Ar kada susimąstėte? PDF Prezentacija

2010, vasario 11, 22:21 | kategorija Ekonomika | 51 komentaras | peržiūrų 705 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Ar kada susimąstėte, kodėl nepaisant visų pastangų jūsų gyvenimas negerėja. Nors pagal statistinius duomenis, atlyginimai auga, bet kažkodėl būtent Jums ne? Peržiūrėję Prezentaciją suprasite, tada galbūt sugebėsite susitvarkyti su tuo, o jei ne, ką gi, duosime jums tada trūkstamą informaciją, kaip viską pakeisti. Bet perspėjame, tai nebus lengva ir nebus tuojau pat.

Gerų įspūdžių ir kantrybės. Prezentacija ilgoka, teks paskaityti.

  Ar kada susimąstėte? PDF Prezentacija (261,6 KiB, 5 354 atsisiuntė)

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentaras 51

  1. Urtika says:

    Ačiū autoriams už suteiktą galimybę dalintis mintimis.Čia visai įdomu.Jau nusibodo puslapiai su tuštybėm-seksybėm ir straipsniais kaip „skraudžiamos „seksualinės mažumos.

  2. Viltė says:

    Labai labai dėkui už tokią reikalingą iniciatyvą.
    Reikia žadinti žmonių sąmoningumą ir orumą – palaikau Jus visu 100 🙂 ..

    Va tik dėl svatikos ženklo pagalvočiau – tai tik mano nuomonė. Vistiek žmonių asociacijos stiprios, ir ėmęsi tokios puikios iniciatyvos, galite būti apkaltinti nebūtais dalykais vien dėl pasirinkto simbolio – nors aš suprantu jūsų pasirinkimą.

    Didžiulės Jums SĖKMĖS 🙂

  3. Mindaugas says:

    Ačių už straipsnį. Pateikta realybė, sutvirtina, pratutina, patikslina, papildo ankčiau susidarytą nuojautą, supratimą apie „pinigų šnektą“.

    Pastaruoju metu daugėja patriotinių judėjimų, tai mane džiugina ir verčia abejoti jų tikrumu ir tikslais.
    Patriotizmas mano supratimu yr įvaldytas „intelektualių dėdulių“ įrankis, kuriuo šauniai moka žongliruoti, manipuliuoti, idant viskas vyktų pagal „planą X“, kurio „patriotai“ neišsivaizduoja.

    Ačių, sėkmės

  4. L-aimonas says:

    Iniciatyva gal ir teisinga, bet „Ar kada susimąstėte? PDF Prezentacija“ yra parašyta visiško neišmanėlio ir neatitina tikrovės. Siūlyčiau labiau pasidomėti ekonomika, bankų veiklos modeliais ir t.t. nes ištiesų tik klaidinate užklydusius skaitytojus (o jie linkę patikėti – tą įrodo ir keli komentarai). Pavyzdiui, citata „Kitaip sakant, bankai „spausdina“ netikrus pinigus ir juos
    skolina kitiems, o skolininkai jau turi atiduoti tikrus, savo
    prakaitu uždirbtus, pinigus.“ ir visiška nesamonė, nes bankai tikrai nespausdina pinigų, nei tikrų nei elektroninių, o ir turėdami 4 lt jie tikrai negali paskolinti 100 lt kaip minima straipsnyje (čia jau problemos su logika – kaip gali paskolinti tai ko neturi). jeigu puslapio ir prezentacijos autorių, o ir skaitytojus plačiau domina kaip iš tikrųjų veikia pinigų, bankų sistema, parašykite man laišką fantube eta gmail com. Ir aš jums atsakysiu, nes tikrai gaila kai žmonės yra klaidinami. sėkmės.

  5. artas says:

    L-aimonai,
    atrodo norite suklaidinti kitus, kalbant populiariai, banko dalinio (10%) rezervavimo sistema jam leidžia paskolinti net tai ko jis neturi, kitaip sakant skolinamas tik įsipareigojimas pinigams, bet ne patys pinigai. To manau nenuginčysite.
    Plačiau apie tai yra filme Zeitgeist apie bankų veiklą, abejoju ar jums užteks argumentų nuginčyti viso tyrimo parodymus, kuris paremtas faktais ir net įsigalėjusiu teismo nuosprendžiu JAV, kurio svarstymo metu buvo pilnai įrodyta, kad įrašas apie naujai atėjusius pinigus banko balanse atsirado tik po to, kai klientas su banku pasirašė paskolos-kredito sutartį. Kitaip sakant bankas įsipareigojo klientui skolinti pinigus namo statybai.
    Buvo pilnai įrodyta, kad realių pinigų bankas savo sąskaitoje neturėjo, jų nebuvo nė kvapo, nes nebuvo jokio pinigų šaltinio. Buvo tik kliento įsipareigojimas gražinti tuos pinigus su procentais. Todėl nemanau, kad kažkas turėtų jums kažkur kažką rašyti ir dar papildomai aiškintis 🙂

  6. L-aimonas says:

    Smagu Artai, skaityti greitą tavo atsakymą į mano komentarą, deja turiu pasakyti kad filmai zeitgeist yra labiau populistiniai, nei dokumentiniai. t.y. lyg ir viskas skamba teisingai, bet realiai viskas yra kiek kitaip. Isties turite placiau pasidometi banku veikla, ant popieriaus, ar kompiuteryje pamodeliuoti kaip veikia indeliai ir paskolos, tada suprasite, kad negalima klaidinti visuomenes, ir kitu internautu tokiais grubiais pareiskimais, kaip kad „banko dalinio (10%) rezervavimo sistema jam leidžia paskolinti net tai ko jis neturi“. Visu aspektu as tau nepateiksiu (plati tema), bet siek tiek pakomentuosiu. Tai gal pradesiu nuo tavo „To manau nenuginčysite“. Kas yra banko dalinio rezervo sistema? Indelinkas atnesa i banka 1000 lt ir padeda 1 m. trukmes indelis su 5 proc. palukanomis. Lietuvoje privalomas rezervas yra 4 proc., taigi bankai lietuvoje, privalo atideti 40 Lt i rezerva, o likusius 960 lt gali paskolinti. Pagrindinė komerciniu banku veiklos dalis yra rinkti indelius ir isduoti kreditus. Taigi kaip supratai, bankai negali paskolinti pinigu jeigu ju neturi (nes paskolos gavejas negales atsiskaityti su prekes pardaveju). pvz zmogus nori pirkti tv uz 960 lt, ikisa savo kreditine kortele i bankomata, ir nuiima tuos 960lt, taip jam turbut paciu primityviausiu budu bankas suteikia paskola pirkiniui, na su kokiomis 20 proc. palukanomis. Jeigu pries tai nebutu indelininkas atneses 1000 lt indeliui, bankas tikrai neturetu is kur paskolinti pinigu tv pirkimui. kaip supratai per metus nuo paskolos bankas uzdirbs 192 lt (960 x 0.2), o indelininkui reikes sumoketi 50 lt palukanu (1000 lt x 0.05) . Ar jau aiskeja banku veiklos modelis? Dabar tau kyla klausimas kaip veikia pinigu dauginimosi mechanizmas, apie kuri taip garsiai rekaujama zeitgeist filem kaip ir kituose panasiuose. O cia nieko nusikalstamo kaip ir nera: tarkim zmogus ta TV pirko is kito pardavejo fizinio asmens (per skelbima), o pardavejas pinigus nutare saugiai investuoti, tad nunese i (tarkim) ta pati banka ir padejo indeliui 960 lt su 5 proc. palukanomis. Cia ir ivyksta pinigus susidauginimas: nes siti pinigai is esmes yra tie patys pradinio indelininko pinigai (kuris dejo 1000lt indeli). taigi banke dabar yra 2 indeliai, 1000lt + 960 lt, kai realiai tikru pinigu tera 1000 lt (960lt + 40lt rezerve). Svarbu suprasti kad indelis tai NERA pinigai, o sutartis tarp banko ir indelininko, kaip beje ir paskola. Taigi realiai nei tikru nei netikru pinigu nesidaugina sistemoje, o dideja vienokiu ar kitokiu isipareigojimu (moketi palukanas uz indeli, moketi palukanas uz paskola) kiekis. Ar bent kiek aiskeja kaip viskas vyksta? Pagarbiai, L.

