Arthur Firstenberg knygos, „Nematoma vaivorykštė-elektros ir gyvybės pasaka“, santrauka

2021, 23 vasario, 8:08 | kategorija Genocidas | 1 atsiliepimas | peržiūrų 239 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

 

Mąstytojas

Nuo vertėjo: Versta iš: https://phibetaiota.net/2020/02/arthur-firstenberg-the-invisible-rainbow-a-history-of-electricity-and-life-radiation-sickness-explains-all-past-and-present-flu-outbreaks-including-wuhan-virus-and-radiation-sickness-on-cruise-shi/

Įžanga versta iš:
https://www.academia.edu/42823199/The_INVISIBLE_RAINBOW_A_History_of_Electricity_and_Life?email_work_card=view-paper Čia galima paskaityti visą knygą PDF formatu.

Kodėl knygos pavadinime žodį „history“ verčiu žodžiu pasaka, o ne istorija? Todėl, kad man nepatinka pats žodis istorija-jis nemūsiškas, todėl, kad istorija iškraipoma, o pasaka tikra, tiesiog aš taip verčiu nes labiau mėgstu pasakas nei istorijas.

Artūras Firstenbergas: Nematoma vaivorykštė-Elektros ir gyvybės pasaka (Radiacijos liga paaiškina visus buvusius ir esamus gripo protrūkius, įskaitant Wuhano virusą ir radiacines ligas kruiziniuose laivuose) apima ir 5G

Robert Steele apie knygą:

Ši knyga liudija, jog labai tikėtina, kad radiacines ligas sukelia visų rūšių elektra įskaitant 5G, mikrobangas bei kitokią spinduliuotę. Konkrečiai ispaniškasis gripas, dabartinis Wuhano virusas ir radiacinės ligos kruiziniuose laivuose ypač-kaip ir vėžys bei diabetas-visos jos neabejotinai sietinos su elektromagnetine tarša ir jos poveikiu.

Mobilaus ryšio bokštų išjungimas, sergančiųjų apgyvendinimas nuo elektros krūvio apsaugotose vietose duodant jiems didelius kiekius kalcio stipriai sumažina epidemiją.

Ši knyga nepretenduoja į absoliučią tiesą, kaip kai kas galbūt norėtų, ir jos autorius ne toks jau santūrus kaip kai kas galbūt norėtų, tačiau turint mintyje Wuhano virusą, Wuhano 5G ir atskiras ypač žemų dažnių, ryšių su povandeniniais laivais, antenas, kartu su „savaiminėmis epidemijomis“ kruiziniuose laivuose toli nuo Kinijos, aš darau išvadą, kad autoriaus teiginiai nusipelno būti išgirsti.

Pirmoji dalis

<Nuo pat pradžių…

  1.  Pagauta butelyje
  2. Kurčias teišgirsta, luošas lai tevaikšto
  3. Jautrumas elektrai
  4. Nepasirinktas kelias
  5. Lėtinė elektros liga
  6. Augalų elgsena
  7. Ūmi elektros liga
  8. Mįslė Vaito saloje
  9. Žemės elektrinis apvalkalas
  10. Porfirinai ir gyvybės pagrindas

Antroji dalis

…iki šių dienų

  1. Dirgli širdis
  2. Diabeto virsmas
  3. Vėžys ir gyvybės badas
  4. Pristabdytas gyvybingumas
  5. Norite pasakyti, jūs galite girdėti elektrą?
  6. Bitės, paukščiai, medžiai ir žmonės
  7. Aklųjų šalyje

1.1 Apie autorių

Artūras Firstenbergas, mokslininkas ir žurnalistas, pats žinomiausias pasauliniame judėjime siekiančiame atskleisti kas tai yra elektromagnetinė radiacija ir visa kas tik su ja susiję. Baigęs studijuoti matematiką Kornelio (Cornell) universitete kur jis priklausė Phi Beta Kappa draugijai-seniausiai akademinei garbės draugijai JAV, kuri dažnai apibūdinama kaip viena prestižiškiausių mokslo draugijų-jis nuo 1978-ųjų iki 1982-ųjų metų toliau mokėsi Kalifornijos universiteto Irvino medicinos mokykloje. Perdozavęs rentgeno spinduliuotės ir patyręs sužalojimų buvo priverstas anksti nutraukti savo karjerą medicinos srityje. Paskutinius 37-ius metus jis tyrė, patarinėjo ir skaitė paskaitas apie elektromagnetinės radiacijos poveikį sveikatai bei aplinkai, taip pat užsiiminėjo keliomis sveikatinimo veiklomis.

1.2 Apie knygą

Ši, nepaprastai gerai faktais ir tyrimais pagrįsta knyga atseka elektros išplitimą mūsų civilizacijoje nuo jos atradimo 1740-aisiais metais iki pat šių laikų ir netgi numato jos ateitį bei parodo kaip elektra sąveikauja su gyvais organizmais. Pažymėtina, kad pavadinimas nurodo į visą elektromagnetinį spektrą apimantį visas vaivorykštės spalvas, įskaitant nematomus dažnius, tokius kaip radijo dažniai ir aplink elektros laidus sukurtą foną.

Įžanga

Kadaise, po audros, danguje matoma vaivorykštė vaizdavo visas spalvas kokios tik galėjo būti. Mūsų planeta buvo taip sukurta. Virš mūsų yra oras kuris sugeria ultravioletinius spindulius bei visus rentgeno ir gama spindulius sklindančius iš kosmoso. Daugumos ilgųjų bangų, kurias mes dabar naudojame radijo ryšiams, anksčiau nebuvo visai. Tiksliau, jos buvo, tačiau tokių buvo be galo mažai. Jos mus pasiekdavo iš saulės ir žvaigždžių, tačiau jų poveikis buvo trilijoną kartų silpnesnis nei šviesa kuri taip pat sklido iš dangaus. Kosminės radijo bangos buvo tokios silpnos, kad liko nematomomis ir gyvybė niekada nesukūrė organų kurie galėtų jas pamatyti.

Netgi ilgesnės bangos, žemo dažnio pulsacijos sukeltos žaibo, taip pat nematomos. Žaibui blykčiojant oras akimirksniu prisipildo jomis, bet jos beveik iš karto išnyksta; jų aidas atliepiantis visame žemės rutuly, apytikriai 10 milijardų kartų silpnesnis nei šviesa sklindanti iš saulės. Mums taip pat niekada neišsivystė organai kuriais galėtume pamatyti tas bangas.

Tačiau mūsų kūnai žino, kad šios spalvos yra. Mūsų ląstelių energija sklindanti radijo dažnių diapazone be galo maža, tačiau būtina gyvybei palaikyti. Kiekviena mintis, kiekvienas judesys kurį mes darome apgaubia mus žemų dažnių pulsavimais, kuždesiais pirmą kartą aptiktais 1875-aisiais metais ir kurie taip pat būtini gyvybei palaikyti. Elektra kokią mes naudojame dabar, medžiaga kurią mes perduodame laidais ir transliuojame oru net nesusimąstydami apie tai, buvo atrasta apie 1700-uosius metus kaip ypatybė būdinga gyvybei.

Ir tik vėliau mokslininkai išmoko jos pagalba judinti negyvus objektus nekreipdami dėmesio į elektros poveikį gyvajam pasauliui todėl, kad jie negalėjo to poveikio pamatyti. Šiandien ji supa mus visomis savo spalvomis ir intensyvumu kuriuo varžosi su saulės šviesa, tačiau mes vis tiek negalime jos matyti todėl, kad jos nebuvo gyvybei gimstant.

Šiuo metu yra daug pražūtingų ligų kurių net neturėtų būti, jų kilmės mes nežinom, jų buvimą laikome savaime suprantamu dalyku ir net nesigiliname kodėl taip yra. Jausmą gyventi be šių pražūtingų ligų, tai yra, tokių gyvibingumo būsenų, mes esame visiškai užmiršę.

„Nerimo sutrikimas“ kamuojantis šeštadalį žmonijos nebuvo žinomas iki septintojo 19-ojo amžiaus dešimtmečio kai telegrafo laidai pirmąkart apjuosė žemę. Medicininėje literatūroje apie „nerimo sutrikimą“ iki 1866-ųjų metų nebuvo jokios užuominos.

Gripas, toks koks jis yra dabar, buvo išrastas 1889-aisiais metais kartu su kintamąja srove. Jis visada su mumis kaip koks pažįstamas svečias-toks pažįstamas, jog pamiršome, kad anksčiau jo net nebuvo. Daugelis gydytojų kuriems teko matyti begalę gripo atvejų 1889-aisiais metais, niekada anksčiau nebuvo matę nei vieno tokios ligos atvejo.

Iki septintojo 19-ojo amžiaus dešimtmečio diabetas buvo toks retas, kad tik keletas gydytojų savo gyvenime susidurdavo su daugiau nei vienu ar dviem diabeto atvejais. Ši liga taip pat pakeitė savo pobūdį: kadaise diabetikai buvo kaip skeletai, nutukusiems niekada nepasireikšdavo diabetas.

Širdies ligos tuo metu buvo 25-oje vietoje pagal paplitimą-žemiau atsitiktinio skendimo. Tai buvo kūdikių ir senų žmonių liga. Visiems kitiems žmonėms sirgti širdies ligomis buvo itin retas reiškinys.

Vėžys taip pat buvo nepaprastai retai pasitaikanti liga. Kol nebuvo naudojama elektra netgi tabako rūkymas nesukeldavo plaučių vėžio.

