- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Privatūs fondai vilioja netikėtu pelnu

Aida VALINSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
paveikslėlis

Balandžio-rugpjūčio mėnesiais daugiau kaip milijonas senatvei kaupiančių dirbančiųjų turės pasirinkti vieną iš trijų kelių: likti su minimalia bazine įmoka, pareikšti norą mokėti papildomai iš asmeninių lėšų bei gauti valstybės paskatinamąją įmoką arba sustabdyti savo dalyvavimą kaupimo sistemoje.

Nauja sistema

Pagal naują pensijų kaupimo modelį nuo sausio 1 d. pirmą kartą pasirašantys pensijų kaupimo sutartis būsimieji pensininkai nuo 2014 m. į savo pensijų fondą mokės papildomą 1 proc. nuo savo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių dydžio skaičiuojamos kaupiamosios įmokos, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Tuo tarpu kaupimo fonduose jau dalyvaujantys asmenys turi raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl sutikimo mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką savo lėšomis ir iš valstybės biudžeto gauti papildomą skatinamąją 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoką arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į savo pensijų fondą.

Sustabdžius dalyvavimą pensijų kaupime, sukaupta suma liks asmens pensijų fondo sąskaitoje, kol asmuo sulauks senatvės pensijos. Jei žmogus nesulauks senatvės pensijos, fonde sukauptas lėšas paveldės jo artimieji.

Asmenys, kurie nurodytu laikotarpiu nesikreips raštu į savo pensijų fondus, pensijų kaupime liks dalyvauti ankstesnėmis sąlygomis – bus pervedama tik nustatyta bazinė „Sodros“ įmoka. Tiesa, vėliau vieną kartą jiems bus leidžiama persigalvoti.

Mažės administravimo mokesčiai

„Sodros“ pervedimai į antros pakopos pensijų fondus šiemet didėja nuo 1,5 proc. iki 2,5 proc., nuo 2014 m. – iki 2 proc., o nuo 2020 m. – iki 3,5 proc.

Naujoje tvarkoje taip pat numatytos papildomos 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmokos vienam iš pensijų kaupime dalyvaujančių tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“ arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Šios įmokos bus dvigubinamos, jei būtų auginami du vaikai iki trejų metų, ir trigubinamos, jei trys.

Pagal naująją tvarką šiemet mažinami ir įstatymais reguliuojami, tačiau nemažai daliai visuomenės per dideli atrodę atskaitymų dydžiai, kuriuos pensijų kaupimo fondai ėmė už teikiamas lėšų valdymo paslaugas. Įmokos mokestis, kuris buvo 3 proc., šiais metais mažinamas iki 2 proc., o toliau kasmet mažės po 0,5 proc., kol jo visiškai neliks. Metinis valdymo mokestis konservatyvaus investavimo fondams šiemet mažinamas nuo 1 proc. iki 0,65 proc., o akcijų fondams liks toks pats – 1 proc.

Pelnas baigsis žmogui likus

Kaip „Respublikai“ teigė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys, naujoji pensijų kaupimo tvarka – sveikintina, tačiau ne be ydų.

Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikusiems pensijų fondams praėję metai buvo sėkmingi – per metus pensijų fondų turto vertė padidėjo 726,5 mln. litų. Tad galima teigti, kad, bent jau pernai, padidėjo ir žmonių privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto vertė.

II pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia daugiau nei 1,067 mln. Lietuvos gyventojų, turto vertė vidutiniškai padidėjo 11,21 proc.

„Sodra“ fondams pernai pervedė šiek tiek daugiau nei 300 mln. litų, tad 2012 m. fondai uždirbo beveik 426 mln. litų. Tuo tarpu 2011 m.

„Sodra“ II pakopos pensijų fondams pervedė 380,8 mln. litų, tačiau fondų turtas išaugo tik 224,7 mln. litų.

