Kas svarbiau – skalūninių dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui?

2013, vasario 21, 6:07 | kategorija Ekonomika | 9 komentarai | peržiūrų 1 021 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlis

A.Šimas

Kadangi esu energetikas, suprantu kaip svarbu mūsų šaliai apie 80 proc. priklausančiai energijos ištekliais surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Suprasdamas vis tiek trumpai bandau apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius.

Sunaudojamo vandens kiekis: Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą 13–45 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Lietuvos atveju vidutiniškai spėjama 15–20 tūkst. m3 vienam gręžiniui. Be to, skalūnų dujoms išgauti daromuose gręžiniuose ardymą gali tekti atlikti keletą kartų per jų naudojimo laiką, kai kuriais atvejais ardymas gręžiniuose atliekamas iki 10 kartų. Kiekvienai papildomai ardymo operacijai gali prireikti daugiau vandens negu ankstesniajai.

Į orą išmetami teršalai įprastų operacijų metu: Teksase (JAV) aptinkamos aromatinių junginių, pvz., benzeno ir ksileno, ištakos dažniausiai išmetamos gamtinių dujų spaudimo ir apdorojimo procesuose, kur sunkesnės sudedamosios dalys išleidžiamos į atmosferą. ES šių medžiagų išmetimas ribojamas teisės aktais, bet svarbu, kad jų būtų laikomasi.

Avarijos: Skaičiuotinas skalūninių dujų išgavimo hidrauliniu būdu avarijų rodiklis yra 1–2 proc.

Atrodytų, kad dauguma avarijų ir kenksmingo ardymo mišinio nuotėkių į požeminį vandenį kyla dėl netinkamo įrangos naudojimo, kurio būtų galima išvengti. Pvz. JAV konstatuota, kad operacijų stebėsena ir priežiūra gana prasta, galbūt dėl nepakankamo valdžios institucijų biudžeto ar dėl kitų priežasčių. Todėl pagrindinė problema – ne reguliavimo trūkumas, o jo vykdymas atliekant tinkamą priežiūrą.

Be to, lieka tam tikras pavojus, kad metanas ar kitos cheminės medžiagos į požeminį vandenį prasiskverbs neaptiktais kanalais (pvz. senuose nebenaudojamuose, bet neregistruotuose netinkamai užcementuotuose gręžiniuose arba pasitvirtinus neprognozuojamam pavojui dėl žemės drebėjimų ir kt.).

Teršalai iš sprogusių gręžinių arba po avarijų gręžybos aikštelėse: JAV patirtis rodo, kad įvyko keletas didelių gręžinių sprogimų. Dauguma jų užfiksuota dokumentuose. Paaiškėjo, kad šios avarijos daugiausia susijusios su netinkamomis operacijomis, kurias atliko arba neišmokyti darbuotojai, arba jos buvo atliktos netinkamais veiksmais.

Vandens tarša.

Galimi įvykiai:

  • iš atliekų ar saugyklų rezervuarų išsiliejus gręžybos šlamui – grįžtamajam skysčiui ir sūriam tirpalui, dėl kurio vanduo užteršiamas ir druskėja;
  • įvykus išsiliejimams arba avarijoms vykdant veiklą paviršiuje, t. y. dėl skysčio nuotėkių, išsiliejimų iš nuotekų vamzdžių arba rezervuarų, neprofesionalaus įrangos naudojimo arba senos įrangos;
  • skysčiui nutekėjus iš netinkamai sucementuotų gręžinių;
  • įvykus išsiliejimams per geologinius darinius – per natūralius arba dirbtinius įtrūkimus ar kanalus.

Beje, dauguma skundų prieš hidraulinį ardymą susiję su galima požeminio vandens tarša.

Iš esmės dėmesys skiriamas ne tik konkretiems išsiliejimo atvejams ir avarijoms, bet ir ardymo skysčių ar metano išsiveržimui iš gilesnių darinių.

