Privatūs fondai vilioja netikėtu pelnu

2013, sausio 20, 11:43 | kategorija Realybė | 15 komentarų | peržiūrų 2 815 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Aida VALINSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
paveikslėlis

Balandžio-rugpjūčio mėnesiais daugiau kaip milijonas senatvei kaupiančių dirbančiųjų turės pasirinkti vieną iš trijų kelių: likti su minimalia bazine įmoka, pareikšti norą mokėti papildomai iš asmeninių lėšų bei gauti valstybės paskatinamąją įmoką arba sustabdyti savo dalyvavimą kaupimo sistemoje.

Nauja sistema

Pagal naują pensijų kaupimo modelį nuo sausio 1 d. pirmą kartą pasirašantys pensijų kaupimo sutartis būsimieji pensininkai nuo 2014 m. į savo pensijų fondą mokės papildomą 1 proc. nuo savo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dydžio skaičiuojamos kaupiamosios įmokos, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Tuo tarpu kaupimo fonduose jau dalyvaujantys asmenys turi raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl sutikimo mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką savo lėšomis ir iš valstybės biudžeto gauti papildomą skatinamąją 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoką arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į savo pensijų fondą.

Sustabdžius dalyvavimą pensijų kaupime, sukaupta suma liks asmens pensijų fondo sąskaitoje, kol asmuo sulauks senatvės pensijos. Jei žmogus nesulauks senatvės pensijos, fonde sukauptas lėšas paveldės jo artimieji.

Asmenys, kurie nurodytu laikotarpiu nesikreips raštu į savo pensijų fondus, pensijų kaupime liks dalyvauti ankstesnėmis sąlygomis – bus pervedama tik nustatyta bazinė „Sodros“ įmoka. Tiesa, vėliau vieną kartą jiems bus leidžiama persigalvoti.

Mažės administravimo mokesčiai

„Sodros“ pervedimai į antros pakopos pensijų fondus šiemet didėja nuo 1,5 proc. iki 2,5 proc., nuo 2014 m. – iki 2 proc., o nuo 2020 m. – iki 3,5 proc.

Naujoje tvarkoje taip pat numatytos papildomos 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmokos vienam iš pensijų kaupime dalyvaujančių tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“ arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Šios įmokos bus dvigubinamos, jei būtų auginami du vaikai iki trejų metų, ir trigubinamos, jei trys.

Pagal naująją tvarką šiemet mažinami ir įstatymais reguliuojami, tačiau nemažai daliai visuomenės per dideli atrodę atskaitymų dydžiai, kuriuos pensijų kaupimo fondai ėmė už teikiamas lėšų valdymo paslaugas. Įmokos mokestis, kuris buvo 3 proc., šiais metais mažinamas iki 2 proc., o toliau kasmet mažės po 0,5 proc., kol jo visiškai neliks. Metinis valdymo mokestis konservatyvaus investavimo fondams šiemet mažinamas nuo 1 proc. iki 0,65 proc., o akcijų fondams liks toks pats – 1 proc.

Pelnas baigsis žmogui likus

Kaip „Respublikai“ teigė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys, naujoji pensijų kaupimo tvarka – sveikintina, tačiau ne be ydų.

Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikusiems pensijų fondams praėję metai buvo sėkmingi – per metus pensijų fondų turto vertė padidėjo 726,5 mln. litų. Tad galima teigti, kad, bent jau pernai, padidėjo ir žmonių privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto vertė.

II pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugiau nei 1,067 mln. Lietuvos gyventojų, turto vertė vidutiniškai padidėjo 11,21 proc.

„Sodra“ fondams pernai pervedė šiek tiek daugiau nei 300 mln. litų, tad 2012 m. fondai uždirbo beveik 426 mln. litų. Tuo tarpu 2011 m.

„Sodra“ II pakopos pensijų fondams pervedė 380,8 mln. litų, tačiau fondų turtas išaugo tik 224,7 mln. litų.

