- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Kodėl net po 30 metų Sausio 13–oji, Laisvės gynėjų diena, vis dar yra darbo diena

Laima Lavastė

Facebook nuotr.

Ar kas nors suprantate, kodėl net 30 metų Sausio 13–oji, Laisvės gynėjų diena, vis dar yra darbo diena, kai net Joninės paskelbtos nedarbo diena?

Kodėl ta diena nėra paskelbta nacionaline Švente , pagerbiant tuos tūkstančius dabar vadinamųjų “ paprastų“ žmonių, kurie gynė ir Seimą, ir TV bokštą beginkliai, nes jų vienintelis ginklas buvo tik daina .

Gynė ir tuos, kurie buvo užsidarę parlamento, tuomet AT, pastate, o dalis jų jau buvo susikrovę lagaminus ir pasirengę mašinas sprukti, palikę tuos paprastuosius gynėjus pražūčiai, į kurią gal ir patys sukvietė.

Taip, žinome posakį– „Revoliucija suryja savo vaikus“. Mūsų nesurijo, lietuvių tauta, praėjusi Sibirus, ištverminga. Išsikapstė, bet didelė dalis gynėjų, tų „paprastų“ žmonių, taip ir liko gyvenimo nuošalėje, nematomi ir negirdimi visą valdžią įgavusio biurokratų ir valdininkų sluoksnio. Nesakau, kad darbštūs lietuviai skursta. Ne. Bet dažnai pagarbos tam žmogui yra nulis.

O aukštieji politikai, susikūrę patogius gyvenimus, apsirūpinę privilegijomis, kurios vis papildomos rentomis ir kompensacijomis, leidžia sau per šventes tiems Laisvės gynėjams pamojuoti rankutėmis ir išdrožti liepsningas kalbas, kurias mes vis dar palydime šūkiais L-I-E-T-U-V-A!

Bet juk visi žinome, kad turime dvi Lietuvas. „Vieni revoliucijas sukuria, kiti dėl jų lieja savo kraują, o treti naudojasi“ . Turbūt visi žinote šį, deja, nepaneigiamą dėsnį.
Taip, dėl mūsų Laisvės pralietas kraujas. 14 žuvusiųjų bus mūsų didvyriai per amžius.

Palaidoti jie garbingai, panteone Antakalnio kapinėse. Aišku, gražu, kad galime ten nuvežti užsienio valstybių vadovus, padėti gėlių. Bet kartais kyla minčių– ar galės kada amžino poilsio šalia atsigulti ir jų tėvai, žmonos, vyrai?

A.Smetona yra pasakęs, kad “ kraujas yra valstybės kūrimo pamatas“. Bet ar tikrai? Ar reikėjo tų jaunų žmonių žūties prie tv bokšto? Ar nebuvo galima to išvengti?

30 apgintos Laisvės metų palieka daug klausimų. Bet šiandien berods vienas svarbiausių tapo „įprezidentinimo“ klausimas. Absoliučiai nenormalus sugalvotas žodis, kaip ir pats pasiūlymas. Lietuva kol kas tebėra konstitucinė valstybė, o Konstitucija nurodo, kad prezidentas renkamas ne Seimo, o visos Tautos.

Kas 1998m. pralaimėjo prezidento rinkimus, negali būti Seimo dalies „įprezidentintas“. Ir pralaimėjo ne dėl “ komunų“( atsieit komunistų), kaip dabar išsireiškė buvęs AT pirmininkas, keršto, o pralaimėjo V.Adamkui, kurį anuomet išsirinko Tauta.

Mes mokėjome pagerbti to meto savo valstybės Vadovą, AT pirmininką. Ir šiandien Jį saugo apsaugos darbuotojai, Jis vežiojamas mašina, visada yra svarbus žmogus ir Prezidentūroje, ir per visas Tautos šventes, Vasario16, Kovo 11-osios. Ne visų šalių buvę politikai yra taip gerbiami, o kartais net garbinami.

Su visa pagarba mūsų Pirmajam valstybės Vadovui, norėtųsi pasakyti, kad garbinimas yra pavojingas dalykas. Nes nesunku prarasti realybės jausmą.Ypač kai šalia nėra žmonių, drįstančių tai pasakyti.

šaltinis: Facebook