Istorijos pamokėlė

2012, vasario 4, 0:00 | kategorija Istorija | 27 komentarai | peržiūrų 2 856 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Ginklai ir karių kovinė galia.

Lankiausi Vokietijoje, miestelyje šalia Miuncheno įsikūrusiame Amway korporacijos mokymų centre. Ten siūlė išbandyti gal 16kg sveriančią liemenę. Taip siūloma pajausti, ką reiškia žmogui ant kūno toks kiekis lašinių. Žinote, bėgioti su tokia liemene nesinorėtų…

Jaunystėje aktyviai skraidžiau sklandytuvais ir lėktuvais. Teko ne kartą šokti su parašiutu iš lėktuvo. Ruošdamiesi šuoliui, ant pečių užsikraudavome turbūt kokių 35kg svorį. Tai buvo pats parašiutas su kuprine ir papildoma įranga bei atsarginis parašiutas. Visą tą naštą užsidėję nekantraudavome sėsti į lėktuvą, kad kuo greičiau tas sunkus krovinys taptų lengvu kupolu, nešančiu mus, arba, jeigu tai nors kiek užtrukdavo, visi skubėdavo prisėsti, nes ta našta būdavo pakankamai varginanti.

Studijuodamas Kaune lankiau savigynos imtynių (labai panašios į dziudo, skiriasi tik teisėjavimas ir vienas kitas veiksmas) treniruotes. Vėliau turėjau progą susipažinti su karate.

Įsivaizduokite dziudo ar karate meistrą, aprengtą šarvais, sveriančiais bent 35kg ir labai varžančiais žmogaus judesius. Kadangi turiu toje srityje patirties, galiu geriau suvokti, ką kovų meistrui reiškia kūno lankstumas ir nevaržomi judesiai. Po tais metaliniais šarvais dingtų bent jau 4/5 to sportininko meistriškumo ir jis taptų nesunkiai įveikiamas gana vidutinio lygio pradedančiam sportininkui.

Jeigu kas geriau išmanot apie boksą, pabandykite įsivaizduoti dviejų boksininkų dvikovą, kai vienas iš jų apsirengęs sunkiais plieniniais šarvais, o kitas tik su triko. Kuriuo iš tų dviejų boksininkų mieliau sutiktum būti?…

Jeigu nelabai teko susidurti su kovos menais, pailiustravimui dar trumpas prisiminimas iš studijų laikų:

Gyvenome bendrabutyje. Vienas kambariokas anksčiau buvo treniravęsis bokso, tad turėjo atsivežęs dvi poras bokso pirštinių. Kartais jas užsimovę kambaryje pasiboksuodavome. Puikiai prisimenu, kaip vienas mano draugas, gana sportiškas, gerokai už mane aukštesnis, bet anksčiau visai nekultivavęs jokių kovos menų, po penkių minučių gana lengvo ir tikrai taikaus pasiboksavimo jau nebegalėdavo išlaikyti pakeltų krūtinės lygmenyje rankų.

Truputį pasitelkę savo protą, o ne vien archeologų iškastas iš žemės šiukšles ir priešiškai nusiteikusių, mūsų protėvius sumenkinti, apšmeižti siekiančių vakarų istorikų įsiūlytų stereotipų, nesunkiai suprasime, kad mūsų protėviai šarvų nenaudojo ne todėl, kad nemokėjo pasigaminti ar nebūtų galėję nusipirkti, bet todėl, kad šarvai jiems buvo nereikalingi. Jie būtų tik maišę.

Vadovaudamiesi įpirštais stereotipais, dabartiniai istorikai negali nė įsivaizduoti, kaip žemaičiai Durbės mūšyje priešus kiekvienas karys kirto šimtais, nes neįsivaizduoja jų be šarvų, šalmų, skydų…

Bet pagalvokite, kaip lengva buvo judriems, greitiems, tik kuoka ar kardu (neretai dviem kardais) ginkluotiems, su savo žirgu kartu užaugusiems, žirgo iš judesio, švilptelėjimo suprantamiems mikliems kariams tiesiog nardyti tarp sunkių, sukaitusių, pailsusių, nerangių, savos ginkluotės apsunkintų priešų…

