Laisvė ir kalba – neįkainojamas turtas

2011, sausio 21, 7:56 | kategorija Ideologija | 11 komentarų | peržiūrų 2 369 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Kūno kalbaKalbėti svetimais žodžiais, vadinas, mąstyti svetimomis mintimis, atsiduoti svetimai galvosenai, svetimai pasaulėžiūrai ir, iš esmės, svetimai valiai. Jeigu mūsų įvertinimus, sprendimus ir galiausiai poelgius per aklai išpažįstamą primestą pasaulėžiūrą tvarko svetima valia, tai mes nė negyvename savo gyvenimo, bet esame tarsi svetimo kūno ląstelės, svetimų tikslų priemonės, būtent vergai.

Žmogaus vergystė ar laisvė visuomet atsispindi jo kalboje, ir pagal žmogaus kalbą visuomet įmanoma atsekti, kam jis vergauja arba nusilenkia. Apie tai galima spręsti iš tam tikrų kertinių sąvokų, be kurių žmogus nebeįstengia reikšti savo minčių, apskritai galvoti, suvokti pasaulio anei susivokti pats, kurių nepajėgia išversti, išskaidyti, išvesti iš kitų, o į kurias tik visu svoriu remiasi. Tokios sąvokos, jeigu jos nėra gyvo pažinimo vaisius ir nėra užaugusios iš savosios kalbos, tampa vergijos pasaitėliais, nematomais latakais, kuriais slapta nuteka svetur mūsų dvasia ir gyvybės galios.


Kiekvienas „tarptautinis žodis“ tad – pasivergimo, priklausomybės, pavaldumo tai „tarptautai“ prisipažinimas. Dauguma vadinamųjų tarptautinių žodžių turi lietuviškus atitikmenis, didelė dalis yra netgi bendrašakniai, bendrakilmiai su atitinkamais ar panašiais lietuviškais žodžiais, ir jeigu vis dėlto mes bevelijame kalbėti svetima kalba, tat rodo ne ką kita, o patį paprasčiausią vergiškumą, nepasitikėjimą nuosavomis mintimis, savo galva. Ištaręs svetimą žodį neva užsitikrini, prisiskiri jame iš anksto jau glūdinčią reikšmę, vertę, ir nebereikia tos reikšmės bei vertės žodžiui suteikti iš savęs, iš savo asmeniško patyrimo, nebereikia būti savimi. Tai ir yra vergo laikysena: tykojimas vogčia prisiskirti sau gatava, nustverti svetima, prisiplakti prie to, kas iš anksto reikšminga ir todėl vertinga. Gi laisvas žmogus reikšmių ir, vadinas, verčių šaltinio ieško savyje, savo išgyvenimuose, apmąstymuose bei pažinime, todėl, užuot be atvangos naršęs, šniukštinėjęs ir griebęs, įgyja galią duoti. Laisvas žmogus ne siekia susireikšminti svetima sąskaita, šitaip sykiu pasivergdamas, bet pats teikia savo betarpiškos aplinkos daiktams reikšmes.


Manyti, jog „istorinė situacija“ verčia, jog „kultūrinis kontekstas“ reikalauja, apskritai laikyti save pavaldžia dalimi kažkokio išorinio, aplinkinio, reikšmingesnio už save, patikimesnio už savo širdį „konteksto“, vadinas, stačiai išsižadėti savo širdies, išduoti, parduoti sielą, išsiginti atsakomybės už savo supratimą, savo tikrovę, savo gyvenimą. Vergas nesiima abejoti, stebėtis, klausti, mąstyti pats, vergas nuolankiai arba iš aukšto svarsto svetimas abejones, baikščiai pavyduliauja svetimos nuostabos, svetimais atsakymais užkamšo savąjį žingeidumą, vergas lipte limpa prie svetimo gyvenimo pilnatvės, tuomi tik susitaikydamas su nuosavu nepilnavertiškumu. Vergas vogčia stengias apgauti save ir kitus: prisiplakti prie svetimų vertybių, atkartoti, pamėgdžioti jas ir šitaip neva įgyti vertę savo ir kitų akyse. Tačiau kaip tik troškimas iš šalies prisiskirti vertę ir rodo, ir tik pagilina nepilnavertiškumą.
Obalsiai „sugrįžti į Vakarų kultūrą“ – ar nuolankiai jai atsiduoti – tėra, deja, tik mūsų nepilnavertiškumo ženklas. Net jeigu jie ir žymi tikrą dvasinį troškulį, tai šis yra suklaidintas gosloko stalgio pasilygiuoti, prisigretinti bei alpiai pasigėrėti savimi, o ne gyventi, mylėti ir mąstyti atvira širdimi, ne savimi būti, drąsiai ir laisvai. O būti savimi – tai kalbėti savais žodžiais.