Tai yra civilizacijos ligos kurias mes taip pat primetėme ir gyvūnams bei augalams, tai yra ligos su kuriomis mes gyvename dėl to, kad savo pačių reikmėms pritaikytą jėgą atsisakome pripažinti tuo kuo ji iš tikrųjų yra. Kintamoji srovė mūsų namų elektros instaliacijoje, ultragarso dažniai mūsų kompiuteriuose, radijo bangos mūsų televizoriuose, mikrobangos mūsų mobiliuosiuose telefonuose tai tik, nematomos vaivorykštės tekančios mūsų venomis ir palaikančios mūsų gyvybę, iškraipymai. Mes tą pamiršome.

Laikas prisiminti.

Pirmoji dalis

Nuo pat pradžių…

1. Pagauta butelyje

1746-aisiais metais Europoje buvo padaryti pirmieji atradimai susiję su elektra. Leydeno eksperimentu buvo parodyta kaip gaunama elektros srovė trinant rankomis aplink savo ašį stipriai sukamą stiklinį rutulį. Išgautas statinis elektros krūvis darė didžiulį įspūdį mokyklose, mugėse taip pat ir pavieniams žmonėms kurie turėjo pakankamai išteklių įsigyti tokį prietaisą, vieniems žmonėms patiriant statinės elektros iškrovą, kitiems trumpą elektrošoką.

Reiškinys buvo toks paplitęs, jog visuomenėje nebuvo priimtina net užsiminti, kad elektra galėtų būti pavojinga, nors kai kuriems eksperimento dalyviams bei gyvūnams elektrošokas sukeldavo galvos skausmus, kraujavimą iš nosies ir nuovargį. Visuomenė buvo pavergta elektromanijos ir aistringiausi jos atstovai patyrę elektrošoką, geroje draugijoje tarp dviejų šampano butelių, pradėjo jausti žalingus simptomus. Nepaisant to, medikai apsirūpino Leydeno kolbomis (kondensatorių pirmtakais) medicininiams eksperimentams atlikti, tokiems kaip abortai, ir kitokiam praktiniam taikymui.

Tuo būdu, atsivėrė visiškai nauja mokslo sritis apimanti biologinį elektros poveikį žmonėms, augalams ir gyvūnams-mokslo sritis kuri tada buvo kur kas platesnė nei ta kurią tyrinėja šiuolaikiniai daktarai kurie kasdien mato ligonius kenčiančius nuo elektros poveikio patys to nežinodami ir kurie dažniausiai abejingi tam, jog tokios žinios egzistuoja.

2. Kurčias teišgirsta, luošas lai tevaikšto

Nurodydami rečiau teigiamą, kur kas dažniau neigiamą elektros įtampos taikymo gyviems organizmams poveikį, gydytojai ir tyrinėtojai priėjo išvadą, kad gyvi organizmai gyvuoja kartu su elektra. Buvo išrasti tam tikri gydymo būdai panaudojant elektrą, pavyzdžiui, 1851-aisiais metais neurologas Duchenne gydė kurtumą dešimtims ligonių elektros impulsais.

Buvo atliekami bandymai-pažymėtini Alessandro Voltos eksperimentai Italijoje, taip pat ir kitų tyrėjų vakaruose-ir buvo rasta įrodymų, kad nervų, širdies, širdies ir kraujagyslių, skonio, prakaitavimo ir kitos sistemos gali būti stimuliuojamos naudojant elektrą pagamintą galvaninių porų (galvaninės korozijos). Atrastų gydomųjų elektros poveikių kiekis buvo žymiai mažesnis nei išvardintas žalingų jos poveikių kiekis, įskaitant dabar žinomus jautrumo elektrai simptomus, tokius kaip galvos skausmai, svaigimas, pykinimas, psichikos sutrikimas, nuovargis, depresija, nemiga, etc.

3. Jautrumas elektrai

Prancūzų botanikas Tomas Fransua Dalibardas vykdęs bandymus elektra su gyvais organizmais, 1762-aisiais metais laiške rašytame Bendžaminui Franklinui atskleidė, kad jis negalėjo tęsti bandymų nes jo paties organizmas tapo alergiškas elektrai. Jis buvo vienas pirmųjų žmonių oficialiai pripažintu ypač jautriu elektrai. Skaitant šią ataskaitą tampa aišku, kad šis botanikas turėjo būti stipriai paveiktas elektros.

Kitų profesorių ir tyrėjų patirtis buvo tokia pat nesėkminga ir jie buvo priversti nutraukti savo tyrimus. Netgi įžymusis Bendžaminas Franklinas, savo elektros tyrimų metu kuriuos vykdė nuo 1753-iųjų metų, buvo paveiktas neurologinės ligos kurios simptomai, dažnu atveju, priminė simptomus būdingus padidintam jautrumui elektrai (PJE). Taigi 18-ojo amžiaus pabaigoje buvo plačiai pripažinta, kad elektra gali susargdinti žmones priklausomai nuo žmogaus lyties, morfologijos (čia tikriausiai turima mintyje bendrą išvaizdą. vertėjo intarpas) ir fizinės būklės.

Panašiu būdu buvo pastebėta, jog kai kurie žmonės ypač jautrūs orų permainoms kurios dažnai yra susiję su elektros pokyčiais atmosferoje. Kai kurie iš tų žmonių gerai žinomi ir šiandien-Kristupas Kolumbas, Dantė, Čarlzas Darvinas, Bendžaminas Franklinas, Gėtė, Viktoras Hugo, Leonardas da Vinčis, Martinas Liuteris, Mikelandželas, Mocartas, Napoleonas, Russo ir Volteras.

4. Nepasirinktas kelias

Paskutinį 18-ojo amžiaus dešimtmetį mokslininkai neturėjo vieningos nuomonės vertindami keturis skirtingus skysčius-elektrą, šviesą, magnetizmą ir šilumą. Kai buvo kalbama apie elektrą vieni, kaip Luidžis Galvanis, teigė, kad elektra neatskiriama gyvo organizmo dalis, kiti gi, tokie kaip Alessandras Volta, teigė, kad elektra tai tik „šalutinis“, vidinių cheminių reakcijų gyvajame organizme, požymis. Volta, nepaprastai naudingų elektros baterijų kurios galėjo duoti didžiulį pelną išradėjas, paėmė viršų šiame ginče prieš labiau visaapimantį, sąveikos tarp elektros ir gyvo organizmo, požiūrį.

5. Lėtinė elektros liga

Nuo 19-ojo amžiaus pabaigos pramoninėse šalyse apgyvendintų vietovių kraštovaizdį ėmė keisti įrengiamos telegrafo linijos. Ši technologija naudojo 80 voltų įtampą vienam laidui kai grįžtamoji srovė būdavo įžeminama.

Šiuo laikotarpiu atsirado pirmosios klaidžiojančios srovės kurios turėjo poveikį gyvoms būtybėms. Kaip tik tuo metu buvo stebimas civilizacijos ligų atsiradimas, tokių kaip neurastenija kurios, be kitų plačiai žinomų žmonių, kamavo ir Franką Loidą Raitą bei Teodorą Ruzveltą. Tarp kitko, būtina pažymėti, kad neurastenija labai panaši į padidintą jautrumą elektrai (PJE) kuris yra labiau šiuolaikiškas, to paties jautrumo elektrai, pavadinimas.

Apie pusę telegrafistų, įdarbintų siunčiamai laidais elektros srovei valdyti kurie juto labai stiprų elektromagnetinių laukų poveikį, buvo kamuojami telegrafo ligos. Vėlgi simptomai buvo tokie patys kaip ir PJE. Vėliau, apie 1915-uosius metus, jau telefonų operatoriai patirdavo tokius pačius simptomus dėl elektromagnetinių laukų poveikio kai jiems tekdavo ilgas valandas dirbti ryšių tarnyboje. 1989-aisiais metais tapo žinoma, kad 47% Vinipego (Kanadoje) telefonų operatorių kentėjo nuo tų pačių simptomų.

Vis tik, 1894-aisiais metais žinomas Vienos psichiatras Zigmundas Froidas parašė straipsnį turėjusį pražūtingą poveikį visiems nelaimingiesiems kamuojamiems telegrafo ligos, neurastenijos, mikrobangų sindromo ar PJE. Užuot pamatęs išorinę šių simptomų priežastį-elektromagnetinę taršą-jis juos priskyrė dėmesio pakrikimui arba prastai valdomoms emocijoms.

To pasėkoje milijonai žmonių paveiktų elektrosmogo dabar gydomi vaistais užuot apsaugojus juos nuo elektros taršos. Zigmundas Froidas pervardino neurasteniją į nervinį nerimą, nerimo priepuolį ar panikos priepuolį nors iki jo buvo žinoma, jog neurasteniją sukelia elektra. Tas atvėrė kelią toliau vystyti neapgalvotą elektrifikavimą be jokių trukdžių.

Pažymėtina, kad Rusijoje neurastenija įvardijama kaip nuo aplinkos priklausantis negalavimas todėl, kad toje šalyje kenksmingas Froido pervardijimas buvo atmestas.

6. Augalų elgsena

Seras Jagadišas Čandra Bose ir kiti tyrinėtojai atliko eilę elektros bandymų su augalais ir kitais gyvais organizmais kurių rezultatai rodė neabejotiną elektros poveikį jiems. Jis atrado, kad augalų ar gyvūnų nervai rodo kintantį elgesį ir kad jų atsparumas gali pastebimai skirtis priklausomai nuo srovės stiprumo ir jos poliškumo. Jis taip pat pažymėjo, kad srovės stiprumas reikalingas nervų laidumui pakeisti yra be galo mažas kai kalbama apie įtampos stiprumą-apytikriai 0,3 mikroampero (0.3*10-6).

