Kazio Pakšto pranašingos mintys

2011, vasario 25, 15:26 | kategorija Istorija | 17 komentarų | peržiūrų 2 848 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Mūsų tautai teks nuolatos stovėti sargyboje. Negalėdami kiekybe susilyginti su savo gausingais kaimynais, mes privalome iškelti kiekvieno lietuvio kokybę“, – 1922 m. straipsnyje „Baltijos pajūris – būsimasis civilizacijos centras“ rašė Kazys Pakštas (1893–1960) – geografas, keliautojas, universiteto profesorius, visuomenės veikėjas, pranašingų įžvalgų autorius.

Savo iškalba, polėkiu, gebėjimu žvelgti toli į priekį ir formuluoti uždavinius dabarčiai Pakštas labai išsiskyrė iš kitų. Išsilavinimą gavęs Amerikoje (Niujorko Fordhamo universitete 1918 m. baigė sociologijos mokslus) ir Vakarų Europoje (Šveicarijos Fribūro universitete 1923 m. gavo daktaro laipsnį), matęs daug pasaulio, savo „erdviniu akiračiu“ prof. Pakštas toli pranoko daugelį kitų.

Erdvinis akiratis

Antai, už mus negausesni norvegai pasaulio vandenų „vežikais“ pasidarė. O ką mes darome vos tik vieną tūkstantinę dalį jų tonažo teturėdami? Pats laikas mums išmokti ne iš kranto į jūrą, o iš jūros į krantą žiūrėti. Ne kojoms mirkyti Dievas mums jūrą davė, o ja plaukioti laivais. Laikas ne profiliu, o visu veidu atsikreipti į ją“. Vienu metu Pakštas siūlė sostinę keldinti iš Kauno į Klaipėdą, energingiau organizuoti prekybos laivyną, tvirčiau susieti uostą su Lietuvos valstybe.

Kazys Pakštas nuolatos keliavo. Ne tik po Baltijos valstybes ir Skandinaviją, kur ieškojo bendraminčių savo Baltoskandijos idėjai, siekiančiai suartinti Baltijos ir Skandinavijos valstybes. Švedijos geografijos ir antropologijos draugija įvertino lietuvių geografo nuopelnus Skandinavijos ir Baltijos tautų susipratimui, apdovanojo jį Andree medaliu, o Švedijos valstybė – Karaliaus Vazos ordinu. 1927 m. Pakštas nuvyko į Braziliją, o 1930–1931 m. laivu keliavo aplink Afriką.

Šveicaro Juozo Ereto, monografijos „Kazys Pakštas: tautinio šauklio odisėja“ autoriaus, nuomone, Kazys Pakštas turėjo plačiausią „erdvinį akiratį“. Jis nebuvo aplankęs tik arktinių sričių ir Australijos. „Toks geografinis laukas praturtino ne tik jo žinias, bet ir pagilino pažiūras, išlaisvino iš vieno taško pančių ir užkampio šovinizmo“ (J. Eretas).

Ar mūsų nepriklausomybė nebus tik kelių dešimtmečių meteoras?“ – retorinį klausimą Kazys Pakštas pirmąsyk iškėlė Virbalio geležinkelio stoties salėje, kur 1928 m. vasario 16 d. buvo susirinkę apie 2.000 žmonių minėti valstybės nepriklausomybės dešimtmetį. Ten jis išdėstė pozityvią Lietuvos tolesnės raidos programą, o vėliau ją paskelbė mėnraštyje „Židinys“, straipsnį pavadinęs „Iš praėjusio dešimtmečio į ateinantį“.

Kaip Phoenixas iš pelenų priskėlė Lietuva ir per dešimtmetį stebino Europą savo gajumu“, – rašė Pakštas. Tačiau tuo, pasak jo, lietuvių tauta negali pasitenkinti – ji turi dar energingiau kilti aukštyn.

Tai daryti verčia rizikų kupina lietuvių įsikūrimo vieta: „Gyvendami nenormaliai pavojingoje vietoje, mes neturime teisės pasitenkinti tik normaliais darbais. <…> Būtų labai neatsargu manyti, kad amžinai išlaikysime savo nepriklausomybę. Gal ji yra tik meteoras, blykstelėjęs keista pašvaiste istorinių amžių eigoje?“ Todėl svarbu, pasak Pakšto, „nepriklausomybės momentus tikslingai sunaudoti tautai sustiprinti, kad ji galėtų išlaikyti tuos bandymus, kuriuos ateitis jai dar skirs“.

