Kodėl nebeveikia seni „spalvotų revoliucijų“ receptai?

2014, vasario 16, 10:31 | kategorija Metodologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 896 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

paveikslėlisDžino Šarpo vardas žinomas gana siauram pašvęstųjų ratui. O gaila – jis vertas kur kas didesnio dėmesio. Nes jo indėlis į pastarųjų dešimtmečių pasaulio istoriją yra tikrai didžiulis. Jo knygos „Nuo diktatūros į demokratiją“ ir „198 neprievartinių veiksmų metodai“ tapo instrukcijomis ir šiuolaikinių revoliucionierių biblijomis, pagal kurias eilėje šalių buvo verčiamos vyriausybės.

Revoliucija Birmoje dešimto dešimtmečio pradžioje, TSRS suirimas, protesto akcijos Tailande, Tibete, Serbijoje, Artimuosiuose Rytuose, visa grandinė „spalvotų revoliucijų“ potarybinėje erdvėje – visa tai vyko naudojantis Šarpo sukurtomis technologijomis.

Tokiu būdu jo metodas buvo neįtikėtinai efektyvus ir labai nemalonus daugelio šalių vyriausybėms, linkusioms į totalitarizmą. Pagal jo receptus buvo nuversti režimai, kurie atrodė nepajudinami, nes disponavo galinga policija, saugumo struktūromis, armija ir visiškai dominavo politinėje ir partinėje erdvėse. Tokiomis sąlygomis revoliucionierių pergalė atrodydavo tarsi magija.

Kame gi slypi šitos „magijos“ paslaptis?

MES ATĖJOME PAS JUS SU TAIKA

Kalbant maksimaliai trumpai, Šarpo receptų esmė yra štai kame. Valdžia turi policiją, slaptąsias tarnybas, vandensvydžius, automatus, kulkosvaidžius, patrankas ir visą kitą galingą slopinimo arsenalą. Dėl to politiniams oponentams nėra prasmės kelti ginkluotą maištą ar imtis partizaninių veiksmų – tokiu atveju protestuojantys bus pasmerkti žiauriam pralaimėjimui, o diktatūra įsitvirtins dar labiau.

Reikia kitko: kalbant kinų karinės strategijos terminais – „nuvilioti tigrą nuo kalno“. Kitaip sakant, – įvilioti priešininką į tokį mūšio lauką, kuriame jis taps pažeidžiamu. O valdžios silpnąja vieta Šarpas laiko tai, kad bet kuris, netgi pats galingiausias režimas semiasi savo galių iš didelio skaičiaus jį aptarnaujančių institucijų ir struktūrų, o galiausiai – iš žmonių, kurie jam dirba. Ir jeigu tuos žmones įtikinsi atsisakyti atlikti savo tarnybines pareigas – režimas nebegalės funkcionuoti ir sužlugs. Paprasčiau kalbant, Šarpo strategijos sėkmės pagrindas – suorganizuoti totalų sabotažą, kurį jis skirsto į politinį, ekonominį ir socialinį.

Kaipgi galima per labai trumpą laiką paskatinti veiksmams opozicijos pergalei būtiną kritinę žmonių masę, kuri anksčiau arba nesidomėjo politika, arba buvo lojali valdžiai? Suprantama, pasitelkus galingus psichologinio poveikio metodus. Kokius būtent? Į šį klausimą Šarpas pateikia išsamų atsakymą.

Kertinis jo strategijos akmuo – demonstratyviai taikus protestų pobūdis. Ir tai ne atsitiktinis dalykas, nes būtent šis faktorius sukuria protestuotojams tą bazę, kuri leidžia pasiekti pergalę, realizuojant iškart kelis labai svarbius uždavinius. Pirmas dalykas – nėra smurtinės priešpriešos, kuri visada naudinga valdžiai – ją ginančios struktūros yra pasirengusios represijoms, areštams, išvaikymams ir netgi ginkluotiems susirėmimams ir gali labai lengvai susidoroti su protestuojančiais.

Tačiau čionai įsijungia psichologinis faktorius; plačių žmonių masių akyse, žmogus  metęs iššūkį galingam priešui tampa herojumi, tačiau tas pats žmogus panaudojęs jėgą prieš silpnus ir negalinčius apsiginti tampa niekšu. Dėl to, jėgos struktūros pasirengusios susigrumti su pačiu aršiausiu ir apsiginklavusiu iki dantų priešu sutrinka, kai susiduria su šypsenomis, vaišėmis ir merginų dalyvaujančių protesto akcijose bučiniais. Nes policininkų ir kareivių niekas nemokė, kaip elgtis tokioje situacijoje, vadinasi jie neturi aiškios programos kaip tokiu atveju veikti.

Antras faktorius, užtikrinantis taikumą – spartus protestuotojų šalininkų skaičiaus augimas. Jį lemia kelios priežastys. Visų pirma dauguma žmonių turi aiškų mąstymo stereotipą: „karas – blogis, taika – gėris“. Vadinasi, jau šiame etape pasąmonės lygmenyje žmonių simpatijos atitenka protestuotojams, nes jie yra „taikūs“. O valdžia, atitinkamai – tai „karas“. Dėl to plačiųjų masių pasirinkimas tarp opozicijos ir valdžios susiveda į klausimą „Tu už karą, ar taiką?“ Nesunku atspėti, koks bus atsakymas.

