplauti purvus nuo tikrosios demokratijos vardo, apie kurį išdidžiai kalbama žiniasklaidoje, lyg ji realiai egzistuotų. Na, o aš naivuolis, tikėdamas, kad tikroji demokratija iš tikrųjų kažkada veiksmingai egzistuos, pabandžiau atskirti iliuziją nuo tiesos, kas labai puikiai padaryta straipsnyje.

  18. nuomonė says:

    Malonu buvo skaityti straipsnį, komentarai irgi ne mažiau protingi (nobody, ara-copy, marius, visorius). Atsibudusių daugėja, turi gi kada nors pagaliau prasidėti tas 100-osis beždžionės efektas… :)

    Visiškai pritariu „nobody“, kad kapitalizmas ir komunizmas yra “to paties lizdo paukščiai“, abiejų tikslai tie patys: kurti industrinę- technokratinę visuomenę, kurioje žmogus tik mechanizmo dalis, mašinos (sistemos) sraigtelis su jam skirta funkcija, kitaip sakant-niekingas vergas. Tačiau čia irgi galima lyginti analizuoti, kuris blogis blogesnis, kurioje šeimininkas mažiau skriaudžia vergą, kurioje jam leidžiama daugiau išlikti žmogumi.

    Tad, gerbiamas Calderonai, ir palyginkime, kada ar dabar, ar sovietiniais laikais, žmonės blogiau gyveno. Tam yra universalūs, daugmaž objektyvūs statistiniai kriterijai, svarbiausias jų yra -natūralus gyventojų prieauglis, gyventojų skaičiaus augimas. Toliau eina pagalbiniai gyvenimo kokybės rodikliai: visuomenės sveikata (gyvenimo trukmė, savižudybių skaičius, psichinės ligos (pvz.depresija), priklausomybės (alkoholikų, narkomanų skaičius), vaikų sveikata (kūdikių mirtingumas, sveikų vaikų procentas); socialiniai rodikliai: nusikalstamumo lygis, nepilnų šeimų procentas, skyrybų skaičius, skurde gyvenančių gyventojų dalis.

    Tad palyginkite, gerbiamas Calderonai, šiuos rodiklius ir pats galėsite susidaryti vaizdą, kurį iš vergovių buvo mažiau bloga.

  19. samogits says:

    Zodis komunistas kiles is prancuzisko zodzio komuna,kas lietuviu kalboj reikstu,bendruomene,o komunistas,tai zmogus dirbantis komunos labui,visuomenes labui,kaip ir pilietis pilies ietis,reiskia ginantis savo pylima,kalna,pili,savo visuomene ,savo komuna,sali,galu gale savo civilizacija,ir save laikau komunistu,nors i komunistu partija niekada nebuvau istojes! todel jei mane kas pavadintu komunistu tikrai man nebutu izeidimas
    Straipsnis puikus,aciu autoriui, ir stebina aukstas gramatikos lygis,sitame puslapyje tiesiog nera ka veikti KABLELIU INSPEKTORIAMS))

  20. zoot says:

    Supper straipsnis.

  21. nuomonė says:

    Samogits.
    Yra problema, kad dauguma teigiamą pradinę prasmę turėjusių žodžių yra suteršti, pakeista jų pradinė reikšmė ir prasmė. Čia galėtų būti ir demokratija, ir komunizmas, ir pilietiškumas, ir humanizmas, ir daug kitų visokių izmų.
    Išeitis, manau yra labai paprasta: nevartoti visokių veidmainiškų izmų, ir kitų svetimybių – vartokime senus šventus lietuviškus žodžius: Tauta ,Tėvynė, Tėviškė, Gimtinė, bendruomenė, šeima, tautinė savimonė, pasaulėjauta. pasaulėžiūra,Tėvynės gynėjas ir t.t.

    Kada pradėsime teisingus, prasmę ir reikšmę atitinkančius žodžius, suplyš ta melo uždanga, pasikeis pasaulis…

  22. KlaipedA says:

    Geras straipsnis,aciu autoriui.Pasidesiu i baze.Pravers.

  23. Dainius says:

    Demokratijos atsiradinas kildinamas su pinigu atsiradimu. Taigi valdo tas, kas leidzia pinigus. Jeigu staiga zmonija atsisakytu pinigu – demokratija sugriutu. Taciau zmonijos intelektas auga ir tai supranta valdytojai, kad reiklaingos naujos pavergimo formos, kitaip jie patys bus nusluoti nuo zemes pavirsiaus greiciau mastanciuju. Negalvokite , kad kazkas valdo pasauli ir tai daryti labai paprasta, taciau ir ten vyksta zutbutine kova , gal net arsesne negu visuomeneje.
    Kol zmones galvos kad gali tureti daugiau negu sukuria tol gyvuos vergove. Taigi vergovine santvarka mes patys ir kuriame, tik tai vyksta giliai asmenybes viduje, daznai net paciam nesuvokiant , o gal nenorint suvokti.