Pavyzdžiui, tyrimo duomenimis išvados darytinos ir dėl vandeningųjų horizontų, dengiančių šiaurės rytų Pensilvanijos ir šiaurinės Niujorko valstijos dalies Marcellus bei Utikos skalūnų telkinius. Aktyvios dujų gavybos vietose vidutinė metano koncentracija geriamojo vandens gręžiniuose buvo 19,2 mg/l, maksimali koncentracija – net 64 mg/l, o tokia koncentracija jau kelia sprogimo pavojų. Foninė koncentracija panašios geologinės struktūros kaimyniniuose regionuose, kuriuose dujų gavyba nevykdoma, buvo 1,1 mg/l.

Nuotekų šalinimas: Didelio spaudimo veikiami ardymo skysčiai įpurškiami į geologinius darinius. Panaikinus spaudimą ardymo skysčio, metano, įvairių junginių ir papildomo telkinio vandens mišinys grįžta į paviršių. Šį vandenį reikia surinkti ir tinkamai utilizuoti. Skirtingų šaltinių duomenimis varijuoja 9–50 % vandens, naudojamo hidrauliniam ardymui dujų gręžiniuose, grįžta į paviršių. Dalis šio vandens perdirbama ir naudojama ardymui būsimuose gręžiniuose.

Pagrindinė problema – milžiniškas nuotekų kiekis ir netinkama nuotekų valymo įrenginių konfigūracija.

Vandens užteršimas dėl netinkamos praktikos: Avarijų atliekant hidraulinio ardymo operacijas jau įvyko ir Europoje, tarkime, Vokietijoje. Pavyzdžiui, 2007 m. buvo nuotėkių iš nuotekų vamzdžių uolienų porose susikaupusių dujų telkinyje Söhlingen Vokietijoje. Požeminis vanduo užterštas benzenu ir gyvsidabriu. Nors atitinkama Žemutinės Saksonijos kasybos agentūra (Landesbergbehörde) informuota tinkamai, visuomenė avariją pastebėjo tik 2011 m., kai įmonė pradėjo keisti žemės ūkio dirvožemį, į kurį buvo nutekėję skysčiai. (Vokietijoje paskelbtas skalūninių dujų išgavimo moratoriumas kol nebus sukurtos saugesnės išgavimo technologijos užtikrinančios artezinio vandens saugumą).

Žemės drebėjimai: 2011 m. balandžio mėn. mažas žemės drebėjimas (1,5 balo pagal Richterio skalę) įvyko Blekpulio mieste, Jungtinėje Karalystėje, o 2011 m. birželio mėn. įvyko didesnis (2,3 balo pagal Richterio skalę). Įmonė Cuadrilla Resources, žemės drebėjimo teritorijoje vykdžiusi hidraulinio ardymo operacijas, jas nutraukė ir užsakė šio atvejo tyrimą (Cuadrilla Resources tam regione vykdo gręžimus nuo 2010 m. rudens).

Analogiškai JAV yra užfiksuoti spėjami kaip skalūninių dujų pasekmės 25 žemės drebėjimai, iš jų 7, kur žemės drebėjimų nebuvo registruota jau 140 metų.

Cheminės medžiagos: Vykstant hidrauliniam ardymui, gamtinės radioaktyviosios medžiagos (toliau GRM) – uolienoje aptinkamas uranas, toris ir radis – su nuotėkomis patenka į paviršių. Kartais specialiais tikslais radioaktyviosios dalelės įpurškiamos su skysčiais (pvz., kaip izotopų žymekliai). GRM per uolienų įtrūkimus gali patekti ir į požeminį bei paviršinį vandenį. Paprastai GRM kaupiasi vamzdžiuose, rezervuaruose ir karjeruose.

Apdorojant dujas GRM, gali pasitaikyti kaip radono dujos gamtinių dujų tėkmėje.

Radonas skyla iki 210Pb (švino izotopo), tada iki 210Bi (bismuto izotopo), 210Po (polonio izotopo) ir galiausiai iki stabilaus 206Pb (švino).