Kokia situacija bus šiais metais, anot Š.Ruzgio, priklausys nuo akcijų vertės svyravimų rinkoje. „Pagrindinis investavimo tikslas – kad  turto vertės prieaugio vidurkis būtų didesnis negu infliacija. Šis tikslas, neatsižvelgiant į tai, kad buvo ekonominė krizė, jau yra pasiektas – 9 metų vidutinis pajamingumas fonduose yra beveik 5 proc., tuo tarpu infliacija – 4,2 proc.“, – sakė jis.

Žinant, kad žmonių pinigus privatūs pensijų kaupimo fondai investuoja savo nuožiūra ir pernai bene pirmą kartą tos investicijos buvo pelningos, natūraliai kyla klausimas: ar nebus taip, kad išeidamas į pensiją žmogus ne tik kad nebus nieko sukaupęs, bet turės fondui dar ir primokėti?

„Žmogus nuostolius gali patirti nebent tuo atveju, jei prieš pensiją jis būtų akcijiniame fonde, o metai rinkose būtų prasti, – aiškino Š.Ruzgys. – Teoriškai taip neturėtų būti, nes pensijų valdymo įmonės net įstatymu yra įpareigotos visiems dalyviams, kuriems liko 7 metai iki pensijos, siųsti įspėjimą, kad jie yra ne konservatyviame fonde, ir siūlyti pereiti į konservatyvų, kur pinigų vertė gerokai mažiau svyruoja. Konservatyvių fondų rezultatai buvo teigiami net 2008 m., per didžiąją krizę“.

Mečislovas ZASČIURINSKAS, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:

Visa ta sistema yra prapultis žmogui, tačiau jau daug metų vykdoma labai stipri reklamos kampanija, tad žmonės niekaip to negali suvokti.

Į naująją tvarką mums pavyko įtraukti bent jau tai, kad žmogus turi teisę nutraukti sutartį su privačiu kaupiamuoju fondu, nes iki šiol galiojo Romos vergovės metodai: vieną kartą pasidavei rinkodaros prievartai, sudarei sutartį, ir jau visam gyvenimui. Tad dabar žmogus turi devynis mėnesius, per kuriuos gali paieškoti daugiau informacijos, viską išsiaiškinti ir daugiau nesinaudoti privačių kaupiamųjų fondų paslaugomis.

Manau, „Sodra“ turėtų būti įpareigota žiniasklaidoje teikti objektyvią informaciją apie tai, kokios dalyvavimo privačiuose pensijų kaupimo fonduose pasekmės.

Dabar niekas nekalba apie tai, kad privatūs fondai mažina valstybinę socialinę pensiją, apie tai, kad ne privatūs kaupiamieji fondai, o juose dalyvaujantis žmogus prisiima šimtaprocentę riziką.

Jeigu mūsų fondų „žaidėjai“ su vertybiniais popieriais nebus labai protingi, žmogus gali viską prarasti, apie tai nekalbama. Nekalbama, kad privatūs kaupiamieji fondai naudingi tik tiems, kurie uždirba 10-12 tūkst. litų per mėnesį, o tai reiškia, kad tie, kurie uždirba mažiau, finansuoja turtingesnius.

Apskritai nesuprantama, kaip valstybė galėjo atiduoti 5 mlrd. litų į privačias rankas… Gerai bent tiek, kad mums pavyko pasiekti, jog būtų išnagrinėta galimybė steigti valstybinę kaupiamųjų fondų įmonę.

Patarčiau žmonėms pasinaudoti suteikta galimybe sustabdyti savo dalyvavimą privačioje pensijų kaupimo sistemoje ir labiau ja pasidomėti, pasižiūrėti į ją kritiškai. Nemanau, kad suvokdami, jog prisiima visą riziką ir atsakomybę, dar kartą po tokia sutartimi pasirašys. Geriau ieškoti kitų būdų susitaupyti pinigų pensijai, nei pasitikėti privačiais pensijų kaupimo fondais.

šaltinis: dienraštis „Respublika


Susijusios temos:

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 15

  1. a.grumbinas says:

    „Sustabdžius dalyvavimą pensijų kaupime, sukaupta suma liks asmens pensijų fondo sąskaitoje, kol asmuo sulauks senatvės pensijos.“ Kokioje sąskaitoje? Sodros ar fondo(banko)?

