Ukraina: didelė demokratijos kaina

2015, sausio 14, 5:00 | kategorija Ekonomika | 10 komentarų | peržiūrų 531 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

(„Open Democracy„, Britanija)

paveikslėlisGruodžio devintąją Financial Times paskelbė straipsnį apie tai, jog Tarptautinis valiutos fondas įspėja Ukrainą apie defolto galimybę ir kviečia suteikti Kijevui papildomą pagalbą 15 mlrd dolerių sumai. Vėliau, gruodžio 17-ają šią informaciją patvirtino Europos komisijos prezidentas Žanas-Klodas Junkeris, savo pasisakymo Europarlamente metu. „Ukrainai prireiks papildomai dar 15 mlrd dolerių, neskaitant to, kas jau suplanuota“.

Jei šalis radikaliai nesumažins biudžeto išlaidų ir nesupaprastins visų procedūrų, tai bankrutuos. Gruodžio 19 agentūra Standard & Poor’s sumažino Ukrainos įsipareigojimų užsienio valiuta reitingą iki CCC – su negatyvia prognoze. Tai reiškia, kad artimiausius šešerius menesius yra defolto rizika.

Kreditinė lašelinė

Ukraina išgyveno sudėtingus metus, perėjusi per revoliuciją ir karinį konfliktą su kaimynine Rusija (Vladimiras Putinas tvirtina, kad Ukrainos rytuose kovoja tik „rusų savanoriai“, bet ne reguliari kariuomenė) Taip pat Rusija aneksavo Krymą ir paskelbė jį esant savo „sakralia teritorija“.

Visa tai, o taip pat praėjusių metų neūkiškumas, sudavė Ukrainai mirtiną ekonominį smūgį. Be užsienio finansinės pagalbos liktų vienintelė išeitis – defoltas. Tačiau užsienio kreditoriai neleido Ukrainai bankrutuoti.

Balandžio 30 – ają TVF patvirtino dviejų metų kreditinę programą stand-by Ukrainai 17,1 mlrd dolerių apimtimi, iš kurių 4,6 mlrd jau buvo pervesti. Be to, stambias sumos šalies vyriausybei pažadėjo Europos Sąjunga, Pasaulio bankas, JAV, Kanada ir Japonija. Pagal Julijos Šabalkinos, analitinio CASE-Ukraina centro ekonomistės duomenis, iki lapkričio Kijevas gavo, mažiausiai, 4,8 mlrd dolerių iš šių šaltinių.

Tai yra, Ukraina 2014-aisiais gavo ne mažiau nei 9,4 mlrd dolerių iš įvairių šaltinių, ir dar turi gauti ne mažiau 12,5 mlrd per 2015-uosius metus – iš likusios TVF kredito dalies. TVF pabrėžia, jog šaliai papildomai reikės dar apie 15 mlrd.

Užsienio pagalba kol kas leidžia Ukrainai mokėti senas valiutines skolas ir pirkti rusų dujas, tačiau neleidžia palaikyti pirmykščio išlaidų lygmens šalies viduje. Situacija taip pat neleidžia užsiimti šalies pertvarkymu iš esmės be pastebimo žmonių gyvenimo kokybės pablogėjimo.

Viso valstybinio sektoriaus finansų deficitas (ne tik valstybės biudžeto) 2014-aisiais pasieks 10% nuo BVP, mano The Bleyzer Foundation vykdantysis direktorius, ekonomistas Olegas Ustenko. Tai maždaug 12,7 mlrd dolerių. Užsienio pagalba neuždengia pilnai šios finansinės skylės.

Ukrainai tenka pačiai vykdyti ekonomikos papildymą lėšų įliejimu išleidžiant paskolų obligacijas, kad palaikyti bankų sektorių ir kompensuoti pigių dujų tarifus gyventojams ir komunaliniam sektoriui. Tai viena iš pagrindinių ukrainietiškos grivnos susilpnėjimo priežasčių nuo 8 iki 16 už 1 JAV dolerį nuo 2014 metų pradžios. Ir tai tik oficialiai. Juodojoje rinkoje už amerikietišką dolerį duoda iki 20 grivnų.

Vargšų atsiranda vis daugiau

Importinės prekės Ukrainoje tapo brangesnės, tame tarpe vaistai, benzinas, buitinė technika ir automobiliai. Kelionės į užsienį ir pirkiniai tapo prabangos dalykais.