Radono skilimo elementai kaip plėvelė nusėda ant vidinio įleidimo vamzdžių, apdorojimo blokų, siurblių ir vožtuvų, daugiausia susijusių su propileno, etano ir propano apdorojimo srautais, paviršiaus. Kadangi radioaktyviosios medžiagos susikaupia ant naftos ir dujų telkinių įrangos, didžiausią naftos ir dujų GRM poveikio pavojų patiria darbuotojai, pjaustantys naftos telkinių vamzdžius, šalinantys uolienas iš rezervuarų bei karjerų ir atnaujinantys dujų apdorojimo įrangą.

Onondagos apygardoje, Niujorko valstijoje, 210 namų patalpų ir rūsių ore buvo matuojama radioaktyviosios medžiagos radono (222Rn) koncentracija. Visų Marcellus skalūnų teritorijoje esančių namų patalpų ore 222Rn koncentracija viršijo leistiną 148 Bq/m³, o vidutinė koncentracija šiuose namuose buvo 326 Bq/m³.

Vidutinis radono lygis patalpose JAV yra 48 Bq/m³. Koncentracijai ore padidėjus 100 Bq/m³ 10 proc. padidėja plaučių vėžio pavojus.

Vis dėlto GRM kiekis įvairiose vietovėse skirtingas. Todėl radioaktyviųjų dalelių aktualumas privalo būti vertinamas kiekviename konkrečiame skalūnų ir uolienų porose susikaupusių dujų baseine atskirai. Dėl šios priežasties prieš suteikiant bet kokį gavybos leidimą reikėtų išsiaiškinti konkretaus tiriamo skalūnų telkinio kerno mėginio sudėtį.

Naudotinos medžiagos: Ardymo skystį sudaro apie 98 proc. vandens bei smėlio ir 2 proc. cheminių priedų. Cheminiai priedai – tai toksiškos, alergeninės, mutageninės ir kancerogeninės medžiagos.

Dėl komercinių paslapčių priedų sudėtis visuomenei atskleidžiama ne visapusiškai.

Atskleidžiama ribota informacija leidžianti manyti, kad naudojami cheminiai priedai yra 260 medžiagų sąrašas.

6 medžiagos yra viename iš prioritetinių sveikatai pavojų keliančių medžiagų, o Europos Komisija paskelbė, kad į šiame sąraše esančias medžiagas dėl jų galimo poveikio žmonėms arba aplinkai reikia nedelsiant atkreipti dėmesį: akrilamidą, benzeną, etilo benzeną, izopropilbenzeną (kumeną), naftaleną, tetranatrio etilendiamintetraacetatą.

17 medžiagų klasifikuojamos kaip toksiškos vandens organizmams (ūminis ir (arba) lėtinis toksiškumas).

38 medžiagos klasifikuojamos kaip ūminiai toksinai (žmonių sveikatai), pvz., 2-butoksietanolis.

8 medžiagos klasifikuojamos kaip žinomi kancerogenai, pvz., benzenas ir akrilamidas, etileno oksidas ir įvairūs naftos pagrindo tirpalai, turintys aromatinių medžiagų.

7 medžiagos klasifikuojamos kaip mutageninės pvz., benzenas ir etileno oksidas.

5 medžiagos klasifikuojamos kaip turinčios poveikį reprodukcijai.

Ardymo skysčio (6405 m³), naudoto uolienų porose susikaupusių dujų gręžinyje Goldenstedt Z23 Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija), buvo: 0,25 proc. toksiškų medžiagų, 1,02 proc. medžiagų, kenksmingų arba toksiškų žmonių sveikatai (iš jų 0,77 proc. klasifikuojamos kaip kenksmingos, o 0,25 proc. – kaip ūmiai toksiškos), ir 0,19 proc. medžiagų, kenksmingų aplinkai. Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija), esančiame gręžinyje Goldenstedt Z23 iš viso naudota apie 65 m³ (daugiau negu dvi 40 t didžiausios leidžiamosios apkrovos ir 26 t naudingosios apkrovos autocisternos) žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų, iš kurių apie 16 t yra ūmiai kenksmingos medžiagos.

