Kinija ir NATO sutaria: Pavojinga priklausyti vieniems nuo kitų

2023, 6 sausio, 17:34 | kategorija Ideologija | atsiliepimų (7) | peržiūrų 152 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Kinija yra pažeidžiama dėl tarptautinių apribojimų, susijusių su jos galimybėmis importuoti gyvybiškai svarbias prekes, „kai tik pasikeičia tarptautinė padėtis”, baiminasi aukšto rango pareigūnas, rašo „Washington Examiner”.

„Kinija yra labai priklausoma nuo užsienio dėl kai kurių svarbių mineralinių išteklių, o pasikeitus tarptautinei situacijai, tai neabejotinai turės įtakos ekonominiam saugumui ar net nacionaliniam saugumui”, – valstybinei žiniasklaidai sakė Kinijos gamtinių išteklių ministras Wang Guanghua, kaip teigiama „South China Morning Post” vertime.

Ši plačiai paplitusi nuomonė tapo paradoksaliu Pekino ir Vakarų sostinių sutarimo tašku, iš dalies dėl to, kad Kinijos generalinis sekretorius Xi Jinpingas, likus kelioms dienoms iki Rusijai pradedant Ukrainos vyriausybės nuvertimo karo kampaniją, viešai suartėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Pavojinga priklausyti nuo autoritarinių režimų. Dar visai neseniai daugelis manė, kad dujų pirkimas iš Rusijos yra grynai komercinis reikalas”, – ketvirtadienį Norvegijos verslo konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Neturime kartoti šios klaidos su kitais autoritariniais režimais, ypač su Kinija.”

Tačiau kartoja tai kalbant apie Saudo Arabiją, Katarą ir kartais net komunistinę Venesuelą.

Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas išreiškė tuos pačius nuogąstavimus, kuriuos išsakė gamtos išteklių vadovas Wangas.

„Neturime tapti pažeidžiami, tapdami pernelyg priklausomi nuo svarbiausių žaliavų ir produktų”, – sakė jis konferencijoje. „Neturime eksportuoti technologijų, kurios savo ruožtu gali būti panaudotos grėsmei mums kelti. Negalime prarasti svarbiausios infrastruktūros, kuri yra būtina tiek pilietinei visuomenei, tiek karinei veiklai, kontrolės. … Mes vis tiek prekiausime su Kinija, bet tai turi būti daroma taip, kad nekiltų grėsmė mūsų pačių saugumui.”

Šis kreipimasis palietė galimą transatlantinių santykių lūžio liniją dėl dešimtmečius trunkančio Kinijos ekonominio skverbimosi į Europą. Xi žvaigždė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje išblėso dėl įvairių nesutarimų, pavyzdžiui, dėl ankstyvųjų perspėjimų apie koronaviruso pandemiją cenzūravimo, žiaurumų prieš uigūrų musulmonus Sindziange ir represijų Honkonge, tačiau komunistinio režimo ir Vakarų ekonomikos sektorių ekonominių ryšių nutraukimo mastas gali būti skausmingas.

„Diskusijos dėl Rusijos sprendžiamos iš esmės. Dabar prasideda diskusijos dėl Kinijos, kuriose Vokietijos pramonei Rusija nebuvo tokia svarbi, būkime sąžiningi. Kinija – ji tikrai svarbi”, – lapkričio mėnesį Atlanto tarybos renginyje sakė Džono Hopkinso universiteto Pažangiųjų tarptautinių studijų mokyklos vyresnysis mokslo darbuotojas Danielis Hamiltonas.

„Todėl dabar matote, kaip Vokietijos pramonininkai sako: „Palaukite. Mes negalime persvarstyti savo dalyvavimo sąlygų”. Tai bus kita didelė diskusija Vokietijoje. Tai jau vyksta.”

