Vydūno palikimas Žmogui, Tautai ir Valstybei

2020, 22 sausio, 9:32 | kategorija LPT | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 322 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

A. Kirkutis, A. Razbadauskas, D. Kepenis ir graži moteris

LR Seimo narys, prof. Algimantas KIRKUTIS

2020 m. sausio 16 d. Klaipėdos universitete, Stasio Vaitiekūno auloje įvyko kultūros renginių ciklo „Vydūnas – Tautai ir valstybei“ II-asis renginys, skirtas chorinei muzikai. Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras bei teatro klasių moksleiviai atliko meninę programą „Lietuva brangi šalelė“. Choro vadovas dr. Arvydas Girdzijauskas. Programą vedė aktorius Gytis Šimelionis. Renginio dalyvius pasveikino KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas.

Diskusiją Vydūno chorinės muzikos bei kūrybos tema vedė KU prof. emeritė Daiva Kšanienė. Dalyvavo: KU prof. dr. Dalia Marija Stančiene, Seimo nariai, prof. Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis, Sveikatos mokslų fakulteto dekanė Leta Dromantienė, STIM centro direktorė Alona Rauckiene-Michaelsson. KU kultūros renginių ciklo „Vydūnas – Tautai ir valstybei“ moderatorius – Juozas Ivanauskas.

◊♦◊

Mane visada domino Vilhelmo Storostos slapyvardžio – VYDŪNAS kilmė. Vydūnas savo literatūroje to pats nepaaiškina, todėl belieka patiems išvedžioti. Galima mėginti šį žodį kildinti iš sanskritiško „veda” – tai reiškia žinias. Rusiškai „vedat” – žinoti. Lietuviškai „vedu” reiškia – vedu paskui save. Kitas aiškinimas gali būti siejamas su „vidumi” – vidinėmis, dvasinėmis žiniomis. Susumavus šias idėjas peršasi mintis, kad Vydūno slapyvardžiu buvo siekiama pabrėžti nepaprastas vidines žinias ir siekį šių žinių pagalba vesti žmones į šviesą, t. y. į sveikesnį ir laimingesnį gyvenimą.

Vydūnas turėjo pedagoginį išsilavinimą. Jis suprato, kad žinias geriausia perduoti pasitelkiant žodį. Tačiau kada reikalas siejamas su ypatingų vidinių-dvasinių žinių perteikimu ir sielos sužadinimu, to nepakanka. Reikalingi ne tik protą, bet ir sielą pasiekiantieji instrumentai ir jų panaudojimo metodai. Todėl Vydūno žvilgsnis nukrypo į žodžių sustiprinimą muzikos ir vaizdų pagalba. Mano manymu, iš čia kilo Vydūno susidomėjimas choriniu dainavimu ir dramaturgija.

Neseniai man pačiam teko tuo įsitikinti, dalyvaujant KU renginyje „Vydūnas – Tautai ir valstybei“ bei klausantis nuostabių Vydūno giesmių, atliekamų Klaipėdos Vydūno vardo gimnazijos vaikų choro „Varpelis“, kuriam vadovauja gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas. Koncertas įvyko sausio 16 dieną Klaipėdos universiteto Stasio Vaitiekūno auloje. Efektas, kurį sukelią Vydūno parašyti nuostabaus grožio tekstai apie tėvynės groži ir jos meilę, apie dvasinę švarą ir skaistumą, sustiprintas nuostabiais vaikų balseliais bei gimnazijos mokinių aktorių choreografinėmis miniatiūromis, galima sulyginti su jausmu, kurį patiriame žiūrėdami į brėkštančią aušrą ar kylančią saule.

Vydūno kūryba kultūros žmonėms palieka ypatingą įspūdį, ji užgauna vidines sielos stygas ir priverčia kitaip – švariau pažvelgi į mus supantį pasaulį. Šis koncertas leido dar karta įsitikinti, kad Vydūnas mums paliko didžiulius dvasinių vertybių lobius, kurių pastaruoju metu mums labai trūksta. Tai išreiškė publika susižavėjimo kupinais šūksniais ir ilgais plojimaisi atsistojus!..