Be to, hidraulinis ardymas gali daryti poveikį žemiau paviršiaus esančių gamtinių toksiškų medžiagų, pvz., gyvsidabrio, švino ir arseno, judėjimui. Šios medžiagos gali tam tikrais kanalais nutekėti į požeminius geriamojo vandens šaltinius, jeigu įtrūkimai išeis už tikslinio darinio ribų arba jeigu veikiant hidraulinio ardymo spaudimui bus pažeistas gavybos vamzdis arba cementas aplink gręžimo kanalą. Kitos toksiškos medžiagos gali susidaryti vykstant sudėtingoms biogeocheminėms reakcijoms su ardymo skysčiui naudojamais cheminiais priedais.

Papildomų gamtinių toksiškų medžiagų aptinkama ir grįžtamajame skystyje. Žinios, ar dabartiniai apdorojimo procesai veiksmingi norint tinkamai pašalinti tam tikras grįžtamojo skysčio nuotekas ir vandenyje susidariusias medžiagas, yra ribotos.

Poveikis žmonių sveikatai: Galimą poveikį sveikatai daugiausia sukelia atitinkami į orą arba vandenį išmetami teršalai.

Tai – dažniausiai galvos skausmas ir ilgalaikis lakiųjų organinių junginių poveikis. Požeminio vandens tarša gali būti pavojinga, kai užterštas vanduo pasiekia gyventojus. Pavyzdžiui, kai maži vaikai dažnai prausiami užterštu vandeniu, gali kilti alergijų ir sutrikti sveikata.

Žemėje liekančios cheminės medžiagos: Po hidraulinio ardymo žemėje lieka pavojingų cheminių medžiagų mišinys. Laikui bėgant šios cheminės medžiagos gali nekontroliuojamai ir nenuspėjamai išplisti. Turi būti atsižvelgiama į galimą ilgalaikį jų poveikį.

Negalime pamiršti ir teigiamų pusių:

Galima ilgalaikė ekologinė nauda: Išskyrus galimą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, akivaizdžios galimos ilgalaikės ekologinės skalūnų dujų gavybos naudos nėra. Minėtąjį išmetamų dujų kiekį galima sumažinti, jeigu labiau teršiantys iškastiniai ištekliai, ypač anglis ir nafta, bus pakeisti skalūnų dujomis, o įrodyta, kad skalūnų dujos visoje kuro grandinėje išmeta mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu anglis ir nafta.

Šalies dujų poreikio užtikrinimas: grubiais skaičiavimais Lietuvoje galimų išgauti skalūninių dujų virš 110 mlrd. m3. Palyginimui – Lietuvos metinis gamtinių dujų sunaudojimas svyruoja 2,5–3,2 mlrd. m3.

Naujų darbo vietų sukūrimas: jeigu vyriausybė protingai išnaudotų vietinį darbo jėgos resursą tai stipriai sumažintų nedarbo klausimą, bet įsuktų visą naują ekonomikos ciklą: specialių medžiagų tiekimas, transportavimas, instaliavimas, įrangos konstrukcijų statyba, panaudoto skysčio perdirbimas ir didelis kiekis kitų šią pramonės šaką aptarnaujančių paslaugų sferos darbo vietų sukūrimas.

Gamtinių dujų kainų sumažėjimas: turint alternatyvą, Gazprom prarastų savo kaip monopolininko pozicijas, rinkos kaina labai stipriai sumažėtų 40–60 proc. (jeigu skalūnines dujas išgaunančiai būtų apribojamas pelnas įstatymais).