Laisvė – ne kokios nors patikusios spalvos tamsūs akiniai, ne būdas nelaisvei pašvelninti, o tiesiog nepridengtas žvilgsnis tikrovėn; ne kuri nors pasaulėžiūra kaip padarinys, bet pats pasaulin žiūrėjimas kaip visų galimų pasaulėžiūrų šaltinis, ištaka, pradžia, kaip visų atskaitos taškų Atskaitos Taškas; ne atsakymai, tegu ir labai malonūs mūsų savimeilei, bet gyvas Klausimas; ne svetimos gairės bei vertybės, bet nuosavas, vidinis, pirmapradis pilnavertiškumas. Laisvas Vilnius nėra nei „Siaurės Atėnai“, nei „Pietų Stokholmas“, kadangi jis, laisvas Vilnius – pats pasaulio vidurys.
Po tokios įžangos galima pamėginti tiesiog čia pat kilstelėti svečiai aptaisytos mūsų kalbos drapanų skvernelį, parakinėti, nukrapštyti vieną kitą „puošmeną“, patruksėti svetur prikrešusią sielos bambagyslę, šiek tiek atinterpretuoti savo pasaulį nuo svetimų prasmių. Išsyk: inter (lot.) reiškia maždaug ‘intarp‘,‘tarpe‘ arba ‘per‘, opretuoti – stačiai ‘protuoti, protauti‘. [Siejant inierpretatio su presso ‘spausti‘, panašiai, kaip kad impressio ‘inspūdis‘, įspūdis, interpressio turėtų būti ‘perspūdis‘, o inierpretalio tad – maždaug „perspaudinėjimas“. Pastebėjus, jog mūsiškė mintis yra tai, kas įminta, įspausta sąmonėje, inierpretatio išeitų stačiai ‘permintjimas‘, kitaip sakant, būtent ‘perprotavimas‘. Lotynų kalboje dar yra žodis (com)prendo, (com)prechendo ‘(su)griebti, (su)čiupti, staiga (su)spausti‘, kurį verčiame kaip pagauti, (su)vokti, (su)prasti. Gi suprasti arba tiesiog prasti esamojo laiko III asm. virstų pranta, iš kurio atgal būtų galima grįžti į bendratį ‘prantyti, pranti‘. – Panašiai galima pažvelgti ir į presso bei prendo. Dar akivaizdesnės sąsajos būtų išrikiavus eilėn spausti, sprausti, spręsti, prasti, protas.] Vadinas, reikia paprasčiausiai nepriklausomai perprotauti, tiesiog nuoširdžiai perprasti savo pasaulį, prieš griebiantis netikrą išsigelbėjimą žadančių svetimybių. Neskubėkime prisidengti nuo gyvo pažinimo, apsidrausti nuo savų pergalių svetur nuvalkiotų vėliavų skutais. Mums dera atgauti savąją vėlę, savišką mentalitetą, savo mentą, savas mintis. Tam reikia visų pirma ekspli-kuoti savo sąmonės šerdį, „išplikuoti“, „išplikinti“2, apnuoginti, išrengti ją iš prietarų, įpročių. [Plica lot. klostė; plico – klostyti, kloti, supti; explico – iškloti, ištiesti, išplėsti, išvynioti, atskleisti, todėl eiplicatio pažodžiui – išdėstymas, išklotinė, sklaida. Tačiau mes turime lietuvišką pleikti – plėsti, tiesti, kloti, todėl eksplikacija būtų tiesiog ‘išpleikatija, išplaika‘ (kaip kad yra sanplaika, ‘komplikacija‘) arba ‘plaikas‘. Betgi jau yra lietuviškas žodis pleikė – plika vieta, išplikimas, lopinys – žodis, nustatąs užtikrintą eksplikacijos giminystę su plikumu. (Juoba, kad tautosakose mintys, sąmonės turinys, neretai palyginamas su plaukais, kasų supynimu, paleidimu bei perpynimu, „susivėlęs protas“ – su plaukų kaltūnu; gi atsisveikinimą su praeitim, sielos apsivalymą, proto nuskaistinimą neretai lydėdavo galvos nuskutimas plikai – savotiška „eksplikacija“.)] Atidengti pačią jos esenciją, ‘esintiją‘, esatį, esmę.