  24. aras says:

    Demokratija kitu kampu. Išskaidžius atskirais žodžiais gaunas toks vaizdas: demono/kratija, kur demono(as)-yra piktoji dvasia, kuri valdo apgaule. melu, žiaurumu-prievarta, žudynėmis, pasityčiojimu iš to kas tauru, laisvės kaip po tokios naikinimu, iškreiptu jos pateikimu ir pan, o kratija tai visų blogybių kratinys. Tai ir yra tikrasis demonokratijos veidas. Sunku sutikti; paskaitykime spaudą, pažiūrėkime TV.
    Demonokratijos šaukliai jam ir tarnauja. Kam tarnauja, tokie ir esti.(su kuo susidėsi tuo ir tapsi). Įsiklausykime, kaip išdidžiai skamba: Lietuva laisva demokratinė valstybė. Tai ko stebimės, kad gaunas pilna kratija-juk ką šaukiam, deklaruojam (aido principas: ką pašauksi tas atsilieps) tas ir ateina. Tarnaujančius jam mielai priima į būrelį -bendraminčių, bendrapartiečių, gaujos …o jiems atsiveriančios galimybės visai nieko- tik kad vietos mažoka-tik išrinktiesiems. Tai ar žinom kur einam, ar žinom ko norim.

  25. visoris says:

    Dėl demokratijos kaip demono išgalvojimo (tai ne demonokratija) persistengėte. Yra žodis demos (Greek demos, people; see da in Indo-European roots), kuris reiškia minia, liaudis, žmonių bendruomenė. demografija, demokratija, demonstracija siejasi su individų masėmis…
    Buvo filosofas Democritus, kurio vardas reiškė „liaudžiai“, ar tiesiog žmonėm kritęs.
    Tad demokratija aiškiai sietina su masėmis. Kurios vienaip ar kitaip valdomos. Naivu manyti, kad masės valdo.
    Geriausiu atveju demokratijoje išrenkami tie, kurie mases valdytų. Tik visa bėda, kad rinkimai yra daugiau spektaklis, kad žmonės emociškai jaustųsi arčiau valdžios. Iš tikro tai masių apgaulė, nes tikrojo renkamųjų veido masės dažniausiai nesuvokia. Dažniausiai pasikliauna tik emocija.

  26. gudass says:

    zmogau zmogau, ar zinai kur bent yra Koreja ir kuo ji skiriasi nuo komunizmo ? :)

  27. gudass says:

    pritariu 100%, tiesiog parasei mano mintis :)

  28. Viltė says:

    Puikus straipsnis, padėka autoriui ir pagarba už drąsą. Tinklapio kūrėjams dėkui, kad atliekate tokį svarbų darbą – žadinate žmones iš letargo miego. Ypatinga padėka už Petrovo ir Zaznobino darbų vertimą.

    Galiausiai pabus visi, nes gyvenimo sąlygos jau nepakeliamai spaudžia daugelį, ir žmonės jaučia didelį poreikį Tiesai – sužinoti, kodėl yra viešai trimituojama, kad „gyvenimas gerėja“, o realybėje – daugelis jau ant išgyvenimo ribos..

    Tik va to pabudimo labai bijo tie, kurių rankose mūsų visų likimai – juk Tiesa atveria pirmiausiai jų užkulisinius juodus darbus. Bijodami Tiesos, jie vadina bendrapiliečius neišmanėliais, tinginiais ir visaip juodina Lietuvą, šitaip nusimesdami atsakomybę.

    Džiugu, kad bundančių vis daugėja. Puikus straipsnis, labai aiškiai parodantis mūsų gyvenimo realybę. AČIŪ!

