Žila patirtis veržliai jaunystei

2023, 4 sausio, 6:20 | kategorija LPT | 1 atsiliepimas | peržiūrų 119 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Algimantas Kirkutis

LVIA Prezidentas, KU prof. habil. med. m. dr. Algimantas KIRKUTIS

Kiekvienos tautos ir valstybės dabartis ir ateitis tiesiogiai priklauso nuo ją sudarančios visuomenės gyvybingumo, kūrybingumo bei darbinės praktinės veiklos intensyvumo ir efektyvumo. Todėl vienas svarbiausių šiuolaikinių tautos išsirinktos vyriausybės ir mokslo tikslų – prailginti kokybišką, darbingą žmogaus amžių.

Nepakanka, kad valstybę sudarantys piliečiai gyventų ilgai. Būtina sudaryti palankias sąlygas, reikalingas jų veiklaus ir darbingo amžiaus prailginimui. Tam, kad žmogus galėtų kūrybingai dirbti, jis turi būti sveikas.

O tam, kad jis galėtų dirbti ilgiau, jis turi būti ilgiau sveikas ir suinteresuotas savo darbo vaisiais. Tai reiškia, kad greta prailgintos bendros statistinės šalies piliečių formalizuotos gyvenimo trukmės, labai svarbu įvertinti bei prailginti ir veiklaus (kokybiško-kūrybingo-darbingo) gyvenimo trukmę.

Pasižiūrėkime, kokioje situacijoje šiuo požiūriu mes esame šiandieną. Niekam ne paslaptis, kad stovime veidu prieš didelę demografinę problemą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, katastrofiškai nyksta darbingų gyventojų skaičius.

LR Vyriausybės daromos desperatiškos pastangos mažinti darbingo ir kūrybingo amžiaus žmonių (pagrindinio biudžeto pajamų šaltinio) emigraciją neduoda norimo efekto. Tuo tarpu, sparčiai senstant visuomenei, socialinių ir medicininių išmokų poreikis aptarnauti augančiam vyresnio amžiaus žmonių skaičiui didėja.

Akivaizdu, jog spartaus visuomenės senėjimo ir sąlygotas sergamumo augimas skatina jos darbinio efektyvumo mažėjimą ir iššaukia sveikatos apsaugos bei socialinių išmokų poreikio augimą. Šios šiuolaikinės visuomenės vystymosi dinamikos „žirklės“ yra vienas iš pačių didžiausių mūsų laikmečio socialinių iššūkių, nes ilgalaikėje perspektyvoje tai daro ženklų neigiamą poveikį šalies ekonomikos plėtrai ir tolimesniam vystymuisi.

Svarbu pastebėti, kad Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių Europos Sąjungos valstybių narių. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vyr. patarėjo Stepono Kulbausko, vyresnio amžiaus žmonių mūsų valstybėje nuolat daugėja: „Jei 2002-aisiais 55 metų ir vyresnių žmonių  turėjome apie 25%, tai 2015-aisiais jau apie 31,7%“. Ši tendencija negali toliau likti be reikiamo LR Vyriausybės dėmesio.

Vyresnio amžiaus asmenys, norėdami ilgiau išlikti darbingi ir kūrybingi, daugiau nei kiti gyventojai, turi atsakingai pasirūpinti savo sveikatos tausojimu ir sustiprinimu. Tai reikalauja iš sveikatos apsaugos sistemos palankesnių sąlygų vyresnio amžiaus asmenų grupei kuo ilgiau išsaugoti savo sveikatą sudarymo.

Be to, senjorai nėra skatinami prisitaikyti prie sparčiai kintančių darbo jėgos rinkos poreikių, todėl, neturėdami visuotinai prieinamų galimybių kelti kvalifikaciją ir susirasti darbo, jie papildo socialiai remtinų bedarbių gretas.

