Valdžios skaičiuojama infliacija – ar realu?

2016, sausio 21, 7:09 | kategorija Ekonomika | atsiliepimų (11) | peržiūrų 572 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

infliacijaValstybėje valdžios skaičiuojama infliacija pateikiama kaip bene teisingiausiai apskaičiuotoji ir įvertinta. Plačiau susipažinti su infliacijos skaičiavimo gudrybėmis galima čia: wikipedia.org

Įdomu tai, kad, cituoju: „Infliacijai skaičiuoti pasirinkta 821 vartojimo prekės ir paslaugos (669 prekės ir 152 paslaugos).“ Klausimas: kuris iš mūsų per metus nuperkame beveik tūkstantį skirtingų prekių ir paslaugų?
Aš asmeniškai nelaikau wikipedijos patikimiausiu informacijos šaltiniu, todėl pateikiu kitus, kur galima išsamiau susipažinti su infliacijos valstybėje apskaičiavimo reikalais: osp.stat.gov.lt

Reikia pripažinti, kad pati skaičiavimo metodika nėra itin paprasta, ji reikalauja bent minimalaus matematikos ir statistikos išmanymo, ypač, jei dar norime įvertinti atskirų prekių ar jų grupių įtaką į galutinę prekių krepšelio kainą. Toks įvertinimas turi prasmės, nes, pavyzdžiui, vienos kasdien nuperkamos prekės mažas pabrangimas per metus sudarys didesnę krepšelio išlaidų dalį nei kitos prekės, perkamos tik kartą ar du per metus, ženklus pabrangimas.
Kiek paprasčiau apie infliaciją rašoma čia: ecb.europa.eu

O ši nuoroda į asmeninės infliacijos skaičiuoklę kažkodėl neveikia. Pripažinkim, kiekvieną asmeniškai labiau domina jo paties piniginės reikalai. Ir, matyt, tokia skaičiuoklė būtų parodžiusi, kiek nesutampa bendra, oficiali infliacija su žmogaus asmenine. Galbūt todėl ši skaičiuoklė ir neveikia. O gal priežastys yra kitos? ve.lt

Pasaulyje yra organizacijų, nepasitikinčių oficialiais infliacijos skaičiavimais ir skaičiuojančių infliaciją savaip. Vieną to priežasčių pateikiau aukščiau – kuris iš paprastų piliečių per metus perka apie tūkstantį skirtingų prekių ir paslaugų? Daugeliu atvejų žmogaus prekių krepšelį tesudaro nuo keliolikos iki keliasdešimties prekių ir paslaugų. Alternatyvūs infliacijos skaičiuotojai teigia, kad tikra infliacija už oficialiąją didesnė bent du-tris kartus. shadowstats.com

Susidomėjęs infliacijos klausimu jau trečius metus kaupiu savo duomenis apie savo vartojamų prekių krepšelį. Surinkti duomenys už 2014-us ir 2015-us metus leidžia daryti kai kurias apytiksles išvadas. Nepretenduoju į visišką tikslumą, nes ne kiekvieną kartą nusipirkto pvz. duonos kepalo kainą įtraukdavau į duomenis, ypač pradžioje, 2014-ais, kol įsivažiavau į duomenų rinkimą skaičiavimams. Antra, nevertinau nuperkamų prekių per metus kiekio.

Infliacijos skaičiavimą dariau taip: tarkim, dešimt kartų pirkau duonos, sumavau visas duonos pirkimų kainas ir jas padalinau iš dešimties, t.y., iš duomenų kiekio,kiek kartų pirkau duoną ir išsisaugojau duomenis. Tokiu principu 2014-ais ir 2015-ais metais suskaičiuotas vidutines duonos kainas palyginu 2014-ų metų kainą prilygindamas šimtui procentų ir pagal proporciją suskaičiuodamas, kiek procentų didesnė ar mažesnė buvo 2015-ais metais pirktos duonos vidutinė kaina.