  29. Arijas says:

    gera pasakele apie Demona Kratiju (iš Vladimiro Megre knygos)

    Lėtais žingsniais vergai eina vienas paskui kitą, ir kiekvienas neša nušlifuotą akmenį. Keturias jų voras, kurių kiekviena po pusantro kilometro ilgumo, nuo akmenskaldžių iki tos vietos, kur prasidėjo tvirtovės ir miesto statyba, saugo sargybiniai: kas dešimt vergų – vienas juos saugantis ginkluotas karys. Atokiai nuo einančių vergų ant trylikos metrų aukščio kalno viršūnės sėdi Kratijus – vienas iš vyriausiųjų žynių; štai jau keturis mėnesius jis tylėdamas stebi vergų darbą. Niekas jo dėmesio neatitraukia, niekas nė žvilgsniu nedrįsta išblaškyti jo minčių. Vergams ir sargybiniams dirbtinis kalnas su stotu ant viršūnės – tai neatskiriama kraštovaizdžio dalis. Ir į žmogų, kuris tai nejudėdamas sėdi soste, tai vaikštinėja po aikštelę ant kalno viršūnės, jau niekas nekreipia dėmesio. Kratijus yra užsibrėžęs tikslą pertvarkyti valstybę, tūkstančiui metų sustiprinti žynių valdžią taip, kad jų klausytų visi Žemės žmonės, padaryti visus tuos žmones, taigi ir valstybių vadovus, žynių vergais.
    Kartą Kratijus nusileido žemyn, palikęs soste savo antrininką, persivilko kitais drabužiais, nusiėmė peruką. Paliepė sargybos viršininkui, kad jį sukaustytų grandinėmis kaip paprastą vergą ir pastatytų į vorą iš paskos jaunam vergui, vardu Nardas.
    Įsižiūrėdamas į vergų veidus, Kratijus buvo pastebėjęs, kad šito jauno žmogaus žvilgsnis tiriantis ir vertinantis, o ne abuojas, nuo visko nutolęs kaip daugelis kitų. Nardo veidas buvo tai susikaupęs, tai susimąstęs, tai išduodantis susijaudinimą. „Vadinasi jis puoselėja kažkokį planą“, – suprato žynys, tačiau norėjo pasitikrinti, ar stebėdamas tikrai neklysta.
    Dvi dienas Kratijus stebėjo Nardą, tylėdamas nešė akmenis , sėdėjo greta jo, kai būdavo paduota valgyt, ir miegojo šalia jo ant gultų. O trečią naktį, kai tik pasigirdo komanda „Miegoti“, Kratijus atsisuko į jaunąjį vergą ir pakuždom, su kartėliu ir neviltim balse, paklausė nesikreipdamas į nieką „Nejaugi šitaip ir gyvensime iki mirties?“
    Žynys pamatė: jaunasis vergas suvirpėjo ir tučtuojau atsigręžė, o jo akys švietė, tiesiog blizgėjo netgi blausioje didelės pašiūrės spingsulių šviesoje.
    – Ilgai taip nebetruks. Aš baigsiu apmąstyti planą. Ir tu, tėvuk, gali prie jo prisidėti, – sušnibždėjo jaunasis vergas.
    – Kokį planą? – abejingai paklausė žynys ir atsiduso.
    Nardas karštai ir tvirtai pradėjo aiškinti:
    – Ir tu, tėvuk, ir aš, ir mes visi netrukus būsime laisvi žmonės, nebe vergai. Pats apskaičiuok: kiekvienai dešimčiai vergų – vienas sargybinis. Ir kiekvieną būrelį penkiolikos vergių, kurios taiso valgyti, siuva drabužius, taip pat saugo tik vienas sargybinis. Jeigu sutartu laiku visi mes užpulsime sargybą, tai ją įveiksime. Na ir kas, kad sargybiniai ginkluoti, o mes sukaustyti grandinėmis. Mūsų dešimt kiekvienam, be to, mes grandines taip pat galime panaudoti kaip ginklą, atremdami jomis kardo smūgį. Mes nuginkluosime visus sargybinius, surišim juos, ir jų ginklai bus mūsų.
    – Ak, jaunikaiti, vėl atsiduso Kratijus ir vėl tarytum abejingai tarė: – tavo planas ne visai apgalvotas: sargybinius, kurie mus stebi, nuginkluoti galime, bet netrukus valdovas atsiųs naujų, galbūt net visą kariuomenę, ir išžudys sukilusius vergus.
    – Aš ir apie tai pagalvojau, tėvuk. Reikia pasirinkti tokį laiką, kai kariuomenės čia nebus. O toks laikas nebetoli. Mes visi matome, kad kariuomenė ruošiama žygiui. Maisto prigabenta trims mėnesiams. Vadinasi, po trijų mėnesių kariuomenė nužygiuos į numatytą vietą ir stos į mūšį. Per mūšį ji nusilps, tačiau laimės ir grįš su daugybe naujų vergų. Jiems jau statomos naujos pašiūrės. Mes privalome pradėti sargybos nuginklavimą, kai tik mūsų valdovo kariuomenė ims kautis su priešo kariuomene. Žygūnams prireiks mėnesio, kol nuneš žinią, kad būtina nedelsiant grįžti. Nusilpusi kariuomenė neįstengs grįžti greičiau kaip per tris mėnesius. O mes per tuos keturis mėnesius spėsime pasiruošti jų sutikimui. Mūsų bus ne mažiau kaip kareivių. Pagrobtieji vergai stos mūsų pusėn, kai pamatys, kas atsitiko. Aš teisingai viską numačiau tėvuk.
    – Taip, jaunikaiti, tu mąstai išmintingai. Tavo planas padės tau nuginkluoti sargybinius ir nugalėti kariuomenę, – atsakė žynys jau padrąsindamas ir pridūrė: – Bet ką paskui vergai darys ir kas nutiks valdovams, sargybiniams ir kareiviams?
    – Apei tai aš beveik negalvojau. Kol kas į galvą ateina tik viena mintis: visi, kurie buvo vergai, taps ne vergais. Visi, kurie šiandien ne vergai, taps vergais, – tarytum balsu mąstydamas, ne visai tvirtai atsakė Nardas.