Metų pradžioje (2014) apie 22,1 % Ukrainos piliečių gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos pagal nacionalinę klasifikaciją, t. y. Išleisdavo mažiau pragyvenimo minimumo lygaus 1218 grivnų mėnesiui (mažiau nei 80 dolerių pagal oficialų keitimo kursą). Pats rodiklis „pragyvenimo minimumas“ Ukrainoje dirbtinis. Vyriausybė jau du metus neperskaičiuoja šios sumos ir jau 14 metų neperžiūri vartojimo krepšelio, kurio pagrindu formuojamas pragyvenimo minimumas.

Metų pabaigoje skurdžių šeimų gali atsirasti kur kas daugiau, kalba Ella Libanova, demografijos ir socialinių tyrimų Instituto Ukrainos Nacionalinėje mokslų akademijoje direktorė. Tiksli statistika šiuo klausimu bus tik 2015-aisiais.

Be tradicinio skurdo šalyje atsirado taip vadinamas „naujasis skurdas“ – priverstinių persikėlėlių skurdas. JT praneša, kad gruodžio 12-osios duomenimis Ukrainoje jau buvo priskaičiuota ne mažiau 542 tūkstančių pabėgėlių iš Rusijos aneksuoto Krymo, o taip pat Donecko ir Lugansko sričių, kur vyksta karo veiksmai.

Daugelis persikėlėlių prarado savo aktyvus ir pajamas. Jie dažnai negali rasti darbo naujoje vietoje, išsinuomoti ar nusipirkti būsto, dažnai diskriminuojami kaip ir paprastų piliečių pusės, taip ir iš valstybės tarnautojų pusės.

Politinė stabilizacija

Pirmąja naujosios ukrainiečių valdžios užduotimi, po valdžios pakeitimo 2014-ųjų vasarį, buvo politinė stabilizacija. Prezidentas Viktoras Janukovičius ir vyriausybės vadovas Nikolajus Azarovas pabėgo į Rusiją. Vieninteliu teisėtu valdžios organu šalyje liko parlamentas (Aukščiausioji Rada). Daugelis kariškių ir milicininkų, ypač aukšto rango, perėjo į Rusijos pusę arba pabėgo. Likę buvo demoralizuoti.

Vasario mėnesį deputatai išrinko Aleksandrą Turčinovą parlamento vadovu ir iki naujų rinkimų – laikinuoju prezidentu. Taip pat buvo išrinkta laikinoji vyriausybė vadovaujama Arsenijaus Jaceniuko.

Kovą Turčinovas pakeitė regionų vadovus, kad numalšinti separatistų išpuolius. Taip pat prasidėjo kariuomenės ir milicijos pertvarkymas, būrių iš savanorių formavimas šaliai ginti.
Kovo 25 -ąją įvyko priešlaikiniai prezidento rinkimai, kuriuose nugalėjo verslininkas Piotras Porošenko. Taip pat įvyko miesto tarybos ir Kijevo mero rinkimai.

Bet parlamentas, kuris formavosi dar prie senosios valdžios, blokavo reformas. Su didelėmis pataisomis pavyko priimti antikorupcinius įstatymus, kurie pradės veikti tik 2015-aisiais. Taip pat priimtas įstatymas dėl visuomeninės televizijos, aukštojo mokslo reformos, prokuratūros, prieigos prie viešosios informacijos ir valstybinių pirkimų. Bet mokesčių reformos paketui, pavyzdžiui, balsų pritrūko.

Rugsėjį ukrainiečių kariuomenė patyrė didelius nuostolius prie rytinio miesto Ilovaisko. Rugsėjo 5 Minske (Baltarusija) tarp Ukrainos, Rusijos vyriausybių, separatistų ir ESBO buvo pasirašytas susitarimas, kuris iš esmės užfiksavo fronto liniją tarp kariaujančių pusių.

Spalio 26 -ąją įvyko priešlaikiniai parlamento rinkimai. Daugiausiai vietų gavo Arsenijaus Jaceniuko ir Piotro Porošenkos partijos. Po rinkimų deputatai ilgai negalėjo susitarti dėl koalicijos. Nusimatė priešprieša tarp prezidento ir premjero ofisų. Abu įvardino save rinkimų nugalėtojais ir norėjo daugiau vietų vyriausybėje.