  7. artas says:

    L-aimonai,
    Betgi apie tai ir kalbama, juk tą indėlį bankas vėl skolina už procentus, gal paskaičiuojame kiek jis paima procentų jei idealiu atveju praskolina visus idėto indėlio variantus?
    Juk faktiškai bankas gali paskolinti „indėlis x 9 kartai“ 1 kartą palikdamas rezerve, Lietuvos atveju net mažiau, 0,4 karto..
    Esmė tame, kad bankas idealiu atveju, jei pirkėjas ir pardavėjas turi sąskaitas tame pačiame banke vieną indėlį gali perskolinti 9 kartus ir kas įdomiausia jo balanse bus ne pradiniai sakysim 100 lt., o visų sandorių suma iš kiekvieno atimant rezervo procentą.
    Pavyzdžiui, jei pilietis padėjo į sąskaitą 100 lt, Lietuvos komercinis bankas paskolina 96 lt (4lt rezervas) žmogui, toliau žmogus perka televizorių ir televizoriaus pardavėjas turi sąskaitą tame pačiame banke, reiškia banko sąskaitoje atsirado + 96 LT., kuriuos bankas atėmęs 4% vėl skolina. Ir taip 9 kartus, nors realiai bankas turi tik 100 LT padėtų sąskaitoje pirmo piliečio. Kitaip sakant procentus jis gauna už pinigus, kurių niekada neturėjo. Ar kažkas neteisinga sakysim čia?
    Ir visai nesvarbus ar pinigai padėti tame pačiame banke, nes bankų sistema vienas ir tas pats organas ir procesai absoliučiai vienodi.
    Kitaip tariant bankas gauna procentus už pinigus, kurių niekada neturėjo ir išduoda paskolas iš pinigų, kurių irgi neturėjo. Banko paskolos, tai skoliniai įsipareigojimai ir bankomatas čia niekuo dėtas, nes dauguma atsiskaito kortelėmis, o ne grynais pinigais. Atitinkamai keičiasi tik skaičiai sąskaitose. O kažkiek grynų pinigų bankas žinoma turi, bet tikrai ne visiems indėliams padengti. Tikiuosi su tuo nesiginčysite?

  8. L-aimonas says:

    „Kitaip sakant procentus jis gauna už pinigus, kurių niekada neturėjo.“ – bendrai tai jau beveik teisingai rašai, tik vėlgi, kaip „niekada neturėjo“? kiekvieną kartą skolindamas pinigus bankas juos turi, jis įvertina kliento mokumo galimybes ir pan. ir išduoda paskolą. Kiekvieną kartą perskolindamas indėlį, BANKAS turi atsakingai įvertinti situaciją, nes JIS atsakingas už piliečio jam patikėtą indėlį, todėl iš esmės jis yra toks negailestingas skolininkui (paskolos turėtojui). Na man tiesiog labai užkliūna tokie pasakymai, jog bankas turėdamas 4 lt kažkokiu būdų gali „prispausdinti“ ir paskolinti kažkam 100 lt – taigi toks pasakymas visiška nesamonė. Taip pat bankininkystė tikrai nėra kažkokia uždrausta verslo sritis, yra taisyklės, ir kiekvienas gali atidaryti banką „pabandyti skolinti 100 lt turint 4lt “ 🙂 pažiūrėsiu kaip seksis.

  9. L-aimonas says:

    atskira kalba yra straipsnyje sudėti „perliukai“ apie dolerio „spausdinimą“, ypatingai, griniaus…

  10. artas says:

    L-aimonai,
    Rašau ne beveik teisingai, o visiškai teisingai, nes bankas aukščiau aprašytu atveju skolina ne realius pinigus, o TIK SKOLINIUS įsipareigojimus. Bet už juos ima REALIUS PROCENTUS.
    Kitaip sakant bankas NESUKURDAMAS jokio produkto, gauna pasiutusius pelnus. Ir kaip čia L-aimonai besisuktum, bankas tų pinigų niekada NETURĖJO ir jei visi žmonės sumanytų atsiimti savo pinigus vienu metu, tai bankas tuoj pat bankrutuotų, nes jis tų pinigų NETURI ir NIEKAD neturėjo..
    Tai faktas, apie tai ir sakoma šioje prezentacijoje.
    O apie prispausdinimą irgi gryna tiesa, nes bankas ne realiai SPAUSDINA pinigus, o spausdina SKAIČIUS sąskaitose, kurie kur kas didesni, nei bankas gauna realių įplaukų.
    Jei bankas Lietuvoje gauna indėlį 100 LT., tai gali iš jo paskolinti (su sąlyga, kad kreditorius ir skolininkas sąskaitas turės šiame banke) 96+92+88,32+84,78+81,39+78,13…ir taip toliau, sulig kiekvienu atveju atimdamas iš padėto indėlio tik privalomą 4% rezervą. Nors realių pinigų jis turėjo tik 100 LT. Kitus paprasčiausiai nupiešė sąskaitose.
    Ir kaip jau minėjau jokio skirtumo kuriame banke tie pinigai vaikšto, jie bet kuriuo atveju yra tik skoliniai įsipareigojimai nuo kurių imami REALŪS procentai. Daugiau neturiu ką pasakyti.
    Bankų veikla teisėta, tas ir baisiausia, kad nesukurdami nieko, jie ima keliasdešimt procentų palūkanų nuo vieno indėlio, nors žmonės galvoja, kad tik 10-12%. Ištiesų, kiek kartų tą indėlį perskolino tiek kartų ir palūkanas priskaičiavo.
    Todėl manau užteks čia demagogijos, viskas daugiau nei aišku.