Štai santrauka Pakšto programos, aktualios, galimas daiktas, ir dabarties Lietuvai:

Programa dešimtmečiui

  1. Moralė. Būtinai privalu ją pakelti, „nes karams bei revoliucijoms praūžus per mūsų šalį, dorovė labai nupuolė“, moralinis pakrikimas ardo „ypač tą jaunimą, kuris neturi stiprios ideologijos“.
  2. Tautinis įžvalgumas. Neišmintinga valdžia, kuri skęsta dienos reikaluose. Būtinas įžvalgumas. Neplaningą emigraciją Pakštas vadina sopuliu, kurį privalu gydyti. Jos negalima palikti savieigai, būtina imtis priemonių emigracijai mažinti ir jai organizuoti p0.agal „modernios kolonizacijos reikalavimus“.
  3. Veiklumas. Būtina išugdyti lietuvių tautos veiklumą, nes „žemė pažadėta aukštos iniciatyvos tautoms“.
  4. Švietimas. Veiklumas be švietimo nedaug reiškia, piliečius reikia geriau išlavinti.
  5. Menas. Pakštas sielojosi, kad valstybė maža daro menui puoselėti: „Kauno opera, neskaitant Čiurlionio galerijos, yra vienintelė meno įstaiga, kuri svetimtaučiui tinkamai pristato mūsų tautą.“
  6. Sveikatingumas. Kurti gali tik fiziškai sveika tauta. Piktu priešu Pakštas laikė alkoholizmą: „Stiklelių tuštinimas – baisiai pragaištingas paprotys.“
  7. Sugyvenimo formos. Jos menkos. Ypač stinga džentelmeniškumo. Pasak Pakšto, nereikia mums dvarponiškų manierų, bet padorios sugyvenimo formos, kuri pakeltų į „pasaulio garbingųjų eiles“.

Užliūliuota ramybėje

1934 m. prezidentas Smetona prašmatniai atšventė savo 60 metų sukaktuves, kurios, Merkelio tvirtinimu, „savo apimtimi ir iškilmių gausumu bei įvairumu pralenkė visas ligi šiol bet kuriam žymiam asmeniui ruoštas iškilmes, gal net ir 1930 m. Vytautui Didžiajam“. Tos sukakties proga Smetonos į pareigas pastatytieji valdininkai ir jo globojami pramonininkai bei stambieji ūkininkai susidėjo pinigų, netoli jo gimtųjų vietų Ukmergės apskrityje, prie Lėno ežero, nupirko ūkį, pastatė ten Užulėnio dvaro rūmus, ir padovanojo savo patronui.

Kol Lietuvos vadovai rūpinosi savo patogumais, pasaulio įvykiai rutuliojosi žaibo greitumu, artindami ir mūsų šalies katastrofą. Autobiografijoje Pakštas vėliau rašė: „Turėdamas galvoje pavojingą Lietuvos geografinę padėtį ir žinodamas didžiųjų kaimynų apetitą, niekuomet nemaniau, kad mūsų nepriklausomybė bus ilgai toleruojama. Todėl ir kalbėdavau studentijai, o protarpiais ir vyriausybės nariams, kad reikia darbų programą tvarkyti, atsižvelgiant į naujo karo artėjančią tikrenybę.

Man aišku buvo, kad viena iš dviejų valstybių okupuos Lietuvą. O kadangi tie abu kaimynai turi totalitarinius režimus, tai Lietuvos žmonių ir turtų naikinimas bus vykdomas negirdėtu žiaurumu. Ne tik [kaimiečiai] bus apvogti, dar didesniu įnirtimu bus naikinami dvasiniai turtai ir bus stengiamasi užmušti kiekvieną lietuvių dvasios ir kūrybos spindulėlį.“

