Eko-kapitalizmas: mitas ar realybė

2012, vasario 29, 22:06 | kategorija Ideologija | 3 komentarai | peržiūrų 558 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisGeorge Orwell knygoje „1984“ aprašo pasaulį, kuriame viešpatauja totalitariniai režimai, ekonomika nuolat „traukiasi“, o technologinis progresas beveik sustojęs. Orwell’o pasaulis yra tikru antipodu šiuolaikiniam vakarų demokratiniam-kapitalizmui, kuris pasižymi sparčia technologine pažanga, bei nuolatiniu ūkio augimu (neskaitant krizinių laikotarpių). Besaikis gamtos išteklių naudojimas, vis augantis vartojimas, ekosistemos niokojimas – tai irgi neatsiejami šiuolaikinio kapitalizmo bruožai. Pastaraisiais dešimtmečiais pastoviai kalbama apie „žaliąją pramonę“, vartojimo ribojimą, reguliuojamą ūkio augimą ir t.t., ir pan. Bendrai visa tai galime įvardinti „eko-kapitalizmo“ terminu. Ar tai yra realu?

Vienareikšmiški yra du atsakymai. „1984“ tipo pasaulyje – tikrai taip, o šiuolaikinio kapitalizmo – tikrai ne. Ir tai nėra susiję su kažkokiais subjektyviais faktoriais. Visa tai dėl pakankamai objektyvių priežasčių. „1984“ pasaulis yra puikaus rašytojo fantazijos vaisius, kuris, labai tikiuosi niekada ateityje nesimaterializuos, todėl jo nenagrinėsiu. Daug įdomesnė tema – kodėl šiuolaikinio kapitalizmo sąlygomis joks eko-kapitalizmas negalimas ir neįmanomas iš esmės.

„Plėskis arba išnyk“

Tai pagrindinis kapitalizmo postulatas. Kartais poreikis nuolat plėstis yra priskiriamas subjektyviam žmogaus polinkiui geisti visko vis daugiau ir daugiau. Iš dalies tai tiesa. Bet tik iš dalies. Poreikis plėstis kapitalistinės ekonomikos sąlygomis yra nulemtas pakankamai objektyvių priežasčių.

Iki kapitalizmo susiformavimo pagrindine vertybe buvo žemė. Kuo daugiau turėjai žemės, tuo daugiau galėjai turėti resursų. Todėl karai dėl teritorijos buvo dažni ir, reikia pasakyti, paprastai jie buvo ta vienintele priemone, kuri leisdavo, pilnąją to žodžio prasme, išplėsti savo ekonominę galią. Susiformavus kapitalizmui, atsirado toks gražus mitas (ypatingai kalbant apie XX a. galą), kad karai nėra būtini siekiant plėsti savo ekonominę galią. Deja, bet tai netiesa. Karas, kaip priemonė grobti teritoriją, išliko svarbia ekonominės galios plėtimo priemone ir šiandien. Skirtumas tik tas, kad kapitalizmo sąlygomis teritorija buvo grobiama ne tiek dėl pačios žemės (neretai pačios teritorijos, kaip fizinės erdvės, net ir visai nebuvo bandoma užgrobti), o tiesiog jėgos pagalba buvo įgyjama galimybė patekti į tam tikroje teritorijoje esančias prekių-paslaugų rinkas. Kitaip tariant, ir kapitalizme, norėdamas didinti ekonominę galią tu turėjai ir turi plėstis, t.y. turi atsirasti vis ir vis daugiau vartotojų. Pagrindinėmis tokio poreikio priežastimis yra laikytinos:

Pirma. Pagrindiniu kapitalistinės ekonomikos „varikliu“ yra konkurencija. Kaip žinia, kapitalistinės ekonomikos kertiniu akmeniu yra darbo pasidalijimo proceso intensyvėjimas, t.y. vis ir vis didėjantis profesinis pasidalijimas ir specializacija. Darbo pasidalijimo procesas leidžia padidinti produktyvumą. Kuo konkrečioje teritorijoje yra labiau pažengęs darbo pasidalijimo procesas, tuo didesnis produktyvumas. Kitas darbo pasidalijimo proceso intensyvėjimo „produktas“ – tai technologinė pažanga. Iš vienos pusės, darbo pasidalijimas didina produktyvumą, todėl leidžia visuomenės ribose atsirasti mokslininkams, tyrėjams ir t.t., kurie tiesiogiai dalyvauja technologijų vystyme, iš kitos pusės, intensyvėjant darbo pasidalijimui, aštrėja ir konkurencija, o naujos technologijos vaidina svarbų vaidmenį nugalint konkurentus. Bet viso to neigiamas padarinys, kurį suprato dar Adam Smith, – tai poreikis, kad rinka nuolat augtų. Kitaip tariant, darbo pasidalijimo laipsnį nulemia rinkos dydis, plačiausia prasme – tai vartotojų skaičius. Todėl kuo didesnis vartotojų skaičius, tuo darbo pasidalijimo lygis gali būti „gilesnis“, tuo gali būti išvystytos progresyvesnės technologijos, bei tuo aštresnės konkurencijos sąlygomis funkcionuoja ūkio subjektai.

Kai yra pasiekiama maksimali rinkos apimtis ir tolesnis vartojimo augimas tampa negalimas, darbo pasidalijimo procesas pradeda lėtėti, tada stagnuoti, o vėliau ir prasideda regresas. Visa tai pasakytina ir apie technologijas.

Antra. Poreikis plėstis yra ne tik visos valstybės, viso regiono mastu, bet ir atskiros kompanijos. Didesnis – reiškia stipresnis. Galime kalbėti kiek tik norime, kad mažesnis – tai lankstesnis, inovatyvesnis ir t.t., bet realybė žiauri ir joje viskas kiek kitaip. Jeigu rinkoje yra didesnis žaidėjas, jis vėlai ar anksti „suvalgys“ visus mažiukus, jeigu iš tų mažiukų kažkas nesugebės išaugti ir „praryti“ didelį. Galų gale, mąsto ekonomija – tai irgi didelių sąjungininkas, o ne mažų įmonių. Geriausias to pavyzdys yra IT rinka. Rinkos formavimosi pradžioje buvo daug mažo ir vidutinio dydžio bendrovių. Einant metams prasidėjo IT rinkos dalyvių koncentracijos procesas. Kuo toliau, tuo mažiau bendrovių lieka. Formuojasi tokie gigantai kaip Google, Apple, Microsoft, Oracle, Intel ir t.t.

Trečia. Kas yra kapitalizmas?

Kapitalizmas plačiausiai paplitusia prasme yra ekonominė ir socialinė sistema, kurioje gamybos priemonės (taip pat vadinamos kapitalu) yra privačioje nuosavybėje, prekės ir darbo jėga perkama ir parduodama laisvoje rinkoje, pelnas reguliariai reinvestuojamas arba investuojamas į naujas technologijas ir ūkio šakas. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia rinkos jėgos, o ne valstybinė valdžia.

Tokiu būdu, kapitalizmo „krauju“ yra laisvai judantis kapitalas. Kapitalo savininkai, kapitalistai, turi laisvą valią nuspręsti į kur nukreipti kapitalą. Kadangi kapitalizme viskas sukasi apie „pelno“ paradigmą, kapitalo savininkai stengiasi nukreipti kapitalą (t.y. jį investuoti) ten, kur jis bus panaudotas našiausiai (t.y. duos didžiausią pelną). Todėl akivaizdu, kad ta bendrovė, kuri duoda didžiausią pelną, t.y. sugeba parduoti kuo daugiau prekių už kuo didesnę kainą, bei jas pagaminti kuo pigiau, bus patraukliausia investuotojams.

Kreditai. Kreditavimas atlieka itin svarbų vaidmenį kapitalistinėje ekonomikoje. Kreditas – tai verslo procesų finansavimas šiandien, siekiant gauti pelną rytoj. Kaip žinia, kredituojama bendrovė visada turi pranašumą prieš kreditų negaunančią bendrovę. Kas yra pasakytina apie privačių investuotojus, tas pats pasakytina ir apie komercinius bankus. Todėl bendrovės sugebančios pritraukti daugiau investicijų konkurencinėje kovoje turi gerokai daugiau pranašumų prieš jų nesugebančias pritraukti bendroves.

Ar plėtra gali būti pristabdyta

Teoriškai vartojimo, ekonomikos augimo ir t.t. plėtra gali būti ribojama, bet kaip tą realizuoti praktiškai nežinia. Pirminė priežastis yra ta, kad augimas – tai darbo vietos. Iš savo patirties gerai žinome, kad lėtėjant, stagnuojant ar traukiantis ekonomikai aštrėja ir nedarbo problema. Todėl kapitalistinei ekonomikai būdingas tam tikras užburtas ratas. Augimas (tame tarpe, ir nuolatinis vartojimas) kelia nemažai problemų, tačiau, tuo pačiu, jis užtikrina mažą nedarbo lygį. Jeigu tik augimas lėtėja, aštrėja nedarbo problema. Todėl, jeigu žmogus-pilietis gali sutikti su ekonomikos „apkarpymu“, tai žmogus-darbuotojas su tuo sutikti negali.

Kapitalizmas, dėl aukščiau išvardintų priežasčių, gali arba judėti pirmyn arba pradeda stagnuoti ir degraduoti. Jeigu mes tik pradėsime jį riboti, susidursime su galybe problemų ir klausimų. Kad ir tokiu – kokią sritį riboti, o kokią ne? „iPhone“ – tai nereikalinga prabanga ar puikus kasdienis įrankis? Sakysite – prabanga, bet už tos prabangos „stovi“ šimtai darbo vietų. Jeigu „iPhone“ nėra nereikalinga prabanga, tada kas ja yra? Jeigu nuspręsime riboti (kas yra nesėkmingai bandoma padaryti), pavyzdžiui, anglies dvideginio išmetimą, tada irgi susidursime su daugybe klausimų, problemų ir t.t. Trumpiau tariant, vystyti pilnavertę kapitalistinę ekonomiką, nustatant dirbtinius augimo ribojimus yra nepaprastai sunku.

Vienas iš ribojimo variantų – komunizmas. Kaip paradoksaliai beskambėtų, komunizmas savo esmė primena tą patį kapitalizmą. Tiesiog kapitalo judėjimą apsprendžia valdžios organai ir iš kreditavimo uždirba ne privatūs bankai, bet pati valstybė. Bet kokie ribojimai, kapitalistinio tipo ekonomikoje (tame tarpe ir komunistinėje), ir su tuo susiję ūkio augimo lėtėjimas ar mažėjimas, yra susiję su žmonių pragyvenimo lygio smukimu. Galima rinktis įvairius variantus, bet tik ekonomikai augant, pragyvenimo lygis gali didėti ar bent jau nesmukti. Visais kitais atvejais neišvengiamas smukimas. Priklausomai nuo politinės-socialinės-ekonominės konjunktūros tas smukimas gali būti didesnis, mažesnis ir t.t.

Todėl nuolat intensyvėjančio darbo pasidalijimo pagrindu funkcionuojanti ekonomika, kurios esminę dalį sudaro nuolatinė technologinė pažanga, „eko-“ kapitalizmo/komunizmo/bet kokio kito –izmo negali būti iš esmės. „Eko“ yra lygu ribojimams. Ribojimai yra lygus augimo lėtėjimai ar jo išnykimui. Augimo nebuvimas reiškia, tame tarpe, ir nedarbo augimą, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

„Ekozacija“ ir post-kapitalizmas

„Eko“ gali būti tik kažkokia kitokia socialinė-ekonominė santvarka. Tik, tada kyla kitas klausimas – ar nesant kapitalizmo, ir toliau išliks poreikis „ekozuoti“ ekonomiką? Krentant technologinės pažangos lygiui, krentant vartojimui, krentant pragyvenimo lygiui, gali atsitikti taip, kad mūsų „eko“ svajonės, tik jau pavirtusios „eko“ košmaru, pavirs tikrove.
Būtina pastebėti, kad kol kas mums vienintelis žinomas intensyvią technologinę pažangą užtikrinantis modelis – tai kapitalistinis (įskaitant – komunistinį). Galima daryti prielaidą, kad tolesnė technologinė pažanga gali vykti ir kitokio modelio ribose, bet, deja, kol kas tokio modelio mes dar nežinome. Gali būti ir taip, kad kitokio modelio tiesiog ir nėra.

Rašant straipsnį naudotasi šia medžiaga: Richard Smith. Beyond growth or beyond capitalism? (Real-world economics review, issue no. 53, „www.paecon.net„)

Rytis Valančiauskas

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 3

  1. Iš esmės says:

    Žmogaus tikslas tūkstantmečių eigoje buvo vienas – kažkokiu tai būdu išlikti… išgyventi dar vieną dieną. Nu o dabar nusiperki LCD teliką, iPhone, gerą mašiną dar kokių šhūdų ir pamiršti, kad dar 50 metų ir tu žmogau mirsi – su iPhone ar be jo, bet mirsi  🙂

  2. jotvingis says:

    Nu ir palyginai! po 50 metu tokio iPhone nieks neprisimins,tai bus senai atgyvene ,primityvus dalykai… Pagalvok,jei zmogus vystytu samone,o ne technokratija,jam nereiketu nei teliku,nei iPhone,nei automobiliu,nei kosminiu laivu,galu gale! Isvystytos samones galia nukeliautum kur tik uzsimanytum,suprastum ir matytum viska,nesvarbu kokioje visatos vietoje tai yra…skraidytum…Deja,bet technokratija ir technologiju vystymas atima dvasinio tobulejimo galimybe,nes tie kas suinteresuoti gauti kosminius pelnus,tuo paciu suinteresuoti tureti pigia darbo jega,ne labai protinga,kad butu galima lengvai valdyti…

  3. Rytis says:

    Nenoriu įžeisti, bet leisiu atsakyti šiek tiek sarkastiškai – Skaitote „Sarmatus“ per INTERNETĄ, per technokratinį kompiuterį. Turite, matyt, ir mobilų telefoną, šaldytuvą ir t.t. KAM JUMS TAI? Meskite lauk ir tobulėkite viduryje miško dvasiškai:) Labai smagu naudotis tais technokratiniais malonumais, bet tuo pačiu apie „čakras-makras“ rašinėti. 

    Būtu dar puikiau, kad tas technologijas išnaudotumėte pilnai, t.y. tai ką skaitote per Internetą perskaitytumėt ir pasistengtumėte įsigilinti į tai ką perskaitėt. 

    iPnone’as – tai ne tik kažkoks puikiai išreklamuotas išmanusis telefonas. Tai TŪKSTANČIAI darbo vietų. Tai daugelio kinų šeimų pragyvenimo šaltinis. Maistas vaikams. Drabužiai ir t.t. 

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top