  11. L-aimonas says:

    Artai,nesuprantu kaip tau nepavyksta suprasti, kad 1) bankas KIEKVIENĄ KARTĄ perskolina TIKRUS PINIGUS. Tu sakai „skolinius įsipareigojimus“, tai dabar atsakyk, kaip fiziškai atrodo tas „skolinis įsipareigojimas“, ir, jeigu aš noriu pirkti automobilį ar man tą „skolinį įsipareigojimą“ iškeis į Renault automobilį Renault dyleris, ar visgi dyleris paimti norės tikrus pinigus? O TIKRUS pinigus man duoda bankas, kai aš imu paskolą. 2) „NESUKURDAMAS jokio produkto“, o kaipgi? bankai tikrai sukuria produktus, vienas tokių yra pvz „vertybinis popierius, arba INDĖLIS, uždirbantis indėlininkui 5 proc. metinę grąžą“, tai yra LABAI POPULIARUS bankinis PRODUKTAS, kuriuo naudojasi tarkim labai daug Lietuvos gyventojų (berods Lietuvos gyventojai laiko INDĖLIAIS ar ne 20 su virš milijardų litų! ir visiems šiems taupiems piliečiams, bankai VYKDO įsipareigojimus mokėti 5-10 proc. metinę gražą, jei trųks litų ir švedijos indėlininkų pinigais (pas vyrauja švediški bankai)). Nežinau kaip tau bet man tai toks pat tikras produktas kaip ir kėdainių baldų fabriko pagaminta sofa, tu turbūt manai kad vat sofa tai produktas, o indėlis tai jau negali būti kaip produktas? 3) „Ir kaip čia L-aimonai besisuktum, bankas tų pinigų niekada NETURĖJO ir jei visi žmonės sumanytų atsiimti savo pinigus vienu metu, tai bankas tuoj pat bankrutuotų, nes jis tų pinigų NETURI ir NIEKAD neturėjo..
    “ – PATS SUPRANTI KAD BANKAS tikrai turėjo pinigus, pačius tikriausius, ir tik tokius skolina. Žinoma kai pinigai jau paskolinti, belieka tik REZERVAS, ĮSIPAREIGOJIMAS INDĖLININKUI MOKĖTI PALŪKANAS IR IŠMOKĖTI INDĖLĮ SUĖJUS TERMINUI, bei PASKOLOS TURĖTOJO ĮSIPAREIGOJIMAS PER TAM TIKRĄ LAIKĄ IŠMOKĖTI PASKOLĄ SU PALŪKANOMIS. Netgti gitanas nausėda per pokalbių šou patvirtino, kad bankai pinigų NELAIKO (ne neturi,kaip tu sakai, o nelaiko), jie pinigus „įdarbina“, pasilikdami tik reikiama kiekį milijardų finansiniai veiklai užtikrinti. Bankų veiklą grie-tai prižiūri šalies CENTRINIS BANKAS, kuris pvz esant reikalui atlieka STRESAVIMO testus šalyje veikiantiems bankams, ir tikrina kaip jie pajėgus išspręsti tarkim 3 milijonų žmonių atplūdį į bankus atsiimti pinigų. 4) “ 96+92+88,32+84,78+81,39+78,13…ir taip toliau“ – visi šie tavo išvardinti indėliai buvo realūs pinigai (atėję iš kitų rankų), žinoma jų bankas nelaikė kojinėj, o vis perskolindavo, o KOKS TIKSLAS jam laikyt kojinėj? BANKAS gi ne saugykla. O iš ko šitai gausybei indėlinikų jis atiduos procentus? NORĖČIAU PABRĖŽTI, kad tiek indėlio tiek paskolos procentus nusako rinkos situacija (niekas neverčia indėlinko nešt pinigų į banką už 1 proc., jei kitur duoda 5 proc., niekas neverčia skolintis už 20 proc. jei kitur duoda už 5 proc…. ). 5) BAISU kai skaitau „Kitus paprasčiausiai nupiešė sąskaitose“, nu kodėl tada nerašai NUTAPĖ sąskaitose? 🙂 Nu nieko aš nematau čia tragiško, atnešu indėlį į banką, surašom su banko vadybinkų popierių, 1000 lt, 5 proc. metinių palūkanų, užtvirtinam parašais. vadybinkas tiesiog visa tai suveda į duomenų bazę kompiuteryje. Nu atėjau paskolos į kitą banką, vėlgisurašėm popierius, 960 lt, 6 proc. metinės palūkanos, vadybinkas suveda skaičiukus į kompą (man patogu, galiu sekti viską internteo bankinynkyste) – tai ko čia taip rėkaut NUPIEŠĖ SĄSKAITOSE, nu nenupeišė, tiesiog perrašė. Žinai žmogus nenutuokiantis bankų veikloje, ir perskaitęs tavo pasisakymą, gali tikrai PAGLVOTI KAD BANKAI PIEŠIA PINIGUS (kai realiai jie renka indėlius ir juos perskolina, tai normalu, vieni taupo kiti ima kreditus, toks bankų darbas, toks jų produktas, tokios paslaugos). 6) „Todėl manau užteks čia demagogijos, viskas daugiau nei aišku“ tai jau tikra Artai užtenka demagogijos, manau reikia liautis demgagoguoti ir daiktus vadinti tikraisiais vardais, ne „priešia pinigus“, „skolina ko neturi“ ir pan. Tai tiek.