1938 m. pabaigoje Pakštas kreipėsi į prezidentą Smetoną: „Ateina baisios audros, įsakyk pasiruošti evakuacijai viso to, kas įmanoma laikinai užsienin perkelti. Laivai turi būti pasiruošę pilnu kroviniu išplaukti į vakarų uostus. Reikia išvežti lituanistines bibliotekas, archyvus, aukso bei svetimų valiutų atsargas, apskirtai visą vertingą tautos inventorių“. Taip pat jis siūlė parinkti būrį lituanistikos stipendininkų lydėti krovinį, sutelktiną kuriame nors Vakarų universitete, idant nenutrūktų lituanistikos darbai, – liudijo ekonomistas Grigas Valančius. – Pakštas įspėjo, kad toks „pasitraukimas“ gali užtrukti ilgesnį laiką, gal net kelias dešimtis metų.“

Tačiau Smetonos reakcija buvo pasyvi. O prezidento sekretorius pašaipiai įsiterpė: „Negąsdink taip stipriai mūsų! Atrodo, daug atneši nereikalingo bailumo!“

Praėjus vos keliems mėnesiams po Lietuvos okupacijos, savo bičiuliui diplomatui Edvardui Turauskui į Berną Pakštas skundėsi jau nerinkdamas žodžių: „Nedovanotinas mūsų pakvaišusių valdovų naivumas. 1939 m. visą pavasarį beveik kasdien landžiojau tai Finansų, tai Užsienio reikalų ministerijosna, siūlydamas pasiruošti liūdnesnei dienai. Bet nepavyko įtikinti, nes visi tingėjo ką nors daryti. Įnirtusiai agitavau. Bet jie ten turėjo daug laiko, o mane gal laikė blogu ir fantastišku pranašu.“

Liko nesuprastas

Geografui Steponui Kolupailai netoli iki savo mirties rašytame laiške (1960 02 04) Pakštas prisiminė: „1938 m. rudenį pradėjau valdžios atstovus įtikinėti (tik žodžiu, gan intymiai) susirūpinti planinga ir ne vieša evakuacija kai kurių kultūrinių turtų ir studentų, iš kurių turėtų būti paruošti kandidatai į būsimus diplomatus tam 25 metų (ar net ilgesniam) periodui, kai Lietuva bus Rusijos kolonija. Siūliau savas sugestijas tiems žygiams gerai užmaskuoti, kad nekiltų panika. Bet kai kurie ministeriai ir tada jau sakė, kad reikėtų mane areštuoti už panikos kėlimą. <…> Karininkams pasakydavau, kad mūsų kariuomenė nepriklausomybės negins, nes jai tokios progos net nebus. Ketindavo karštesnieji mane nušauti už tą ereziją. Bet nežinau, ką jie manė vėliau, kai nė vienas šūvis nebuvo priešui paleistas.“

Netikėjo net tik politikai, bet ir įtakingi finansininkai. Antai, Jonas Vailokaitis, vienas Ūkio banko direktorių, Pakštui tiesiai sakė: „Jei žinočiau, kad Tavo šiurpi pranašystė išsipildys, duočiau Tau vieną milijoną“ (lietuviškai akcijai Vakaruose remti).

Bet jis netikėjo, nedavė, viską prarado, buvo išvežtas Sibiran, kur žuvo“, – pažymi Juozas Eretas.
Pakšto daug kas nesuprato. Politiniai priešai kritikavo jį iš kairės ir dešinės. Iš dešiniųjų konservatorių kritika dažniausiai buvo arogantiška, iš aukšto, mat 1926 m. gruodžio 17-osios perversmininkus jis yra pavadinęs „laisvės duobkasiais“.

Mūsų menkystos, susigūžusios siauriuose kiautuose, visą savo energiją naudoja tarpusavio rietenoms. Pamėgink pareikšti originalesnę mintį, tuoj pakampių rašeivos sumaišys su žeme“, – po profesoriaus mirties rašė jo kolega Steponas Kolupaila.

Vidmantas Valiušaitis

šaltinis: http://vz.lt/

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 17

  1. Iš dešiniųjų konservatorių kritika dažniausiai buvo arogantiška, iš aukšto, mat 1926 m. gruodžio 17-osios perversmininkus jis yra pavadinęs „laisvės duobkasiais“. -kokia taikli pastaba konservatorių atžvilgiu ,išlieka aktuali ir šiandien..

  2. Mindaugas says:

    „Mūsų menkystos, susigūžusios siauriuose kiautuose, visą savo energiją naudoja tarpusavio rietenoms. Pamėgink pareikšti originalesnę mintį, tuoj pakampių rašeivos sumaišys su žeme“ – o šita aktuali ir visų likusių atžvilgiu.