Lietuvos energetinis savarankiškumas: visiškai galėdami apsirūpinti pigiomis dujomis, atitinkamai pigiau galėtume gaminti elektros ir šilumos energiją, nes didžioji elektros gamybos dalis mūsų šalyje susieta su dujomis. (Su sąlyga, kad Seimas apribos atitinkamai energijos gamintojų pelnus)

Šalies finansinio deficito sumažinimas: didelė Lietuvos importo dalis šiandienai tenka energetiniams šaltiniams. Šių importą sumažinus iki minimumo, eksportas viršytų importą, kas reiškia, kad Lietuva pradėtų generuoti pridėtinę vertę ir, protingai valdoma, kauptų perteklines lėšas bei naikintų beveik nevaldomai augančias šalies skolas.

Skalūninių dujų gavyba kitose ES šalyse:

Uždrausta įstatymu išgauti skalūnines dujas hidrauliniu ardymo būdu: Prancūzija, Bulgarija.

Paskelbtas trumpalaikis moratoriumas, kol bus sukurtos saugesnės skalūninių dujų gavybos technologijos: Vokietija (2012-12-14 atmestas prieš 6 mėnesius skelbtas moratoriumas dėl gręžimo hidrauliniu ardymo būdu, bet iškelti labai aukšti techniniai reikalavimai ir lemiamas balsas paliktas vietinėms bendruomenėms, o tai labiausiai tikėtina, kad skalūninių dujų gavyba Vokietijoje net nebus pradėta), Lenkija (Rex Tillerson po dviejų atliktų žvalgybinių gręžinių nesėkmingų gaunamų dujų koncentracijos atžvilgiu paliko šalį.  Ieškoma naujos mažiau apgyvendintos vietos ir vyriausybėje tikimasi pradėti išgaudinėti skalūnines dujas pramoniniu būdu nuo 2015 m. ), Vengrija (2009 m. Exxon atlikęs gręžinį ir nepatenkintas rezultatais išvyko, klausimas atidėtas neaiškiam laikotarpiui), Danijoje (laimėjusi žvalgybos konkursą partnerystės principu: Total SA (80 proc.) ir valstybinė naftos gavybos įmonė (20 proc.), bet dėl vietinių bendruomenių pasipriešinimo neaišku kuriam laikui sustabdyta žvalgyba)

Svarstymo stadija: Rumunija, Lietuva.

Nesvarstoma: Švedija (pasigirdus pirmiesiems bandymams vyriausybėje kalbėtis apie skalūninių dujų gavybą, vietinės bendruomenės pasipriešino; Švedijoje vietinės bendruomenės turi lemiamą balsą), Austrija (priimtas sprendimas, kad galimas gręžimas tik nenaudojant cheminių priedų).

Išgaunama: Jungtinė Karalystė (vyriausybės sprendimu buvo nuimtas draudimas gręžiniams hidraulinio ardymo būdu Lankšyre), Olandija.

Išvados:

  1. Lietuva turi neįkainuojamus geriamo gėlo vandens resursus. Gali būti, kad aplinkinės šalys užteršusios savuosius artezinius vandenis vėliau pirks brangų geriamą vandenį.
  2. Pasiryžus ir nusprendus „aukoti“ ketvirčio Lietuvos geriamojo vandens atžvilgiu vardan energetinio savarankiškumo, turėtų būti išsamiai apsvarstyta kompensacijų tvarka gyventojams,  jei šie praras geriamą vandenį dėl skalūninių gręžinių.
  3. Pagal Lietuvos Konstituciją žemės gelmių resursai priklauso valstybei todėl negali būti perleidžiami trečiajam asmeniui, todėl jau apsisprendus reikia kurti valstybinę įmonę renkant atitinkamus kuo daugiau vietinius specialistus.
  4. Tik vienu atveju gali būti išgaunamos skalūninės dujos Lietuvoje, jeigu tai darys valstybinė įmonė, kurios akcijos būtų be galimybės parduoti, o šios įmonės pelnas apribotas įstatymu, bei garantijos už padarytą gyventojams žalą prisiimtų valstybė.
  5. Sprendimas dėl skalūninių dujų išgavimo turėtų būti priimamas referendumo būdu.
  6. Gręžiniai neturėtų būti pradėti gręžti visiškai neužpildžius ES trūkstamų normatyvų apibrėžiančių skalūninių dujų gavybą.
  7. Išgaunamos dujos visų pirma turėtų būti naudojamos šalies viduje dengiant vietinius energetinius poreikius.