  12. artas says:

    L-aimonai,
    Aš tingiu tau įrodinėti akivaizdžius dalykus, bet dėl vieno pasakysiu:
    Bankas neturi tiek realių pinigų, kad juos paskolinti, juk jau išdėsčiau aukščiau mechanizmą, todėl sėkmingai banko veiklai palaikyti yra būtina, kad KIEKVIENAS dalyvautų banko veikloje, kas ir buvo padaryta PRIVERČIANT net pensininkus įsigyti elektronines atsiskaitymo korteles.
    Renault automobilio pardavėjas irgi yra banko klientas. Toliau nesiplėsiu, atleisk nusibodo.
    Mechanizmą išdėsčiau aukščiau, prisitaikyk jį pats konkrečiai situacijai.
    O Gitanas Nausėda pamelavo. Būtent tuo atveju, kad bankas pinigų ne NELAIKO, o BŪTENT neturi.
    Bankas turi TIK skolinius įsipareigojimus. Ir pas skolina TIK skolinius įsipareigojimus, ant ko pastatyta visa bankinė sistema.
    Beje Banko vertybinis popierius yra tik popierius, nes bankui bankrutavus jis netenka jokios vertės. Todėl tai, kad popierius yra produktas gali sapalioti tik neišmanėlis, arba norintis suklaidinti kitus žmones. Biržos makleriams tai yra produktas, nes jie DARO iš jo pinigus. Bet nesakykite, kad biržos makleriai gamina produktą, nors pinigus uždirba tikrai gerus. Jie spekuliuoja ORU, parazituoja kitaip sakant. Teisėtai, bet parazituoja, nes nekuria absoliučiai NIEKO.
    Daugiau neaiškinsiu, jei turi proto L-aimonai, tai perstok vadinti Produktu banko įsipareigojimus, nes bankroto atveju už tuos ĮSIPAREIGOJIMUS apmoka NE Bankas, o visa šalis-TAUTA. Banko skola joks produktas, nes bankrutavusio banko skolas grąžina valstybė, arba kitaip tariant MES visi.
    Bankas privatizuoja TIK PELNĄ.
    O nuostolius Nacionalizuoja, t.y. palieka apmokėt kvailiams tipo eilinių mokęsčių mokėtojų.
    Viskas, daryk išvadas L-aimonai.
    Aš daugiau neberašysiu.

  13. L-aimonas says:

    Viskas ok. Dabar suprantu kaip atsiranda tokei visi zeitgeist, nes kai kuriems žmonėms tiesiog labai sunku suvesti realias priežastis su pasekmėm. Kaip pavyzdį, imu tavo citatą „Banko vertybinis popierius yra tik popierius, nes bankui bankrutavus jis netenka jokios vertės“, tai lygiai tas pats kas „Sofa yra tik sofa, kol ji nesulūžta ir ant jos galima sėdėti“. Viskas teisingai, taigi kol sofa nesulūžus o bankas nebakratuvęs, tol indėlininkas gauną palūkanas už indėlį, ir turi kur atsisėsti priešais televizorių 🙂 Negi tai sunku suprasti? Dar vienas prastas tavo pavyzdys: „Biržos makleriams tai yra produktas, nes jie DARO iš jo pinigus.“ – o tai kaip indėlininkas, jis naudojasi produktu (indėliu) ir gauna palūkanas-arba kitaip sakant DARO PINIGUS. O tu sakai kad makleriai daro pinigus:) Daro ir makleriai, bet 22 milijardus LT indėlių laiko LT bankuose netik makleriai, o paparasti taupūs piliečiai, pensininkai ir t.t. einam toliau. „Jie spekuliuoja ORU, parazituoja kitaip sakant.“ – nu ne oru spekuliuoja, jei suteikia patogią galimybę pasidėti sutaupytus pinigus ir gauti šiek tiek palūkanų. Toks bankų darbas. Iki maždaug 2000 metų, kai bankų veikla buvo labai ribota (nežinau kiek tau metų ar atsimeni), tai jei prireikdavo paskolos (ne visos paskolos tv pirkimui, kartais žmonėms gyvenime nutinka bėdų), tai schema būdavo labai paprasta, užstatai butą/mašiną ir moki maždaug 180 procentų (apie 15 proc KAS MĖNESĮ). Dabar esant apribotams skolinimui vistiek bankai paskolina su maždaug 18 proc (vartojamoji paskola). Taigi anais laikasi man buvo plėšikiška, o ne dabar… dar yra dabartiniai PRODUKTAI bet jau ne bankų – GREITIEJI KREDITAI „iki algos“ 🙂 vat ten procentėliai dar didesni nei užstačius butus anais laikais, kai kuriose įstaigose turbūt ir 1000 procentėlių suskaičiuotume. Reziume: natūralu kad valstybė remia saugiausia pinigų valdymo mechanizmą – per bankus.

  14. arvydas says:

    Nėra jokių banko Produktų. Jūs L-aimonai klaidinate visuomenę. Bankai nesukurdami jokio Produkto didina pinigų masę. Tai aksioma kurios nereikia įrodinėti.
    Dabar dėl Produkto apibrėžimo. Produktas yra tai, kuo gali realiai naudotis, tai: maistas, daiktai, paslaugos, švietimas. T.y. tai, kas turi kažkokią liekamąją vertę ir visi puikiai suprantame, kad daiktų liekamoji vertė yra apribota laiku, jie nėra amžini, bet jie turi vertę apibrėžtą jų gamybos sąnaudomis.
    Banko vertybiniai popieriai neturi tokios vertės, jų vertė yra tik susitarimo reikalas. Pakeitus Susitarimo sąlygas-įstatymą jie lieka tik paprastais popieriais, tuo tarpu baldo-sofos, kaip jūs sakote vertės nepakeis joks įstatymo pakeitimas, nes sofa turi vertę, kaip produktas.
    Ir tos susitarimo sąlygos ne visada priklauso nuo paties banko sprendimų, nes pasikeitus sąlygoms tarptautinėse rinkose bankas gali tapti nepajėgus išpildyti įsipareigojimus, kadangi tie įsipareigojimai nėra paremti realiu turtu, o tik kitais įsipareigojimais. Didžiąjai daliai indėlininkų užsimanius pasiimti savo indėlius bankas bankrutuoja, nes neturi tiek pinigų banke. Ir ne todėl neturi, kad išskolino, o todėl, kad NIEKADA jų neturėjo. Ginčysite, kad yra atvirkščiai, kad visi pinigai išdalinti, kaip kreditai.
    Bet esmė tame, kad banko sąskaitose tie pinigai bus įrašyti, kaip REALIAI egzistuojantys, nors bankas jų atiduoti nesugebės.
    Gal galite tai nuginčyti?

    Beje citata:
    „Pinigai sukuriami vienu iš trijų galimų būdų:
    – Įvedant į rinką naujai atspausdintus piniginius vienetus (popierinius ir monetas). Tai galima pavadinti tiesioginiu pinigų kūrimu, kadangi išleisti pinigų nominalai atitinka naujų pinigų kiekį.
    – Suteikiant paskolas per kreditavimo sistemą (pinigų KŪRIMAS per kreditą). Paskolos gali būti suteiktos daug kartų, realius pinigus panaudojant tik reikalingiems atidėjimams (rezervams) kaupti.
    – Perkant centrinio banko ar vyriausybės vertybinius popierius. Toks pinigų kūrimo būdas įmanomas vykdant atviros rinkos operacijas ir gali būti pavadintas elektroninių pinigų kūrimu.“
    http://www.traders.lt/page.php?id=6959

    Čia pasakyta, kad vienas iš pinigų spausdinimo būdų yra pinigų KŪRIMAS per kreditą, kai bankų sąskaitose atsiranda įrašai apie pinigus, kurių iš tiesų niekada nebuvo.