  3. Mindaugas says:

    Įdomu, ar kas nors iš šiuolaikinių šviesuolių numatė, kad 90-aisiais taip greitai iš gubernijos tapsime protektoratu, net nespėję paragauti nepriklausomybės skonio?

  4. Titnagas says:

    JEWROSOJUZAS- modernus kalejamas musu RASEI., uznuodytas maistas, skiepai, pypt, bedarbyste,cigonu taboru ikurimas, kitajcu ivezimas, genetiskai modifikuotas maistas, narkomanija, pedofilija,…- STAI DEMONOkratijos grimasos SLOVE MUSU DIEVAMS IR PROSENELIAMS

  5. viršaitis says:

    Titnagai, jei naudosi nepadorius išsireiškimus, tavo pasisakymai bus išimami. privalai suvokti, kad visų pirma turi būti nepriekaištinga kalbėsena. tada bus galima spręsti apie tavo pasakymus. būk įdomus be keiksmažodžių.

  6. gedas says:

    tintnagas nors ir riebiai taciau teisingai nupiese dabartini paveiksla

  7. Arunis says:

    Viršaiti ,kur tu matai pas titnagą keiksmažodžius ?

  8. Vladas says:

    J.Vailokaitis nebuvo į Sibirą išvežtas, o mirė Vokietijoje. Rašant rimtus dalykus neturi būti apmaudžių klaidelių, kurios apsiskaitusiam sukelia nepasitikėjimą ir pačia rašinio dvasia.

  9. senis_saltis says:

    Pakštas ne tik įžvalgus, bet ir konkrečius pasiūlymus surašęs buvo, kurie ir dabar vienas prie vieno tinkami ir galimi panaudoti. O va titnagas vis apie tą patį čia tauzija. Kur tikroviški pasiūlymai, kur sprendimai? Bele pašnekėti savo ketvirtos klasės žargonu.

  10. Sarmatas says:

    seni_salti, palik tu tą titnagą ramybei. Tiesiog nepastebėk. Dabar tik vėl į konfliktą veliesi. Jei manai, kad žmogus kvailas, tai nebūtina būti kvailesniu už jį. Čia nenoriu nieko įžeisti.

  11. Titnagas says:

    Aciu atsirado _geniukas_ bet kiek pasitrauke zmoniu is sio portalo pamate jusu kaip treciju asmenu kisimasi- JUK TAI TIK JUSU DEKAprarandat skaitytojus. Be to matosi pasirupinot technine iranga, , dirbot su programom ribojanciom pagal IP pagal zenklu pasikartojima , :) Zodziu tikras demokratiskas portalas, tik suprantat . kad is kito ipo kas nores parasys o jusu tuo met nebus prie kompo IR PERSKAITYS ZMONES TIESA :) Zmones suprato ir net Mikrosofta paliko labai daug programuotoju- NES ZMONES PRAREGEJO ir ju pinigai jau ne domina- na o apipjautiems protams teks dirbt su senom technologijom :) na vienus pasodins uz Tiesos rasyma, nubauduos. Zmones TIESA maskuos, kuria satanelos visokias inetines policijas :) Va va jusu simbolikoj gyvate kanda sau i uodega- galvojot kad inetu tvirkinsit porno filmais zmones, skleisit mela- pusiau tiesa , o gavosi ikandot sau mirtinai stai irrodymas:. Laikrasciu jau niekas neperka, radijas klauso tik masinose, is Teledebilniko daug kas jau tik zinias ir orus paklauso :) apkarto zmonems tie patys isrinktosios tautos veidai nors vardai ir pavardes pagal salies kalbas (pvz Ala Pugaciva- o pasirodo a. PEZNER :) ) snukiai su uzlenktom nosim atlepusiom ausim isplike-kalbantys grazia litevska kalba, sokantis seimunai, brandaus amziaus isidaze mamontobai, isplyke nuo jaunystes su skrybelem sasos, piderastaujantys kirilkinai, incestuojantys radziai, vagiancios saros,, prasigerusi kauno zydelka su savo gimimo diena, matot zmones ir inete kai kasjau ima net KAS litevskai parasytam jau ima netiket GAL INETA UZDARYSIT :) SLOVE MUSU DIEVAMS IR PROSENELIAMS

  12. DO says:

    Titnagas žeria kibirkštis, net akyse „gražu“,
    tik žėk neskilk per pusę, ar į daugiau dalių
    išlikim savimi, benešdami šventą ugnį,
    Į priekį leiskime su fakelais, kad pašviestų kelią,
    bet kaip čia pamatysi kur pėda dėt, jei einant akys
    už nosinių, taškų bei varnų kabinasi, norisi kristi ant žemės
    ir šluostytis juoko ašaras nosinėmis ir kitomis raidėmis.