Atėjo laikas mūsų Sielai nusimesti netikras galūnes, dirbtinius pratęsimus, ‘pratąsas‘, protezus, ir atsiauginti tikras, atsiauginti nuosavą gyvą kūną, prisikelti iš numirusių, iš naujo įsikūnyti, reinkarnuotis savo kalboje, praamžei Šerdžiai atsiauginti naują karną [lot. carnis – maita, mėsa, kūnas; prūsiškai kermens – kūnas; liet. kermėli – augti, vešėti; karna tad būtų maždaug ‘augmuo‘– tai, kas apauga šerdį („Širdį“, sielą) ar ašį (Aš), arba kuo apaugama maitinantis“, t. y. maisto, mėsos kūnas, arba tiesiog kūnas] naują tošį naujai bylai – kaip kad vynmaišį vynui, – kurioje įrašytume, įraižytume, įrantytume savo runas (juolab latviškai runat tiesiog ‘kalbėti‘). Atsiauginti mūsų gyvatai kalbą kaip kad gyvatei naują odą, per kurią šviežiai susiliestume ir gaiviai apykaitautume su aplinka. Ne pasiduoti svetimų terminų vyliams, bet leisti laisvai stotis nuosavoms ištaroms, saviems tarmenims. Sielai atsiauginti deramą kūną, Sūnui, vidiniam dvasios Vyrui, įsivyrauti mumyse, jeib pats sau išsirinktų kalbos materiją – sau mylimą moterį, ištikimą ir atsidavusią. Kol mes ją sąvadausime į Rytus bei Vakarus, tikrasis Karalius vėl neįgis valios savo žemėje, nebus suverenas, ‘suvarėnas‘ (lat. varet ‘galėti‘, pr. warrien – ‘galia‘, angl. warrior – ‘karys‘), nebus karys, vadinas – nė karalius, neturės galios, varo, vairo rankose, nebus „su varu“, „su valdžia“, „su valia“, „su vėle“, ir bus mūsų vėlės vėl tarsi atskirtos nuo kūnų – Vilnius nuo Kauno, – ir būsime mes nelyginant mirę, negyvi, be valdžios ir galios savo pačių namuose.
Tauta – tarytum iš visų mūsų gyvenimų suverpta virvė, supinta kasa, tauta pati yra visų mūsų kontekstas, audinys, sąnaudas, ‘sandygsnis, sandiegstas, sandaiga‘ arba visų daiktų ‘sandaiktis‘. Visų saitų sąsaitas, sietynas, savaip nušviečiantis tikrovės pavidalus. Sietuva, tarsi neįžvelgiamosna vyzdžio įsčiosna suėmus savin visų galimybių galus. Visa ko apibrėžto ir atidalinto, visų dalykų ir dalių dalia, lemtis, vienovė, visoms lietoms viena lietuva, mūsų vienintelė Lietuva, kurioje ir kurios atžvilgiu teįgyjame prasmę, susipratimą. Politinė – pilietinė, nes gr. polis mūsiškai buvo tiesiog pilis – bei ekonominė – ‘ūkionuominė‘, paprasčiausiai ūkinė arba ūkvaldinė, nes gr. oiko reiškia ‘ūkis‘, o nomia reiškia ‘valdymas, nuoma‘ – Tėvynės apraiška, valstybė, tėra blankus atšvaitas anos Lietuvos, kuri auksinės šviesos lietumi išlyja į mūsų ištroškusias širdis lemiamą valandą. Mūsų kalba – tarsi kita, aukštesnė pakopa link tikrosios Tėvynės. Gimtoji kalba, gimstanti gerklose iš širdies ir proto meilės, yra aukščiau už pilvą, jei tik nestovime aukštyn kojom. Neiškeiskime tad savo aukso į popierinį pinigą – pigieną. Kalba – tai tautos alcheminė kolba (alkimia – arabų, Avestos išpažinėjų ainių žodis kimia – ‘gimija‘ – su artikeliu ai), „giminis indas“, gimda, kurion kitados iš aukščiau indėtas, įdėtas, įdiegtas diegas, daigas, daina, įdietas Dievo spindulys – sėkla, siela – bręsta dabar Sūnaus – laisvos dvasios žemėje, balto sielos karžygio raudonam kraujo kūne, mūsų tikrosios laisvės užgimimui.