Žemaičiai labai dažnai pačius priešus panaudodavo savo gynybai…

Įsivaizduokite, tokiam šarvuotam, nemikliam, lėtų apsunkintų judesių kariui miklus, greitas karys paprasčiausia kuoka išmuša iš rankų ginklą. Po to jis kaip už sienos gali už jo trumpam, įtemptesnėje situacijoje pasislėpti nuo už to šarvuoto beginklio monstro esančių kitų, dar ginkluotų užpuolikų ir nutaikęs patogų momentą, mikliai iššokti iš už priedangos ir pavyzdžiui nukirsti ar pamušti kitą, dar kardą laikančią šarvuotą ranką, taip apie save sudarydamas dar patikimesnę apsaugos sieną. O tie sunkiai šarvuoti kariai iš paskutiniųjų laikosi ant žirgo, bijodami būti sutrypti, taip padėdami savo priešams ir trukdydami saviems.

Blogai, kad dabartiniai „istorikai“ dažnai savo „istorines“ pasakėles kuria pagal iškastas to meto šiukšles, bet visiškai „atjungę“ sveiką protą ir nesigilindami, net nebandydami suvokti tų laikų kario fizinio ir psichologinio pasiruošimo lygio, jo taktinių sugebėjimų ir net eilinių karių strategijos išmanymo.

O juk mūsų protėviai – kariai buvo pajėgūs kovoti taip, kad apie juos namo grįžę gyvi užpuolikai pasakodavo, kaip apie nenugalimus pusdievius, kuriems padeda ir perkūnas, ir kiti „jų dievai“. Nes jau pasidarę nuo savo geležių labai priklausomi, atbukę priešai negalėdavo net suvokti, kaip staiga žemaičių karys su visu savo žemaituku tiesiog dingdavo jam iš akių, o už kelių akimirkų, atsiradęs jam už nugaros, jau pakirsdavo jo ginklą laikančią ranką ar tiesiog per akimirką išmušdavo ir kardą ir skydą.

Beje, atėjūnams didelę psichologinę įtaką darė ir tai, kad žemaičiai net mūšio lauke stengdavosi priešų nežudyti, palikti gyvus. Žudyti pradėjo tada, kai priešų antpuoliai darėsi vis masiškesni, ir kai susidūrė su ne vienu gyvu paleistu iškur atėjusiu, vėliau sugrįžusiu atgal ir be gailesčio žudžiusiu beginklius žmones.

Pabandykite įsivaizduoti šiandien, kaip koks pusgirtis chuliganas „užsirauna“ ant tarkime dziudo meistro. Jis nespėja nė susigaudyti, kaip čia gavosi, kad atsidūrė ant žemės, nosis kruvina ir dar ranka pasukta…

Panašus vaizdelis tais laikais būdavo su į mūsų kraštus atsibasčiusiais Europos riteriais. Ir mūsų kariams nereikėjo nei prakaituoti po sunkiais šarvais, nei nešioti 35 papildomų kilogramų.

Kaip atsitiko, kad mūsų kariai nusirito iki tų atėjūnų lygio?…

Sugundyti (apie tai, mažiau susigaudantiems, reikėtų ilgesnės diskusijos)… pradėjo valgyti mėsą. Jai išsikepti reikia iešmų. Virimui puodo, kurį patogiau kaitinti ant krosnies. Visko iš karto nesuvalgysi, reikia kažkaip konservuoti (sūdyti, rūkyti…), tam reikalingi sandėliukai – pastatai.

Pradėję valgyti mėsą žmonės išderino savo organizmą, apsunko, nuslopino pojūčius (tai puikiai supras kiekvienas, kuris pabandė nors metus pabūti vegetaru, o dar geriau – veganu (žaliavalgiu)). O dar įvairūs prieskoniai… Vis didėjo apetitas, daugiau ėmė valgyti. Nebeužteko, kaip anksčiau, suvalgyti vieną kitą uogą, vaisių, žolelę ar riešutą.

Taip priprato žmonės prie žemdirbystės; auginti daržoves, javus, netgi vaisius ir uogas. Tam prisireikė vis daugiau įrankių. Reikėjo pastogės jiems susidėti. Atsirado būtinybė sandėliuoti, saugoti užsiaugintą derlių.

Taip žmonės tapo pririšti prie konkrečios gyvenamos vietos.

