Nepavykęs aukščiausio lygio susitikimas [3]

2015, sausio 6, 11:30 | kategorija Metodologija | 6 komentarai | peržiūrų 676 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Maidanas, Europa, Vilniaus susitikimas…

Tęsinys (3-a dalis): Prieš tai buvusi I dalis, ir II dalis

paveikslėlisPagaliau TVF parengė Arbuzovui, Ukrainos pirmajam vice-premjerui, atsakymą – tai buvo reakcija į tą pasiūlymą, kurį Arbuzovas perdavė prieš mėnesį.

Jį parašė Reza Moghadamas (Reza Moghadam), gimęs vakarų Irane, TVF dirbantis jau 21 metus. Būdamas TVF Europos departamento direktoriumi, Moghadamas turėjo didžiulę darbo su šalimis, kurios manė galinčios kaip turguje derėtis su TVF, patirtį.

„Mielas pone Arbuzovai, – neslėpdamas atlaidumo rašė Moghadamas. – Dėkoju jums už pateiktus galutinius Ukrainos valdžios pasiūlymus, su kuriais mes galime sutikti, jei sutartume dėl rezervinio TVF kreditavimo“. Šis fondas, nepagarbiu tonu rašė jis, palankiai sutiko žinią, kad Ukrainos vyriausybė nutarė pakeisti savo kursą. Tačiau Moghadamui teprireikė vieno sakinio, kad sunaikintų visus Kijevo pasiūlymus. „Mūsų manymu, šie pasiūlymai vis dar nėra pakankamai ryžtingi ir apibendrinantys posūkiui, kurio reikia, kad panaikintume ekonomines Ukrainos disproporcijas“ – pabrėžė jis.

***

Barozo palieptas, Fiulė vel nuvyko į Kijevą susitikti su Janukovičiumi, ir Ukrainos prezidentas iš karto ėmėsi reikalo. Pasak Janukovičiaus, Rusijos prezidentas pokalbio metu paaiškino, kaip glaudžiai siejasi Rusijos ir Ukrainos ekonomikos. „Aš tikrai buvau nustebęs, kai tai sužinojau“ – pasakė Janukovičius.

Fiulė negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo. „Bet, pone prezidente, jūs buvote gubernatorius, buvote premjeras, jūs jau keletą metų esate prezidentas. Savaime suprantama, jūs nesate tas žmogus, kuriam reikia aiškinti apie kooperacijos lygį, apie ryšius ir abipusę Ukrainos ir Rusijos ekonomikų priklausomybę. Nėra reikalo kalbėti apie tai, kad asociacijos sutartis neturės jokių neigiamų pasekmių“, – pasakė Fiulė.

„Mūsų ekspertai paskaičiavo, kiek tai kainuos“ – pasakė Janukovičius. „Kokie ekspertai?“ – paklausė Fiulė. Ukrainos prezidentas informavo pritrenktą svečią apie nuostolio dydį, kuris laukia Ukrainos pasirašius asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.

Netrukus žinios apie 160 milijardų dolerių pakliuvo į spaudą, o tai – 50 kartų mažesnė suma, nei ta, kurią minėjo Vokietijos konsultacinė grupė. Visa suma – paskaičiavimai, kuriuos atliko Ekonomikos institutas ir prognozės iš Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos, ir nuo šiol būtent apie šią sumą kalba Janukovičius.

„Štefanai, ar imsitės padėti mums, jei mes pasirašysime?“ – paklausė Janukovičius. Fiulė buvo suglumintas: „Atleisk, mes ne TVF. Iš kur atsirado šie skaičiai? Aš pirmą kartą juos matau“. „Tai slapta medžiaga“ – atsakė Janukovičius. – Tu gali įsivaizduoti, kas atsitiks, jei mūsų žmonės sužinos šiuos skaičius, jei jie sužinos, kiek kainuos mūsų šaliai priartėjimas prie Europos Sąjungos?“

***

Konstantinas Jelisejevas išvyko į savo rezidenciją žiūrėti atsakomųjų atrankinio turo į Pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje rungtynių tarp Ukrainos ir Prancūzijos. Ukraina pirmąsias rungtynes Kijeve laimėjo santykiu 2:0, o atsakomosios rungtynės vyko Paryžiuje. Ėjo 75-oji rungtynių minutė, Prancūzija ką tik įmušė trečią įvartį, tuomet suskambo Jelisejevo mobilusis telefonas. Skambino visiškai sumišęs Fiulė, kuris ką tik buvo susitikęs su Janukovičiumi. „Paklausykite, – pasakė jis Jelisejevui. – Man atrodo, kad Vilniuje jūs nesiruošiate pasirašyti asociacijos sutarties“.