  15. L-aimonas says:

    Arvydai, malonu matyti Jus diskusijoje. Tavo citata „Bet esmė tame, kad banko sąskaitose tie pinigai bus įrašyti, kaip REALIAI egzistuojantys, nors bankas jų atiduoti nesugebės.“ – tai ką matai prisijungęs prie savo e-banko sistemos, tarkim 1000 lt sąskaitoj, 2000 lt indėlis tėra tik skaičiai atspindintys banko kliento susitarimą su banku, ir jokių būdų ne REALIAI egzsistuojantys pinigai kaip kad tu (ir artas) manote. bankas pinigų turi tiek kiek reikia jam sklandžiai funkcionuoti, gerai kad sutariam bent dėl to kad, bankas visų indėlinnkų pinigų seifuose tikrai nelaiko, ir gali bankrutuoti jei dauguma indėlininku vienu metu norės juos atsiimti (Lietuvos atveju tai vargu ar įmanoma, bet net ir tarkim karo atveju taip įvykus, švedų motininiai bankai atsiųs po tuos kelis milijardus euru ir viskas greičiausiai bus ok, nes mūsų ekonomika išties labai maža – nu čia mano prielaida). taigi matai savo sąskaitoj skaičiukus 1000 lt- tai nereiškia kad bankas kažkur turi spintelė su tavo vardu ir ten laiko tavo tųkstantį -, pagal sutartį su banku, bankas įsipareigoja suteikti galimybę šiuo pinigus nusiimti grynais iš kasos ar bankomato tau prirreikus, jei tai indėlis, jį nutraukti ir per kelias dienas išmokėti grynais iš kasos ar bankomato ir taip toliau.Dėl produkto. Kas yra produktas o kas ne čia labiau filosofinis klausimas. Ar konsultacinės firma, kurios produktas – verslo patarimai, tarkim net ne raštu o žodžiu – kurią produktą ar ne? Jūs turbūt sakysit taip čia produktas, nes tai ne banko porduktas? 🙂

  16. arvydas says:

    L-aimonai konsultacinės firmos patarimas žinoma produktas, nes turi išliekamąją vertę klientui. Kaip jau minėjau produktu laikoma: švietimas, paslaugos, prekės, menas ir t.t.
    Tai yra tie dalykai, kurie turi liekamąją vertę įskaitant jų savikainą. Todėl Konsultacinės firmos patarimas neabejotinai bus produktas, kaip ir švietimas, nes turi liekamąją vertę ir turi savo savikainą, kuri buvo sumokėta įgyjant šias žinias, kurios vėliau buvo perduotos klientui, kaip produktas. Jokios čia filosofijos nėra, grynai matematika + vertė.
    Banko gi vertybiniai popieriai yra grynai susitarimo reikalas, nes jokios liekamosios vertės neturi, nebent kaip popieriaus-makulatūros, bet dabartinė sistema LEIDŽIA tą įvardinti, kaip produktą ir gauti nuo to Pelną.
    Ir kai sakau, kad bankas nesukuria jokio Produkto, tai yra gryna tiesa, nes sakysim baldų gamintojas gauna pinigus už sakysim sofą, kitaip sakant vyksta mainai.
    Bankas gi savo pinigus gauna skolindamas SVETIMUS pinigus ir nuo to turi didelius procentus, jei nepasakyti superdidelius, tokius didelius, kad dabar bankų, o ne valstybių veikla lemia pasaulio ekonomiką. Tai įmanoma tik perimant finansinę sistemą su visais joje esančiais pinigais.

    Beje musulmonų bankai neima palūkanų, nes jiems tikėjimas draudžia užsiimti lupikavimu. Turime iš ko imti pavyzdį 🙂
    Ir pabaigai jūsų išsireiškimas, cituoju:
    „tėra tik skaičiai atspindintys banko kliento susitarimą su banku, ir jokių būdų ne REALIAI egzisstuojantys pinigai kaip kad tu (ir artas) manote“.
    Visą šį laiką ir aš, ir artas įrodinėjome priešingai, nei čia pasakyta. Niekada nebuvo pasakyta, kad MES Manome, jog skaičiukai padėti banke reiškia realius pinigus.
    Visada buvo sakoma priešingai, t.y. kad REALIAI bankas tų pinigų niekada neturėjo, o operavo tik savo ir savo klientų įsipareigojimais.
    Todėl siūlymas: nebandyti čia manęs supainioti, nes niekada nesu to sakęs, o paskaitęs neradau to parašyta ir pas artą. 🙂

  17. L-aimonas says:

    Arvydai, šiek tiek pavyksta susišnekėti/suprasti bet kažkuriose vietose ir prasilenkiame. Reikia šiek tiek aiškumo. Visų pirma ką aš padidintom raidėm rašau REALŪS pinigai, turiu omenį tuos pingius kuriuos prekybininkai vieningai sutinka keisti į prekes ir paslaugas (nes tai ir nusako kad jie turi vertę) bankuose tai greičiausiai kapitalo bazė, veiklos pinigai.. Pvz Artas sako „O apie prispausdinimą irgi gryna tiesa, nes bankas ne realiai SPAUSDINA pinigus, o spausdina SKAIČIUS“, nezinau gal mes ta pati procesa apibudinam skritingais zodziais? As pasakyciau kad ka daro bankas, tai jis jokiu budu nespausdina jokiu skaiciu, o tiesiog tie skaiciai kuriuos mato banko klientas savo banko saskaitoje tai yra jo susitarimai su banku. O „96+92+88,32+84,78+81,39+78,13“ tai nera istikro pinigu sukurimas, o tik paskolu/indeliu sutartyse irasyti skaiciai, kurie sistemai funkcionuojant teisingai ir sukuria iliuzija apie pinigu daugejima. BET GRIZKIM I PAT PRADZIA kur prezentacijoje teigiama jog BANKAS turedamas 4 lt gali paskolinti 100 lt, prašau pasakyk Arvydai tu laikai tokį pasakymą IŠTIES KOREKTIŠKU ir NEKLAIDINANČIU ? Tiksli citata „(Lietuvoje dalinis rezervas 4%. Tai
    3
    reiškia, kad turdamas 4 litus gali skolinti 100, o tai reiškia,
    kad i privaciu komerciniu banku rankas atiduota pinigu
    leidybos funkcija.“

  18. arvydas says:

    L-aimonai,
    Patikslinsiu, dabar paskaičiavau, kad skolindamas 4 LT iki 0,05 LT, t.y. 5 CT, bankas gali paskolinti 93,36 LT.
    Čia paskaičiuota Lietuvos 4% rezervas. Netiki paskaičiuok pats. Tiesiog prezentacijoje šis skaičius suapvalintas, bet iš esmės jis visiškai teisingas.
    Čia grynai matematika ir daugiau nieko. Jokios politikos. Išvadas galiu tau palikt pasidaryt pačiam.