Ar toliau piešti?…

Na gerai…

Vieni metai buvo derlingesni, kiti mažiau, vienoj vietoj užaugdavo geresnis javų derlius, kitoj daržovių ar vaisių. Atsirado reikalas pasimainyti, duodant kaimynui to, ko turi daugiau, mainais už tai gaunant to, ko stokoji. Padidėjus tų mainų apimtims ir atstumams, prisireikė transporto. Atsirado žmonių, kurie neužsiaugino nei daržovių nei javų, bet jiems patiko pyragas. Kilo noras atimti iš tų, kurie užsiaugino, kurie turi. Vieniems teko mokytis ginti savo turtą, kitiems tobulinti atėmimo metodus; prislinkti nepastebėtam, užpulti, nužudyti, pagrobti.

Apsisaugojimui nuo nepastebėto staigaus užpuolimo imtos statyti trobos, vėliau pilys. Laisvesniu laiku, ypač kai šalta, įprato namuose kūrenti ugnį. Jos reikėjo ir norint nukalti kardą, ir pasišviesti siuvant drabužį ar gaminant kokį įnagį ar papuošalą. Taip palengva žmonės priprato prie šilumos, atprato nuo gyvenimo gamtoje, nakvynės po žvaigždėmis…

Ir nemanykite, kad vaikai, augdami miške, tarp jiems visapusiškai padedančių žvėrių ir gyvulių, labai vargo. Priešingai, jų gyvenimas buvo ištisi žaidimai, kurių metu mokėsi ir gamtos pažinimo, ir vikrumo, lavino savo mąstymą, mokino žvėris dar geriau, daugiau jiems padėti, suprasti juos iš menkiausio, kitiems nė negirdimo garso ar judesio.

Tokie gamtoje užaugę, su ja susigyvenę, ją puikiai pažįstantys kariai sugebėdavo tiesiog dingti priešui iš akių ir staiga vėl netikėtai atsirasti, bet jau visai kitoje vietoje. Jų jaukūs namai buvo miškas. Jie galėjo ramiai pailsėti, nepastebimi gyventi gamtoje. Iš jų nieko nebuvo galima atimti.

Todėl atėjūnai, nerasdami čia nei maisto atsargų, nei ginklų, nei trobų nesuprasdavo su kuo ir kaip čia kariauti. Bet jeigu sugalvodavo įsikurti stovyklą, užsibūti ilgiau… netyčia, nė nepastebėję pavojaus, žūdavo, arba būdavo nuginkluoti, paauklėti ir išsiunčiami atgal, iš kur atvykę. Kartais net pėsčiomis, kad ilgesniam laikui praeitų noras sugrįžti atgal. Todėl visokie riteriai, romėnai, didžiausi, garsiausi „kultūringo“ pasaulio užkariautojai, bijojo mūsų kraštų, kaip avys vilko, todėl apie juos sklido įvairiausios legendos, bet niekas tiksliai negalėjo papasakoti, kas čia per žmonės gyvena, kokios pabaisos jiems padeda. Lyg ir nėra jokios valstybės, jokios organizuotos, gerai ginkluotos kariuomenės, jokių pilių ar įtvirtinimų, bet… užkariauti – neįmanoma.

Nebenoriu ta tema daug plėstis, kam įdomu, kas turi pakankamai sveiko proto ir noro, nesunkiai sumodeliuos ir kitus, mano čia neaprašytus, tačiau parūpusius mūsų protėvių gyvenimo momentus. Arba, rašykite į forumą, padėsiu…

Tiesa, pabrėšiu dar vieną, labai svarbų veiksnį, kuris sukėlė mūsų kraštams didžiulę, iki šiol tebesitęsiančią tragediją.

Kalbu apie alkoholį.

Pas mus jis atėjo daugiausia iš rytų, iš slavų žemių, nes tų kraštų žmonės buvo žymiai anksčiau klastingai apgauti, pripratinti prie alkoholio, taip palaužiant jų valią, nuslopinant sveiką protą. Ten įsikūrę vienuoliai savo vienuolynus apsaugodavo aukštomis tvoromis, įtvirtinimais, gelbstinčiais nuo aplinkinių blaivių, įžvalgių žmonių susidorojimo, išvijimo. Palengva, bėgant dešimtmečiams ir šimtmečiams, turėdami vieninteliai teisę gaminti ir platinti alkoholinius nuodus (dabar švelniai vadinamus gėrimais), įpratino silpnesnius gerti, tarnauti jiems, išdavinėti saviškius.