Visa tai, žinoma, šiek tiek primena mistiką, t. y. kažką slapta, nuslėpta, užverta, aptverta nuo prašalaičio akių (gr. mystes pažodžiui ‘užskleistas, užvertas, uždarytas, užtvertas‘), tarsi sandarus miestas vidur girių, tvirtais mietais sumiestas, tvirtu gardu sutvertas Gardinas, nuo užpuolikų išeikvotojų sergstintis mūsų vėles Vilnius, mūsų tikrosios Tėvynės nematoma Sostinė. Kalba ir yra šito mūsų Miesto gardas, ir kiekvienas žodis – polius Slaptosios Pilies gynyboje. Nes gynyba yra žinyba, besąlygiškas pažinimas, nesuvaržyta sąmonės laisvė, graikų gnosis, ‘žinosys‘, įsikūnijęs kalboje. Šitas Miestas – mūsų dvasios Tauroja, o kiekvienas svetimkūnis jame – „Trojos arklys“.


Pažvelgę pasaulin „pro nuosavą kalbą“, tarsi „iš vidaus“, susiduriam su netikėta, ne visai „moksline“, kukliai šnekant, pasaulėžiūra, kuri pirmąsyk gali kiek ir gluminti. Tačiau neskubėkime nieko neigti ar teigti, tebus tat nelyginant daina, kurios juk neatmetam tik todėl, kad ji „moksliškai nepagrįsta“. Juolab galbūt šalia vadinamosios „mokslinės“ dar yra galima ir kita, kitokia – ne prieštaraujanti, bet papildanti, sugyvenanti, kaip sugyvena tarpusavy dvi rankos, dvi kojos, dvi akys, dvi ausys – visiškai nė neįtariama pasaulėžiūra, galbūt slypinti visai čia pat, mūsų gimtosios ir mus ligi šiol tebegimdančios kalbos gelmėse. Nesvarbu, kaip tą stebuklingą pasaulėžiūrą pavadinsime, svarbiausia, kad ji atveria Miesto vartus; pramerkia visų kitų pasaulėžiūrų vokus; praskleidžia ne išdžiūvusio proto, bet gyvos širdies pasaulį, kuriame klesti nebe nuolatinis tarpusavio aiškinimasis, derybos, ginčai, kivirčai bei vaidai, nesibaigiantis teisinimasis, grindžiamas kažkokia „teise“, vis kažko nepasidalinant, bet juokas ir meilė, meilė ir vėl juokas, tuščiomis, beginklėmis rankomis švelniai lytint kiekvienam savo – visų vienintelę – Lietuvą, tokio trumpo, brangaus ir nepakartojamo savo gyvenimo akimirkų vėrinį, kurių kiekvienoje – tarsi ištisas pasaulis rasos lašely – užrašyta viskas, kas buvo, yra ir bus.

Dainius Razauskas

šaltinis: vydija.lt

Gerbiami skaitytojai, šio straipsnio tęsinį PDF formatu galite paskaityti paspaudę žemiau įdėtą nuorodą:

  Laisvė ir kalba (133,7 KiB, 731 atsisiuntė)

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 11

  1. Titnagas says:

    Litavakas zydas parase lietuviams kalba ir ji tapo valstybine

  2. Titnagas says:

    tai nesupratau istrinet ar ne zinutes skilty 1 o zinutes ner?????
    Titnagai>
    Kada pagaliau suprasite, kad dėl techninių priežasčių atsiliepimai neatsiranda iškart, kai tik yra parašomi.
    Tam reikia trupučio laiko. Tai sąlygoja sausainiukų (cookies) nuostatos. Ir kitaip nebus.
    Nesate jūs toks svarbus, kad trinti jūsų pranešimus. Nesusireikšminkite tiek
    🙂

  3. Titnagas says:

    as turiu viena faila Worde ir vis atsidares jus portala Copy ir i jusu skilti RASYTI ATSILIEPIMUS Paste – bet sudas gaunasi, zinau kodel ir jus zinote. Abu zinome, kavailiai jusu portalas be manes bus liudnas- nes jus neskaitote tai kas reikia- NES TAM REIKIA DAUG LAIKO IR KANTRYBES, o jusu skaitytojai nemoka ruskai- remiasi geriausiu atveju angliskais tekstai- o jie vii visi praeje satanistu CENZURA, – todel neidomus, atvirai sakant rasau kai netingiu – darbas toks kai dirbu tai dirbu arba STUDIJUOJU VEDAS- kraunuos is ineto medziaga NET NEISIVAIZDUOJATE KAIP JI ISHERMETIZUOJAM- kiek visko, ypac ruselai dirba zmonijos labui- tiesig siuncia failus ir atsisveikina – raso isveza juos i kreiznamius- info digsta , bet uzklausi ji titaniskai plinta VIKSTA KOVA – na ieinu ir pas jus , apsidalinu info- o jus tiesos bijot tai – vardijat ja visokiais s…stamapais – meginat nustelbt kazkokia mistine sarmatija, lietuviskumu- baikit nes zinokit nuo uzpraeitu mokyklose vel moko ruskai greit vaikai zinos uz jus daugiau SLOVE MUSU DIEVAMS IR PROSENELIAMS