Mano prekių krepšelį, kurio kainų pokytį 2015-ais stebėjau lyginant su 2014-ais, sudarė 21 prekė ir paslauga. Į krepšelį įėjo maisto produktai, kaip duona, konkretūs vaisiai ir daržovės, higienos prekės, kaip šampūnas, skutimosi reikmenys, komunalinės išlaidos,kaip vanduo, elektra, dujos, išlaidos automobilio kurui ir kt. Per 2015 metus 11 pozicijų pabrango, 10 atpigo. Tas pats mano asmeninis konkrečių prekių krepšelis, norint jį visą supirkti perkant po vieną prekę ar paslaugą, tapo brangesnis 15.5 proc., 2015-us lyginant su 2014-ais. Kaip minėjau, duomenys nėra tikslūs ir pati mano skaičiavimo metodika neatitinka oficialiosios. Tačiau gautas bendras krepšelio pabrangimas pilnai sutampa su visuomenėje sklandžiusiomis kalbomis, esą daugelis prekių ir paslaugų pardavėjų, belaukdami euro, pakėlė kainas bent dešimt ar daugiau procentų. 2015-ais surinkau daugiau ir detalesnių duomenų, ketinu šį darbą daryti ir 2016-ais. Tikiuosi, kad 2016-ų metų asmeninės infliacijos palyginimas su 2015-ų bus išsamesnis ir tikslesnis.

Taigi, ar reali valdžios skaičiuojama ir visuomenei ištransliuojama infliacija? Manau, kad taip, jei skaičiuojame pagal jų metodiką, pagal jų pasiūlytas prielaidas ir taisykles, neginčydami pradinių prielaidų teisingumo skaičiavimams pagrįsti. Bet ar valdžios siūloma metodika ir prielaidos dėl jos teisingumo turi realų ryšį su kiekvieno iš mūsų asmenine pinigine, vertinant vien tai, kad retas tautietis perka beveik tūkstantį skirtingų prekių ir paslaugų? Manau, kad valdžios apskaičiuota ir pateikta infliacija su kiekvieno mūsų asmenine pinigine bei asmenine infliacija turi mažai bendro.

Mindaugas Vilkis

kulgrinda.lt

 

dalinkis!

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner

__________________________________________________________________

Atsiliepimų 11

  1. o kur says:

    dar toks dalykas, kaip kokybės atskiedimas visokiais E ir panašiais niekais?

  2. Mindaugas says:

    Čia nieko nuostabaus. Paprasčiausiai veikia visuotinio kapitalistinio kaupimo dėsnis . Šiuolaikinis vergas mano, kad dirba valstybei, bet iš tiesų jis dirba pseudo-valstybei, kadangi jo pinigai patenka į darbdavių kišenes, o valstybės sąvoka yra naudojama vergams apmulkinti, kad vergai nekeltų nepatogių klausimų, pavyzdžiui: kodėl vergai dirba visą gyvenimą, bet vis tiek lieka skurde? Kodėl vergai negauna pelno? Kam konkrečiai atitenka pinigai, kuriuos vergai sumoka mokesčių forma? Infliacija, tai tik dar vienas užslėptas vergų išnaudojimo mechanizmas. Kylančios kainos, bet nekylantis vergo darbo užmokestis įtvirtina užmaskuotą vergo apvoginėjimą. Šitaip šiuolaikinis vergas vis labiau ir labiau grimzta į skurdą…

  3. Dalia says:

    Bravo, Mindaugai. Dar įdomu, kaip infliaciją apibūdintų moraliniai iškrypėliai, kurie įsitikinę, kad kelių individų gerovė nepalyginamai svarbiau už visuomenės gerovę.

  4. Egis says:

    Sauniai cia Mindaugas pastebejo.O gal galetu Dale ir Mindaugas paaiskinti,kam mes dirbome pries 30metu?As tai nezinau.Dirbome daug,o uztekdavo tik ant dzinsu ar batu,pasitaupius per visus metus.Dirbome ,dirbome,kol parduotuvese nieko nebeliko.Nesuprantu,kur viskas dingo.Apie joki buta ar automobili nebuvo ir kalbos 1985metais.Jokiu sansu.Bet,visvien,tada viskas geriau buvo.O buvo geriau todel,kad rusai valde  🙂  

  5. Panzer says:

    Kas valdė tada,tie patys ir dabar kėdes trina, spekuliantas yra spekuliantas, žiūri naudos sau,tiek tais laikais,tiek dabar…