Per ilgus amžius, kryptingai veikdami, krikščionių vienuoliai, juodieji šėtono tarnai, šventvagiškai vadindami save Jėzaus mokiniais, klasta, žudymais, o labiausiai alkoholiu, pavergė didžias tautas, sunaikino jų labai aukštą moralę, protingą, darnų sugyvenimą su gamta, su dorais kaimynais. O iš tų slavų kraštų jau ir alkoholis, ir moralinis bei fizinis ištižimas, kaip baisus maras po truputį skverbėsi ir į mūsų kraštus.

Kadangi Žemaitija buvo toliau nuo slavų, tai jie ilgiau sugebėjo atsispirti tiems „civilizacijos“ nuodams, išlikti blaivūs kai kur net iki 16-to amžiaus ir net ilgiau. Todėl dar net Žalgirio mūšyje ir eilėje kitų mažesnių kovų jie savo sugebėjimais įvarydavo priešams siaubą ir paniką, nugalėdami dešimtimis kartų skaitlingesnius priešus.

Šaltinis: Kūrimo grupė „Aistis“

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 27

  1. Antanas says:

    Labai puikus straipsnis.Aciu.

  2. Marius says:

    Dėkui už dar plačiau atmerktas akis.

  3. jotvingis says:

    Paprasta ir aisku,aciu,kad atmerkiate akis musu apakusiems broliams.

  4. a.grumbinas says:

    Tiesiog prisiminiau vaikystėje skaityta „Harka“………

  5. nuomonė says:

    Pateikiu nuorodą į senovės kautynių aprašymą, kuri, manau, turėjo įtakos atsirasti šiam straipsniui: http://svp.ladimir.kiev.ua/pq/show/anastasia/7.html?page=19

    Nenorėčiau sutikti, kad alkoholis atkeliavo pas mus iš rytų. Pradžia buvo vynuoges auginantys kraštai, o atėjo pas mus iš vakarų, kartu su krikščionybe, kartu su laisvų žmonių įbaudžiavinimu, įverginimu. Buvo statomos bažnyčios, o šalia jos -būtinai žydelio karčiama. Ir toje pačioje Rusijoje visados buvo vartojama alkoholio žymiai mažiau negu vakaruose. Kiek padidėjo vartojimas europiečio Petro 1-ojo laikais. Tarybų Sąjungoje iki 1960 metų buvo sunaudojama gryno alkoholio mažiau kaip 4 l/žm. -tai žymiai mažiau už Europos vidurkį. Tik vėliau suvartojimas sparčiau augo ir Rusijoje ir Lietuvoje. Dar spartesnis augimas- atkūrus „nepriklausomybę“. Dabar turime apie 18 l/žm (daugiausiai Europoje ir daugiau negu bet kokioje slavų šalyje), kada Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, esant suvartojimui 8 l/žm ir daugiau yra neišvengiamas genetinis tautos išsigimimas ir išnykimas. (:

  6. Jurgis Bielinis says:

    Taigi, jo didenybė alkoholiu savi seimo „teligentai“, muvėdami baltomis pirštinaitėmis mus žudo, naikina,
    kaip indėnus, kaip Sibiro tauteles

  7. -Z- says:

    Asteriksas ir Obeliksas gerai iliustruoja :)

  8. Mindaugas says:

    straipsnis tikrai įdomus.
    tik kyla klausimas, jei žiūrim, kad protėviai taip ir gyveno, kaip gamtos dalis kaip kad indėnai Amazonės džiunglėse, tai kaip jie tada išgyvendavo žiemą, ką tuo metu valgydavo ir kaip šildydavosi.
    Ir kaip tada šiame straipsnyje esančius duomenis suderinti su kitu
    http://www.sarmatas.lt/08/lietuvos-istorija-musu-praeities-beieskant/
    nes kaip gamtoje gyvenantys romantiški vegetarai/klajokliai galėtų organizuotai valdyti tokias didžiules teritorijas?

  9. visoris says:

    čia tiesiog pateiktas konceptas. Pilnutinį istorijos vaizdą turėtų pateikti koks nors institutas. Aišku tiek, kad buvo vegetarai, išmanantys, organizuoti.