A. Girdzijauskas, A. Razbadauskas Vaikai aktoriai ir dainininkai Vaikai aktoriai ir dainininkai Choras

Klaipėdos universitete kas mėnesį organizuojamas meninių, koncertinių, mokslinių renginių ciklas „Vydūnas tautai ir valstybei“ – išties puiki galimybė klaipėdiečiams ir šalies visuomenei prisiliesti prie Vydūno humanistinės pasaulėjautos, jo sukauptų vidinių-dvasinių žinių lobyno. Artėjant Lietuvos valstybingumo šventei Vasario 16-tai, Klaipėdos universiteto Mažojoje auloje vasario 14 dieną, 16 val. įvyks jau trečiasis minėto ciklo kultūros renginys tema „Sveikas žmogus – sveika valstybė“, kuriame greta KU mišraus choro „Pajūrio aidos“ (meno vadovas ir dirigentas doc. Algirdas Šumskis) muzikinių-chorinių intarpų ketinama panagrinėti Vydūno asmeninius išgyvenimus, susijusius su turėtomis sveikatos problemomis ir jo sukauptas žinias žmogaus sveikatos tausojimo ir sustiprinimo klausimais.

Sąmoningumo pagalba Vydūno įveiktas sveikatos problemas pristatys Klaipėdos universiteto profesorė dr. Dalia Marija Stončienė, o Seimo narys, prof. Algimantas Kirkutis skaitys pranešimą, kurio esmę nusako Vydūno žodžiai: „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti negu ligas gydyti“. Pranešime bus paliesti naujausi šalies sveikatos politikos formavimo bei Vydūno sveikatos, jaunystės ir grožio išsaugojimo filosofijos aspektai.

Vydūno muzika – žmoniškumo galiai

D. Kšanienė, D. M. Stančienė

KU profesorė habil. dr. Dalia Marija STANČIENĖ

Klaipėdos universiteto kultūros renginių ciklo „Vydūnas – Tautai ir valstybei“ II-asis renginys, skirtas Vydūno chorinei muzikai, dar kartą įrodė Vydūno filosofinės įžvalgos – „visi meno kūriniai turi gimti giliai iš pačios žmoniškumo esmės“ – aktualumą.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras, vadovaujamas dr. Arvydo Girdzijausko, atliko kelias Vydūno sukurtas giesmes, remdamasis autoriaus nurodymais. Vydūno teigimu, choras turi emocingai išreikšti bendruomenės nuotaikas, o išraiškingumo siekti, pasitelkiant giesmes ar modernios muzikos aštrią ritmo ir disonansų ekspresiją.

Studijuodamas Vokietijoje, Vydūnas susipažino su modernizmo tendencijomis mene. Ypač jį sudomino Vagnerio operoje „Tristanas ir Izolda“ panaudoti neišrišti akordai ir tonikos vengimas. Įsteigęs Tilžėje giedotojų draugiją, Vydūnas pirmasis pritaikė chorinėje muzikoje modernizmo idėjas, kurios pasižymėjo tautiškumo bruožais, romantinėmis tradicijomis, naujomis dermėmis, apgalvota garsų seka, tembrais, gamtos garsais ir miesto triukšmais.

Į dramą, remdamasis antikos tradicija, Vydūnas sugrąžino chorą, kuris perteikdavo svarbias filosofines idėjas. Muzikos kūriniu autorius turi žadinti sąmoningumo apraiškas, tobulinti žmogaus dvasingumą, jo prigimtį ir, kaip teigia Vydūnas, „muzikai veikiant, nors akies mirksniu sušvinta klausytojų viduje aukštesnis sąmoningumas“.

Būtent šią dvasinę būseną, žėrinčią šviesos oazę atvėrė jaunieji Klaipėdos Vydūno gimnazijos dainininkai, nutiesdami kiekvienam kelią į vydūniško žmoniškumo aukštumas.

Vaikų choro „Varpelis“ vadovas dr. A. Girdzijauskas sunkiu kasdieniu darbu įrodė Vydūno tiesą: „mūsų dainos yra to paties ypatingumo, kaip mūsų prigimtis“, jaunųjų choristų balsais suteikdamas klausytojams sparnus, suvirpindamas kūnus ir priversdamas susimąstyti: kas mes esame, ko siekiame, kaip gyvename?..

Muzikologė profesorė emeritė Daiva KŠANIENĖ, apibūdindama Vydūno įnašą į Mažosios Lietuvos chorinio repertuaro kūrimo darbą, pabrėžė, kad jis pralenkė Didžiąją Lietuvą ir turėjo didžiulę reikšmę visai jaunai nacionalinei lietuvių muzikos kultūrai. Taigi, muzikos kuriamoji galia lemia sąmoningumo ugdymą ir dvasinį tobulėjimą.