  19. L-aimonas says:

    Arvydai, viskas gerai, matau kad tu teisingai supranti sistema (del 4lt issiputimo iki 100lt). Bet as manau (vat reiktu atlikti apklausa), kaip tipinis skaitytojas supranta sakini “(Lietuvoje dalinis rezervas 4%. Tai reiškia, kad turdamas 4 litus gali skolinti 100, o tai reiškia,
    kad i privaciu komerciniu banku rankas atiduota pinigu
    leidybos funkcija.” AS MANAU KAD DAUGUMA SUPRANTA TAIP kaip parasyta, jog bankas turedamas kisneje 4 Lt, kazkokiu budu likusius 96 prirasho ir paskolina zmogeliui norinciam pirkti virduli uz 100 lt? TODEL LAIKAU TOKI SAKINI NEKOREKTISKU ir klaidinanaciu. Butent tai man labiausiai ir uzkliuva.. AR MAN NEPRITARIU KAD publikuojant straipsny toki padrika sakini tiesiog numesti yra mazu maziausiai NEATSAKINGA?

  20. arvydas says:

    L-aimonai,
    Jau paaiškinau, kaip viskas vyksta iki pačių pagrindų, o jei tu dar kažką manai, tai jau atleisk, bet čia tavo problema. Skaityk dar kartą viską kol suprasi. Niekas čia nieko neapgaudinėja 🙂
    Prezentacija neskirta iki panagių išaiškinti banko veiklą, joje pateikiami tik faktai, be detalizavimo kaip ir kas vyksta. Bet visa Informacija joje yra teisinga, todėl, jei tu supranti kažkaip kitaip, nei pateikiama prezentacijoje, aš tuo atveju tau padėti negaliu.
    Beje, tu visą šią kalbą pradėjai tam, kad užginčyti faktus, į kuriuos tau atsakė pradžioj artas, vėliau įsijungiau aš. Manau daugiau klausimų neturi 🙂
    Geros dienos.

  21. L-aimonas says:

    kaip supranti arvydai, as sistema suprantu puikiai, tik pergyvenu del skaitytoju, kurie klaidingai supras informacija ir toliau ja platins. Su tavim galeciau padiskutuoti apie produkto prasme, musulmunu bankus ir pan. savo mintis reiski korektiskai (na beveik), bet tikrai to negaliu pasakyti apie arta. pvz: „kitaip sakant skolinamas tik įsipareigojimas pinigams, bet ne patys pinigai.“ – nu mes abu suprantam kad bankas kaskart perskolina butent naujai atnesta indeli (kas yra tie tikriej centrinio banko pinigai), o ne kazkokius isipareigojimus. Is mineto arto sakinio matyti kad jis sistemos arba nesupranta arba supranta abstrakciai – t.y. nesugeba suformuluoti korektisko sakinio. taip pat as padariau apklausa, kaip zmogus perskaites mineta sakini „bankas turedamas 4lt paskolina 100lt, tokiu budu igydamas pinigus kurimo tese“, is pradziu mano apklausti zmones atsake, kad bankas pasiskolina likusius 96lt (taip kaip ir maniau), patikslinus klausima (na kad bankas siuo atveju neturi galimybes pasiskolinti), man atsake jog tada turbut „nupieshia 96lt“ -sutapimas – tai arto beveik zodziai… TAIGI manau kad istiesu tokie straipsniai yra labai nekorektiski, nes auditorija kuri juos skaitys, tikrai nesigilins, kaip sistema veikia istikruju, ir manys jog bankai istiesu turedami 4 lt gali dapieshti ant popieriaus ar kompiuteryje likusius 96lt. Dabar pabandyk apklausti zmones aplink save ir parasyk kaip jie supranta teigini “Lietuvoje dalinis rezervas 4%. Tai
    reiškia, kad turedamas 4 litus gali skolinti 100, o tai reiškia,
    kad i privaciu komerciniu banku rankas atiduota pinigu
    leidybos funkcija.” Abejoju ar tau dauguma atsakys, kad idealiu atveju perskolinant 4 lt (minus rezervas) daugybe kartu, gali susidaryti 100lt, bet ir tai ne pinigu o vertybiniu popieriu nominalios sumos (indeliai/paskolos). Kodel as cia rasau visa tai, nes ypatingai tokei filmai kaip zeitgeist labai padrikai pateikdami faktus (pusiau teisingus, pateiktus ne iki galo, pavirsutiniskai) klaidina visuomene. bet galiu pasidziaugt, kad zodziu Zeitgeist jau net ir atrodytu lengvatikiai ir lengvabudziai defli komentatoriai nebetiki, stengiasi dauguma gilintis giliau, ieskoti kaip yra istikruju. tuom ir galima pasidziaugti.

  22. arvydas says:

    L-aimonai,
    O galima paklausti kas tu esi toks, kad pergyventum dėl skaitytojų?
    Akivaizdžiai matau, kad bandai ginti bankus ir pagatavas prikibti dėl menko niekniekio neatitinkančio tavo supratimo 🙂
    Kurio banko atstovas esi ?

  23. Bumba says:

    Įsiterpsiu su trumpu klausimu. Nuorodoje http://www.traders.lt/page.php?id=6959 minima:

    „Pinigai gali būti ne tik kuriami, bet ir sunaikinami. Priklausomai nuo to, kokiu būdu pinigai buvo sukurti, jie gali būti sunaikinami dviem būdais: fiziškai sunaikinant pinigus (monetas ar popierinius) arba grąžinant kreditą (jei pinigai buvo sukurti naudojantis kreditais).“

    Kaip gali būti pinigai sunaikinami gražinant kreditą?