J. Stoltenbergas Norvegijos pramonininkų forume pateikė bendrą iššūkį šiam impulsui.

„Negalime vadovautis nuostata, kad kiekvienas pelningas projektas turėtų būti įgyvendinamas tik todėl, kad jis pelningas, – sakė jis. „Dažnai sakoma, kad karas yra pernelyg rimtas dalykas, kad jį būtų galima palikti generolams. Panašiai galime sakyti, kad verslo veikla yra per daug rimta, kad ją būtų galima palikti tik verslo lyderiams.”

Kapitalizmas pamažu eliminuojamas nuo sprendimų priėmimo kapitalų judėjime.

Pasak aukšto rango Vokietijos politiko, sunkumus, su kuriais susiduria Vokietija, norėdama nutraukti ekonominius ryšius su Kinija, dar labiau padidino pastarojo meto JAV ekonominės politikos sprendimai, pavyzdžiui, Infliacijos mažinimo įstatymas (Inflation Reduction Act – IRA), subsidijos JAV gaminamoms elektrinėms transporto priemonėms.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Larsas Klingbeilas, vadovaujantis partijai, kurios narys yra Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, neseniai įspėjo, kad negalima tikėtis, jog Vokietija griežtins ekonominius santykius su Kinija taip, kaip pageidauja Vašingtonas, jei Europos valstybės taip pat praranda darbo vietas JAV naudai.

„Jei Amerikos pramonės politikos rezultatas yra tai, kad darbo vietos ir pramonė iš Vokietijos ir Europos keliauja į Jungtines Valstijas, tai kritiška situacija transatlantinei partnerystei”, – sakė Klingbeilas per Atlanto tarybos diskusiją su Hamiltonu. „Turime būti pasirengę, jei [Kinija] puola Taivaną, tada turime viską nutraukti, kaip kad šiomis dienomis padarėme su Rusija, taip pat tai reiškia, kad turime apibrėžti ekonomikos sritis, į kurias neleisime Kinijai įsiskverbti… Bet jei su Kinija kovosime [ekonominiu] klausimu, o, kita vertus, turėsime kritinę situaciją su Jungtinėmis Valstijomis, tada galbūt prarasime [Vokietijos] gyventojų palaikymą.”

JAV ir Europos galios turi rasti būdą, kaip užtikrinti tokį koordinavimą, ketvirtadienį pabrėžė J. Stoltenbergas.

„Kartu esame daug stipresni nei pavieniui”, – sakė jis. „NATO atstovauja 50 proc. pasaulio ekonominės galios ir 50 proc. pasaulio karinės galios. Tam tikra prasme tai yra pusė pasaulio, susivienijusi tam, kad užtikrintų taiką vieni kitiems ir toliau saugotų mūsų laisvę ir demokratiją.”

Ir Pekinas stengsis sumažinti tokios taktikos veiksmingumą. „Tarptautinė geopolitika tapo svarbiu veiksniu, darančiu įtaką Kinijos išteklių tiekimui”, – praėjusį mėnesį sakė Kinijos metalų kasyklų direktorius Wang Yunminas.

 

Sarmatai

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.



Naujienos iš interneto

Atsiliepimų 7

  1. Vytas says:

    Postringauti apie Rusijos pavojų, griaudėti kalbomis apie jos „pavojingumą” Vakarų pasauliui, galima iki sąmonės netekimo. Bet juk svarbu ne tas triukšmas, svarbu veiksmai, poelgiai, sprendimai. Ir čia susiduriame su paradoksu – Vakarai be Rusijos, jos gamtinių turtų klestėti negali. Pakeisti juos pasaulyje nėra kam. Jau ir taip energijos kainos Vakaruose (ir Lietuvoje) muša visus rekordus, Vokietijos cheminė pramonė dūsta nuo žaliavos trūkumo. O kas toliau? Rusija išgyvens ir prekiaudama dujomis ir nafta tik su Rytais. Žinoma, infliacija palies ir Rusiją, bet ji jau palietė ir Vakarus – kainų pasiutpolke jau „džiaugiamės” ir mes, lietuviai. O kuo toliau, tuo bus „linksmiau”. Ir kol Vakarai nesupras, kad tarptautinis saugumas, saugumas ne tik Vakarams, bet ir Rusijai, yra gerovės visiems pagrindas, kad Vakarų gerovė negali būti užtikrinama Rusijos ar Kinijos sąskaita, tol pasaulis balansuos ant trečiojo pasaulinio karo ribos.