Futbolo rinktinių susitikimas baigėsi Prancūzijos pergale, o tai reiškė, kad Ukraina į Braziliją nevažiuos. Pinčiukas, Ukrainos oligarchas, stovėjo Prancūzijos stadiono VIP sektoriuje, netoli nuo Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande), kai suskambo jo telefonas. Skambino Aleksandras Kvasnievskis, buvęs Lenkijos prezidentas. Jis ką tik Kijeve, Prezidento rūmuose, kalbėjosi su Janukovičiumi ir taip pat buvo įsiutęs. „Jis mus apkvailino! – šaukė Kvasnievskis į telefoną. – Janukovičius nesiruošia pasirašyti. Jis yra sukčius ir melagis!“

Vicepremjeras Arbuzovas ir jo patarėjai tyrinėjo laišką, kurį gavo iš TVF ir tuomet jie dar nežinojo, kad derybos atsidūrė ties žlugimo riba. Arbuzovas Kijeve, vyriausybės viduje, daugelį mėnesių reklamavo Europą ir reiškė savo priešiškumą prorusiškoms grupuotėms premjero Nikolajaus Azarovo aplinkoje, todėl dabar jis liko kvailiu. Kiekvieną perskaitytą sakinį jis laikė tiesioginiu jo paties įžeidimu. Be to, TVF Europos departamento direktorius neteisingai įvardino Ukrainos vicepremjero pareigas. Arbuzovas puikiai suprato, kad jo oponentai ims pulti jį artėjančio ministrų kabineto posėdžio metu.

Janukovičius vyko į tarptautinio Kijevo aerouosto “Borispol“ vyriausybinį terminalą, iš kur planavo vykti vyriausybinio vizito į Vieną, tuo pat metu jis rado laiko užsiimti potvarkiu Nr. 905-r. Šis potvarkis buvo įsakas vyriausybei nutraukti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymo pasiruošimo darbus „dėl priežasčių, susijusių su Ukrainos nacionaliniu saugumu“. Andrejus Kliujevas, Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius, sėdėjo šalia jo vyriausybiniame Mersedese.

Janukovičius tame dokumente padarė keletą nedidelių pakeitimų – jie reiškė jo norą sudaryti trišalę komisiją, susidedančią iš Ukrainos, Rusijos ir Europos Sąjungos, kuri nustatytų ekonominio nuostolio, pasirašius asociacijos su Europos Sąjunga sutartį, dydį. Aerouoste jis perdavė tą dokumentą Kliujevui ir įsakė jam skubiai vykti atgal, kad pakeistų ministrų kabineto posėdžio darbotvarkę. Tai reiškė derybų Vilniuje dėl asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymo pabaigą. Tai buvo visiška Europos Sąjungos nesėkmė.

Janukovičius sėdėjo už rokoko stiliaus stalo ir laukė, kol pripildys bokalus. „Pone prezidente, – pasakė Janukovičius. – Esu dėkingas jums už tai, kad radote man laiko. Aš nenorėjau prabėgomis pasakoti jums apie tai, kas šiandien nutiko“.

Prezidentas, į kurį kreipėsi Janukovičius, buvo Austrijos valstybės vadovas Haincas Fišeris (Heinz Fischer). Fišeris dar nebuvo atsigavęs po to, kas nutiko prieš keletą valandų. Tada abu prezidentai sėdėjo vienas priešais kitą prie pusryčių, paruoštų Hofburgo rūmuose – oficialioje prezidento rezidencijoje – kuriuose kažkada gyveno Austro-Vengrijos karaliai ir imperatoriai, stalo. Jiems atnešė kavą ir desertą, tuo pat metu padėjėjai perdavė jiems popieriaus lapus. Laiškelyje, kurį gavo Fišeris, buvo sakoma: „Ukraina sustabdė sutarties pasirašymo su Europos Sąjunga pasiruošimą“. Tai buvo skubi Austrijos naujienų agentūros APA žinia.

Fišeris buvo tiesiog apstulbęs; ši naujiena paneigė visa tai, apie ką jie ką tik kalbėjosi. Jis pasilenkė prie Janukovičiaus ir pasakė: „Dabar aš tikrai nesuprantu, kas vyksta. Jūs jau žinote apie tai?“

„Toks sprendimas buvo neišvengiamas“ – jau vėliau, vakare, Sacher viešbutyje sakė Janukovičius. Dabar jie buvo vieni su vertėju geriausiame viešbučio numeryje, kokį tik galėjo užsakyti prezidento sekretoriato darbuotojai tą dieną per tokį trumpą laiką. Tai buvo paskutinis bandymas suteikti artumo, kuris jau seniai išblėso, jausmą.