Susitarimas buvo pasirašytas lapkričio 21-ąją, po JAV vice-prezidento Džozefo Baideno vizito į Kijevą. Be Jaceniuko ir Porošenkos partijų dokumentą pasirašė dar trys politinės jėgos.

Derybos dėl vietų vyriausybėje vyko iki gruodžio 2-osios. Jos vadovu liko Arsenijus Jaceniukas, tačiau vyriausybės sudėtis buvo atnaujinta. Gruodžio 11-ąją deputatai palaikė vyriausybės programą – tuščią ir formalų dokumentą. Pagal Konstituciją, po viso to šio ministrų Kabineto metų bėgyje negalima atstatydinti.

Tokiu būdu, visos politinės ir karinės kliūtys tikrų reformų vykdymui buvo pašalintos tik į metų pabaigą.

Užsieniečiai vyriausybėje

Iš tiesų, ukrainiečių vyriausybėje užsieniečiai jau ne pirmą kartą. Prezidentu esant Viktorui Janukovičiui gynybos ministru Dmitrijus Salamatinas, Rusijos pilietis iki 2004-ųjų. 2006 metais jis tapo Ukrainos parlamento deputatų, o 2012-aisiais kelių mėnesių bėgyje buvo gynybos ministru.

Pats Janukovičius pabėgo į Rusiją 2014-ųjų vasarį. Kartu su juo dingo generalinis prokuroras, premjeras, Сам Янукович бежал в Россию в феврале 2014 года. Вместе с ним скрылись генеральный прокурор, премьер-министр, UST (Ukrainos saugumo tarnyba), armijos ir milicijos vadovai.

2014-ųjų gruodį Ukrainos finansų ministro postą užėmė amerikietė turinti ukrainietiškų šaknų Natalija Jaresko, ekonomikos ministru tapo lietuvis Aivaras Abromavičius, sveikatos apsaugos ministru – gruzinas Aleksandras Kvitašvili. Taip pat, vidaus reikalų ministro pavaduotoja tapo gruzinė Eka Zguladzė. Visi jie gavo ukrainietiškus pasus, bet nežinoma, atsisakė prieš tai turėtos pilietybės, ar ne.paveikslėlis

Įdomu, kad Natalija Jaresko 1990-aisais dirbo JAV pasiuntinybėje Ukrainoje, o pastaruoju metu vadovavo vykdomajai kompanijai Horizon Capital turinčiai ofisą Kijeve, kuriai savo pinigus patikėdavo ne tik privatūs asmenys, bet ir JAV vyriausybė.

Oficialiai kandidatų atranka buvo vykdoma per įdarbinimo agentūrą. Prezidento administracija pranešė, kad agentūrą išrinko „Atgimimo“ fondas (įeina į Džordžo Soroso Open Society Foundations). Fondo vadovas Jevgenijus Bistrickis komentare leidiniui „Savaitės veidrodis“ (zn.ua) šią informaciją paneigė. Jo žodžiais tariant, Fondo tik buvo prašoma pinigų agentūros darbui.

Soroso Fondas vaidina svarbų vaidmenį Ukrainos pasikeitimuose. Pavyzdžiui, jis palaiko programą sukuriant ir įgyvendinant įstatymų projektus „reanimacinis reformų paketas“ (kartu su UNDP, Sida, The European Endowment for Democracy и Pact). „Reanimacinio reformų paketo“ aktyvistams pavyko pasiekti, kad būtų priimti 17 įstatymo projektų. Kai kurie iš programos aktyvistų, pavyzdžiui, Anna Gopko, netgi tapo parlamento deputatais.

Ukrainoje skirtingai žiūrima į užsieniečius vyriausybėje. Kritikai sako, jog šalis prarado savarankiškumą. Optimistai mano, kad užsieniečiams bus paprasčiau reformuoti šalies ekonomiką ir išvesti ją iš krizės.