  10. Mindaugas says:

    na bet jei vegetarai, tai ką kramtydavo žiemą? Medžių žievę, šakeles ir samanas? Kartu su žirgais? O jei turėjo grūdų, tai reiškia, buvo sėslūs, ne klajokliai.

  11. Unkas says:

    Straipsnio pradžia tikrai įdomi ir logiška, bet toliau pakvipo Megre svaičiojimais. Rusijoje šis veikėjas yra žinomas kaip rašytojas sukčius. Bet kokios kalbos apie vegetarizmą kertasi su realybe. Jei mūsų protėviai būtų nekūrę civilizacijos, t.y. kad ir paprasčiausių ūkinių vienetų, jie ne tik kad būtų nesukūrę valstybės, bet ir nepratempę kiek vėsesnės žiemos. Ir aplamai čia daug kas kertasi su elementariu visuomenės vystymusi. Straipsnį parašęs žmogus regis neblogai išmano apie muštynes, bet nieko neišmano apie istorines peripetijas. Beje, žmogus yra prisitaikęs prie savo ekologinės nišos, kurioje gyvena ir yra visaėdis, netgi genetiškai yra prie to prisitaikęs. Kas nežino paminėsiu paprastą faktą: amerikoje dauguma žmonių nevalgo mėsos, kurią pakeitė sojos produktais. Tai yra viena iš prižaščių kodėl amerikoje mažai ilgaamžių žmonių. O mūsų seneliai amžiais valgė mėsą, lašinius, buvo ir yra gana ilgaamžiai ir duodavo į skudurus visokiems kryžiuočiams ir pan. Kaip gi taip? Anksčiau buvo viskas gerai, o dabar pasidarė jau ne be? Nereikia kibti ant visų tų nesąmonių kurias pas mus propaguoja mūsų „draugai“. Kuo daugiau valgom paprasto mums yprasto ir savo pačių pasigaminto maisto, tuo esame sveikesni. Be mėsos gali tik beždžionės gyventi ir ant šakos sėdėti.
    Jau vien komentaruose užduodami klausimai visiškai sumala straipsnio autorių. Mano manymu tai – arba dezinformacija arba gėdingas neišmanymas.

  12. visoris says:

    straipsnio autoriaus aprašyto istorinio laikotarpio metu visuomenė buvo gana sluoksniuota. Ryški visuomenės diferencijacija tuo metu buvo. Yra faktai, kad tam tikra visuomenės dalis gyveno asketiškai, maitosi žaliavalgiškai, tobulinosi visapusiškai. Greičiausiai jie dažnai praleisdavo savo stovyklose. Kadangi visuomenėje jie turėjo autoritetą, tai ūkininkai ypač žiemą parūpindavo jiems žaliavalgiško maisto. tokius žmonės aplinkiniai laikė mistaikais, nes jie gilinosi į dangaus šviesulius, išmanė burtus, galėjo bendrauti su gamtos esybėmis.
    Kadangi jie lavinosi fiziškai, išmanė kovos menus. Tie žmonės priklausė to meto visuomenės sluoksniui.

  13. nuomonė says:

    Unkui>

    Rašote: „Nereikia kibti ant visų tų nesąmonių kurias pas mus propaguoja mūsų “draugai”.

    Man atrodo, kad tamsta ir esate pavyzdys, kaip žmonės yra užkabinami už visokių propagandinių nesąmonių ir padaromi biorobotais, mažai mastančiais, bet labai giliai tikinčiais tuo , ką rašo visokie modernūs šiuolaikiniai delfiaį ir įsivaizduojančiais esantys progreso ir evoliucijos viršūne.

    Štai perskaito kokioje „panelėje“, ar “ komjaunimo tiesoje“ kad „Megre Rusijoje žinomas sukčius“ ir nieko daugiu nereikia-viskas aišku -sukčius. Arba nugirsta per koki modernų radiją reklamą, kad žmogus genetiškai prisitaikęs prie mėsos ir puola kimšti lavonienos, kad nesutrumpėtų gyvenimas kaip tam išpampusiam nuo genetiškai modifikuotos sojos ir kukurūzų amerikonui…

    …Na tiesiog liūdnai atrodote su tais savo „visažiniškais“ komentarais.