„Prašau, supraskite mane. Aš tiesiog negaliu jos pasirašyti dabar, – pasakė Janukovičius. – Aš privalau skubiai atsisukti į Maskvą, tačiau norėčiau, kad durys į Europą liktų atviros. Prašau, nemanykite, kad atsisakau Europos“.

Abu prezidentai kalbėjosi beveik iki vidurnakčio, ir per visą daugiau nei keturių valandų vykusį pokalbį daugiausia kalbėjo Janukovičius. Oficialiuose susitikimo užrašuose, kuriuos vėliau sudarė Fišerio sekretoriato darbuotojas, minimi Janukovičiaus aiškinimai: „Jo kalba nuolat mainėsi arba buvo pertraukiama labai ilgais ir smulkiais komentarais apie istorinius ir politinius paskutinių 20 metų įvykius“, – sakoma užrašuose.

Dar kurį laiką Sergejus Arbuzovas mąstė apie tai, jog vilties dar yra. Janukovičiaus atstovas nuvyko į Europos Sąjungos atstovybę Lietuvoje, kad paskutinį kartą pabandytų susitarti su Fiulė ir jo padėjėjais. „Šiandien mes padarysime drąsų šachmatų ėjimą“, – pasakė vienas iš Fiulė darbuotojų, atsisakęs toliau komentuoti. Ar tik nesiruošia, pagaliau, europiečiai pasiūlyti Ukrainai finansinės pagalbos?

Visi laukė Janukovičiaus. Jiems tai buvo paskutinė galimybė susitikti su Ukrainos prezidentu ir pabandyti įtikinti jį pasirašyti sutartį, nežiūrint į tai, kas atsitiko. Nors tai, iš esmės, yra beviltiška, Barosas ir Europos Tarybos pirmininkas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy) nusprendė imtis neįmanomo. Van Rompėjus į Vilnių atsivežė paruoštas pasirašymui dvi sutarties kopijas.

Po kelių minučių atvyko Janukovičius, lydimas vertėjo, Ukrainos ambasadoriaus Europos Sąjungoje ir keleto padėjėjų. Tai buvo neįprasta – anksčiau net gerokai svarbesnes derybas jis pravesdavo asmeniškai. Pasisveikinimai buvo trumpi ir vaidmenys dabar apsikeitė. Dabar Europos Sąjunga norėjo kažką gauti, o būtent – Janukovičiaus parašą.

Barosas aiškiai nervinosi. Ukrainos ekonomika, pasakė jis, ilgalaikėje perspektyvoje aiškiai laimi dėl artimesnių santykių su Europos Sąjunga. „Lenkija ir Ukraina, griuvus Berlyno sienai, turėjo panašaus lygio BVP. Dabar Lenkijos BVP maždaug tris kartus didesnis“, – sakė jis. O po to sekė tas „drąsus šachmatų ėjimas“, apie kurį buvo kalbėta. Baroso pasakė, kad Briuselis nori atsisakyti reikalavimo išlaisvinti Timošenko.

Janukovičius buvo pritrenktas. Nejau Briuselis nesupranta, kad kiti klausimai jau seniai tapo gerokai svarbesniais? Derybų atmosfera kaito, ir netgi Van Rompėjus, nepasižymintis karštakošiškumu, prarado savitvardą. „Jūs elgiatės trumparegiškai, – šaukė jis, kreipdamasis į Janukovičių. – Ukraina derėjosi septynerius metus, kadangi manė, jog jai tai naudinga. Kodėl gi dabar viskas yra kitaip?“

Lauke jau seniai prasidėjo valstybių ir vyriausybių vadovų priėmimas ir Europos Sąjungos derybininkai suprato, kad Janukovičiaus jau nebepajudins iš vietos. Po dviejų valandų Barosas pasakė: „Mums reikia eiti“. Jis ir Van Rompėjus greitai paspaudė Janukovičiui ranką ir dingo už uždarų durų.

Kai vokiečių delegacija, vadovaujama Merkel, kitą rytą susitiko su Janukovičiumi galutiniam sprendimui, viskas jau buvo aišku. Janukovičius ir Merkel paskutinį kartą išdėstė savo ir taip visiems aiškias pozicijas, o pats susitikimas tebuvo farsas. Vokietija patyrė nesėkmę dėl vieno svarbiausių Europos užsienio politikos klausimų.

Tačiau Putinas taip pat apsiskaičiavo. Tą patį vakarą tūkstančiai demonstrantų susirinko Maidane (Nepriklausomybės aikštėje) Kijeve. Po trijų mėnesių Janukovičius bus priverstas bėgti iš šalies, o Putinas aneksuos Krymo pusiasalį. Iki šios dienos konfliktas jau pasiglemžė 4000 žmonių gyvybes, o rytų Ukrainos teritorijoje vis dar liepsnoja karas.