    – O nugalėjęs, jaunikaiti, prie ko priskaičiuosi žynius? Prie vergų, ar prie ne vergų?
    – Žynius? Apie tai aš irgi negalvojau. Tačiau dabar manau, kad žyniai tegu lieka kaip buvę. Jų klauso vergai, valdovai, nors tarpais sudėtinga juos suprasti. Tikriausiai jie mums nepridarytų žalos. Tegu pasakoja visiems apie dievus, o kaip savo gyvenimą geriau nugyventi, mes žinom patys.
    – Puiku, kad galvoji kaip geriau, – atsakė žynys ir apsimetė, kad baisiai nori miego.
    Tačiau tą naktį Kratijus nemiegojo. Jis mąstė. „Žinoma, – galvojo Kratijus, – paprasčiausia būtų apie sąmokslą pranešti valdovui, ir jaunasis vergas būtų nubaustas, o jis, aišku, didžiausias visų kitų įkvėpėjas. Tačiau problema liktų neišspręsta. Vergai visuomet trokš išsilaisvinimo iš vergijos. Atsiras naujų vadų, bus kuriami nauji planai, vadinasi, didžiausias pavojus valstybėj glūdės valstybės viduje.“
    Kratijus buvo iškėlęs sau užduotį: sukurti viso pasaulio pavergimo planą. Jisai suprato: pasiekti tikslą vien tik naudojant fizinę prievartą nepasiseks. Būtinas psichologinis poveikis kiekvienam žmogui, ištisoms tautoms. Reikia transformuoti žmonių mintis, įteigti kiekvienam, kad vergija yra aukščiausia gerovė. Būtinai reikia paleisti programą, kuri toliaus vystysis pati, kuri dezorientuos ištisas tautas sąvokų prasme bet kur ir bet kada. Ir svarbiausia, kad tikrovė būtų priimama adekvačiai…
    Kratijaus mintys sukosi vis greičiau, jis liovėsi jautęs kūną, sunkias grandines ant rankų ir kojų. Ir ūmai, tarytum žaibo plykstelėjimas radosi jam prieš akis programa. Dar nedetalizuota ir nevisai aiški, bet jau tikra ir tvilkinanti savo mastais. Kratijus pasijuto esąs pasaulio viešpats.
    Gulėdamas ant gultų, sukaustytas grandinėmis, jisai žavėjosi savimi: „Ryt rytą, kai sargyba visus ves į darbą, aš duosiu sutartą ženklą ir sargybos viršininkas palieps išvesti mane iš vergų voros ir nuimti grandines. Aš detalizuosiu savo programą, ištarsiu keletą žodžių, ir pasaulis ims keistis. Neįtikėtina! Tik keletas žodžių ir visas pasaulis paklus man, mano minčiai. Dievas iš tiesų žmogui davė tokią galią, kuriai nėra lygios Visatoje, ir ta galia – žmogaus mintis. Iš jos randasi žodžiai, ji keičia istorijos eigą.
    Sąlygos susiklostė nepaprastai palankiai. Vergai yra paruošę sukilimo planą. Jis racionalus, tasai planas, ir, žinoma, gali nuvesti į laikiną jų trokštamą pergalę. Tačiau aš ne vien juos, bet ir šiandieninių vergų palikuonius, taip pat ir žemiškuosius valdovus, ištaręs tik kelis sakinius, priversiu būt vergijoje per amžių amžius“.
    Iš ryto, Kratijui davus ženklą, sargybos viršininkas nuėmė jam grandines. Ir jau rytojaus dieną į jo stebėjimo aikštelę buvo pakviesti kiti penki žyniai ir faraonas. Jiems susirinkus Kratijus pradėjo savo kalbą:
    – Tai, ką jūs dabar išgirsite, neturi būti niekur užrašyta nei žodžiais, nei persakyta. Aplink mus nėra sienų ir mūsų niekas neišgirs, tik jūs. Aš sugalvojau būdą, kaip visus Žemėje gyvenančius žmones paversti mūsų faraono vergais. To padaryti neįstengtų nei didžiuliai kareivių pulkai, nei alinantyas karai. O aš tai padarysiu keliais sakiniais. Po to praeis vos pora dienų, ir jūs pamatysite, kaip pradės keistis pasaulis. Žiūrėkite: ten, žemai, ilgos voros grandinėmis sukaustytų vergų neša po vieną akmenį. Juos saugo daugybė kareivių. Kuo taugiau vergų, tuo geriau valstybei – mes visada alikėmės tokio požiūrio. Tačiuo kuo daugiau vergų, tuo didesnė jų maišto grėsmė. Taigi stipriname sargybą. Be to, savo vergus turime gerai maitinti, kitaip jie negalės dirbti sunkaus fizinio darbo. O jie vistiek vangūs ir linkę maištauti. Žiūrėkite: kaip lėtai jie sliūkina, o aptingę sargybiniai neragina jų rimbais, nečaižo net sveikų ir stiprių vergų. O nuo šiol jie judės kur kas sparčiau. Jiems nereikės sargybos. Sargybiniai irgi pavirs vergais. Tegu šiandien, prieš saulei nusileidžiant, šaukliai apskelbia tokį faraono įsakymą: “ Sulig kitos dienos aušra vergams dovanojama visiška laisvė. Už kiekvieną akmenį, atgabentą į statomą miestą, laisvas žmogus gaus vieną pinigą. Pinigus galima išmainyti į valgį, drabužius, būstą, į rūmus mieste ir į patį miestą. Vergai, nuo šiol jūs – laisvi žmonės“.
    Kai kiti žyniai suvokė, kas Kratijaus pasakyta, vienas jų, pats seniausias, tarė:
    – Tu demonas, Kratijau. Ir tavo demonizmas apkrės visoje Žemėje daugybę tautų.
    – Taip, aš demonas Kratijus ir tai, ką sugalvojau, tegu ateities žmonės vadina demokratija.