  24. arvydas says:

    Grąžinus kreditą uždarote savo paskolos sąskaitą, atitinkamai dingsta įrašas apie jūsų įsipareigojimą.
    Juk jei jūs imate banke paskolą, banke balanse atsiranda įrašas, apie jums pervestus pinigus, t.y.
    Bankas turi sąskaitoje 100 LT, kaip indėlį, iš kurių jums gali paskolinti atėmus rezervo 4% 96 LT. Kai tik bankas jums atidaro sąskaitą tiems 96 LT, prie jau turimų pradinio indėlio 100 LT, banko balanse atsiranda papildomi + 96 LT, kitaip sakant bankas jums paskolinęs 96 LT į savo balansą įsirašo +96 LT.
    Ir dabar jau turi 196 LT.
    Jums gražinus paskolą, t.y. 96 LT + banko procentas, tie 96 LT išbraukiami, nes jūsų paskolos sąskaita uždaryta. Atitinkamai dingsta ir įrašas apie tuos pinigus. Tai velniškai gudrus mechanizmas, kaip paversti vergais žmones aniems net to nesuvokiant apie tai. Juk jūsų visos sąskaitos, visas atlyginimas eina per bankus, todėl jūs niekada nesuprasite kaip galima realiai uždirbtus pinigus atidavus bankui juos išbraukti, kaip nesamus.
    Juk banko sąskaitose esamų pinigų kiekis visada gerokai didesnis, nei šalyje išleistų pinigų emisija!
    Įsivaizduojate tą? – Banko sąskaitose guli daugiau pinigų, nei yra kada išleista šalyje!
    Paprastas pavyzdys:
    Išleista 100 LT. Per bankus jie paskolinti su 10% palūkanomis, reiškia gražinti reikia 110 LT. Iš kur juos paimti, jei išleista tik 100?
    Tai primityvus pavyzdys, bet jis parodo, kaip patenkama į banko priklausomybę, nes užprogramuota taip, kad visi laimėti negali, tiesiog nepaliekama tokia galimybė, o pralaimėjęs moka už viską, arba ima papildomą kreditą, kad apmokėti prieš tai buvusį ir taip klimpsta dar giliau.
    Bankas piešia pinigus sąskaitose, jam tas leista, bet skolininkui ne, skolininkas atsako savo turtu.
    Bankas neatsako niekuo, nes nesėkmės atveju moka šalies visuomenė.
    Geras variantas tiesa?

  25. Sarmatas says:

    Laimontai, o ko dabar Ispanija susigalvojo parduoti savo dar neprivatizuotus turtus? Žiūrėkit, kokia gerą schemą bankininkai sugalvojo. Tiesa, nereikia tiesiogiai bankininkus suprasti, kaip pvz., Ūkio banko vadovybę, nors jie irgi iš esmės veikia tokiais pat principais. Blogiau yra su Federaline rezervų sistema, kuri, būdami privati kontora, užsiima USD emisija.
    Taigi, pirmas etapas: prisispausdinam pinigų. Aukso standartai jau negalioja, kokia tū pinigų vertė? Palubinskas težino. Tai tik susitarimo reikalas (nesvarbu tarp ko ir kokio lygio). Ar tam prieštarausit?
    Antras etapas: skolinam tos sutartos vertės popieriukus valstybėms (pajungiamas TVF, PB, kitos finansinės institucijos, išsireklamuojam per žiniasklaidą, kuria taip pat valdom – sukuriam informacinį lauką, įteigdami, kad skolintis BUTINA. Taip priima ir neduok die, jei pats spausdinsi popieriukus savo valstybėje. Kadangi mes valdom valiutų biržą, tai greitai tavo sutartinės vertės popieriukus paversim niekiniais. Dėl to ir gaunasi, kad benzinas Irane ar pas mus, prieš TSRS žlugimą paverčiant USD, kainavo centus.
    Pinigai skolinami tik už palūkanas. Ar taip?
    Nava, valstybė įkinkoma. Niekas nekaltas, pats ėmei kreditą. Ar ne taip? Matai, kaip paprasta.
    Toliau, lieka atiduoti skolas ir palūkanas. Manipuliuojant biržomis, reguliuoti, kad tos valstybės pagaminta produkcija, valiuta kainuotų arba pigiai arba brangiai – vyksta reikalingos bankininkams manipuliacijos.
    Jūs turbūt nepaneigsit, kad visgi vertingiau turėti 1000 ha žemės, visus fabrikus savo nuosavybėje, vietoj tų spalvotų popieriukų?
    Taigi, ateina toks momentas, kai valstybė nebesugeba atiduoti paslokų su palūkanomis. Kas vyksta. Išparduodamas turtas. Kas jį įsigyja finale?
    Taigi, siūlau atsikratyti stereotipinio mąstymo, pažvelgti į sistemą tarsi iš šono.

  26. Sarmatas says:

    Tai visa esmė ir yra tuose įsipareigojimuose. Tai iš esmės yra pinigų emisija. Tai supaprastintai aiškinant, gali susidaryti klaidingą nuomonę. Tai tas pats, kaip Šarkinas aiškina, kad bankai, didindami VILIBOR nieko neuždirba, nes tada jie ir palūkanas indėlininkams turi didesnes mokėti. O kaip yra iš tikro?
    Esmė yra ta, kad bankas savo laiku išdavė daug paskolų (pvz., Hansabankas-Swedbankas 2008 m. gale buvo išdavęs būsto paskolų už 15.897.826,00 Lt, indėlių iš fizinių asmenų ir privačių įmonių turėjo 9.890.640.000,00 Lt. 2009 m. rugpjūčio gale paskolų buvo 14.389.206.000,00 Lt., indėlių iš fizinių asmenų ir privačių įmonių turėjo 9.595.283.000,00 Lt. Indėlių sumažėjo 295.357.000,00 Lt. Taigi, 14 mlrd. prieš 0,3 mlrd. Padidinę VILIBOR, pvz., 10%, jie išleistų sumokėti palūkanoms už pritrauktus tuos pačius 300 mln. max. 30 mln., o už išduotas paskolas gautų 1,4 mlrd. Skirtumą matot. Todėl tas VILIBOR didinimas jiems naudingas kaip niekad. O už viską mokame mes visi: vieni palūkanas, kiti mažesnę algą gaudami, kiti be darbo likdami.
    Toliau dėl palūkanų. Palūkanos nesukuria jokio realaus turto: nepriaugina grūdų, neprigamina automobilių. Vadinasi, iš esmės palūkanos tik didina pinigų masę, t.y., vyksta užprogramuota infliacija. O kažkas turi sunkiai dirbti, kad tą laisvų pinigų kiekį padengtų pinigais. Finale – bankininkai vis turtėja (popierius keisdami į realų turtą, žemes ir t.t.), o visi likę įkinkomi į vergovę.

  27. Sarmatas says:

    Laimontai, žiūrėk ne į vieną atskirą banką, bet į visą bankinę sistemą. Keisk kaleidoskopinį vaizdelį į mozaiką. Pagalvok apie priežastis ir pasekmes, jų ryšį. Tada bus aiškiau. Ir paskaityk http://www.sarmatas.lt/02/projektas-derunkelizacija/

  28. Sarmatas says:

    Siūlau Laimontai tau ir maitintis tai vertybiniais popieriais, gyventi tų popierių, kad ir su 100% grąža, rengtis tais popieriai. Supranti, kur lenkiu? Visa tas bankinis produktas – fikcija, susitarimo reikalas, savivalė. Ar ne taip? Kai norėsi labai valgyti, tai atiduosi visus savo milijonus už duonos kepalą. Tiesa, visi numizmatai turi krūvas verčių. Ir ką su joms daryti. Nieko negali dabar nusipirkti už popierinį carinį rublį, kaip ir už dolerį ar DEM. Ar ne taip?