Tokia srovė gerokai mažesnė už tą kuri indukuojama kalbantis mobiliuoju telefonu. Bose taip pat atrado, kad srovės bioaktyvumo riba yra 1 fentoamperas (1*10-15)! Kadangi šis tyrėjas taip pat buvo susipažinęs su radijo dažnių perdavimais, jis atliko bandymą su augalu veikiamu 30 MHz radijo signalu 218-os jardų (200 metrų) atstumu ir pastebėjo, kad augalo augimas sulėtėjo kol jis buvo veikiamas radijo spinduliuote. Taip pat jis įrodė, kad kol augalas buvo apšvitinamas tuo pačiu radijo signalu, jo sulčių apytaka sulėtėjo.

7. Ūmi elektros liga

Devintajame 19-ojo amžiaus dešimtmetyje Londonas buvo aprūpinamas nuolatine elektros srove, tačiau kai kurie fizikai atrado, kad kintamosios srovės tiekimas užtikrina mažesnius varžos nuostolius laiduose. Prasidėjo ginčai kurią srovę reikėtų naudoti nors daugelis mokslininkų, įskaitant Edisoną, stipriai kritikavo labiau pavojingą kintamosios srovės poveikį. Ironiška, nes kaip tik dėl to kintamoji srovė naudojama elektros kėdėse nes ji žalingesnė. Kaip visiems žinoma, elektros tinkluose naudojama srovė yra… kintamoji!

1889-aisiais metais, JAV buvo vykdoma plataus masto elektrifikacija, o netrukus po to ir Europoje. Lyg atsitiktinai, tais pačiais metais,m gydytojams teko susidurti su begale gripo atvejų kurių iki to meto pasitaikydavo retai. Ligonių simptomai buvo kur kas labiau neurologinio pobūdžio panašūs į neurasteniją ir neapėmė kvėpavimo sutrikimų. (paryškinimas vertėjo) Gripo pandemija tęsėsi keturis metus, mirė mažiausiai milijonas žmonių.

2001-aisiais metais Kanados astronomas Kenas Tapingas įrodė, kad trijų paskutinių amžių gripo pandemijos susiję su vienuolikos metų ciklo saulės magnetinio aktyvumo pikais. Taip pat buvo atrasta, kad kai kurie gripo protrūkiai paplinta milžiniškose teritorijose vos per keletą dienų, o tą faktą labai sunku paaiškinti užkrečiamumu kai gripas perduodamas žmogaus-žmogui. Taip pat eilė bandymų siekiančių įrodyti tiesioginį užkrėtimą per artimą kontaktą, gleivių lašeliais ar kitais būdais, patyrė nesėkmę.

Nuo 1933-iųjų metų iki šiol virusologai nesugebėjo pateikti jokio eksperimentinio įrodymo patvirtinančio, kad gripas plinta tarp žmonių jiems įprastai bendraujant. Visi panašūs bandymai tą įrodyti buvo nesėkmingi.

8. Mįslė Vaito saloje

1904-aisiais metais Vaito saloje (priklauso JK) pradėjo mirti bitės iš karto po to kai Markonis ten sumontavo radijo siųstuvus. Šie siųstuvai veikia beveik megahercų lygio dažniu.

Kitoje sąsiaurio pusėje (Prancūzijoje) Žakas Arsenė D’Arsonvalis įrodė, kad „staigūs ir lenkti“ elektromagnetiniai signalai kur kas toksiškesni nei sinusoidiniai signalai.

Tiesa ta, kad Markonis būdamas 22-ų metų ir visiškai sveikas, po pusantrų metų eksperimentų su radijo siųstuvais pradėjo karščiuoti. Karštinės priepuoliai jam nesiliovė visą likusį gyvenimą. 1904-aisiais metais, kol dirbo įrenginėdamas siųstuvą, pakankamai galingą, jog būtų naudojamas transatlantiniam ryšiui, šie karščiavimai pasidarė tokie smarkūs, jog atrodė, kad tai maliarija. 1905-aisiais metais jis vedė Beatričę O’Brien ir po medaus mėnesio jie apsigyveno saloje netoli siųstuvo. V

os tik Beatričė ten apsigyveno ji pradėjo skūstis spengimu ausyse. Po trijų mėnesių ji sunkiai susirgo gelta. Gimdyti ji turėjo grįžti į Londoną, o jos kūdikis gyveno tik keletą savaičių ir mirė dėl „nežinomų priežasčių“. Tuo pat metu Markonis praleido keletą mėnesių karščiuodamas ir kliedėdamas.

Tarp 1918-ųjų ir 1921-ųjų metų, kol dirbo prie trumpųjų bangų siųstuvo, jį kamavo savižudybės depresija. 1927-aisiais metais, po antrosios santuokos, medaus mėnesio metu jis susmuko dėl skausmo krūtinėje ir jam buvo diagnozuoti rimti širdies sutrikimai. Tarp 1934-ųjų ir 1937-ųjų metų, kol jis plėtojo mikrobangų technologiją patyrė devynis širdies smūgius, o paskutinysis buvo mirtinas. Markonis mirė būdamas 63-ų metų.

Toje pačioje saloje, Osborno rūmuose, karalienė Viktorija patyrė smegenų kraujosrūvas ir mirė 1901-ųjų metų sausio 22-ą dieną, kaip tik tada kai Markonis pradėjo eksploatuoti naują siųstuvą mažiau nei už 13-os mylių (apie 21 km.) nuo Osborno rūmų.

1901-aisiais metais Vaito saloje buvo „tik“ du siųstuvai, o 1904-aisiais jau buvo keturi, dėl to sala tapo labiausiai apšvitinta vieta planetoje kurioje bitės negalėjo išgyventi. 1906-ųjų metų tyrimas atskleidė, jog 90% bičių išnyko visiškai be aiškios priežasties. Į salą buvo atvežtos naujos bičių šeimos, tačiau jos taip pat žuvo vienos savaitės laikotarpyje.

Ši epidemija išplito Anglijoje, po to vakarų pasaulyje, tada palaipsniui stabilizavosi kol šalių kariuomenės, pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, apsirūpino įvairiais didelės galios radijo siųstuvais, kas sukėlė (kaip žinome) Ispaniškojo gripo pandemiją 1918-aisiais metais, kuri iš tikrųjų prasidėjo JAV, Masačiūsetso valstijoje, Kembridžo karinio jūrų laivyno radijo ryšių mokykloje kur buvo nustatyti pirmieji 400 naujojo gripo atvejai.

Ši epidemija greitai išplito tarp 1127 karių Fanstono kareivinėse (Kanzaso valstijoje) kuriose buvo įrengtas bevielis ryšys. Gydytojus sudomino tai, kad tik 15% civilių patyrė kraujavimą iš nosies, kai tuo pat metu net 40% jūreivių kentėjo nuo to paties. Pasitaikė ir kitokių kraujavimų, o trečdalio mirusiųjų mirties priežastis buvo vidinis kraujavimas plaučiuose arba smegenyse.

Iš tikrųjų, buvo pakeista kraujo struktūra nes išmatuotas krešėjimo laikas buvo daugiau nei dvigubai ilgesnis nei įprastas. (paryškinimas vertėjo) Šie simptomai nesuderinami su kvėpavimo takų ar gripo virusų poveikiu, tačiau visiškai atitinka pražūtingą elektros poveikį. Kitas neatitikimas buvo tas, kad du trečdaliai aukų buvo jauni ir sveiki žmonės.

Kitas nebūdingas gripui simptomas buvo pulso dažnio sumažėjimas svyruojantis tarp 36 ir 48, kas taip pat yra būdinga elektromagnetinių laukų poveikio pasekmė. Papildomai galima pasakyti, kad kai kuriuos žmones buvo galima sėkmingai gydyti didžiulėmis kalcio dozėmis.

Karo gydytojas Dr. Džordžas A. Soperis paliudijo, kad virusas plinta greičiau nei žmonės pajėgūs judėti. Buvo atliekami įvairūs eksperimentai siekiant užkrėsti eksperimento dalyvius tiesioginio kontaktu ar sušvirkščiant gleivių arba kraujo, tačiau nei vienu iš šių būdų eksperimento dalyvių užkrėsti nepavyko-jiems nepasireiškė jokie simptomai.

Galime pastebėti, kad kiekviena nauja gripo pandemija atitinka naujos pažangios elektros technologijos įdiegimą, pavyzdžiui, 1957-1958-ųjų metų Azijos gripo pandemija sekė po to kai buvo įdiegta galinga radarų stebėjimo technologija, Honkongo gripo protrūkis prasidėjęs 1968-ųjų liepą sekė po to kai buvo paleisti 28 kariniai palydovai skirti kosmoso stebėjimui Van Aleno radiacinių žiedų aukštyje; šie žiedai saugo mus nuo kosminės radiacijos.

9. Žemės elektrinis apvalkalas

Besisukanti planeta žemė kurios šerdį sudaro daugiausiai geležis, visų pirma saugoma jonosferos, tada plazmosferos-atribotos Van Aleno radiacinių žiedų esančių tarp 1000 ir 55 000 kilometrų aukštyje-ir jos uodegos-magnetosferos, kuri yra atvira iš saulės kylantiems saulės vėjams ir yra lyg kokia dinama, sudėtinga elektros sistema. Apsikeitimai elektra tarp žemės plutos, atmosferos ir netgi jonosferos, vyksta nuolatos.

Šių mainų subtili pusiausvyra ir lyg koks ištisos visatos elektros „alsavimas“ sudarė sąlygas vystytis gyvybei mūsų planetoje kuri įkrauta neigiamais jonais subalansuotais teigiamo jonosferos krūvio. Gali būti stebimas vidutiniškas, apie 130 voltų metre, elektrinis laukas kurio reikšmė gali kilti, pavyzdžiui, iki 4000 voltų metre audros metu.