Paeitų metų gruodį Frankas-Valteris Štainmajeris (Frank-Walter Steinmeier), pažymėdamas savo, kaip užsienio reikalų ministro darbo pradžią, savo kalboje sakė: „Mes turime paklausti savęs… ar mes nepraleidome pro akis to fakto, kad šiai šaliai per daug sunku pasirinkti tarp Europos ir Rusijos?“. Fiulė taip pat įsitikinęs, kad Europos Sąjunga suteikė Ukrainai neįmanomą pasirinkimą. „Mes kalbėjomės apie Ukrainą: „Žinote, draugužiai, o juk gaila, kad jūsų tokia geografinė padėtis ir jūs negalite eiti į rytus, ir negalite eiti į vakarus“, – sakė jis.

Be viso to, europiečiai neįvertino Maskvos ir jos pasiryžimo užkirsti kelią artimiems Ukrainos ir Vakarų santykiams. Jie arba nesugebėjo rimtai vertinti Rusijos susirūpinimo ir Ukrainos perspėjimų, arba išvis juos ignoravo, kadangi tokie dalykai visiškai netilpo į jų susidaryto pasaulio vaizdo rėmus. Berlynas vykdė principais paremtą užsienio politiką, todėl kalbos su Rusija apie Ukrainą tapo tabu. „Mūsų ambicijos ir suderinta rytų partnerystės politika nebuvo lydima ambicijų ir suderintos politikos Rusijos atžvilgiu, – sakė Fiulė. – Mes nesugebėjome sukurti ir suderinti tokios politikos, kuri įtrauktų Rusiją“.

Rusijos ir Europos kalbos nesutapo ir jos nesuprato viena kitos. Tai buvo dviejų skirtingų kultūrų susikirtimas užsienio politikoje: vakarietiškas būdas remiasi sutartimis ir tiksliomis paragrafų formuluotėmis, tuomet kai rytuose didelę svarbą turi statusas ir simboliai.

Praėjus keturiems mėnesiams po susitikimo Vilniuje, politinė sutarties dėl asociacijos tarp Briuselio ir Kijevo pagaliau buvo pasirašyta, o ekonominė dalis bus pasirašoma dar po trijų mėnesių. Dėl tokio delsimo Ukraina turi sumokėti milžinišką kainą. Dabar ir Rusija gavo savo balso teisę. 2370 klausimų turi būti išspręsta su Maskva iki susitarimas ims galioti. Galime tvirtai teigti, kad tam prireiks kelerių metų – ir tai yra vienintelė bendra pokalbių tema tarp Maskvos ir Europos Sąjungos.

spiegel.de

(Pabaiga)

Parengė: Darius Dimbelis

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 6

  1. Vincius says:

    Smulkus vagisius, besiderantis su smulkiais niekseliais, kiekviena puse bandanti „isdurti“ kita. Slykstu, lyg stebint besiraitanti kirmelyna.

  2. stasys says:

    Patiko .:) čia laba tiktų ir tesinys . 

  3. PP says:

    Janukas smulus, bet ES klapčiukai ne smulkūs niekšai, o šėtono išperos.

  4. Vincius says:

    Nezinau, PP, ar galeciau vadinti tuos pasigailetinus luzerius setono isperomis. Setonas – tai kazkas rimto, jis aplinkui trinasi jau kelis tukstancius metu, turi „prijomus“ atidirbes, taip sakant. Vienu zodziu – kelia pagarbia baime. O sitie? Tik del to atrodo, kad jie kai kada laimi, nes jie uzstumdo tokias „kvailas prostitutes“ (cia ne mano zodziai, bet paciu bulgaru) kaip lietuva, rumunija, bulgarija. O paziurekit – bande ikasti Putinui i kulni – jis tiek jiems ispyre i dantis, kad jie dabar inkscia: buktai nutraukime sankcijas Rusijai, NESKRIAUSKIME JOS! Is tikruju, tai jiems patiems reikia tu sankciju nutraukimo, jie skesta. Man sis bardakas primena epizoda is „Dvylikos kedziu“- didysis sachmatu didmeistris Putinas valtimi plaukioja aplinkui lediniame vandenyje besikapanojancius vasiukiecius (atsiprasau, briuseliecius) ir klausia: „Pizonai, jus rodos ruosetes mane musti?“
    Pizonai, patys tikriausi, kokie ten setono isperos, jie tiek nei drasos nei smegenu neturi.

  5. PP says:

    Taigi ir rašau, kad ne šėtonas, o tik jo išperos. Kurios nėra šėtonas, bet tik apgailėtina jo kopija…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top