Taigi tiesioginių atsakymų nėra. Bet tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Nors aš asmeniškai esu kategoriškai PRIEŠ tik dėl vienos paprastos priežasties: nei vieno didelio atsakingo projekto nei viena mūsų vyriausybė nuo 1990-jų nesugebėjo įvykdyti be milžiniškų nuostolių, korupcijos skandalų ir elementaraus aplaidumo sudarant dokumentus (paminėsiu keletą: Mažeikių Nafta, Mažeikių Elektrinė, nacionalinis stadionas, Valdovų rūmai, LEO LT projektas, Ignalinos AE uždarymas, Visagino AE, Lietuvos Elektrinės 9-asis blokas). Juo labiau, neabejotinai, pasaulyje taip vystantis skalūninių dujų gavybai, greitu laiku bus sukurti itin saugūs gavybos būdai.

Šaltiniai:

www.cuadrillaresources.com; www.bloomberg.com; http://finance.yahoo.com; www.shalegas-europe.eu; www.economist.com; www.guardian.co.uk; www.foxnews.com; www.bbc.co.uk

Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. (Stefan LECHTENBÖHMER), upertalio klimato, aplinkos ir energetikos institutas; (Matthias ALTMANN), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH;

(Sofia CAPITO), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH;( Zsolt MATRA), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH;

(Werner WEINDRORF), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH; (Werner ZITTEL), Ludwig-Bölkow-Systemtechnik GmbH

Andrius Šimas

šaltinis: alkas.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarai 9

  1. tadas says:

    citata: “ Austrija (priimtas sprendimas, kad galimas gręžimas tik nenaudojant CHEMINIŲ PRIEDŲ).“
    vadinasi kitais galimais atvejais naudojami cheminai priedai.

  2. Egle M. says:

    Reikia dar pamineti tai, jog si projekta igyvendinti ruosiasi Amerikieciu kompanija. Patirtis rodo, kad Amerikieciu kompanijos ir kitu saliu, vygdydamos projektus kitose salyse nepersistengia investuoti i sauguma. Tai patvirtina iv. ivykiai ir faktai. Prisiminkime BP (British petrol) naftos isiliejma netoli Meksikos 2010-ias, buvo baisi avarija Indijoje (Bhopal disaster) 1984 ir dar daugybe avariju, ir kas vyskat kanadoje, kur siuo metu pompuoja nafta, ir tikrai niekas neprisiime ataskomybes, niekas nesieme jokiu veiksmu, net neturejo jokiu konkreciu palnu avarijos atveju. Indijoje iki dabar toje vietoveje serga, issigimsta ir mirsta nuo baisiu ligu zmones.
    Grazios kalbos ir liks tik kalbomis, o realybeje niekas mums negarantuos saugumo- nei projektus vygdancios kampanijos, nei valdzia nei ponas Dievas, nes tai kas yra zemes gelmese- ten turi ir likti!

  3. Joris says:

    Kartą kažkur internete buvau aptikęs tokią informaciją apie 5 ar 7 kompanijas, tarp kurių buvo ir SHEVRON. Visos jos buvo stipriai susikompromitavusios, dažniausiai dėl „karštuose planetos taškuose“ vykdomos veiklos. Jų veiklos vaizdelis vakarų „demokratijos“ išlaisvintose šalyse – visiškas „p…c“, po kurio paprastas karas atrodo kaip nekaltas vaikų žaidimas. KAi radau tą straipsnį, tai pas mus apie skalūnines dujas dar nebuvo net kalbos, tai gi jo adreso nepateiksiu, prisimenu kad šią info buvo „iškasęs“ visuomeninis rusų judėjimas, kovojantis prieš parazitizmą savo valdžios organuose ir paskelbęs kažkuriame iš savo tinklalapių. Ir tokia pilietinė iniciatyva yra visai suprantama, ypač kai jų šalyje „išmiršta“ 15 mlj. žmonių per kelis metus (gaila nepamenu tiksalus statistinio skaičiaus).