Renginio moderatorius, režisierius Juozas Ivanauskas, inspiruotas Vydūno dvasinio tobulėjimo ir tautinio atsparumo idėjų, Klaipėdos universitete parengė kultūros renginių ciklą „Vydūnas – Tautai ir valstybei“.

Kiekvieną mėnesį Klaipėdos universitete bus rengiami susitikimai su visuomene, kurių metu pažinsime lietuvių tautos genijų Vilhelmą Storostą Vydūną vis naujame jo veiklos kontekste.

Klaipėdos universitete nuskambėjusios Vydūno dainos tikrai vertos didesnio chorinės muzikos atlikėjų dėmesio

D. Kšanienė, A. Girdzijauskas

Klaipėdos universiteto prof. emeritė Daiva KŠANIENĖ

Vis sparčiau besiplėtojanti vydūnistika nepateisinamai ilgai užribyje paliko Vydūno muzikinės kūrybos sklaidą, jos grąžinimą į dabarties muzikinės kultūros lauką. Lietuvos chorai iki šiol labai retai į savo programas įtraukia Vydūno dainas.

Todėl š. m. sausio 16 dieną įvykęs Klaipėdos universiteto bei Klaipėdos Vydūno gimnazijos renginys „Vydūnas – Tautai ir valstybei“ (renginių ciklo moderatorius J. Ivanauskas), skirtas šios fenomenalios asmenybės chorinei muzikai, yra ne tik reikšmingas savo idėja, užmoju, bet gali tapti stimulu bei pavyzdžiu ateičiai.

Renginio metu Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras, vadovaujamas dirigento Arvydo Girdzijausko (koncertmeisteris R. Kalvėnas, chormeisterė I. Bertulienė), koncerte „Lietuva brangi šalelė“ atlikęs įdomią ir įvairią programą, tarp šiuolaikinių autorių kūrinių (D. Zakaro harmonizuotos Klaipėdos krašto dainos „Parbėgs laivelis“, Z. Bružaitės „Užtekėjo saulelė“, Bob Chilcott „Nidaros jazz mass“ ir J. Rutter „Mes už grožį žemės šios“), sėkmingai įpynė kelias Vydūno dainas: „Lietuvių giesmę“ („Mes Lietuvos vaikai“), „Tylūs varpeliai“ ir „Lietuva brangi šalelė“.

Sklandžiai ir išraiškingai nuskambėjusios Vydūno kompozicijos, sukurtos daugiau nei prieš 100 metų, puikiai įsiliejo į bendrą koncerto meninį kontekstą, parodant, kad jos yra savitos, įdomios, vertos didesnio chorinės muzikos atlikėjų dėmesio.

Be abejo, Vydūno chorinių dainų savitumą nulėmė ne viena priežastis. Pirmiausia, jo įkurtai (1895 m.) ir 40 m. gyvavusiai Tilžės lietuvių giedotojų draugijai bei kitiems XX a. pradžioje sparčiai Mažojoje Lietuvoje besikuriantiems lietuviškiems chorams nepaprastai stigo repertuaro.

Spragą užpildyti ėmėsi Vydūnas, tame įžvelgdamas ir asmeninį pašaukimą. Pagalbon pasitelkęs Tilžėje gyvenusius muzikus (A. Storostą, P. Wolffą, K. Janzą ir kt.), jis pradėjo komponuoti lietuviškas dainas. Neatsiliko ir minėti bendradarbiai.

Tačiau dainų kūrimas Vydūnui nebuvo savitikslis dalykas, o vienas iš būdų siekti „aukštesnių tikslų“, realizuoti savo dvasinės raiškos programą. Nes Vydūnas žmogaus būtį ir tos būties išraišką suvokdamas kaip vidinės kultūros augimo procesą, skelbdamas šviesaus, džiugaus, tautos žmogaus idėją, įgyvendinti ją siekė pirmiausia per meną, ypač per giesmę ir dainą.

Joms Vydūnas skyrė ypatingą vaidmenį, ne kartą pabrėždamas, kad muzika padeda nugalėti savyje „daiktinio pasaulio pomėgių sąmyšį, kuriame žmogus paprastai per giliai nardo“. Taip pat jis rašė: „Daina yra ypatingas žmogaus apsireiškimas. Ji pareina iš tos asmenybės srities, kurioj gyvena jausmai”. (Vydūnas. Pasikalbėjimai. Darbymetis, Tilžė, 1921, nr. 1, p. 38.).