  6. Mindaugas says:

    Egiui: Nekorektiškas palyginimas. Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad tokią ekonomikos būseną sukėlė tuometinio TSRS generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo 1986 metais paskelbta „Perestroika“ (persitvarkymas). Gorbačiovo paskelbtos „Perestrojkos“ laikais davusios šiek tiek laisvės spekuliantams suklestėjo didelė spekuliacija, kuomet prekės buvo perkamos valstybine kaina, o parduodamos rinkos kaina. Spekuliacija buvo įteisinta 1988 metų gegužės mėnesį TSRS Komunistinei nomenklatūra parengus ir Gorbačiovui priėmus „Kooperatyvų įstatymą“. Šis įstatymas leido kurtis privačioms komercinėms ir tarptautinėms bendrovėms, kurių savininkai buvo tie patys valstybinių įmonių vadovai. Vėliau buvo leista valstybine kaina pirkti įmones, kurios buvo parduodamos jau rinkos kaina. Deja, ši „Perestroikos“ sistema palaikė tik korupcija, asmeninio praturtėjimo ir turgaus prekybos politiką. Atidarius sienas, daugelis prekių buvo išvežamos pardavimui į Vakarų Europą. Dauguma jų išveždavo kaimyninės Lenkijos spekuliantai. Prasidėjo prekių trūkumas. Vėliau ir TVF palaikė šią turgaus prekybos politiką tarnaujančią tik turtingiesiems. Taigi, nepatingėkite pajudinti smegeninę ir pamąstyti. Šitokius „lyginimus“ labai mėgsta dabartiniai kapitalizmo apologetai. Kas dėl deficito. Jei nežinote, kad deficitas buvo sukurtas dirbtinai (apie tai yra parašyta krūvos straipsnių), tuo blogiau tik jums. Nemokšiškumas nėra įrodymas. Prašymas tiems, kuriems susidūrus su priešininkais prasideda isterijos priepuoliai, nesivarginti. Šios mintys skirtos ne jums. Šios mintys skirtos tiems, kurie nori mastyti savarankiškai ir patys suprasti, kas įvyko su tarybine ekonomika.
    P.S. Net ir tais, tolimais 1985 metais, Lietuvoje gyvenimas buvo žymiai geresnis, nei dabar…

  7. Andrius says:

    „P.S. Net ir tais, tolimais 1985 metais, Lietuvoje gyvenimas buvo žymiai geresnis, nei dabar…“
    Cia tokia subtili ironija ???
    Dabar zmogus dirbdamas visikai eilini darba fabrike gauna 500-600Eur, na o jai su tiek pinigu nesugeba gerai gyventi cia jau ju paciu problema. O seniau??, hmm dirbi kad batus nusipirktum  puse metu kruopas lesdamas.

  8. Me says:

    Bet tada uz busta ziema 300 is tu 500 nereikejo moket. O batai kainavo nemazai, bet lyg basi zmones nevaikaciojo. O tie kas stengesi ir buvo savo srities specialistai, kad ir neisilavinusiu darbuotoju kategorijoje, ir busta turejo ir uzdirbdavo pakankamai, kad galetu oriai gyventi tuometineje bendruomeneje… Buvo zmonijoje tuomet truputi daugiau vertybiu nei vien materialios. Suaugusieji rasdavo vakare veiklos visokiuose bureliuose, kuriuose konkuruodami, darydamivisokius daikciukus, kuriu parduotuveje nebuvo, keldavo savo kompetencijas, neguledavo prie televizoriaus, nes eilini vakara per ji nieko gero nerodydavo… Buvo tikrai nemazai pliusu, betbuvo daug ir minusu… Uzdaros sienos, nevisai laisvas zodis… Jei is tada ir dabar sulipdzius viena ir paemus abeju santvarku tik pliusus, gautusi tobula santvarka ir isaugtu gera bendruomene joje… Nera vien tik juoda ar balta aplink, atspalviu daug…

  9. Dalia says:

    Andriui, jūs meluojate !

  10. Mindaugui says:

    Tamsta visiškai nesusigaudai apie ką šneki. Vergas niekada niekur atlyginimo negavo ir negauna. Vergas visada dirba už maistą ir stogą. Infliacija vergo visiškai nepaliečia, nes jis pinigų niekad nematė ir nežino,kiek kainavo jo suvalgytas maistas,kiek kainuoja jo stogas. Vergo sąmonės niekada nekamuoja klausimas,kas tai yra valstybė. Pakol tamsta neįsisamoninsi šitų elementarių dalykų, prašau į diskusijas apie visuomenines santvarkas nelįsti.

  11. Andriui says:

    Prašome įvardinti tą fabriką, kuris moka tokius pinigus eiliniam darbininkui. Manau Andriau, čia tamstos fantazija. Lietuvos statistika teigia, kad Lietuvos vidutinis atlyginimas 492 eurai. Kiek žmonių Lietuvoje gauna vidutinį atlyginimą? Kodėl 64 procentai dirbančiųjų dirba už minimalią algą-350 eurų? Laikas Andriau išsiblaivyti…

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top