Prie vyresnio amžiaus asmenų nedarbo prisideda ir neigiamas visuomenės bei darbdavių požiūris į juos. Žiūrėdami į ilgalaikę perspektyvą darbdaviai mieliau renkasi jaunus darbuotojus, neturinčius patirties, kai tuo tarpu vyresnieji, neatsižvelgiant į jų praktinę patirtį, paliekami už įmonės vartų. Tai, tikriausiai, padeda keliant konkrečios įmonės pelningumo lygį, tačiau reikšmingai gilina valstybės socialinių išmokų naštą.

Negana senjorų atžvilgiu vykdomos LR Vyriausybės netoliaregiškos ekonominės politikos, vyresnio amžiaus asmenys patiria ženklią kultūrinę bei socialinę izoliaciją. Nepagrįstai nuvertinus senjorų gyvenimo bėgyje sukauptą patirtį, dažnai iškyla pavojus susidurti su problemomis, kurios jau buvo išspręstos praeityje. Greta prarasto laiko, tai turi ir materialinę-ekonominę vertę.

Visos aukščiau mano paminėtos priežastys prisideda prie nuolat, iki neapibrėžtumo didėjančio valstybės biudžeto prasiskolinimo bankams ir transnacionalinėms korporacijoms, o taip pat kelia nepasitikėjimą LR Vyriausybe. Turime rinktis: ar ir toliau stebėsime, kaip grimztame į liūną, ar mėginsime iš jo kapstytis?..

Šalia senjorų paskatinimo savo problemas spręsti patiems, svarbu valstybiniu lygmeniu priimti sprendimus, kurie nukreiptų visuomenę į jos veiklios ilgaamžystės periodo trukmės prailginimą.

Tokie sprendimai turi būti priimami remiantis šiuolaikinių socialinių ir biomedicininių mokslinių atradimais. Einant tuo keliu būtina ne tik sukaupti reikiamą kiekį naujausių biomedicininių ir socialinių žinių, bet informuoti bei kuo plačiau įtraukti visą, nepriklausomai nuo amžiaus ir socialinio statuso, šalies visuomenę į šį procesą.

Siekiant efektyviau taisyti susidariusią situaciją šioje srityje, šalia vyriausybinių sprendimų nuoseklaus įgyvendinimo praktikoje, reikalingas ir pačių senjorų aktyvesnis susibūrimas į bendruomenes ir jų įsijungimas į visuomeninę bei politinę veiklą. Todėl šūkis – „ŽILA PATIRTIS VEŽLIAI JAUNYSTEI!“ šiuo metu mūsų visuomenei darosi vis suprantamesnis ir aktualesnis.

Lietuvos akademinės bendruomenės emeritai ir senjorai, kurie tebeturi daug kūrybinio potencialo ir energijos, mano, jog gali būti naudingi savo šaliai sprendžiant aptariamą problemą.

Jie yra pasiruošią pasidalinti su kitais senjorais savo žiniomis, patirtimi ir išmintimi, kurią pavyko sukaupti savo karjeros metu dirbant universitetuose, mokslo tiriamuosiuose institutuose ir kitose pedagoginės mokslinės ir praktinės veiklos įtaigose.

Siekiant suburti brandaus amžiaus žmones bendram, naudingam visuomenei darbui pieš 26 metus buvo įkurta viešoji įstaiga Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija (LVIA).

Pagrindinis šios organizacijos veiklos tikslas padėti sparčiai senstančios mūsų visuomenės piliečiams kuo ilgiau išlaikyti darbingumą ir socialinį aktyvumą. LVIA kūrė ir jos veiklai vadovavo visa eilė iškilių VU MF profesorių ir kitų žinomų Lietuvos piliečių: K.Krikštopaitis, K.Ambropzaitis, A.Bartusevičienė, A.Jackaitis, K.Vaištarienė, F.Taunytė ir kt.

Kurį laiką minėtos organizacijos veikla buvo kiek prigesusi, tačiau 2022 metais, balandžio mėnesį susirinkęs LVIA aktyvas priėmė sprendimą atgaivinti organizacijos veiklą. Buvo išrinkti nauji LVIA tarybos nariai, kurie KU prof. Algimantui Kirkučiui patikėjo LVIA Prezidento pareigas.