Įstatymas apie biudžetą

Ukrainos deputatai priėmė biudžetą 2015-iesiems gruodžio 28-29 -sios naktį (įstatymo projektas №1000) Tai absoliučiai nerealistinis įstatymas, kuris niekada nebus įvykdytas. Jo pajamų dalis sudaro 475,2 mlrd grivnų(27,26 mlrd dolerių pagal dabartinį kursą), išlaidų – 527,2 mlrd grivnų (apie 31 mlrd dolerių). Ir pajamų ir išlaidų straipsniai stipriai išpūsti. Tai yra realus deficitas pagal metų rezultatus gali viršyti visas prognozes. Pavyzdžiui, oficialus Kijevas tikisi 17 mlrd grivnų pajamų iš sekančių metų privatizacijos, bet juk tai tiesiog fantastikos lygio planai. Tą patį galima pasakyti ir apie mokestinių pajamų augimą.

Tą suprasdamas Ukrainos premjeras Jaceniukas pažadėjo, jog biudžetas bus peržiūrėtas dar iki 2015-ųjų vasario 15-os. „Mes jį koreguosime. Priklausomai nuo pasitarimų su tarptautinėmis finansų organizacijomis rezultatų“ – pasakė Jaceniukas.

2015-ųjų sausio 8-ąją į Ukrainą grįžta TVF specialistai tam, kad priimti sprendimą apie eilines kredito dalis iki Fondo direktorių tarybos susirinkimo. Matomai, paskutiniai pakeitimai į Ukrainos biudžetą 2015-iesiems bus įrašyti diktuojant TVF.

„Biudžete nėra reformistinių pozicijų (valstybės išlaidų dalies BVP sumažinimo, pensijų reformos, valstybės aparato mažinimo)“, – sako Pavel Kuchta, „Reanimacijos reformų projekto“ programos ekonomistas.

2015-ųjų biudžetas numato BVP kritimą 2015-aisiais minus 4,5% (2014-aisiais – minus 6,5%), infliacija – plius 13,4% (šiais metais – plius 19%), valstybės biudžeto deficitas – minus 3,7% BVP (dabar 4,6%). Tai yra, kol kas biudžete nėra radikalaus išlaidų mažinimo eilutės. Šiandien per Ukrainos biudžetą perskirstoma apie pusė ukrainietiškojo BVP. Ir naujaisiais metais situacija vargu ar pasikeis.

Tačiau Aukščiausios Rados deputatai padarė keletą žingsnių, kuriuos iš bėdos galima pavadinti novatoriškais.

Jie priėmė pakeitimus Mokesčių kodekse (įstatymo projektas №1578), kurie tame tarpe nurodo štai ką:

  • 22 rūšių mokesčių sumažinimas iki 9 (daugiausiai suliejant juos);
  • Mažasis ir vidutinis verslai pirmus dvejus metus atlaisvinami nuo patikrinimų;
  • Išaugo renta naftos, dujų ir kitų naudingų iškasenų gavybai ir transportavimui;
  • Priimtas nekilnojamo turto moekstis (butai nuo 60 kv.m., namai nuo 120 kv. m);
  • Loterijų mokestis sudaro 10% nuo apyvartos, o ne nuo prizinio fondo kaip buvo anksčiau.

Deputatai priėmė laikinus muito mokesčius (vieneriems metams) importinėms prekėms nuo 5% iki 10% (№1562). Mokesčiai gali būti įvesti vyriausybės tik „po konsultacijų su tarptautinėmis finansų organizacijomis“.

Taip pat deputatai įtraukė pakeitimus į Biudžeto kodeksą (№1557), perdavę daugiau resursų ir daugiau finansinės laisvės į vietinį lygmenį.

Taip pat deputatai priėmė įstatymą transferinės(lėšų pevedimo) kainodaros atžvilgiu (№1264/1), kad stambiosios korporacijos, nesumokėjusios mokesčio negalėtų išvežti pelno, uždirbto Ukrainoje, į kitas šalis. Be to, jie supaprastino ukrainietiškų bankų kapitalizacijos procedūrą (№1564), konkrečiai, jų užsienio akcininkams. 2015-aisiais Ukraina planuoja išleisti 36 mlrd grivnų bankų kapitalizacijai, dar 20 mlrd grivnų bus skirta palaikyti indėlių garantijų Fondui, skirtam išmokėti bankų-bankrotų indėlininkams jų dalį (valstybė garantuoja indėlių, nesiekiančių 200 tūkstančių grivnų (apie 11765 dolerių) , grąžinimą).