Kokia situacija bus šiais metais, anot Š.Ruzgio, priklausys nuo akcijų vertės svyravimų rinkoje. „Pagrindinis investavimo tikslas – kad  turto vertės prieaugio vidurkis būtų didesnis negu infliacija. Šis tikslas, neatsižvelgiant į tai, kad buvo ekonominė krizė, jau yra pasiektas – 9 metų vidutinis pajamingumas fonduose yra beveik 5 proc., tuo tarpu infliacija – 4,2 proc.“, – sakė jis.

Žinant, kad žmonių pinigus privatūs pensijų kaupimo fondai investuoja savo nuožiūra ir pernai bene pirmą kartą tos investicijos buvo pelningos, natūraliai kyla klausimas: ar nebus taip, kad išeidamas į pensiją žmogus ne tik kad nebus nieko sukaupęs, bet turės fondui dar ir primokėti?

„Žmogus nuostolius gali patirti nebent tuo atveju, jei prieš pensiją jis būtų akcijiniame fonde, o metai rinkose būtų prasti, – aiškino Š.Ruzgys. – Teoriškai taip neturėtų būti, nes pensijų valdymo įmonės net įstatymu yra įpareigotos visiems dalyviams, kuriems liko 7 metai iki pensijos, siųsti įspėjimą, kad jie yra ne konservatyviame fonde, ir siūlyti pereiti į konservatyvų, kur pinigų vertė gerokai mažiau svyruoja. Konservatyvių fondų rezultatai buvo teigiami net 2008 m., per didžiąją krizę“.

Mečislovas ZASČIURINSKAS, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:

Visa ta sistema yra prapultis žmogui, tačiau jau daug metų vykdoma labai stipri reklamos kampanija, tad žmonės niekaip to negali suvokti.

Į naująją tvarką mums pavyko įtraukti bent jau tai, kad žmogus turi teisę nutraukti sutartį su privačiu kaupiamuoju fondu, nes iki šiol galiojo Romos vergovės metodai: vieną kartą pasidavei rinkodaros prievartai, sudarei sutartį, ir jau visam gyvenimui. Tad dabar žmogus turi devynis mėnesius, per kuriuos gali paieškoti daugiau informacijos, viską išsiaiškinti ir daugiau nesinaudoti privačių kaupiamųjų fondų paslaugomis.

Manau, „Sodra“ turėtų būti įpareigota žiniasklaidoje teikti objektyvią informaciją apie tai, kokios dalyvavimo privačiuose pensijų kaupimo fonduose pasekmės.

Dabar niekas nekalba apie tai, kad privatūs fondai mažina valstybinę socialinę pensiją, apie tai, kad ne privatūs kaupiamieji fondai, o juose dalyvaujantis žmogus prisiima šimtaprocentę riziką.

Jeigu mūsų fondų „žaidėjai“ su vertybiniais popieriais nebus labai protingi, žmogus gali viską prarasti, apie tai nekalbama. Nekalbama, kad privatūs kaupiamieji fondai naudingi tik tiems, kurie uždirba 10-12 tūkst. litų per mėnesį, o tai reiškia, kad tie, kurie uždirba mažiau, finansuoja turtingesnius.

Apskritai nesuprantama, kaip valstybė galėjo atiduoti 5 mlrd. litų į privačias rankas… Gerai bent tiek, kad mums pavyko pasiekti, jog būtų išnagrinėta galimybė steigti valstybinę kaupiamųjų fondų įmonę.

Patarčiau žmonėms pasinaudoti suteikta galimybe sustabdyti savo dalyvavimą privačioje pensijų kaupimo sistemoje ir labiau ja pasidomėti, pasižiūrėti į ją kritiškai. Nemanau, kad suvokdami, jog prisiima visą riziką ir atsakomybę, dar kartą po tokia sutartimi pasirašys. Geriau ieškoti kitų būdų susitaupyti pinigų pensijai, nei pasitikėti privačiais pensijų kaupimo fondais.

šaltinis: dienraštis „Respublika


Susijusios temos: