- Sarmatai - https://www.sarmatas.lt -

Iš lietuvių vaikai atimami ne tik Norvegijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje

paveikslėlisDidžiulio visuomenės atgarsio sulaukė pranešimai apie tai, kad Norvegijos vaiko teisių tarnyba „Barnevernet“ dėl menkiausios priežasties atima vaikus iš lietuvių šeimų. Tačiau vaikų netenka ne tik Norvegijos lietuviai, bet ir mūsų tautiečiai Didžiojoje Britanijoje.

Anglija.lt jau yra pernai rašiusi apie teismų maratoną dėl teisės auginti savo sūnų Lietuvoje perėjusią moterį, kuri atvykusi į Angliją pakliuvo į dar didesnį pragarą. Socialinės tarnybos darbuotojai drauge su policijos pareigūnais jėga atėmė ir laikinai globai į svetimą šeimą atidavė jos tuo metu šešiametį sūnų.

Apie savo prarastą dukrą ir anūką lietuvių žurnalistams papasakojo ir Anglijos lietuvė Asta bei jos dukra Kristina, iš kurių britų socialinės tarnybos atėmė vaikus.

Daugiau nei dešimt metų Londone gyvenanti Asta tikina, kad Anglijos socialinių reikalų tarnybos prieš penkerius metus iš jos atėmė dešimties metų dukrą, o iš vyresnės dukters Kristinos – sūnų.
Su lietuvėmis kalbėjosi LNK laidos KK2 žurnalistai.

Moteris teigia esanti nusivylusi Lietuvos valdininkų neveiksmingumu: niekas nepajudino nė piršto, kad padėtų jai ir jos dukrai susigrąžinti vaikus. Asta tikina, kad vaikai buvo prižiūrėti, pamaitinti, nuprausti. Ji teigė po atvykimo į Londoną dariusi viską, kad vaikai kuo greičiau adaptuotųsi, išmoktų anglų kalbą ir pradėtų lankyti mokyklą. Tačiau susirasti naujų, angliškai kalbančių draugų dešimtmetei Marijai nebuvo lengva ir mergaitė į mokyklą ėjo nenoriai.

„Paprasčiausiai mergaitė nenorėjo eiti į mokyklą. Buvo sunku jai prisitaikyti prie naujos aplinkos. Gal čia buvo ir mano klaida, kad nežinojau, kas yra socialiniai darbuotojai. Lietuvoje, jeigu yra problemų su vaiku, pasikvieti socialini darbuotoją ir sprendi“, – KK2 laidoje šį trečiadienio vakarą 19.30 val. pasakos lietuvė.

Socialiniai darbuotojai Astos namuose lankėsi reguliariai ir vertino jauniausios Astos dukters Marijos būklę. Sprendė įvairius psichologinius testus bei užduotis, tokie užsiėmimai turėjo padėti išsiaiškinti, ar vaikas neturi psichologinių problemų. Mergaitė dar prastai kalbėjo angliškai. Ir vieną dieną socialiniai darbuotojai į Astos namus atvyko kartu su policijos pareigūnais ir išsivežė Mariją ir Astos vyresnės dukros Kristinos sūnų. Niekas nieko nesiteikė paaiškinti. Buvo pažadėta, kad vaikai bus grąžinti netrukus, tačiau dukters moteris nematė jau dvejus metus.

Kur ir pas ką buvo apgyvendinti jos dukra ir anūkas Asta nežino. Tokia informacija neteikiama. O teismo nustatytų susitikimo su vaikais metu tokių dalykų klausti tėvams draudžiama.

Teismo posėdžių, kuriuose Asta kovojo dėl to, kad vaikai būtų sugrąžinti, buvo ne vienas ir ne du. Tačiau sprendimas buvo griežtas: vaikai į šią šeimą grįžti negali. Todėl jie buvo apgyvendinti globėjų šeimoje.

Kur šiandien gyvena prieš penkerius metus paimta dukra Marija ir anūkėlis Asta nežino. Moteris neabejoja, kad vaikų atiminėjimas iš europiečių šeimų – tai verslas. Nes šviesiaplaukiai, mėlynakiai baltaodžiai – labai paklausūs. Kodėl šeimų, atvykusių iš Pakistano, Indijos ar Bangladešo vaikų čia niekas neima? – retoriškai per KK2 laidą klaus lietuvė.

Anglija.lt