Daugumą savo dainų Vydūnas sukūrė remdamasis lietuvių liaudies dainų melodijomis, kurių vingius dažnai savaip transformuodavo, tobulindavo, adaptuodavo ir pan. Komponuodamas lietuviškas dainas, Vydūnas norėjo suteikti joms daugiau subtilumo, švelnumo, jausmingumo, savotiškai „sukultūrinti“ – jų harmoniją ir struktūrą artinant prie klasikinės, akademinės muzikos tradicijų, tuo padarant dainas priimtinesnes daugumai, t. y. klasikinę muziką vertinantiems išsilavinusiems lietuviams ir vokiečiams.

Kartais Vydūnas pakeisdavo vos keletą natų, kartais varijuodavo visą melodijos pradžią. Tai akivaizdu jo dainose: „Tėvynė“ (panaudota lietuvių liaudies dainos „Kad aš jojau per girią“ melodija), „Nemunas“ („Plaukeliai mano geltoniji“) ir kt. Aišku, žvelgiant iš lietuvių liaudies dainų autentiškumo pozicijų, Vydūno harmonizavimo būdai kiek užgožia melodijų etnografinį savitumą, natūralumą, tačiau tai nesumažina jų svarbos XX a. pradžios koncertinėje praktikoje bei nesumenkina jų reikšmės lietuvių muzikinės kultūros istorijai.

Įdomiausios yra Vydūno originalios dainos: „Mes Lietuvos vaikai“, „Kanklės mano rankose“, „Kūdikio dienos“, „Rūta“, „Rambynas“, „Žiemos pasaka“, „Vakarėlis“ ir kt.

Beje, visoms savo ir bendradarbių dainoms žodžius sukūrė Vydūnas, su tautosakiniais tekstais elgdamasis kaip laisvas kūrėjas. Visuose gyvenimo reiškiniuose ieškojęs gilios etinės prasmės, siekęs „prakilniojo žmoniškumo“, dainas Vydūnas traktavo kaip vieną iš priemonių šioms idėjoms reikšti.

Todėl liaudiškus dainų tekstus arba laisvai perkurdavo arba sukurdavo visai naujus, juose įkūnydamas savo etines nuostatas.

Įdomu, kad beveik visos Vydūno dainos yra savotiški bendraautoriniai darbai. Apie tai kūrėjas rašė: „Muzikos vyrai mano darbą tobulino, bet tankiai visai naujus du ar tris balsus parašė. Kartais aš jun darbą savaip taisiau. O kad būtų muzikališka klaida pastojusi, ji turi būti veikiau man priskaitoma”. (Lietuvos varpeliai. Tilžė, 1909, p. 2.).

Norėdamas, kad sukurtosios dainos kuo greičiau paplistų, Vydūnas sudarė, bičiulei, bendramintei Martai Raišukytei padedant, ir Tilžėje išleido du chorinių dainų rinkinius (1904 m. – „Lietuvos Aidos“ su 53 minėtų autorių dainomis bei 1909 m. – „Lietuvos varpeliai“, 33 dainos) ir vieną giesmių rinkinį („Giesmės mišriam chorui“, 32 giesmės, 1932 m.).

Minėtą KU kultūros renginį nepaprastai pagyvino Klaipėdos Vydūno gimnazijos teatro klasių merginų literatūrinė, judesiu praturtinta kompozicija, primenanti Tilžės lietuvių giedotojų draugijos koncertuose Vydūno sugalvotus savitus meninius numerius – laigymus. Pasak Vydūno, laigymai – mergaičių rateliai su dainomis, kai „dainuodamos mergaitės žengia ir sukinėjasi reikšmingais vingiais“.

Dažniausiai laigymus Vydūnas įvesdavo į savo dramos veikalų pastatymus, tačiau jie būdavo užvedami ir atskirai, kai kada įvardijant juos taikliais, apibūdinančiais pavadinimais: „Linksmos mes esame su vainikėliais rankose“, „Sapnas mūsų gyvastis“ ir pan. Vydūnas aiškino, kad šokis, kūno lavinimas, sportavimas taip pat turi tarnauti dvasiniam tobulėjimui.

Šokant, „reikia pasistengti apreikšti daugiau vidaus, dvasios – sielos gyvumo, ne tiek šokti, kiek laigyti įvairiais judesiais apreiškiant pilnesnįjį vidaus gyvenimą“. (Vydūnas. Mūsų laikų asmens kultūra. Darbymetis, Tilžė, 1925, nr. 9, p. 27.).

Medžiagą parengė: Juozas Ivanauskas

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top