  14. Prajuokino kapitaliai. Lankiau ir karate, ir dziudo. Iš aprašymo supratau, kad buvai lengvasvoris. Taigi, kai žmogus virš 100 ir sportuoja, tai jam dzin, ar 150 kg, ar 120 kg tai, kas jam padeda kariaut. Nieko benddra su kova apsiginklavus. Esu statybininkas, ir visokius įrankius tipo lomas, kastuvas ar kuvalda laikau pastoviai. Kovos metu tikrai reiktų šarvų, jei aplink lankininkai šaudytų 10 šūvių/min ir priešininkai būtų panašiai ginkluoti. Dzin tas svoris proto ribose. dabartiniai kareiviai tampo tą patį svorį – apie 50 kg. Tik kitu pavidalu. Ir jam neįrodysi, kad pasiimtų mažiau, kad nepavargtų – vistiek stengsis į mūšį prisikišt kuo daugiau konservų ir šovinių. Nėra jokių įrodymų, kad lietuvių ginkluotė skyrėsi nuo aplinkinių tautų. Ir atvaizdai, ir metraščiai mini šarvus, skydus ir t.t. Priminsiu, kad autorius užmiršo strėles, mėtomas ietis ir nuo maždaug 1345 m. Lietuvoje naudojamus parakinius ginklus. O dėl karių svorio – tai pagal skeletus net nustatoma jų specialybė. Raiteliai lengvi ir maži (arklys neša penktadalį savo svorio), lankininkai labai aukšti ir stambūs. Kiti maždaug per vidurį. Žiūrėjau anglišką filmą. O čia apibendrinimai. Aplamai siūlau atsisųst iš rutrakerio Chlevovo paskaitas „Viduramžių istorija“, tada taip negrybausi

  15. Algirdas says:

    Gaila, kad toks daug žadantis portalas. kaip sarmatas.lt vis dažniau publikuoja nei šį, nei tą
    Tai ne portalas publikuoja, o atskiri autoriai turintys priėjimą publikavimui, tad kartais būna visko. Kaip ir nuomonių įvairovės tuo ar kitu klausimu.
    Bet pažadame, kad nuo šiol šie dalykai bus daug labiau kontroliuojami.
    Redakcija.

  16. Titnagas says:

    Jai tikesime ir vadovausimes A. Triochlebovu ir Slovintoju -Ariju Vedomis tai baltosios rases proteviai pradzioje valge tik zalia maista (veliau tai liko tik Vedunu ,Diju, Kriviu ir Kazoku is Aukso Ordos ( „auksiniai dirzai“- auksciausia kariu issivystimo pakopa) racionas. … Vedos mini kad kalijugos laikotarpiu gamta tapo labai uztersta ir zmones eme valgyti  virta ir veliau gyvulini maista. To sekoje vyko didziule zmoniu degradacija , poto seke krikscionybe (vynas labai placiai naudojamas krikscioniu sektose tiek popu tiek ksiondzu)… dabar genocidas tesiaisi: narkomanija, prostitucija,modifikauotas maistas ir t.t. SLOVE MUSU DIEVAMS IR PROSENELIAMS

  17. rolas says:

    kaip supratau čia jumoristinis rašinys,nes ir visiškai nieko neraukentis istorijoje ir karyboje žmogus šitaip nusišnekėt negali…

  18. Tom says:

    Kad rasyt toki straipsni, autorius pirma turetu isbandyt sarvuote realiose kovose ir ivertint teikiama pranasuma. Daznas zmogus klaidingai ivertina daiktu svori. Todel prastos fizines formos zmogeliui net ir parasiutininko ekipiruote gali pasirodyt gerokai sunkesne. Kadangi pats isbandes sarvus realioe kovose (aisku neastriais ginklais) ir mates kokias traumas patiria prasciau sarvuoti, drasiai rinkciausi sarvus, nei begiot nuogam musio lauke.  Vienas dalykas aprengt zmogu sarvais, kuris niekad su jais nesitreniraves ir prie ju neiprates, juolabiau, kad sarvai greiciausiai ne pagal ji pagaminti, ir visai kitas dalykas kai sarvuotas, jau patirti turintis asmuo. Sita autoriaus pasakele, neparemta jokiais faktais, neverta ne bulvarinio laikrascio.
    P.S. ne vienas patapes vegetaru ir nukeliaves iki veganu prisipazysta, kad „taip, jauciuosi, geriau, bet anksciau (kai dar mesa vartojau), pasiemes rasta ant peties dar ir pabegiot galedavau, dabar tam jegu neber.“

  19. rolas says:

    Rusiškas D-6 parašiutas sveria 11,5kg.