1953-aisiais metais buvo atrastas vienas svarbiausių parametrų, šių elektros virpesių mūsų aplinkoje, vadinamų Šumano rezonansu kuris „alsuoja“ 7,83 hercų dažniu su pasikartojančiais 14,20,26,32 Hz virpesiais, vadinamais labai žemais dažniais (LŽD).

Nenuostabu, kad organizmai gyvenantys šioje aplinkoje prisotinti šių fizinių verčių ir, pavyzdžiui, mūsų smegenų ritmai glūdi šiose dažnių ribose, kaip alfa ritmas esantis nuo 8 iki 13 Hz ribose. Nors mes ir suvokiame elektromagnetinio spektro matomus dažnius-nuo mėlynos iki raudonos-kai kurie gyvūnai pajėgūs pamatyti kitus elektromagnetinius dažnius, pavyzdžiui, bitės galinčios matyti ultravioletinius dažnius arba salamandros ar šamai kurie mato žemus elektros dažnius, o gyvatės pajėgios pamatyti infraraudonųjų spindulių dažnius.

Pavyzdžiui, laboratoriniai eksperimentai su žiurkėnais parodė, kad nepakanka temperatūros sumažinimo ir dienos šviesos trukmės sutrumpinimo tam, kad jie būtų užmigdyti žiemos miegui. Panašiai, Faradėjaus narvuose užauginti žiurkėnai atsisakė žiemoti kol Faradėjaus apsauga nebuvo pašalinta nors šviesos ir temperatūros parametrai atitiko parametrus būdingus žiemos metui.

Buvo atlikti kiti bandymai, pavyzdžiui, 1967-ųjų metų eksperimentas Makso Planko institute, kurį atliko fiziologas Rutgeris Weveris naudodamas du užkastus kambarius be langų ir išorinio ryšio-vieną jų apsaugojo nuo natūralių elektromagnetinių laukų, o kito-ne.

Buvo įrodyta, kad ekranuotame kambaryje savanorių paros ritmai išsiderino ir galėjo svyruoti nuo 12 iki 65 valandų, be to savanoriams sutriko medžiagų apykaita, kai tuo pat metu savanoriai buvę kambaryje panardintame natūraliuose žemės elektromagnetiniuose laukuose, išlaikė nuoseklų, apie 24 valandų ritmą ir jų medžiagų apykaita veikė įprastai. Buvo moksliškai įrodyta, jog tam, kad gyvas organizmas išliktų sveikas ir gyvybingas jam būtina gyventi įprastoje mūsų elektromagnetinės visatos aplinkoje.

Be to, akupunktūra-senovinis tradicinės kinų medicinos gydymo būdas-veikia naudodamas mūsų pačių elektrines savybes ir keisdamas meridianų (energinių kanalų) energijos srautą. Jau kurį laiką (nuo 6-ojo 20 amžiaus dešimtmečio) buvo žinoma, kad šie meridianai, iš tikrųjų, atitinka elektros apytaką ir kad kinų Qi (či) atitinka elektros sąvoką. Šie meridianai atlieka dvi paskirtis: jie ne tik perduoda informaciją ir energiją iš vieno kūno organo į kitą, tačiau veikia ir kaip antenos priimdamos aplinkos elektromagnetinės energijos srautą.

Aštuntojo, 20-o amžiaus, dešimtmečio pabaigoje, atmosferos fizikai atrado, kad žemės magnetinį lauką stipriai sutrikdė žmonių darbai su elektra. Pasiuntus signalą į kosmosą ir pagavus jo aidą buvo nustatyta, kad pirminis signalas, iš tikrųjų, buvo pakeistas šiaurės Amerikoje naudojamo 60 Hz elektros tinklo kartotiniais.

Šiaip ar taip, šis atradimas nesutrukdė pradėti HAARP (Aukšto dažnio aktyvaus pašvaistės tyrimo programa) projektą, siekiant sąmoningai keisti mūsų planetos elektromagnetines savybes.

Panašiu būdu, dėl mūsų veiklos su elektra, buvo pakeisti ir Van Aleno žiedai saugantys mus nuo kosminių spindulių ir tikėtina, kad pradžioje buvo vienas ištisas žiedas kurio centras išretėjo dėl žmogaus veiklos į kosmosą išskiriamų elektros krūvių.

Palydovų stebėjimai rodo, kad aukštos įtampos laidų skleidžiama spinduliuotė dažnai slopina natūralų žaibo spinduliavimą.

Atsižvelgiant į šį faktą logiška daryti išvadą, kad pastarųjų dešimtmečių gripo pandemijos susijusios su žmonių veikla vystant elektros technologijas.

10. Porfirinai ir gyvybės pagrindas

Bet koks energijos virsmas biologinėje srityje įtraukia porfirinus (pigmentus sudarytus iš keturių pirolo molekulių). Dalinai dėka porfirinų, dalyvaujančių mūsų ląstelių raidoje, mūsų nervai gali tinkamai veikti. Jie-tai tam tikros molekulės kurios veikia kaip sąsaja tarp deguonies ir gyvybės. Šios molekulės labai reaktyvios ir sąveikauja su nuodingais metalais ar sintetiniais elementais išgautais iš naftos, bei su elektromagnetiniais laukais kurių perteklius sukelia porfiriją, o ši yra labiau jautrumas aplinkai nei liga.

Daktaro Viljamo Mortono tyrimai atskleidė, kad 90% žmonių jautrių daugeliui cheminių medžiagų, (DJC-daugybinis jautrumas chemikalams) nepakanka vienos ar kitos formos porfirino fermento, lygiai kaip ir žmonėms ypač jautriems elektrai, o tai reiškia, kad abi jautrumo būsenos tai tik vienos ir tos pačios priežasties skirtingi pasireiškimai.

Porfirija, atrasta 1891-aisiais metais, šiais laikais kamuoja apie 10% gyventojų, o pirmą kartą ji atsirado tuo pat metu kai buvo visuotinai elektrifikuojamas vakarų pasaulis nuo 1889-ųjų metų. Porfirinai yra pagrindiniai elektrosmogo padariniai, kadangi jie sukelia ne tik PJE, DJC ir porfiriją, bet ir širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį ir diabetą nes jie dalyvauja daugybėje energetinių biologinių procesų.

Šeštajame 20-o amžiaus dešimtmetyje biologai Alanas Frėjus ir Vlodimiras Sedlakas įrodė, kad mūsų organizmai neabejotinai turi bioelektroninį komponentą ir kad kai kurios mūsų ląstelės kartais elgiasi kaip laidininkai, kondensatoriai ar puslaidininkiai, (tranzistoriai) panašiai kaip sudėtinės dalys randamos mūsų elektroniniuose prietaisuose. T

as pats pasakytina apie mieliną-apvalkalą dengiantį mūsų nervus-kuriame yra porfirino-cinko junginio. Jeigu nuodai iš aplinkos, tokie kaip cheminiai produktai ar nuodingi metalai paveiks šią pusiausvyrą, mielino apvalkalas bus pažeistas, o tai pakeis po apvalkalu esančių nervų jaudrumą. Tuomet visas nervų tinklas taps itin jautrus visų rūšių dirgikliams, tokiems kaip elektromagnetiniai laukai. Nervų tinklą ištiks išskirtinė nestabilumo būsena, o pasekmė taps priežastimi.

Priešingai nuomonei, kad mitochondrijos yra mūsų ląstelių dalelės gaminančios energiją, mielino apvalkalo, kaip vienos milžiniškos mitochondrijos, samprata pradeda įgauti patikimumą.

Ryšį tarp porfirijos ir cinko, šeštajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje, atrado Henris Petersas Viskonsino medicinos mokykloje. Pacientai kenčiantys nuo porfirijos ir neurologinių simptomų su šlapimu išskyrė daug cinko, todėl Dr. Petersui kilo mintis, kad cinko šalinimas gali pagerinti jų būklę.

Jis iš tiesų matė pagerėjimą nepaisant plačiai paplitusio įsitikinimo, kad cinko trūkumas yra susijęs su šiais konkrečiais sutrikimais. Panašiu būdu tam tikri bandymai parodė, kad cinko šalinimas iš organizmo padeda Alzheimerio liga sergantiems pacientams. Australijos medikų komandos atlikti skrodimai atskleidė, kad Alzheimerio liga sirgusių mirusiųjų smegenyse buvo dvigubai daugiau cinko nei sveikų pacientų smegenyse.

Antroji dalis

…iki šių dienų

11. Dirgli širdis

1980-aisiais metais širdies sustojimas jaunų sportininkų tarpe buvo retas reiškinys-tik 9 atvejai per metus. Nuo tada atvejų skaičius nuolat didėjo 10% per metus iki 1996-ųjų metų kai šis skaičius staiga padvigubėjo iki 64 atvejų, kitais metais išaugo iki 66 ir paskutiniaisiais tyrimo metais-iki 76. Amerikos medikų bendruomenė tam reiškiniui nesugebėjo surasti paaiškinimo, o Europoje 2002-aisiais metais Vokietijos gydytojai natūropatai išleido kreipimąsi ragindami sustabdyti antenų ir bevielio ryšio bokštų įrengimą nes jų skleidžiamos bangos sukelia širdies ir kraujagyslių sutrikimus. Tai buvo Freiburgo kreipimasis.

Vašingtono valstijos sveikatos departamento epidemiologas daktaras Samuelis Milhamas savo darbais įrodė, kad širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą ir vėžį, didžia dalimi jei ne visiškai, sukelia elektra.