  2. Mindaugas Vilkis says:

    ne tame esmė, kur liks sukaupta suma.
    Kokią alternatyvą siūlo valstybė? Valstybė, kurioje praktiškai nelikę gamybos, o visokie finansiniai įsipareigojimai, tuo pačiu ir sodros, yra sprendžiami pasiskolinant vis naujas ir naujas sumas? Privatūs fondai nėra gėris, tačiau sodros sistema, jos prisiėmimas remti vos ne visus visur ir visada, nutylint, kad tai daroma iš paskolintų pinigų (nes dirbančių ir mokančių sodrai mažėja, o gaunančių iš sodros daugėja), kuriuos tie visi mes vis tiek turėsim atiduoti kitokiomis formomis – tai čia jau absoliutus gėris?

  3. Mindaugas Vilkis says:

    be to, prisiminkim, kad pati sodra surenkamų pinigų niekaip niekur neinvestuoja – tiesiog surenka iš dirbančių ir tuos pinigus paskirsto pensininkams, bedarbiams ir t.t. ir panašiai, aišku, dar už viso to perskirstymo proceso išlaidas be abejo ne ji sumoka. Ir yra gyvenama viltimi, tuo taip vadinamu solidarumo principu, kad dabar dirbantys išlaiko esamus nebedirbančius, o kai dabar dirbantys išeis į pensiją, tai juos esą išlaikys tuo metu dirbsiantys jų vaikai ar anūkai. Tai čia ne mitas? Kai milijonas darbingų žmonių yra išvykę ir šeimas kuria, vaikų susilaukia jau ne Lietuvoje? Kas mokės būsimiems pensininkams pensijas? Kas paskolins sodrai, kai nebus naujų dirbančiųjų ir galinčių tas skolas apmokėti?

  4. ara-copy says:

    Valstybė blogiausiu atveju gali pasiūlyti bent jau įsipareigojimus gražinti bent kažkada – va mano motinai gražino sumažintą pensiją prieš porą mėnesių. O štai bankrutavusio pensijų fondo galimybės kažką gražinti, daugiau nei abejotinos.

    Valstybė tai visi piliečiai, bendrija, o fondas – tik pelnu suinteresuotų individų grupė.
    Skirtumas jaučiasi?

  5. ara-copy says:

    Citata:
    “ Kas paskolins sodrai, kai nebus naujų dirbančiųjų ir galinčių tas skolas apmokėti?“

    Kai nebus dirbančiųjų, tai nebus ir pačios valstybės – tuo kol kas net nekvepia, tačiau žinome, kad valstybė visada didesnis garantas, nei privatūs fondai, kurie bankrutavę tikrai nieko negražins. Valstybinės skolos nenurašomos, o štai bankrutavusių fondų – įprasta praktika..
    Dėl to net abejonės nekyla.

  6. Mindaugas says:

    Seniau gal buvo kitaip. Tačiau šiandien kodėl aš turiu užmokėti už tai, kad valstybė ir vėl eilinį kartą PASISKOLINO tam, kad išmokėtų pašalpą kažkam, vietoje to, kad pasirūpintų tinkama teisine baze, kad dirbti ir užsidirbti patys galėtų visi fiziškai ir protiškai įgalūs žmonės?

  7. Mindaugas says:

    na ir koks garantas? O kaip snoro atveju? Iš visų paėmė tam, kad duotų daliai visuomenės. Būti gaunančių gretose tokioje sistemoje apsimoka, kur gi ne.

  8. ara-copy says:

    Tai pensininkais, arba, kaip jūs sakote „gaunančiais“ būsime kažkada visi 🙂

    O beje, ką Mindaugai siūlote konkrečiai? Dėti mūsų pensininkų pinigus į „Pensijų kaupimo fondus“?
    Ar čia prieštaraujate vien tam, kad prieštaraut?