    „Gražu Titnagėli“,bet matyt taip reik.

    Kuris ten liūdnai baigęs Indų maištininkas sakė – „nori keisti pasaulį, pradėk nuo savęs“, Kažkoks kinietis liepė į svetimų kiemus nesidairyti kol nuo pačių slenksčio sniegas nenuvalytas, gerbiamas(o gal jau nebe) J.J kažką apie kalbą kalbėjo,kad tikra gėda įvairių kalbų mokėti, bet savos nežinoti, et, bet kur čia Kalba, jei net tašką ant Ė, tingiu padėt, bile tik svarbiu pabūti – papezėti, ponaičiui Titnagui ar per pyktį tas infantilumas ir įsijungia, ar šiaip dar kaip sako, mamos pienas nuo lūpų nenudžiuvęs, kad net apmaudu, o ir juokingai graudu, Lietuvi..

    Karlosas kažką apie nepriekaištingumą ir atsakomybė, įžvalgą rašė ir apie žodžius, ten, kad reikia elgtis taip, kad galėtum už juos ir numirti..

    Bet iš tavo žodžių, tai nei sėsi nei pjausi.O ką jau kalbėti apie svarbesnius dalykus.

    Tfu ,kad tave kur.

  13. mario says:

    Ne kableliuose ir taskuose esme.
    Zmones nerastingi buna bet del to ju mintys netampa menkesnes.
    Straipsnio esme – buti atviresniems ir neatmesti kritinio scenarijaus.
    Nespes salis pasikeist

    Pasaulis ant permainu slenkscio, nestovekit tarpdury, nes vejas stiprus kyla.

  14. Edvardas says:

    “ 7.Sugyvenimo formos. Jos menkos. Ypač stinga džentelmeniškumo. Pasak Pakšto, nereikia mums dvarponiškų manierų, bet padorios sugyvenimo formos, kuri pakeltų į „pasaulio garbingųjų eiles“. “

    Turime skirti Iliuzinį maivymąsį – „dvarponiškos manieros“ ir pagarbų supratimą vienas kitam. Tarpusavy turim ieškoti bendrumų. Bet ir turėti valios pamokyti netinkamai elgiančiuosius.

  15. algimantas says:

    Teisingos   mintys. Jos butu neaktualios,jei tas vel nesikartotu. O kadangi uzlipom ant to pacio greblio,tai kalbeti pats laikas. Malonu del vieno,kad apie  tai lietuviai bent kalba. Nors kaip visada,niekas netiki akivaizdziai katastrofai. Visiems atrodo,jog manes tai nepalies..?
     Taip. Viltis durniu motina. O be vilties gyventi neimanoma. 
     Bet atsimerkim. Apsidairykim. Ir kas matosi?
     

  16. Saulius says:

    Netikėjo net tik politikai, bet ir įtakingi finansininkai. Antai, Jonas Vailokaitis, vienas Ūkio banko direktorių, Pakštui tiesiai sakė: „Jei žinočiau, kad Tavo šiurpi pranašystė išsipildys, duočiau Tau vieną milijoną“ (lietuviškai akcijai Vakaruose remti).

    „Bet jis netikėjo, nedavė, viską prarado, buvo išvežtas Sibiran, kur žuvo“, – pažymi Juozas Eretas…

    Straipsnis geras tik niekas iš Vailokaičių Sibire nemirė. Jonas Vailokaitis 1940 metais po sovietų invazijos bėgo i Vokietija kur mirė 1944, o jo brolis Juozas buvo ištremtas į Altajų, bet gryžo Lietuvon 1953 metais ir dar kunigavo du metus iki mirties Paštuvoj

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top