Paradoksalu, tačiau cholesterolio tyrimai atlikti 20-ojo amžiaus pradžioje neparodė, kad cholesterolio kiekis būtų siejamas su didesniu pavojumi susirgti širdies ligomis-priešingai tam kuo šiais laikais neabejojama. Filadelfijos zoologijos sode atliktas tyrimas parodė, kad nuo 1916-ųjų iki 1964-ųjų metų žinduolių ir paukščių cholesterolio kiekis padidėjo nuo 10 iki 20 kartų nors jų mityba liko visiškai nepakitusi! Vienintelis dramatiškai pasikeitęs parametras buvo radijo dažnių padidėjimas.

Antrojo pasaulinio karo metu nemažai karių skundėsi simptomais panašiais į neurastenijos simptomus. Iš pradžių, remiantis Froido mokymu, buvo manoma, kad šiuos karius kankina nerimas ar jo sukelti negalavimai, tačiau tada Dr. Mandelis Cohenas ištyrė 144 atvejus. Šis tyrimas atskleidė, kad kariai iš tikrųjų buvo fiziologiškai mažiau atsparūs ir kentėjo dėl dirglios širdies.

Jiems buvo sunku įsisavinti deguonį ir jie norėdami gauti pakankamai deguonies turėjo kvėpuoti dvigubai dažniau nei jų sveikesni bendražygiai. Paaiškėjo, kad jų mitochondrijos neveikia kaip turėtų. Galų gale tyrimas atskleidė, jog šie kariai buvo ypač jautrūs bendrąja prasme, tačiau labiausiai jautrūs elektrai.

Nuo šeštojo 20-o amžiaus dešimtmečio ir vėliau, Tarybų Sąjungos mokslininkai taip pat pastebėjo, kad pakito radijo dažniais paveiktų žmonių elektrokardiogramos nes radijo dažniai pakeitė mitochondrijų veiksmingumą.

Grafikai, rodantys mirties nuo širdies ligų statistiką suskirstytą pagal Amerikos valstijų elektrifikavimo mastą 1931-aisiais ir 1940-aisiais metais, taip pat labai daug atskleidžiantys ir nepaliekantys abejonių elektromagnetinių laukų nuodingumu širdžiai, tuo būdu išteisindami cholesterolį ir maitinimąsi riebiu maistu.

12. Diabeto virsmas

Tomui Edisonui, kuris dalyvavo atradimuose susijusiuose su elektros technologijomis todėl elektromagnetinių laukų buvo paveiktas kur kas labiau nei jo bendrapiliečiai tuo pat metu, buvo nustatytas diabetas-liga kuri tuo metu-1889-aisiais metais-buvo itin retai pasitaikanti. Apie kitą tyrinėtoją, Aleksandrą Grahamą Belą, dirbusį telegrafijos srityje ir išradusį telefoną, buvo žinoma, jog jis nuolat skundėsi neurastenija-liga šiandien žinoma kaip PJE. 1915-aisiais metais jam taip pat buvo nustatytas diabetas.

1876-ųjų Wardo Ričardsono knygoje „Šiuolaikinio gyvenimo ligos“ diabetas apibūdinamas kaip reta šių laikų liga kurią sukelia psichinis išsekimas dėl pervargimo ar dėl nervų sistemos sukrėtimo.

Per didelis nuodingo, priklausomybę sukeliančio, cukraus vartojimas mūsų šiuolaikinėje mityboje, pateikia patogų paaiškinimą kodėl diabetas, įskaitant prediabetą, dabar paveikia daugiau kaip pusę visų amerikiečių. Vis tik šis paaiškinimas ganėtinai supaprastintas.

Gydytojas Eliotas Joslinas parodė, kad nuo 1900-ųjų iki 1917-ųjų metų cukraus suvartojimas padidėjo 17%, o mirtingumas nuo diabeto padvigubėjo. Vėlesnis, 1987-ųjų metų Indėnų tyrimas atskleidė visiškai priešingą mirčių nuo diabeto rodiklį priklausomai nuo vietos kur indėnai gyveno; mirčių rodiklis svyravo nuo 7 mirčių 1000 gyventojų šiaurės vakaruose iki 380 mirčių 1000 gyventojų Arizonoje! Nei gyvenimo būdas nei mityba negali paaiškinti tokio skirtumo.

Vis tik vienas aplinkos veiksnys, iš tikrųjų, gali paaiškinti tokį skirtumą: Amerikos Indėnų rezervatų elektrifikavimas vyko skirtingu greičiu, šiaurės vakaruose esantys rezervatai buvo elektrifikuoti daug vėliau. Priešingai šiaurės vakarų rezervatams, Arizonos rezervatas yra Fynikso miesto kaimynystėje. Be to, ši Indėnų bendruomenė turėjo savo elektrinę ir savo telekomunikacijų tinklus.

Kitas pavyzdys yra Brazilija, šimtmečiais buvusi pagrindinė cukraus gamintoja kurioje 1870-aisiais metais diabetas buvo vis dar nežinomas, tada kai šiaurės Amerikoje jis jau buvo atsiradęs kaip civilizacijos liga. Net ir dabar brazilai per metus, skaičiuojant vienam žmogui, suvartoja 70 kilogramų rafinuoto cukraus-daugiau nei šiaurės amerikiečiai-ir vis tiek Brazilijoje diabeto atvejų nustatoma du su puse karto mažiau nei JAV.

Butane iki 2002-ųjų metų, tada kai prasidėjo šalies elektrifikavimas, diabeto, iš esmės, nebuvo visai. 2004-aisiais metais buvo paskelbta apie 634 naujus diabeto atvejus, 2005-aisiais-944, 2006-aisiais-1470, o 2007-aisiais-2540 naujų atvejų ir 15 mirčių. 2012-aisiais registruotas 91 mirties atvejis nuo diabeto, o ši liga tapo aštuntąja pagal mirtingumą šalyje nors žmonių mityba nepasikeitė!

Kaip matėme ankstesniame skyriuje, mitochondrijas veikiantis elektroninis smogas trukdo veiksmingai naudoti absorbuotą cukrų, tai yra, neleidžia jo deginti. Cukrus, kuris negali būti paverstas mechanine energija, kaupiasi kūne riebalų pavidalu.

Statistiniai mirtingumo nuo diabeto grafikai, suskirstyti pagal Amerikos valstijų elektrifikavimo mastą 1931-aisiais ir 1940-aisiais metais, taip pat labai daug atskleidžiantys ir nepaliekantys abejonių dėl elektromagnetinių laukų vaidmens sukeliant didelio masto susirgimus diabetu, tuo būdu, bent kažkiek, išteisina ne visai pagrįstai apkaltintą cukrų.

1997-aisiais metais JAV per vienerius metus cukrinio diabeto atvejų padaugėjo 31%, kas kuo tiksliausiai siejosi su masiniu mobiliųjų telefonų įdiegimu šalyje.

13. Vėžys ir gyvybės badas

2011-ųjų metų vasario mėnesį Italijos Aukščiausiasis Teismas apkaltino kadenciją baigiantį Vatikano radijo prezidentą kardinolą Roberto Tucci, jog jis dėl savo aplaidumo pažeidė viešają tvarką radijo dažniais teršdamas aplinką. Iš tiesų, nuo 1997-ųjų iki 2003-ųjų metų laikotarpyje, vaikai gyvenantys 12 kilometrų spinduliu nuo radijo antenų sirgo leukemija, limfoma, mieloma aštuonis kartus dažniau nei vaikai gyvenę toliau nuo antenų. Tas pats pasakytina ir apie suaugusiuosius kurių susirgimų skaičius buvo septynis kartus didesnis.

1931-ųjų metų Nobelio medicinos premijos laureatas, vokiečių gydytojas, profesorius Otto Heinrichas Warburgas įrodė, kad vėžys yra deguonies stokojančių ląstelių regresija, skatinanti jas be saiko daugintis kaip pirmykščiame pasaulyje kur deguonies nebuvo tiek kiek yra dabar.

Pirminis deguonies trūkumas kyla dėl mitochondrijų veiklos sutrikimo kurį, kaip matėme, gali sukelti elektromagnetiniai laukai ar kitokie teršalai, tokie kaip suodžiai, pesticidai, maisto priedai ir oro tarša. Ta pati ląstelių deguonies trūkumo taisyklė galioja ir diabetui, todėl tarp diabetikų yra daugiau sergančiųjų vėžiu nei tarp visų likusiųjų žmonių.

Filadelfijos zoologijos sode nuo 1901-ųjų iki 1955-ųjų metų tarp žinduolių buvo pastebėtas išaugęs piktybinių navikų skaičius kuris tuo metu buvo nuo 2 iki 22 kartų didesnis (tikriausiai didesnis už įprastą. vertėjo intarpas).

Mirčių nuo vėžio statistikoje aiškiai matomas ryšys tarp šalių elektrifikacijos ir vėžio rodiklių. Pavyzdžiui JAV, nuo 1841-ųjų iki 1850-ųjų metų, šis rodiklis siekė 6,6 atvejo tūkstančiui gyventojų. Paskui, nuo 1851-ųjų iki 1860-ųjų metų, jis išaugo daugiau nei dvigubai ir atvejų skaičius jau siekė 14 vienam tūkstančiui gyventojų. Tikroji tokio vėžio atvejų skaičiaus padidėjimo priežastis-masinis telegrafo ryšio įdiegimas 1854-aisiais metais.