  9. Mindaugas says:

    matot, tokia sistema kaip sodra ar įvairios jos atmainos tegyvuoja gerą šimtą metų, kai panašią įvedė berods Bismarkas. Ir savo idėja ji yra gera, tačiau išsigimti jau spėjo n+k kartų. Aš nematau didelių privalumų nei reikaluose su sodra, nei su pensijų fondais.
    O iki tol, iki Bismarko, pasaulyje buvo priimta patiems galvoti, kas kaip tavimi pasirūpins senatvėje, valstybės tuo taip masiškai nesirūpino. Todėl aš asmeniškai savo pensija rūpinuosi jau dabar, turėdamas galvoje, kad valstybė manimi gali ir nepasirūpinti kai tos pensijos sulauksiu. Manau, kad tai yra vienas iš geresnių kelių – rūpintis savimi ir savo ateitimi pačiam, pačiam šviestis, mokytis elgtis su turtu, su pinigais ir t.t., o ne perkelti savo gyvenimo kokybę ant kažko kito pečių. Niekas tokios naštos nenori.
    Sutinku tik su mokesčiais, kurie tarkim panaudojami gydytojų, ugniagesių ir t.t. palaikymui ir tobulinimui, t.y., tiems dalykams, kur gali bet kam bet kada prireikti neplanuotos didelės pagalbos nelaimės atveju, taip pat tiems atvejams, kai reikia remti žmones, kurie prarado fizines galimybes arba jų niekada ir neturėjo nuo gimimo, kad patys užsidirbtų savo pragyvenimui. Normaliai tokių tebūtų vos keli procentai, jei labiau apsimokėtų dirbti nei gyventi iš pašalpų. Todėl čia problemos yra daug didesnės ir daugiau apimančios nei vien tai, ką rinktis, sodrą, ar papildomai fondą.

  10. ara-copy says:

    Neatsakėte į klausimą gerbiamasis, juk diskusija prasidėjo dėl straipsnio temos, kur jūs prieštaravote prieš Sodrą, o dabar turite pasirinkti ar Sodrą, ar privačius pensijų fondus – juk niekas neleis rinktis taip, kaip jums gal atrodo reikalinga. Įstatymas palieka tik 2 galimybes – arba/arba.

    Tai paklausiu dar kartą, nes matau kad nelabai supratote esmę – ar Sodra, ar Privatūs pensijų fondai?
    Nors savo paties straipsnyje, kurio nuorodą matau po aptariama tema, jūs irgi esate prieš privačius fondus. Ar jau pasikeitė nuomonė?

  11. Mindaugas Vilkis says:

    patikslinu – iki privačių pensijų fondų tebuvo tik 1 galimybė: tik sodra. Įteisinus ir fondus, galimybių padaugėjo, NET dvi :D.
    Be to, į privačius pensijų fondus pervedama vos keli procentai nuo įmokų, mokamų į sodrą, nėra taip, kad viską neši arba į sodrą arba į fondus, kaip galima suprasti iš Jūsų komentaro. Ir galimybė išlieka arba ir toliau likti vien tik sodros sistemoje, kuri, kol veikia iš skolintų valstybės vardu pinigų, man asmeniškai nekelia pačio didžiausio pasitikėjimo, antra galimybė – dalį savo (tuos kelis procentus) įmokų, kurių nematom ir taip, nes jos mokamos sodrai (neskaitant tų visokių savanoriškų papildomų, kas naujai numatyta) atiduoti kažkokiems privatininkams, kuriems susirinkus iš visų po truputėlį jau gausis didelės sumos, su kuriomis nežinia ką nuveiks.
    Todėl, kol esu dirbantis asmuo, nei aš, nei kiti dirbantieji, neturim galimybės visiškai atsisakyti sodros. Jokio arba/arba nėra. Todėl apie tai sunku ką išdiskutuoti. Aš, matydamas ir bent šiek tiek suprasdamas tiek sodros, tiek pensijų fondų veikimo mechanizmus bei suvokdamas jų trūkumus, asmeniškai norėčiau trečio kelio – tam tikras procentas mokesčiams nuo pajamų mano jau anksčiau išvardintiems dalykams išlaikyti (panašiai kaip kad moku už elektrą), o kas liko – jau mano galvos skausmas kaip su tuo visu susitvarkyti ir užsitikrinti savo ateitį. O pačiame straipsnyje pateikiama tokia mano manymu užslėpta nuomonė, kad sodra tai tik gėris, o fondai tai tik blogis, nors gėrio tiek pas vienus tiek pas kitus reikia gerai paieškoti. Todėl ir veliuosi čia į kalbas, dėl mano manymu, straipsnio vienpusiškumo.