    Saulei leidžiantis įsakymas buvo abskelbtas vergams. Jie tiesiog apstulbo ir dauguma nemiegojo visą naktį, – mąstė apie naują laimingą gyvenimą.
    Kitą rytą žyniai ir faraonas vėl susirinko dirbtinio kalno aikštelėje. Vaizdas, atsivėręs jiems prieš akis, buvo tiesiog stulbinantis. Tūkstančiai žmonių, buvusių vergų, vienas per kitą nešė tuos pačius akmenis kaip ir anksčiau. Apsipylę prakaitu, daugelis nešė po du akmenis. Kiti, kurie nešė po vieną, bego taip, kad net žemė dulkėjo. Kai kurie sargybiniai irgi tempė akmenis. Žmonės, įsitikinę, kad jie laisvi – juk jiems buvo nuimtos grandinės – geidė gauti kiek galima daugiau pinigų, kad galėtų sukurti sau laimingą gyvenimą.
    Kratijus dar keletą mėnesių praleido savo aikštelėje, su pasitenkinimu stebėdamas, kas dedasi žemai. O permainos buvo milžiniškos. Dalis vergų susijungė į grupeles, susikalė vežimėlius, ir, juos pilnus prisidėję akmenų, stūmė negailėdami prakaito.
    „Jie dar daug įtaisų išras, – su pasitenkinimu mąstė Kratijus, – štai jau ir paslaugų vieni kitiems prisigalvojo: atsirado kas išnešioja vandenį ir maistą. Dalis vergų valgo neatsitraukdami nuo darbo, mat nenori gaišti laiko ėjimui valgyti į pašiūrę ir atnešusiems valgio užsimoka gautais pinigais. Tik pamanykite, tarp jų atsirado ir gydytojų: susižeidusiems tuoj pat suteikia pagalbą – irgi už pinigus. Ir kelio reguliuotojų sau išsirinko. Netrukus išsirinks sau viršininkus, teisėjus. Tegu renka: juk manosi esą laisvi, o esmė nepasikeitė: kaip ir anksčiau jie tempia akmenis…“

    Taip ir bėga jie per tūkstančius metų – dulkini, apsipildami prakaitu, tempdami sunkius akmenis. Ir šiandien tų vergų palikuonys beprasmingai vis bėga ir bėga…

  30. Ačiū ir už tai

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top