1914-aisiais metais tarp 63 000 Amerikos Indėnų, gyvenančių rezervatuose be elektros, nuo vėžio mirė du žmonės, kai visoje šalyje tuo pat metu mirtingumas nuo vėžio buvo 25 kartus didesnis.

1920-1921-aisiais metais įdiegus pirmąsias AM radijo stotis, mirtingumas nuo vėžio vakarų šalyse padidėjo nuo trijų iki dešimties procentų.

Švedų mokslininkai, Olle Johansonas ir Orjanas Halbergas, parodė aiškų ryšį tarp krūties, prostatos bei plaučių vėžio rodiklių ir radijo dažnių poveikio gyventojams. Jie atkreipia dėmesį į reikšmingą vėžio atvejų skaičiaus padidėjimą 1920-aisiais, 1955-aisiais, 1969-aisiais, bei tų atvejų sumažėjimą (!) 1978-aisiais metais, atitinkamai nurodyta tvarka padidėjusią taršą radijo dažniais, įdiegus AM radiją (1920m), FM radiją ir TV1 (1955m), bei spalvotąją TV2 (1969m), o sumažėjimą lėmė AM radijo transliacijų nutraukimas (1978m).

Tie patys tyrėjai taip pat nustatė tiesioginį ryšį tarp FM radijo siųstuvų skaičiaus kiekviename rajone ir melanomų paplitimo, kai paveiktuose rajonuose melanomų 11 kartų daugiau nei tose vietose kur siųstuvų nėra. Jie taip pat nustatė, kad melanomos retai atsiranda kūno vietose atvirose saulės spinduliams, tai yra, ant kaktos, nosies, pečių ar pėdų, tačiau dažniau pasitaiko tose kūno vietose kurios įprastai uždengtos nuo saulės. Be to, odos vėžys išplito dar prieš išpopuliarėjant atostogoms prie jūros kurių metu žmonės aktyviai deginasi saulėje. Tai rodo, kad melanomų atsiradimą, daugiausiai, lemia ne saulė, bet radijo dažniai.

Statistiniai, mirčių nuo vėžio, taip pat diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų, grafikai, suskirstyti pagal Amerikos valstijų elektrifikacijos mastą 1931-aisiais ir 1940-aisiais metais, taip pat labai aiškūs ir nepalieka jokių abejonių tuo, kad elektromagnetiniai laukai susiję su vėžio atvejų padaugėjimu.

Tikruosius duomenis apie smegenų auglius sunku rasti nes lobistai atstovaujantys mobilaus ryšio kompanijas dešimtmečiais skverbiasi į šią sritį tam, kad galėtų užsakyti šališkus tyrimus. Vienas iš jų tyrimų netgi rodo, kad su intensyviu mobiliųjų telefonų naudojimu siejamas navikų paplitimas sumažėjo!

Vis tik Kalgario universitetas rado įrodymų, kad piktybinių smegenų navikų skaičius, nuo 2012-ųjų iki 2013-ųjų metų, padidėjo 30%, o Švedijos Orebro universitetinės ligoninės onkologijos profesorius Lenartas Hardelis parodė, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu 2000 valandų, padidina auglio išsivystymo pavojų nuo trijų iki aštuonių kartų, priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus bei jų naudojimosi telefonu įpročių.

2000-aisiais metais Nilas Čery išnagrinėjo San Francisko vaikų vėžio rodiklius, atstumo tarp jų namų ir „Sutro Tower“ televizijos bei FM radijo siųstuvų atžvilgiu. Vaikai gyvenantys ant kalvų ar kalvagūbrių nukentėjo labiau. Tie vaikai kurie gyveno vieno kilometro atstumu nuo antenų, 9 kartus dažniau sirgo leukemija, 15 kartų dažniau sirgo limfoma ir 31 kartą dažniau sirgo smegenų vėžiu-skaičiuojant bendrai, jų sergamumo vėžiu rodiklis 18 kartų didesnis nei tų vaikų kurie gyveno už šio vieno kilometro spindulio nuo antenų.

14. Pristabdytas gyvybingumas

Džordžo Milerio Berdo, elektroterapeuto ir Tomo Edisono draugo, praktiniame traktate apie nervinį išsekimą (1880) pateikiamas įdomus pastebėjimas: nors nervinis išsekimas nėra tiesiogiai mirtinas todėl jo ir nematyti mirtingumo statistikoje; nors, kita vertus, jis galbūt prailgina gyvenimą ir apsaugo organizmą nuo karščiavimo bei uždegiminių ligų, tačiau nervinio išsekimo sukeltos kančios yra siaubingos. Labiausiai nuo to nukentėję, atrodė, gerokai per jauni.

Be to, Berdas atkreipė dėmesį, kad viena reta liga lyg ir labiau kamuoja neurastenikus nei visus kitus-tai diabetas. Berdas jau buvo pastebėjęs, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė nežengia koja kojon su gyvenimo kokybe. Mįslingas ryšys tarp neurastenikų, kurių simptomai tokie patys kaip šiuolaikinių žmonių ypač jautrių elektrai, kančių ir jų gyvenimo pailgėjimo parodo esminį organų veiklos sutrikimą dėl smegenų pažeidimo. (paryškinimas vertėjo)

Be to, jau seniai buvo pastebėta, kad kuklus gyvenimo būdas bei mažai kaloringa mityba gali prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti sveikatą. Okinavos (Japonijoje) salos gyventojai, kur šimtamečių skaičius 40 kartų didesnis nei turtingesnėse, toliau į šiaurę esančiose prefektūrose, būtų puikus to pavyzdys.

Mokslininkai tyrinėjantys senėjimą atkreipė dėmesį į tai, kad varančioji jėga skatinanti ir palaikanti mūsų gyvybę tai elektronų pernašos tinklas mūsų ląstelių mitochondrijose. Būtent čia, oras kuriuo kvėpuojame ir maistas kurį valgome suderinami tokiu santykiu kuris lemia mūsų senėjimo greitį, taigi ir gyvenimo trukmę.

Nors degimo (virškinimo) eigos mūsų ląstelėse sulėtinimas, sumažinant tiekiamos energijos kiekį, gali būti naudingas, kitas sulėtinimo būdas, atvirkščiai, gali būti pražūtingas. Tai yra elektronų pernašos grandinės apnuodijimas. Vienas iš galimų apnuodijimo būdų yra nuolatinis dirbtinių elektromagnetinių laukų poveikis. Ši nuolat didėjanti tarša mūsų mitochondrijų elektronus pajungia išorinėms jėgoms, lėtina juos, atima iš mūsų ląselių deguonį ir sukelia PJE simptomus. (paryškinimas vertėjo)

15. Norite pasakyti, jūs galite girdėti elektrą?

1962-aisiais metais, moteris kreipėsi į Santa Barbaros (JAV, Kalifornijoje) universitetą ir paprašė padėti aptikti paslaptingą garso šaltinį kurį ji girdėjo visur savo namuose nors gyveno ramiame rajone. Šis garsas neleido jai užmigti ir kenkė sveikatai. Matavimai iš tiesų parodė, kad ypač stiprūs elektromagnetiniai laukai sklinda ne tik iš elektros tinklo, bet iš visų elektrai laidžių elementų, radiatorių bei metalinių detalių, tačiau stetoskopas neaptiko visiškai jokio garso.

Inžinierius atliko bandymą, įrašė nustatytus el. laukus į garso juostą ir leido moteriai paklausyti įrašą. Ji patvirtino, kad girdėjo būtent tuos garsus. Taigi, ši moteris girdėjo elektromagnetinius laukus savo gyvenamoje aplinkoje. Siekiant sumažinti trikdžius iki priimtino lygio, namuose buvo sumontuoti įžeminimo įrenginiai ir elektroniniai filtrai.

Vis dėlto, kur kas anksčiau, Volta ir kiti mokslininkai jau buvo atlikę eksperimentus kurių metu sėkmingai išgavo įvairius garsus veikdami ausis elektros įtampa. Daug vėliau, septintojo 20-ojo amžiaus dešimtmečio pabaigoje, biologas Alanas Frėjus paskelbė straipsnius apie kai kurių tiriamųjų gebėjimą girdėti radaro įrenginio skleidžiamą spinduliuotę.

Supratimas apie ausis, kaip veikiančias grynai mechaniškai, kurio mokoma mokyklose, nepateikia jokio paaiškinimo apie šiuos pastebėtus reiškinius. Pažymėdamas tai, biochemikas Lionelis Naftalinas sukūrė naują sampratą apie tai kaip veikia žmogaus ausis, atsižvelgdamas į gerai žinomą pjezoelektros (jėgos kurią naudoja elektronikai) reiškinį. Pjezoelektros reiškinį jis pastebėjo gelyje dengiančiame vidinės ausies mikroskopinius plaukelius. (tie plaukeliai vibruoja sukeldami elektros srovę aplink esančiame skystyje, tai yra,nerviniai impulsai kurie apdorojami ir per klausos nervą siunčiami į smegenis. vertėjo intarpas)

Šiame gelyje, kurio yra tik ausyse ir kuris pasižymi ypatingomis elektrinėmis savybėmis, buvo nuo 100 iki 120 milivoltų įtampa-tai yra daug bioelektronikos srityje. Šis pjezoelektrinis gelis garso bangas paverčia elektros signalu kuris perduodamas vidinės ausies mikroskopiniams plaukeliams. Ši nauja, patikslinta samprata, apie tai kaip veikia žmogaus ausis, ne tik paaiškina kai kurių žmonių gebėjimą girdėti elektromagnetinį signalą tam tikromis sąlygomis, bet ir tai kodėl žmonės šiais laikais kenčia nuo spengimo ausyse bei kodėl tam tikros žmonių grupės, apimančios nuo 2% iki 11% viso pasaulio gyventojų, girdi gaudesį visose planetos vietose.