Deputatai priėmė sprendimą apriboti valstybinių įstaigų ir valstybės kompanijų darbuotojų atlyginimus (№1577). Atlyginimai buvo apriboti iki 10 minimalių atlyginimų dydžio, tai yra tarnautojas negali gauti daugiau 12180 grivnų į mėnesį (apie 716,5 dolerio). Tačiau ši norma netaikoma antiteroristinės operacijos Ukrainos Rytuose dalyviams, Antikorupcinio biuro ir Nacionalinės agentūros kovai su korupcija darbuotojams. Taip pat buvo atšaukta stambi pagalbos suma skirta išeinant į pensiją prokurorams, sumažino Generalinės prokuratūros darbuotojų skaičių nuo 20 iki 15 trūkstančių žmonių, milicijos darbuotojų skaičių nuo 172 tūkstančių iki 152 tūkstančių žmonių. Tačiau išlaidos milicijai, prokuratūrai ir kariuomenei dėl to nesumažėjo, o net išaugo iki beveik 90 mlrd grivnų.

Taip pat deputatai priėmė sprendimą apie vieningo socialinio draudimo įnašo – išskaičiavimų iš darbo užmokesčio į Pensijinį ir būtinojo draudimo fondus -(VSDI) sumažinimą. Dabar jis siekia apie 41% darbo užmokesčio ir mokamas, neskaitant fizinių asmenų pajamų mokesčio lygaus 15%. Toks krūvis verčia darbdavius oficialiai mokėti tik nedidelę dalį atlyginimo, o likusią – mokėti grynais „vokelyje“. Įmokų į VSDI dydžiai sumažės iki 24.6% tik nuo 2016-ųjų sausio, tai yra tik po metų. Bet 2015-aisiais VSDI bus sumažintas net iki 16,4% tiems darbdaviams, kurie išpildys sekančias sąlygas:

  • Atlyginimų fondas išaugs 2,5 karto lyginant su vidutiniu 2014-aisais;
  • Vidutinis atlyginimas įmonėje/įstaigoje išaugs mažiausiai 30% lyginant su atlyginimu 2014-aisiais;
  • Vidutinė VSDI įmoka sieks ne mažiau 700 grivnų žmogui;
  • Vidutinis atlyginimas įmonėje sieks ne mažiau trijų minimalių atlyginimų, tai yra, dabar tai ne mažiau 3654 grivnų.

Šie deputatų sprendimai padės vyriausybei subalansuoti biudžetą metų bėgyje.

Svarbiausi metų iššūkiai

Vyriausybės darbo programoje kalbama apie valstybės aparato sumažinimą 10%. Metų pradžioje (2014) šalyje buvo 335 tūkstančiai tarnmautojų, 2012-aisiais – 275 tūkstančiai, 2011-aisiais – 268 tūkstančiai, Ilonos Sologub, Kijevo ekonomikos mokyklos tyrėjos duomenimis. Sumažinus tarnautojų skaičių 10% reiškia, jog šalyje jų vis tiek bus daugiau, nei 2012 ar 2011 metais. Sologub siūlo gerokai radikalesnį mažinimą – sumažinti bendroje sumoje 21 žinybą ir ministeriją per 2014-2015 metus.

Taip pat stebina, kad vyriausybė toliau tęsia naujų ministerijų ir žinybų steigimą, vietoje to, kad mažinti jų skaičių. Pavyzdžiui Ukrainos vyriausybė kuria naują informacinės politikos ministeriją. Deputatai jau išrinko informacijos ministrą – Jurijų Stecių, Ukrainos prezidento Piotro Porošenkos draugą ir buvusį prezidento vadybininką priklausančiame anam (iki šiol!) „5 kanale“. „Reporteriai be sienų“ ir ESBO jau pasmerkė šią idėją. Leidinys Mashable taikliai pavadino šią struktūrą „orvelo teisybės ministerija“.

Radikalių pakitimų socialinėje sferoje laukti taip pat neverta. Socialinės politikos ministerijos biudžetas taps didesniu, kalba ministras Pavel Rozenko. Ministerija perkrauta darbu su priverstiniais persikėlėliais. Taip pat laukiama, jog naujaisiais metais bus keletas, padidintų tarifų už komunalines paslaugas, bangų. Tai reiškia jog išaugs eilės gauti subsidijoms.