  12. ara-copy says:

    Privatūs fondai gauna Lietuvos piliečių pinigus be jokios konkurencijos.
    T.y. išėjo įstatymas ir pinigai į jų sąskaitas ėmė plaukte plaukti privaloma tvarką.
    Ir kuo daugiau pinigų įplaukia į jų sąskaitas – tuo daugiau galios susitelkia jų rankose ir manau ateityje procentas įskaitomas į šių fondų sąskaitas tik didės. Savaime suprantama, didės galia ir galimybės įtakoti įstatymų, susijusius su tų pačių fondų veikla, priėmimą…

    Beje ar teko skaityti apie tokių fondų išleidžiamus derivatyvus ar kitaip sakant akcijas besiremiančias jau turimomis kitų fondų akcijomis? Akcijas pagrįstas ne turimu kapitalu, o už tą kapitalą nusipirktomis akcijomis, kurias, išleidus savas akcijas ir jas išplatinus, irgi galima parduoti? Tokie dalykai yra įprasti užsienyje registruotų fondų veikloje. Kur jie nuveda matėme 2008 metais ir jų pasekmes srebiame iki šiol…

    Juk visa tų fondų veikla yra pagrįsta tik spekuliaciniais veiksmais, o ne kažkokia realia ūkine veikla – tai nesuprantu, kaip galima palaikyti jų egzistavimą, kai aišku, kaip dieną, kad visoje savo veiklos eigoje bus kritimų, kurių metu tie, kam būtų privalu gauti išmokas patirs tik nuostolius, nors trumpuoju laikotarpiu tokie fondai gali patirti ir pakilimų. Tačiau visumoje jų veiklos rezultatai neprognozojami. Pasaulyje pilna spekuliantų, kurių pelnas bazuojasi tik ant to, kaip pavyks apgauti kitus spekuliantus.
    Visi fondai ir yra TIK spekuliantai, nekuriantys absoliučiai jokio produkto, o tik perdedantys finansus, bendroje pasaulio finansinėje sistemoje, iš vienos finansinės institucijos į kitą. Jokios kitos veiklos jie nevykdo. Todėl vieni fondai žlunga, o kiti jų sąskaita kyla.. ir taip pasaka be galo…

  13. Mindaugas Vilkis says:

    visiškai teisingai.
    O iš kitos pusės turime valstybę be gamybos, kuri sodros egzistavimą užtikrina paskolomis iš principo iš tų pačių privačių skolintojų, kurių rankose tie patys fondai. Todėl ir sakau, kad klausimas čia yra kur kas sudėtingesnis ir reikalaujantis pas valdančiuosius plataus pasaulinio reikalų suvokimo ir bent apystiprių kiaušių tokius reikalus spręst :D.

  14. Zemaitis says:

    Reikia nacionalizacijos ir kurti valstybinio kapitalo imones. Nebijokit, dabartiniai valdantieji yra liberalai. Visi jie tokie – nacionalizacijos nebus. Galit nebijot. Taciau ji kazkada prasides, pasikeitus politinei srovei ir valstybe pagaliau ims valdyti tie, kuriems ji ir priklauso – patriotams. O dabar turime tik parodija.

  15. Jonas says:

    As uz sodra ir tik uz sodra. Tiems kas negalvoja gali rinktis II pakopos pensiju fondus, kurie negarantuoja ir atsisako irasyti punkta kad kaupiant pas juos pensija gausi didesne nei sodroj. Jei nepasiraso vadinasi zino kad kaupiant su jais pensija bus mazesne o skirtuma jie pasiims sau pelno forma. Lietuvoje yra apie 1mln zmoniu kurie tiki pasakom. Sekundes banko pasaka, nekilnojamo turto amzino brangimo pasaka, pensiju fondo pasaka… atsibuskit pilna pasauly pavyzdziui, kas buna kai pereini i pensiju fonda – faktiskai visada valstybine pensija (jei tokia dar yra valstybeje) buna didesne. Pagalvokit…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top