Kinai kitaip mato Ukrainos karą: Ukraina nieko nekontroliuoja – viską sprendžia ES ir JAV
2023, 27 vasario, 13:33 | kategorija Ideologija | atsiliepimų (3) | peržiūrų 197 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kijeve, vasario 20 d. | © AP Photo / Ukrainian Presidential Press Office via AP
Iš Kijevo buvo atimta teisė priimti sprendimus karo metu, rašo Alex Lo savo straipsnyje „South China Morning Post” portale. Iš tikrųjų visus veiksmus diktuoja Vašingtonas ir Briuselis. Tai įrodė neigiama JAV reakcija į Kinijos pasiūlytą taikos planą, teigia autorius.
Tai, kas prasidėjo kaip Rusijos puolimas, virto netiesioginiu karu su Vakarais. Ir svarbiausius sprendimus priima nebe Ukraina.
Dabar žinome, kas Ukrainoje užsako melodiją. Vos tik Kinija pasiūlė 12 punktų taikos planą, jis buvo nedelsiant sunaikintas, kaip ir tariamas Kinijos šnipinėjimo balionas.
Amerikiečiai ir vokiečiai pareiškė, kad dauguma plano punktų yra nenaudingi. Taip įvyko nepaisant to, kad Vakarų galios kritikavo Pekiną už tai, kad šis pernai nepajudino nė piršto, kad pasiektų taikos.
Na, Indija taip pat nebuvo labai aktyvi, tačiau negirdime garsių nusiskundimų dėl šios potencialios Vakarų saugumo partnerės Azijoje.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake Sullivanas sakė, kad Pekinas turėjo sustoti ties pirmąja pastraipa, kurioje teigiama, kad „turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas”.
Tai gana įdomu, turint omenyje, kad tai teigia šalis, kuri per pastaruosius du šimtmečius įsiveržė, kišosi į vidaus reikalus ir vykdė karines operacijas beveik visose mūsų planetos šalyse ir teritorijose.
Vis dėlto, kaip sako dėdė Semas, taip ir turi būti. O ES turi svorį tai, ką sako Vokietija. O kadangi Vašingtonas, Berlynas ir NATO pasakė „ne”, nesvarbu, ką galvoja Emmanuelis Macronas ir Volodymyras Zelenskis.
Abu lyderiai iš tiesų suteikė Pekinui pasitikėjimo kreditą ir yra pasirengę pripažinti jį kaip galimą tarpininką.
Verta pagalvoti, ką sako patys ukrainiečiai. Taip pat turėtume prisiminti, kad iki karo pradžios Kinija palaikė puikius santykius tiek su Ukraina, tiek su Rusija.
Ukrainos reikalų patikėtinis Pekine taikos planą pavadino „geru ženklu”. „Tikimės, kad kinams pavyks įtikinti Rusiją nutraukti karinius veiksmus ir išvesti karius”, – pridūrė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praėjusią savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje susitikęs su užsienio politikos vadovu Wang Yi, sakė, kad Kijevas ketina „atidžiai išnagrinėti siūlomą planą ir padaryti savas išvadas”.
Pats V. Zelenskis jį taip pat pavadino gera pradžia. „Kinija parodė savo mąstymą”, – sakė jis. – Manau, nėra blogai, kad Kinija jau pradėjo kalbėti apie Ukrainą. Tačiau klausimas, kas bus po žodžių. Klausimas yra patys žingsniai ir kur jie nuves.
Kijevas labai atsargiai žiūri į Kiniją, bet aiškiai nori, kad Pekinas atliktų taikdario vaidmenį. Kinija visiškai nesuinteresuota pratęsti konflikto, kitaip nei kai kurios kitos didžiosios valstybės. Absurdiška manyti, kad Pekinas pateiks pasiūlymą, kuris tenkintų ir JAV, ir ES.
Abi pusės turi savų interesų, savų motyvų. Jei jos rimtai nusiteikusios siekti taikos, kiekviena pusė turėtų pateikti savo idėjas, reikalauti kompromisų ir pasiūlyti savo planus Kijevui ir Maskvai kaip derybų pagrindą.
Tačiau Vašingtonas iš karto atmetė Kinijos planą, o tai reiškia tik viena: jis net nepasivargino paklausti ukrainiečių, ką jie mano apie šį pasiūlymą. Iš tikrųjų, JAV mielai aprūpina Ukrainą visais ginklais, kurių reikia kovai su rusais iki paskutinio kovotojo, o ukrainiečiai tarnautų kaip patrankų mėsa.
Amerikiečiai mielai nurodinėja ukrainiečiams, kur, kada ir į ką šaudyti ir kokius ginklus tam tikslui naudoti. Ir Kijevas nieko nebelemia: nei šio karo tikslų, nei jo pobūdžio, nei paskirties. Visa tai diktuoja Vašingtonas ir Briuselis. Tai, kas prasidėjo kaip vienos pusės puolimas, virto netiesioginiu (proxy) kitos pusės karu.
Kovos tempas, smūgių kryptis ir teritorijos aprėptis – Ukraina nieko iš to nebesprendžia. Iš jos atimta teisė spręsti. Su ja galima konsultuotis, bet ji negali priimti sprendimų.
Kol Ukrainos lyderiai norės entuziastingai kovoti, jie bus laikomi didvyriais. Tačiau jie nebeturi tokios autonomijos, kokią turėjo karinės invazijos pradžioje.
Ir kitaip negali būti. Galiausiai, brangiai kainuojanti ir didžiulė Vakarų parama nėra susijusi su demokratija prieš autokratiją ar gėriu prieš blogį.
Ji susijusi su Europos saugumu ir Amerikos kontrole Europoje. Ir šie klausimai yra pernelyg svarbūs, kad būtų palikti spręsti ukrainiečiams.
Jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba PayPal. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.
Stebiuosi ES abejingumu (0 gal bejėgiškumu?), kai JAV atvirai kišasi į ES (Europos) reikalus. Taip pat tuo, kad ES šalys laisvai gali tvarkyti savo tiek ekonominius, tiek politinius reikalus su JAV, neatsiklausdamos Briuselio pozicijos. Čia jau kažkas ne taip. JAV ir toliau skatina karą Ukrainoje, matyt, turi savo planų. Taika Europoje JAV nereikalinga ir nenaudinga, tad karo pabaigos Ukrainoje greit nepamatysime.
Šis naratyvas, kad Ukraina nieko nekontroliuoja, kad tai net ne šalis, o tiktai „okraina”, nėra naujas. Ir kiekvienam mąstančiam aišku, kas tokius burbulus pučia ar juos užsako.
Lygiai iš tokio pat požiūrio ( į visą rytų Europą) buvo sukurptas Molotovo – Ribentropo suokalbis ir pradėtas antrasis pasaulinis karas.
Istorija kartojasi. Tokia nepagarba kitų šalių suverenitetui pasižymi tik Rusija. Ir savu kakučiu kitus tepa…
Įdomu: kiek gi savarankiška yra pati Vokietija?
O dėl Ukrainos natūraliai aišku: kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi, t.y. ir pats Zelenskis nuolat ko nors kaulija iš Vakarų. Būtų savarankiškas, elgtųsi kitaip.
Dar: apie augančią Ukrainos priklaudomybę galima spręsti ir iš Lietuvos politikų elgesio, kai „plika akimi” matosi, jog Lietuvai jie nebetarnauja. Pavyzdžių apstu.