Šiandien apie 44% suaugusiųjų amerikiečių kenčia nuo skirtingo stiprumo spengimo ausyse, tuo tarpu Švedijoje 1997-aisiais metais, to paties įkyraus spengimo ausyse poveikį juto 12% jaunų žmonių, o 2006-aisiais metais jau 42%. Šie parazitiniai garsai atsirado, didžia dalimi, dėl to, kad žmonės gyvena visų rūšių dirbtiniais elektromagnetiniais laukais stipriai užterštoje aplinkoje.

16. Bitės, paukščiai, medžiai ir žmonės

Ispanų biologas Alfonso Balmori Martinezas atrado ryšį tarp radijo dažnių spinduliuotės dydžio ir žvirblių paplitimpo tankio jų buveinėse. Žvirbliai negali išgyventi labiausiai apšvitintose vietovėse kur radiacijos lygis viršija 3 V/m, tuo tarpu esant 0,1 V/m lygiui, gali gyventi 42 žvirbliai vieno hektaro plote. Jis taip pat pastebėjo ženklų gandrų elgesio pokytį kai gandrų poros užuot sukę lizdus ar perėję jauniklius, pešasi tarpusavyje jeigu 200 metrų atstumu nuo jų yra mobilaus ryšio bokštas.

Jungtinė Karalystė naminį žvirblį priskyrė nykstančiai rūšiai, jo populiacijai sumažėjus 75% nuo 1994-ųjų iki 2002-ųjų metų-kaip tik tuo laikotarpiu kai buvo diegiamas mobilusis ryšys.

Pašto karvelių augintojai iš kelių žemynų pastebėjo, kad 90% paleistų karvelių neranda kelio atgal į karvelidę nors, įprastai, negrįžtančių karvelių procentas turėtų būti menkas. 2000-aisiais metais Anglijos pašto karvelių augintojai mėgino perplanuoti maršrutą išvengiant mobilaus ryšio bokštų idant pašto karveliai turėtų daugiau galimybių sėkmingai sugrįžti namo. 2004-aisiais metais, tie patys pašto karvelių selekcininkai užsakė išsamesnius mikrobangų poveikio tyrimus pašto karveliams.

2002-aisiais metais JAV Nacionalinio Parko Tarnyba laukinių gyvūnų elgesį tyrinėjantiems biologams parašė įspėjimą paaiškinantį, kad prie tų gyvūnų pritvirtintos RFID (RDAP-radijo dažnio atpažinimo prietaisai) mikroschemos, juos sekti radijo dažniais, gali drastiškai pakeisti jų elgesį dėl tų prietaisų sukurtų radijo dažnių poveikio.

Elektromagnetiniais laukais užterštoje aplinkoje robinai (Amerikos strazdų rūšis) neranda savo migracijos krypties, („cannot find their bearings for migration“-atleiskit, nesu tikras, kad teisingai išverčiau) tačiau būdami Faradėjaus narve jie tą sugeba.

Eksperimentas su varlių buožgalviais, augintais dviejuose atskiruose telkiniuose 140-ies metrų atstumu nuo mobilaus ryšio bokšto, iš kurių vienas telkinys buvo apsaugotas nuo elektromagnetinės spinduliuotės, o kitas neapsaugotas, parodė buožgalvių mirtingumo rodiklius telkiniuose atitinkamai-4% ir 90%. Tokie patys kenksmingi padariniai pasireiškia ir vabzdžiams veikiamiems elektrosmogo su kuriuo mes susiduriame kasdien.

Daktaras Panagopopulas atlikęs bandymus su vaisinėmis muselėmis praneša, jog mikrobangų poveikis įprastais kiekiais-net po kelias minutes į dieną ir tik keletą dienų-greičiausias būdas gyvą organizmą išvesti iš pusiausvyros, tai yra, išderinti jį, sutrikdyti darną ir toks būdas netgi blogesnis nei chemikalai ar žemų dažnių elektromagnetiniai laukai.

Bitės taip pat neigiamai paveiktos, kaip matėme šios santraukos pradžioje pateiktame pavyzdyje apie Vaito salą. Daktaras Danielis Favrė iš Šveicarijos įrodė, kad jausdamos mikrobangų poveikį bitės skleidžia garsą paprastai girdimą kai jos spiečiasi, kas leidžia manyti, jog vabzdžiai nori išvengti spinduliuotės šaltinio. Dėl bičių šeimų nykimo sindromo dažniausiai kaltinamos varozinės erkės; betgi mes pamirštame, kad šios erkės ilgą laiką gyveno kartu su bitėmis.

Be to, dabar galima dažnai pamatyti, kad netgi mirusi bičių šeima nėra užkrėsta šiais parazitais net jeigu „anksčiau“ tai buvo laikoma bičių šeimos žūties priežastimi. Dėl bičių šeimų nykimo taip pat buvo kaltinami pesticidai-vis dėlto, kaip matėme, 90% bičių Vaito saloje išnyko toje teritorijoje nenaudojant jokių pesticidų. Tikroji bičių šeimų nykimo priežastis-žmogaus sukurti elektromagnetiniai laukai, ypač mobilaus ryšio technologija.

Devintajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje buvo pastebėta, kad mūsų planetoje žūsta miškai. Dėl to buvo kaltinamas rūgštus lietus, tačiau net atokiausiose vietovėse, kuriose buvo švariausias oras, esantys miškai nukentėjo nei kiek ne mažiau. Buvo atlikti tyrimai Vokietijoje bei Šveicarijoje ir nors paveiktų miškų dirvožemis, iš tiesų, pasirodė rūgštus, stebėjimai ir eksperimentai parodė, kad toks rūgštingumas gali būti, pavyzdžiui, lėtos dirvožemio elektrolizės, per medžius veikiamus radaro bangomis, pasekmė. Be to, ant keterų augantys medžiai buvo labiau nukentėję nes jie buvo labiau veikiami, aštuntajame dešimtmetyje įrengtų, naujų radarų.

Kitas stebėjimas buvo atliktas žlungant socialistinei santvarkai. Milžiniški Tarybų Sąjungos radarai ties Skrunda, (Latvijoje) skirti stebėti ir įspėti apie galimus balistinių raketų paleidimus iš vakarų, labai stipriai apšvitino aplink juos esantį regioną ir padarė žalą ne tik miškui, bet ir gyvūnams bei žmonėms. Po daugybės tyrimų buvo nustatyta, kad medžių augimo rievės tais metais kai veikė radarai buvo daug mažesnės nei iki ar po to laikotarpio.

1939-aisiais metais Švarcenburge (Šveicarijoje) buvo sumontuota trumpųjų bangų radijo antena, o 1954-aisiais perdavimo galia buvo padidinta iki 450 kW. Po to pablogėjo vietos gyventojų, kurie skundėsi PJE simptomais, sveikata. Šio kaimo vaikams, kitaip nei mažiau apšvitintiems kaimyninių kaimų vaikams, sunkiau sekėsi mokykloje ir jie atrodė nepajėgūs siekti aukštesnio išsilavinimo. Galiausiai, 1992-aisiais metais buvo atliktas tyrimas kuris patvirtino, kad žmonių ir gyvūnų, gyvenančių 900 metrų spinduliu nuo antenos, fiziologiniai tiriamieji duomenys buvo nenormalūs.

Taip pat buvo nustatyta, kad medžių augimo rievės buvo siauresnės, bet tik į radiacijos šaltinį nukreiptoje pusėje. 1998-ųjų metų kovo 28-ąją dieną siųstuvas buvo išjungtas bei atliktas „prieš ir po“ tyrimas; jis parodė, kad 58 ištirtų žmonių melatonino lygis vėl padidėjo. 50-metis kaimo gyventojas pirmą kartą gyvenime pagaliau galėjo miegoti visą naktį be pertrūkių. 1996-ųjų gegužės 29-ąją dieną Aplinkos biuro direktorius Filipas Rochas pareiškė, kad „tarp miego sutrikimų ir ryšių operacijų yra įrodytas ryšys“.

17. Aklųjų šalyje

Kiek dar laiko turėtų praeiti kol mes užuot skundęsi: „aš ypač jautrus elektrai“, pasakysime-„jūsų mobilieji telefonai mane žudo!“. Ir vis dėlto, žmonių kenčiančių galvos skausmus dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais skaičius yra didžiulis. 2010-aisiais metais du trečdaliai apklaustų Ukrainos universitetų studentų pripažino, kad atvirai diskutuoti šiuo klausimu socialiai nepriimtina.

Gro Harlem Brundtland buvo padidintai jautri elektrai kai vadovavo Pasaulio Sveikatos Organizacijai. Ji buvo gana atvira apie šį faktą, tačiau po metų buvo priversta atsistatydinti iš PSO vadovės pareigų. Tai atbaidė kitus aukšto rango visuomenės veikėjus sekti jos pavyzdžiu viešai pasisakant apie PJE.

Tik maža dalis žmonių kenčiančių nuo elektromagnetinės taršos, iš tikrųjų, žino nuo ko kenčia, didžioji dauguma to net nenutuokia. Visa žmonija nuotoliniu valdymu „vaišinama“ elektrošoku ir žmogus beveik turi jaustis kaltas dėl to, kad jis yra jautrus elektrai arba tiksliau sakant-ypač jautrus elektrai, tai būtų panašiai lyg žmogus turėtų jaustis kaltas, jog jis „ypač jautrus cianidui“. Tiesa ta, kad tokia elektra kokia naudojama šiuo metu-nuodinga. Be to, statistinės kreivės aiškiai rodo devynių JAV miestų gyventojų mirtingumo padidėjimą netrukus po pirmųjų bazinių stočių naudojimo pradžios. Padidėjęs mirtingumo lygis svyruoja nuo 25% iki daugiau nei 80%.