  20. Erikas says:

    Didesnės nesąmonės nesu skaitęs. :D Čia kas? Neopagoniška propaganda? Smegenų plovimas tik…

  21. Titnagas says:

    su tuo „rasytoju“ as bendravau , kol jis mane neuzblokavo savo portale :) taigi jai nenorit susitapatinti su autoriumi-portalo savininku, neaptarinekit tai ko nezinot  jus PATYS na rasykit tik tai ka esat patyre ASMENISKAI, o ne tai ka per telika girdejot ar kokia pedagoge mokykloj pasakojo :). As vegetaras, opstinentas meginau pragyventi 3 paras tik pienemis , kraujazolemis ir gyslociais (valgiau minetus augalus tik is gyvenamos vietos) dirbau tiek naktinese tiek dieninese pamainuose (man reikalinga buvo tik energija, dar vadinama prana). Per nakti nuo 19 val. iki ryto 5 val. be vandens ir miego tik su rasa nuo zoles ir trumpomis poilsio pauzemis is Sirvintu daejau pescias iki Vilniaus prieigu…skaudejo tik koju padai ir nuovargis verte is koju…taip as izbandziau zaliavlgiu pozicija- ji pasitvitino . Musu energetinius resursus stipriai retina maistas is MAX, IKI ,NORFOS ir kitu prekybos centru (modifikuotas, visokie E, dazikliai, kvepiliai ir kitoks sudas), nekalbu apie visokius ceburekus,kibinus,kebabus ir visai tyliu apie alkoholi, kava, arbatas,coca colas,limonadus,..Siulau pasidometi mesaedziu ir nemesaedziu fiziologija- pagrindinis skirtumas ZARNYNO ILGYJE, mesaedziu virskinimas pagrinde vyksta skrandyje -zarnynas labai trumpas, o zaliavalgiu labai lgas (tarkim zmogaus zarnos ilgio gal virs 6 metru!). Nai jai ivertinsim kad dantys iltys nera pritaikytos kramtyt kuna- o dantys panasios tiek chemines tiek technines sudeties i arkliu ir karviu,…Slovintoju-Ariju Vedoseminima Perkuno kad zmones (baltosios rases0 buve zaliavlgiai iki nebuvo kalijugos laikotarpiu uznuodyta Zeme. SLOVE MUSU DIEVAMS IR PROSENELIAMS

  22. fanas says:

    Visi raso daug tiesos, bet kai kar ir prasilenkia su ja. Absoliuciai 100procentu beveik niekur nieko nera.Valgom toliau maksimu uznuodyta maista ir ziurekim kas bus? Tapkim zaliavalgiais ir vel ziurekim kas iseis?Zmones, kodel norit sokinet nuo sistemos prie sistemos,nuo gyvensenos prie gyvensenos.Reikia ieskot protingo aukso vidurio.Kur veda genetiskai modifikuotas maistas? Manau,neblogas perspektyvas turi cia kai kieno dergiamos V.Megre,gimines sodybos.Jiems bent jau issigimimas negresia.Nezinau kaip kitur,bet Lietuvoje tokiu sodybu maciau,Maitinsis zmones sveikai ir gyvens tikrai geriau negu sausakimsi,siukslini,uznuodyti miestai.Internete matyti fragmentai duoda vilties,kad galima gyventi kaip proteviams t.y. sveikai.Be maisto svarbu dar atsisakyti dvasinio tersalo. Apie alkoholi as nekalbu.Pasaulis yra ivairus,visko reikia.Pliusai turi buti derinami su minusais. Visi negali ir nebus vienodi. Mokykimes is proteviu ir paimkim kas teigiama,atmesdami kas neigiama.