  4. Valdas says:

    Ko čia stebimės ? Ta kompanija turi biudžetą dydžiu prilygstantį Ukrainos valstybės biudžetui. Kalbama kad Rocfeleriai ar iš tos chebros savininkai. Lietuvoje planuojama išgauti tiek kiek kompanija pasaulyje per pusė dienos išgauna. Civilizuoto dialogo su jais iš viso negali būti, pralošime į vienus vartus, Tik imtinai šaudant grežėjus kaip kokie aborigenai dar kurį laiką galime atitolinti.Jeigu mūsų valdžia jiems dirba …..

  5. Antanas says:

    Reikia kelti Tauta,kad butu vykdomas referendumas del euro ivedimo.Esame duobeje,bet isivede,busime dar didesneje.Is kurios islipti bus labai sunku.Atleiskit,kad ne i tema.

  6. lyv is says:

    Stribokų straipsnis. lyvis

  7. Ra Light says:

    Straipsnio autorius įvertino tokį dalyką, jog atėjusios gavybos kontoros gali dujų papraščiausiai neudoti ir viską išvežti kur joms patinka?
    Ir dar klausimas: kaip atrodys vietovės po gavybos? Ar jos bus tinkamos gyventi ar turėsime mėnulio vaizdelį?

    Apskritai laikas mąstyti apie energijos gavybos technologijas, kurios remiasi nedeginimo principais (pvz sukūrinės technologijos).

  8. rrrg says:

    Valdai, tu teisingai pasakei, kad Chevron yra Rokfelerio chebra. Beje, chebra ir chevron yra hebrajiškos kilmės žodžiai. O reiškia jie grupę, bendrovę ir pan.

  9. arvydas damijonaitis says:

    Kas kaltas dėl investicijų sabotažo?
           1.Atsimenu  kandidatų į prezidentus televizijos debatus ,iš vienos pusės Stasys Lozoraitis, iš kitos – nupudruota mėlyna nosim  Algirdas – Mykolas Brazauskas. S.Lozoraitis pabrėžė, „SVARBIAUSIAS TIKSLAS LIETUVAI – INVESTICIJOS IŠ UŽSIENIO,DARBO VIETŲ KŪRIMAS,KITAIP LIETUVIAI EMIGRUOS,PALIKS TĖVYNĘ „. Pirmasis komunistų partijos sekretorius A.M.Brazauskas į tai demagogiškai atsakė – „NEREIKIA,IŠPARDUOSIT LIETUVĄ“…Mes visi supratom, kad šis nomenklatūros statytinis, kolaborantas, demoralizuos Lietuvą, tapsime emigracijos kloaka.Nužudyto Stasio Lozoraičio žodžiai pasitvirtino. Šiandien investicijų sabotažą vykdo butkevičiūkai. Dėl Kremliaus (Gazprom) klapčiukų-butkevičiūkų kaltės Lietuva patiria 2 milijardų litų nuostolį : perspektyvi skalūninių dujų paieškos ir gavybos bendrovė atsisako dirbti Lietuvoje. Tai didžiulė Gazprom ir Kremliaus klapčiukų-butkevičiūkų pergalė. Investicijų sabotažo politika triumfuoja – klapčiukai-butkevičiūkai išvijo japonų firmos atominį reaktorių. Klausimas – kodėl Kremliaus klapčiukai nebaudžiami kenkia Lietuvai?
           2.Likus mažiau nei dvim mėnesiams iki kovo 11-osios A.M.Brazauskas atvirai pasisakė prieš okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos: “Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir – lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: kas gins Lietuvą?“ Apgailėtina, gėdinga Kremliaus klapčiūkų brazauskų logika.         Teisme dėl lietuvių genocido kolaborantai brazauskai bus teisiami, tikrai ateis tas laikas, lietuviai supras, kas yra kas…
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top