Dienraščio atlikta apklausa, kurioje Niujorko gyventojų buvo prašoma pasakyti ar po 1996-ųjų metų lapkričio 15-osios dienos jie pradėjo jausti bent kelis PJE simptomus, surinko šimtus liudijimų iš įvairiausių rasinių ir socialinių sluoksnių. Aptariama data buvo ta diena kai pradėjo veikti pirmasis mobilaus ryšio tinklas.

1996-aisiais metais Artūro Firstenbergo įsteigta organizacija „Mobiliųjų telefonų darbo grupė“ (Cellular phone task force) užtvindyta žmonių, nukentėjusių nuo mikrobangų radijo dažnių, prašymais padėti. Plinta tiek daug elektromagnetinės taršos šaltinių-WiFi, WiMAX, radaro stočių, telekomunikacijos palydovų iš dangaus skleidžiama spinduliuotė-atrodo, jog greitu metu nebebus kur dingti.

Profesorius Olle Johansonas iš prestižinio Karolinska instituto, žinomas kaip gavęs Nobelio premiją medicinos srityje, nuo 1977-ųjų metų skyrė daugiausiai dėmesio įrodinėdamas elektrosmogo poveikį gyviems organizmams. Jo tyrimų sėkmė lėmė, kad institute jis liko nepripažintas ir atstumtas, jo tyrimų finansavimas nutrauktas ir jam buvo grasinama mirtimi; kartą jam per plauką pavyko išvengti pasikėsinimo nužudyti sugadinus jo motociklą.

Nepaisant visų tų įvykių jis ir toliau skelbia tiesą pasauliui siekdamas apginti žmones kenčiančius PJE, kurių gyvenimai tapo pragaru žemėje. Jam bjaurus, taip vadinamų, „demokratinių“ šalių vyriausybių elgesys tiesiog paliekant radijo dažnių aukas likimo valiai.

Daktarė Erika Mallery-Blythe, Didžiosios Britanijos ir JAV pilietė, baigė studijas 1998-aisiais metais. 2007-aisiais metais, po to kai kartu su vyru, F-16 pilotu, persikėlė gyventi į JAV, ji labai stipriai kentėjo nuo PJE pati nesuprasdama kas ją taip stipriai veikia. Savo negalavimų priežasties paieškos internete pagaliau leido suprasti kas su ja negerai. Pati būdama gydytoja ji buvo sugluminta kaip gali egzistuoti toks nesuprantamas ir sekinantis negalavimas, jog ji apie tokį niekada nebūtų girdėjusi savo profesijoje.

Norėdama save nuraminti ji nusprendė išsitirti MRT (magnetinio rezonanso tomografas) tam, kad būtų tikra, jog neserga smegenų vėžiu. Ji tikėjo, kad neišvengtų mirties jeigu būtų veikiama aukšto dažnio pulsacijų, tačiau visiškai atstatė sveikatą ir gyvybingumą Mirties Slėnyje, toli nuo radijo dažnių. Nuo to laiko ji pasišventė šviesti ir padėti tiems 5% (mažiausiai 5%) žmonių kurie yra ypač jautrūs elektrai ir kuriems vyriausybės visiškai atsisako padėti.

Jurijus Grigorjevas, kuris laikomas elektromagnetinių tyrimų Rusijoje pradininku, pareiškė, kad dabar yra pirmas kartas žmonijos istorijoje kai žmonių smegenys atvirai veikiamos mikrobangomis-kas radiologo akimis žiūrint yra nepaprastai pavojinga ir ypač pavojinga jauniems žmonėms. Visų pirma jis remiasi Korėjoje atliktu tyrimu kuris rodo, kad Vaikų Dėmesio Trūkumo ir Hyperaktyvumo Sutrikimas (ADHD) susijęs su mobiliųjų telefonų naudojimu.

20-ojo amžiaus pabaigoje švedų neurochirurgas Leifas Salfordas ir jo komanda įrodė, kad mobiliųjų telefonų naudojimas kraujo-smegenų barjerą padaro pralaidų, o tai sukelia Alzheimerio ligą. 2003-aisiais metais jie įrodė, kad vienkartinis, tik dviejų valandų spinduliuotės poveikis, daro ilgalaikę žalą smegenims.

2015-aisiais metais Turkijos mokslininkai naudodami paprastąsias mobiliojo ryšio bangas, mėnesį laiko, po vieną valandą į dieną, švitino žiurkes. Apšvitintos žiurkės turėjo 10% mažiau smegenų ląstelių nei tos kurios nebuvo apšvitintos. Tie patys mokslininkai 9 dienas darė bandymus su besilaukiančiomis žiurkėmis naudodami tokį patį spinduliuotės kiekį.

Žiurkių palikuonims buvo matyti smegenų, stuburo smegenų, širdies, inkstų, kepenų, blužnies, užkrūčio liaukos ir sėklidžių degeneracija. Tas pats eksperimentas buvo pakartotas su jaunomis žiurkėmis ir joms sukėlė stuburo smegenų atrofiją bei mielino sumažėjimą panašiai kaip išsėtinės sklerozės atveju.

1998-ųjų metų rugsėjį pradėjo veikti pirmieji 66 kosminės telefonijos palydovai dėl kurių per sekančias dvi savaites mirtingumas JAV padidėjo beveik 5%. Tuo pačiu laikotarpiu buvo pastebėta, jog paukščiai beveik nustojo skraidyti ir ypač jautrūs elektrai žmonės dar labiau pasiligojo. Dabar virš mūsų skrieja apie 1100 dirbtinių palydovų, tačiau kelios korporacijos-„Google“, „Facebook“, „SpaceX“, „OneWeb“ ir „Samsung“ iki 2020-ųjų metų planuoja paleisti į kosmosą iki 4600 naujų ryšių palydovų kiekviena atskirai tam, kad visoje planetoje būtų galima naudotis sparčiuoju internetu.

Vien tik pirmoji, nedidelė, 28-ių karinių palydovų grupė, paleista į kosmosą 1968-aisiais metais, sukėlė pasaulinę gripo pandemiją. Skirtingai nei ant žemės esančios antenos, kurių spinduliuotė kol ji pasiekia magnetosferą labai susilpnėja, palydovai magnetosferą veikia tiesiogiai tokiu būdu kuris mums kol kas menkai suprantamas ir jie pavojingi gyvybei žemėje.

Mes pamirštame bioelektromagnetikos pradininko Roso Adėjaus ir atmosferos fiziko Nilo Čery įspėjimus, kad mes esame elektra valdomi mus supančio pasaulio ir dėl to saugus radijo dažnių poveikio lygis-nulis, tai yra, jokio poveikio. Šiam, galimai sukelsiančiam pražūtingas pasekmes, palydovų paleidimui į kosmosą būtina pasipriešinti, o šio pasipriešinimo priešakyje yra „Pasaulinė Sąjunga prieš Radiaciją iš Kosmoso“-GUARDS (Global Union against Radiation from Space). http://www.stopglobalwifi.org/

2014-aisiais metais gydytojas Tetsuharu Shinjyo paskelbė „prieš ir po“ tyrimą. Jis įvertino 122 žmonių, gyvenusių pastate ant kurio buvo sumontuotos bazinės stoties antenos, sveikatą. 21 iš jų kentė lėtinį nuovargį, 14-galvos svaigimą arba sirgo Menjero liga, keturiolikai pasireiškė galvos skausmai, 14-akių skausmą ar uždegimus, 14-nemigą ir 10-nulatinį kraujavimą iš nosies. Praėjus penkiems mėnesiams po antenų pašalinimo tik du žmonės tebekentėjo nuo nemigos, vienas nuo galvos svaigimo ir vienas nuo galvos skausmo!

Šie žmogaus teisių pažeidimai tebedaromi šimtų milijonų žmonių atžvilgiu visoje planetoje, o taip pat pavojus gamtai kai kyla grėsmė daugybės augalų ir gyvūnų rūšių išnykimui, turi būti sutikti įžvalgiai ir ryžtingai.

Knygos, „Nematoma vaivorykštė-elektros ir gyvybės pasaka“, santrauką vertė

Algirdas

P.S. Man pačiam spengia ausyse, dažnai pasitaiko, jog spengia tikrai labai ilgą laiką. Anksčiau tekdavo lankytis tokioje vietoje kur mobilus ryšys beveik neveikdavo. Ten aš miegodavau tiesiog puikiai, nepalyginamai geriau nei dabar.

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

1 Atsiliepimas

  1. Vytas says:

    Elektromagnetinės spinduliutės poveikis žmogui, o sveikatai, ypač 5G spektro spinduliuotės – tai dar viena sritis, reikalaujanti sąžiningų mokslinių tyrimų. Bet matant, kaip su visuomene elgiasi valdžia COVID-19atveju, to tikėtis neverta. Valdžia tarnauja tik stambiam kapitalui, tai akivaizdi šiandienos realybė. Perskaičiau ši straipsnį ir man susidarė įspūdis, kad stambiojo kapitalo valdytojai pilnai supranta 5G dažnio padidintą riziką, bet sąmoningai ir patys prisiima tą poveikį, tikėdamiesi, kad medicininės priemonės (o tai irgi didžiojo kapitalo pelno sritis) padės jiems išvengti spinduliuotės pasekmių. Tam jie turi daugiau nei pakankamai lėšų, ko nepasakysi apie likusią, 99 procentus, visuomenės.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top