  4. Titnagas says:

    nu pakartosiu lako turiu as turiu viena faila Worde ir kai turiu laiko ieinu ir vis Paste i jusu portala bet sudas lieka , a va pries tai grozejausi to cookies gal 10 min- o va ziuriu ner???. Keistuliai patys neskaitote, net neisivaizduojate kiek info ishermetizuoja rusai- tiesiog pasiaukojamai atsiuncai, raso kad isveza i psichiatrines, kelia bylas- aisku cookina- bet parasai uzklausima- jau matai ismeta simtus failus tos info. Vyksta kova- PATYS TINGITE SKAITYT- suprantu jus univeruose uz iskaitas uzdulkino- na sistema- sako sokolado ilgai bevalgant apsivemiama su putom- zinokit jau keli metai rusu kalba leidzia vaikams mokintis mokykloj greit vaikai uz jus daugaiu zinos , o ten kazkokia BALTU ATLANTIDA jusu satelitas nes briedai identiski SLOVE MUSU DIEVAMS IR PROSENELIAMS

    Titnagai>
    Netriname mes nieko, bet kai kas sulaikoma automatiškai, juk nematote jokios spamo apsaugos.
    Jos lyg ir nėra, bet esant per daug nuorodų nepraleidžiama ir laukiama admino peržiūros. Va tada
    aš peržiūriu ir praleidžiu. Tada gali būti, kad jums tenka palaukti, nes aš nebudžiu čia kiaurą parą.

    a.

  5. Titnagas says:

    eilini karta nieko neisejo copy paste ir tuscia tegu paguli dabar 4 dienas dirbsiu, ale ja upaty licvin as ten toj baltu atlantidoj ir dar Perkunai zino isplatinau ta staripsni gaila sedejau pusiau aklas rasiau…

  6. Eglė says:

    Titnagai, įkelkite tą word failą į kokią failų talpyklą, ar google dokumentus ir duokit nuorodą čia, įdomu ką ten turit 😀

  7. Stasys says:

    Kultūra – Daba. Žr. http://www.lkz.lt

    PUIKUS STRAIPSNIS.

    DAINIAU RAZAUSKAI VISA TAI KĄ RAŠOTE LABAI SUPRANTU IR JAUČIU IR DŽIAUGIUOSI, KAD YRA DAUGIAU ŽMONIŲ KURIE TAIP MATO IR JAUČIA. NUOSTABU.

  8. Stasys says:

    ISTORIJA – BŪTOVĖ

  9. Stasys says:

    Norėčiau pakalbėti su gerb. Dainiumi apie lietuviško raidyno būtinumą. Ne lotyniško raidyno pagrindu, su lotyniška žodžių seka abėcėlėje. Tiesą sakant vieną bandomąjį lietuvišką raidyną jau esu sukūręs – gyvuoraštis vadinasi.

  10. Stasys says:

    Tinklalapio prižiūrėtojams akivaizdžiai trūksta pagarbos. Kaip kokie rusai, blogąja šio žodžio prasme, komentatoriui pareiškiate, „kad nesate Jūs toks svarbus, kad trinti Jūsų pastabas“. Argi galima taip su žmonėmis bendrauti? Manau, kad mes visi esame svarbūs ir tie kas sukūrė tinklalapį ir tie kas straipsnį parašė ir tie kas skaito ir pastabas rašo. Ir viešoje erdvėje žmogui siūlyti nesusireikšminti yra nedora. Manau taip bendraudami daug žmonių nuo savęs atstumiate. 
    Parašysiu, kaip galėjote atsakyti : Apgailestauju, bet kartais dėl tinklalapio sandaros ypatumų taip atsitinka, kad parašytos pastabos atsiranda vėliau. Mes tikrai Jūsų pastabų netriname. Linkime Jums sėkmės. Jūs esate mums SVARBŪS. Laukiame Jūsų veiklaus dalyvavimo mūsų tinklalapio veikloje ir ateityje. Su pagarba tinklalapio prižiūrėtojas Algis.

    😛

  11. Stasymanpx says:

    STASY MAN PX VISAI KA SUKUREI TU,GI dainius parase ir gerai tra,o tu cia kazka kitaip bandai padaryt 😀 nu ziaurus krc.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top