Socialinės politikos ministerija, kaip ir daugelis kitų ukrainiečių ministerijų, iki šiol dirba senoviškai, be jokių lengvatų gavėjų duomenų bazių. Daugumoje atvejų ministerijoje naudojamos popierinės informacijos saugyklos, o ne elektroninės duomenų bazės. Visų procesų automatizacija galėtų daug kartų padidinti ministerijos darbuotojų darbo efektyvumą. Tačiau net duomenų bazių pildymas (programos jau egzistuoja) ir personalo apmokymas užims laiko. Bet be šito neįmanoma sukurti šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos. O be socialinės apsaugos reformos po klaustuku išlieka ir kiti pakeitimai (tarifų kėlimas, lengvatų monetizacija, pensijų sistemos reforma).

Kol kas susidaro įspūdis, jog ukrainiečių valdžia nepasiruošusi radikaliems sprendimams, ir pirmiausia mažinti išlaidas valstybės aparatui bei supaprastinti visas procedūras verslui. Yra skurdo augimo rizika, jei nebus įgyvendinta socialinės apsaugos sistemos reforma. Skurdo augimas iššauks naujus masinius protestus lydimus socialinių lozungų.

Tiesos momentas gali ateiti anksčiau, nei pradės dirbti teisybės Ministerija.

The high price of democracy in Ukraine

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 10

  1. PP says:

    Kiek begelbėk lavoną, jam jau tai nepadės.

  2. Mindaugas says:

    Paskolų davimas Ukrainai-tai lyg pinigų kišimas į bedugnį maišą….nematau prasmės, vis tiek Ukraina greitai žlugs ir susiskaldys į atskirus regionus….

  3. PP says:

    Bet iki tol, kol žlugs, daug kraujo nutekės. Susitikimas Astanoje atidėtas, jis kažin ar įvyks. Greitai, o gal jau ir už kelių dienų prasidės nauja ataka prieš DNR ir LNR. Autobuso susprogdinimas tai tik pretekstas, nors DNR ir LNR turi didesnę teisę pulti, kadangi apšaudymai nebuvo liovęsi nei vienai dienai. O čia, tik pamanykit, kažkoks autobusas… JAV nepavyko išprovokuoti Rusijos įvesti kariuomenę į Ukrainą ir tokiu būdu, apkaltinus Rusiją Ukrainos okupacija, pradėti karą. Dabar vėl artėja nauja karo kurstymo spiralės vija. Ukrainos armija sustiprėjo, apsirūpino, kažkiek apmokyta ir ji vėl puls. Kažin, ar DNR ir LNR atsilaikys. Jėgos nelygios. Ką daryti Rusijai? Padėti – reiškia įvesti kariuomenę. Nepadėti ir leisti sudoroti DNR bei LNR – reiškia pralaimėjimą. Rusijos liberastams ir penktai kolonai tai būtų paranku, sekantis žingsnis būtų Putino, praradusio bet kokį autoritetą, nuvertimas.

  4. Nustebes says:

    Jusu manymu, Lietuvos atsiskyrimas nuo rusijos- irgi vakaru darbas?!

  5. sunku tapti laisvu, kai tavo dalį žemių užgrobia, o likusiose dirba specialistai be antpečių.

  6. FB nerijus sk says:

    to PP Nesirupink,Rusija gins Kryma,ir cia gali prasideti rimtas karas su NATO,Doneckas,Dombasas Rusijai nereikalingas.

  7. PP says:

    Krymo Ukraina bent kol kas nepuls.

  8. PP says:

    Taip. Jei ne Vakarų „pagalba“ griaunant TSRS, tai jokios „nepriklausomos“ Lietuvos nebūtų buvę. Tik nereikia galvoti, kad Vakarams labai rūpėjo Lietuva ar kitos respublikos (jų atsiradimas). Rūpėjo tik tiek, kiek tai buvo naudinga Sąjungos griovimo tikslu.

  9. keistas straipsniukas says:

    žodžiai „Ukraina“ ir „demokratija“ šiandien dera maždaug tiek pat, kiek „ugnis“ ir „vanduo“.

  10. liudas gira says:

    NERA tokios valstybes kaip Ukraina, o tik Tarybu Sajunga, kurios teritorija laikinai okupavo uzsienio kariuomene !

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top