  29. Sarmatas says:

    Čia vaizdžiau apie finansus.

    Kadangi krizė Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko dėl išvestinių finansinių instrumentų, tai nelabai kas turi žalią supratimą apie tai. Bet nori žinoti, kur šuo pakastas. Visą krizės genezę galima pailiustruoti viena gana linksma istorija.
    Įsivaizduokite, kad jūs dar su dviem draugais skrendate lėktuvu ir smagiai leidžiate laiką kilnodami taureles. Ir taip bekilnodami įsisiautėjate, kad net nepastebit, kaip kabinėjatės prie keleivių, į kampą įspaudžiat stiuardeses, nuplėšiat tualeto duris. Ekipažas neiškenčia ir pro bagažo liuką jus visus išmeta lauk. Į vandenyną. Laimei, arti buvo negyvenama sala. Jūs nuplaukiat iki jos ir apsigyvenate. Kadangi sala negyvenama, tai įdomumo dėlei įkuriat čia valstybę JAV (Jaunų Alkoholikų Valstybė). Juk kilmės priežastis ir buvo alkoholis.
    Jūsų bagažas, aišku, liko lėktuve. Bet tualeto duris jūs vis dėlto prigriebėt. Daugiau materialių aktyvų jūsų saloje nėra. Kaip bebūtų keista, bet jūsų piniginėje yra per stebuklą užsilikę 100 dolerių.
    Rezultate JAV turi nefinansinių aktyvų – duris; ir finansinių aktyvų – pinigų kiekis – jūsų 100 USD. Dar kitaip galima pasakyti, kad jūsų turimas nefinansinis aktyvas vertas 100 USD.
    Kai išsiblaivote, jūs nusprendžiate įsikurti. Vienas iš jūsų pasirodo itin greitas ir pareiškia, kad įkuria banką (Bankininkas). Ir išplatina pranešimas, kad renka iš piliečių indėlius su 3% metinių palūkanų. Jūs mielai dedate pinigus į banką. Bankininkas bloknote nusibraižo grafas. Užrašo „Dipazitas“.
    Trečias jūsų draugas irgi ne iš kelmo spirtas. Jis ne be reikalo studijavo ekonomiką ir gerai žino, kaip iš jūsų išvilioti ir duris, ir 100 dolerių (Brokeris). Jis jums pasiūlo duoti jam 100 USD už 5% metinių. Brokeris paima bloknotą ir jame užrašo: „Ablegacija 100-tui USD už 5%“. Jūs tiesiog šokinėjate iš džiaugsmo, kaip jums pasisekė. Einate į banką, paimat iš nuliūdusio Bankininko pinigus ir atiduodate juos Brokeriui, mainais į „Ablegaciją“. Brokeris ima 100 USD ir duoda juos vėl pralinksmėjusiam Bankininkui.
    Tuo būtų galima viską ir baigti, bei užsiimti naudinga veikla. Pavyzdžiui, palmę pakrėsti ar moliuskų pasigaudyti, žodžiu, užsidirbti pragyvenimui. Bet Brokeris nebūtų brokeris. Jis gi finansų genijus ir nelinkęs sėdėti rankų sudėjęs (t.y. krėsti palmės).. Jis prieina prie jūsų ir pasiūlo užsidirbti dar 1% metinių be papildomis rizikos. Jo planas labai paprastas: pasiimti iš banko 100 USD kreditą už 4% ir nusipirkti iš Brokerio dar vieną ablegaciją su 5% metinių palūkanų. Maža to, jis tiesiog bekalbėdamas išrašo antrą ablegaciją ir mojuoja jums prieš nosį. Ilgai negalvojat ir bėgat į banką kredito. Banke juk yra pinigų. Gaunat pinigus (jau kaip kreiditą) ir atiduodat juos Brokeriui už antrą ablegaciją. Dabar jūs turite kišenėje ablegacijų už 200 USD ir kiekviena su 5% metinių. Brokeris neša pinigus į banką. Jo dipazite jau 200 dolerių.
    Manote, kad Brokeris čia ir sustojo. Aha, tuoj… Jis jau išrašė jums trečią ablegaciją. Jūs užstatote antrą ablegaciją banke ir gaunate kreditą. Ratas sukasi visą dieną. Vakare jūs jau turite ablegacijų už 5000 dolerių, o pas brokerį banko dipazite irgi 5000 USD. Dabar brokeris siūlosi nupirkti iš jūsų duris už 100 dolerių. Bet jūs irgi ne vakar gimęs. Durys tai vienos… Jūs pakeliat kainą iki 1000 USD. Brokeris sutinka. Jis paskutiname bloknoto lapelyje išrašo bankininkui pavedimą pervesti jums 1000 USD ir pasiima duris.
    Gerai pasikaustęs buhalteris iš Oksbridžo, pamatęs tokius popierius, greitai pasakys, kad JAV dabar turi materialinių aktyvų už 1000 USD durų pavidalų; ir 10 000 USD finansinių aktyvų dipazitais ir ablegacijomis. Bendras šalies turtas per parą padidėjo 110 kartų.
    Mažiau išsilavinęs žmogus pastebės, kad trys debilai, vietoj to, kad prisiskintų kokosų ir bananų visą dieną plėšė bloknotų lapus. O turto kaip buvo vienos tualeto durys ir 100 baksų, tai tiek ir liko. Bet kuris iš šių stebėtojų teisus, spręsti skaitytojams… O mechanizmas ne vienam jau žinomas iš praktikos.
    Jei tęsti šią istoriją toliau, tai pamatysime, kad atėjus kreditų padengimo laikui, jūs negalite jų padengti, nes neturite nė cento grynųjų. Tenka Bankininkui atiduoti užstatytas ablegacijas. Bet Brokeris irgi neturi grynųjų, kad išpirktų ablegacijas. Jų vertė lygi nuliui. Duris pereina į Bankininko rankas. Štai ir turime Pasaulinę Salos Finansų Krizę, kurios esmė yra visiškai teisėtais būdais iš savininko atimti nuosavybę.

  30. Sarmatas says:

    Aš manau, kad tokie paprasti ir suprantami eiliniam žmogui išsireiškimai žymiai geriau paaiškina esmę. Kitam „emisija“ jokių asociacijų nesukelia. Dabar, Laimontai, siūlai viską į varą vynioti. Vagystė lieka vagyste, kaip ją bepavadintum..

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top