Per nepilnus aštuonis mėnesius Lietuvos medicinos bibliotekoje ir KU Botanikos sode, LVIA aktyvo neatlyginamų pastangų dėka, surengti net septyni pažintiniai-edukaciniai renginiai, kurių metu LVIA nariai ir svečiai turėjo galimybę bendrauti su LR Seimo nariais (J.Oleka, A.Vinkumi, D.Kepeniu, V.Andriukaičiu), nereikalaudami užmokesčio skaitė paskaitas profesoriai A.Razbadauskas; A.Olšauskas; A.Klimienė. J.Pabrėža ir A.Kirkutis), gydytojai L.Sorevičienė, O.Jurkauskienė, V.Kramarauskienė, slaugos mokslų magistrė G.Godytė, sveikatos priežiūros specialistė S.Kriaučiūnienė, Šv. Pranciškaus ordino Klaipėdos vienuolyno Onkologijos centro darbuotoja N. Raugelytė ir kt. LVIA veiklą parėmė LMB direktorė R.Vaišvilienė ir techninė darbuotoja I.Tomaševskienė, žurnalo „Raktas“ redakcija, vyr. redaktorė G. Šleinytė-M, kompanija NUGA BEST, direktorė T.Kovaliova ir kt.

LVIA veiklos atnaujinti nebūtų galima be aktyvaus akademijos narių: gydytojos-fitoterapeutės Z.Tikuišienės; K.Balčiūno; A.Pečeliūnaitės; A.Mikalauskienės ir kitų LVIA narių dalyvavimo.

Ištiesti ranką ir padėti artimam žmogui oriai, pilnavertiškai gyventi yra kiekvieno iš mūsų didis ir kilnus tikslas. Pasirūpinti Lietuvos senjorais, suteikiant galimybę jiems būti sveikesniais ir socialiai reikalingesniais visuomenei, yra vienas iš tokių svarbių LVIA darbų.

Iš 2023 metų LVIA nariai tikisi dar aktyvesnio, abipusiai naudingo bendradarbiavimo su valstybinėmis ir nevyriausybinėmis bei verslo organizacijomis tam, kad kuo daugiau įtrauktumėme namuose prie televizorių ekranų bergždžiai leidžiančius laiką senjorus į įdomią ir visuomenei naudingą praktinę veiklą.

Kviečiame visus neabejingus savo ir lietuvių tautos ateičiai žmones įsijungti arba kitaip prisidėti prie LVIA išsikelto kilnaus tikslo įgyvendinimo: suformuoti prielaidas ir sukurti būtinas sąlygas bei realizuoti veiklą, įgalinančią kuo ilgiau išlaikyti mūsų visuomenės vyresniojo amžiaus žmonių grupės darbingumą bei socialinį aktyvumą.

 

Sarmatai

Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. Romas says:

    Labai aktuali tema. ” visada yra išeitis” – šis pasakymas kužda, kad ir šiuo atveju yra būdų padėčiai taisyti. Na pvz. darbdaviai stokojantys darbo jėgos, turėtų pademonstruoti lankstumą:
    – pasiūlyti senjorams ir nepilnamečiams nepilną darbo dieną – kad ir 4val.
    Dar platesnį (teigiamą) poveikį turėtų „atstovaujamos demokratijos” pakeitimas į tiesioginę. Tai atgaivintų visą visuomenę, ištirpintų pilietinį ABEJINGUMĄ…
    Apie tai prieš 2 ar 3 mėn., šitoje svetainėje, buvo straipsnis „DEMOKRATIJA”

Rašyti atsiliepimą

Mums svarbios jūsų nuomonės.
Tuo pačiu norime priminti, kad komentarai nėra tarpusavio rietenų ar keiksmams skirta sritis.
Komentarai nėra cenzūruojami, tačiau programa gali kai kuriuos sulaikyti, jei ras keiksmų, nevartotinų žodžių ar nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "https" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top