  2. Romas says:

    Nepritekliai blogai. Bet Rusijos agresija kaimynų atžvilgiu, dar blogiau.
    Kas norės atsidurti ukrainiečių kailyje?

    Į trečiąjį pasaulinį karą žmoniją stumia Rusijos imperinės ambicijos, jos nusidegradavimas iki fašizmo.

  3. R says:

    Pritariu parašytai minčiai, kad kapitalizmas eliminuojamas iš kapitalizmo, pervedant sistemą į socializmą., niekas net nesupranta, kas vyksta.

    Vakarų vertybes ėmė diktuoti marksistai atradę gerą dirvą – krizę sekančią po krizės, kai žmonių perkamoji galia krenta, skolos auga, o smulkus ir vidutinis verslas bankrutuoja.

    Romui->
    O JAV agresija kitų šalių atžvilgiu gerai? Būkim biedni, bet teisingi, tiek karų, kiek kariavo JAV per savo gyvavimo laikotarpį, nekariavo nė viena šalis. Turint omenyje, kad juos visus pačios Valstijos ir pradėjo.

    Sutinku, kad Rusijos agresija tai blogai, bet blogai yra bet kokia agresija. Net jei ją vykdo sąjungininkai, nes galiausiai mes tampame kolektyviniais agresoriais, kurių šalyse gali pradėti musulmonų savižudžių bombos.

  4. Romas says:

    JAV ne agresorė, o „pasaulio policininkas”. Ji nepasilieka konflikto šalyje, kaip okupantas. Tuo tarpu Rusija – taip, ji klasikinė imperija…
    Baisu pagalvoti, ką dabar išdarinėtų ruso – fašistai, jeigu nebūtų šio „policininko” – JAV, NATO.

    • Myndė says:

      Aišku, nepasilieka. Nepasiliko Vokietijoje, Japonijoje… Ir berods 700 bazių pasaulyje tik altruizmas.

      • Myndė says:

        Ir, beje, Afganistane labai nenorėjo pasilikti. Ir būtų nepasilikusi, tik labai jau nesvetingi tie basakojai skarmaluoti talibai :)

  5. Romas says:

    O, kaip jie (JAV) tenai – Vokietijoje, Japonijoje, Afganistane atsirado?

    Vokietijoje – po nacių sutriuškinimo 1945 m. kaip garantas, kad fašizmas neatgimtų
    Japonija buvo Vokietijos sąjūgininkė – analogiškai.
    Afganistane – po Sovietų Sąjungos įsiveržimo, kaip skydas … Tam, kad sustabdyti rusus.
    Prieš tai (analogiškai) buvo – Vietname, Korėjoje

    Nepamirškite, kad iki maždaug 1970 metų (atviru tekstu) rusai planavo ne tik KOMUNIZMĄ, bet ir PASAULINĘ REVOLIUCIJĄ.
    JAV, kaip „policininko” vaidmuo, NATO susikūrimas – tik natūralus atsakas į rusų agresyvius planus ir veiksmus. Juk rusai, kaip okupantai, po antro pasaulinio, liko visoje ritinėje Europoje…
    Ir brovėsi toliau – Vietnamas, Korėja, Kuba…
    Niekas nepasikeitė po šiai dienai. Dabar jie fašistuoja Ukrainoje. Ačiū Dievui, kad yra JAV ir NATO, kitaip jie jau būtų ir Lietuvoje.

Rašyti atsiliepimą

Mums svarbios jūsų nuomonės.
Tuo pačiu norime priminti, kad komentarai nėra tarpusavio rietenų ar keiksmams skirta sritis.
Komentarai nėra cenzūruojami, tačiau programa gali kai kuriuos sulaikyti, jei ras keiksmų, nevartotinų žodžių ar nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "https" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top