  23. Andaja says:

    Titnagas, žmogus yra paslankus sutvėrimas, kuris aktyviai prisitaiko prie aplinkos. Žarnyno ilgis nesusiformuoja per kelias dienas ar savaites, tačiau vaikas augdamas vegetaru savo žarnynu skirsis nuo mėsėdžio. Ypač skirsis jei jų tėvai ir seneliai buvo kraštutiniai mėsėdžiai ar vegetarai (mes esame prisitaikę atsižvelgiant į tai kuo maitinosi mūsų seneliai). Todėl ištisų kartų mėsėdžių palikuoniui žolė ne maistas (nors ir būtinas vitaminų, mikroelementų ir virškinimą gerinančių medžiagų šaltinis, bet žarnynas per trumpas, kad pakankamai įsisavintų), o ištisų kartų vegetarų palikuoniui mėsa bus nuodas (dėl ilgame žarnyne linkusios greičiau gesti mėsytės, kuri gesdama paleidžia kenksmingas medžiagas, kurias absorbuoja kūnas). Problema ne tiek mėsos valgyme, bet požiūryje į gyvybę (jos nuvertinime ir ignoravime) ir iš to išplaukiančią maisto kokybę ir įvairiapusę (ne)naudą. 

    O straipsnio „istorinė“ dalis… įdomu ko autorius apsirūkė?  
    Tokių nesąmonių prikūrė, kad net sudėtinga komentuoti.  
    Trumpai sakant autorius visiškai nesuvokia apie ką rašo.

  24. Tangas says:

    Nuogi kariai buvo pranašesni už šarvuotus nes greitesni – naujas žodis karybos istorijoje, na nebent reikėtų pabėgti ;-)

  25. Joris says:

    Rusijoje daug žmonių pasinaudojo Megre patarimais , ėmė kurti sodybas, auginti daržoves,dirbti žemę ir pan. Problema iškilo tada, kai žmonės sukišo į šią idėją visas savo santaupas ir paaiškėjo, kad iš idėjos neina pragyventi. Nes reikia ne tik prasimaitinti, bet ir sukurti produktą, jį realizuoti, t.y. parduoti, gauti pajamas. Juk reikia užsidirbti, kad galėtum nueiti į parduotuvę ir nusipirkti tarkim kastuvą, susirgus reikia vaistų ir pan. Kad šitai būtų rentabilu, reikia didelio ūkio. daug darbo jėgos. Realiai gavosi taip, kad žmonės pabėgo iš miesto ir tapo įkalintais kaime. Maža to, valdžia atsisakė padėti šiems nelaimėliams, kad jie galėtų parduoti savo užaugintus produktus. Prekybos centrai jų neįsileido. Žmonės atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Kas krapštosi žemės ūkyje, žino kaip sunku čia dirbti. Jei grįžęs iš laukų dar turi jėgų, tai tikrai ne dvasiniams dalykams, ypač jei namuose laukia keletas vaikučių, kuriuos reikia ne tik pavalgydinti, bet ir į mokslus išleisti ir aplamai padėti užaugti ir tapti dorais, išsilavinusiais žmonėmis, o ne baudžiauninkais. O padirbus prie žemės, skrandžio žole neužkimši, nes laukia kita diena ir sunkus,alinantis darbas.
    Šiuo kalusimu situacija, kaip su mūsų emigranatais, vietoje to, kad bėgtų svetur laimės ieškoti ir nugarą lengti, verčiau prieš valdžią nepatenkinti stotų, savo teisių, darbo, padoraus atlyginimo reikalautų, tuomet nauda netik jiems, bet ir jų vaikams, TAUTAI, VALSTYBEI būtų. Galima gūdžiam miške tarp žolių užsikasti ir nieko nematyti, nieko negirdėti, tik stengtis savo prigimtinius poreikius tenkinti, nes daugiau niekam tokioje situacijoje nelieka nei laiko, nei jėgų. Taip kad Rusijoje ponulį Megre neveltui sukčiumi laiko. Apie tai nemažai rašo tie, kas asmeniškai jo patarimais pasinaudojo.

  26. po Kr. says:

    Tema „Istorijos pamokėlė“ turėtų prasidėti nuo svarbiausios pamokos:

    http://tinyurl.com/c93luly

  27. Visoris says:

    Senokai įtariu, kad tie, kurie organizavo Kristaus nužudymą ir suformavimo katalikišką krikščionybę ir kitas jos atmainas.
    Galbūt tik krikščionys protestantai iš visų įvardijamų krikščionimis yra kažkiek arčiau prie Kristaus mokymo.
    Tame buvo užslėpta klasta pavergti žmonių sąmonę.

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top