Suprantama, tokioje situacijoje bet kokios jėgos akcijos, kurias valdžia vykdo prieš opozicionierius, sukelia pasipiktinimą visuomenėje ir pagausina opozicijos gretas. Protestuotojams talkininkauja tas faktas, kad dauguma žmonių nesuvokia, kokios galingos yra psichologinio poveikio technologijos – jos jiems atrodo smulkiu paišdykavimu. Ir jeigu valdžia, kaip atsaką panaudodama jėgą, daugelis suvokia tai kaip nepateisinamą žiaurumą ir neteisybę. Tokiu būdu valdžia atsiduria spąstuose – visas galingas jos jėgos struktūrų potencialas ne tik tampa nieko vertu, bet ir gausina priešų skaičių. O tai savo ruožtu skatina pasimetimą ir sutrikimą valdžios bei jėgos struktūrose, kurių pareiga – kovoti su protestuotojais. Šitaip susiformuoja valdžios žlugimo spiralė.

Trečias svarbus faktorius: absoliuti dauguma žmonių atmeta akivaizdžius agresyvumo pasireiškimus, dėl to parama ginkluotam sukilimui, nekalbant jau apie dalyvavimą jame, jiems yra nepriimtinas dalykas. Vienus žmones sukausto baimė, kitiems atstumtinas smurtas. O štai į kvietimus sudalyvauti „taikiuose“ protestuose jie tučtuojau atsišauks: nėra nei rizikos, nei agresyvumo, o savo paties vertės pojūtis smarkiai išauga.

Suprantama, reikia suprasti, kad visas šitas akcijos taikingumo demonstravimas tėra viso labo karinė gudrybė, priešo apgaulės stratagema. Įrodyti tai lengva ir paprasta: juk visų tų taikių veiksmų rezultate valdžia ir resursų kontrolė pereina į protestų organizatorių rankas, o jiems pasiekus pergalę, prieš nugalėtuosius imamasi represijų. Kitaip sakant rezultatas yra analogiškas revoliucijos ar ginkluoto perversmo rezultatams, galbūt skiriasi tik represijų laipsnis.

Pats Šarpas irgi ypatingai to neslepia: „Pasirinkti neprievartinius veiksmus yra prasmės ne šiaip dėl to, kad tai gera ir malonu, o todėl, kad tai kur kas efektyviau. – pareiškė jis interviu BBC. – Reikia mokytis veikti strategiškai, o ne tiesiog daryti kažką, kas tau patinka, kas suteikia tau malonumą. Neužsiimkite simbolizmu, galvokite kariškai, kaip Karlas Klauzevicas“.

Tačiau dauguma žmonių nesuvokia šitų subtilybių ir nuoširdžiai patiki protesto taikingumu. Nuoširdžiai tikėdami, jie lengvai įtikina tuo pačiu savo giminaičius ir pažįstamus, tokiu būdu sparčiai mobilizuodami po protesto vėliavomis daugybę naujų narių. Kinų karinės strategijos požiūriu Šarpo technologija aprašyta stratagemoje „Paslėpk durklą už šypsenos“.

Reikia pažymėti, kad Šarpas nėra „neprievartinės kovos“ išradėjas. Taikios revoliucijos technologiją efektyviai realizavo Mahatma Gandis. Ją lygiai taip pat sėkmingai panaudojo negrai, kovodami už savo laisvę septintame dešimtmetyje: juodaodžiai ateidavo į vietas, skirtas tik baltiesiems ir atsisakydavo pasitraukti, nenaudodami jokios agresijos. Policija išvežus juos į nuovadą, jų vietą tuojau pat užimdavo nauji protestuotojai. Galiausiai policija sutrikdavo, nežinodama, ką daryti. Galima rasti nemažai kitų istorinių pavyzdžių.

Šarpo nuopelnas yra tas, kad jis parašė taikios revoliucijos algoritmą ir taisykles – paprastas kaip virtuvės įrankio instrukcija. Jo knygoje „198 neprievartinio protesto būdai“ pateikiamas platus rinkinys metodikų, įskaitant „viešą apsinuoginimą“ ir „susideginimą“. Daugelis žmonių, pirmą kartą perskaitę šį sąrašą, tikriausiai smarkiai nustebs: tai, ką jie iki šiol laikė spontanišku jausmų prasiveržimu, pasirodo, yra kruopščiai suplanuota Šarpo metodikoje. „Baltijos keliai“ nuo vieno miesto iki kito, administracinių pastatų blokavimas, simboliškas žvakučių deginimas, spalvotos juostelės, prekių gamintojų boikotas, šaipymasis iš oficialių asmenų – visa tai Džinas Šarpas aprašė, o jo pasekėjai realizavo įvairiose spalvotosiose revoliucijose, iš kurių pačia ryškiausia galima pavadinti „oranžinę“ revoliuciją Ukrainoje.

Ištisus dešimtmečius Šarpo technologijos veikė nepriekaištingai ir leido jas įvaldžiusiems žmonėms užgrobti valdžią savo šalyse. Pirmas akivaizdus žlugimas įvyko Rusijoje 2011 metų pabaigoje. Tuo metu, dalyvaudamas Kijeve surengtame politinių technologų apvaliajame stale, skirtame „Baltų juostų revoliucijai“, aš akcentavau dėmesį būtent ties šiuo faktu, kuris yra netgi reikšmingesnis pasauliniu mastu, nei Putino pergalė rinkimuose.

Žinoma, vieną nepasisekimą galima paaiškinti atsitiktinumu, tačiau galima prisiminti, kad be Rusijos, revoliucijai atspari pasirodė besanti ir Baltarusija. O po to, kai ši technologija nedavė lauktų rezultatų Ukrainoje, jau galima pradėti kalbėti apie tendenciją. Tai dėl kokių gi priežasčių Šarpo technologija pradėjo strigti?

Putino priešnuodžiai ir Lukašenkos kokteilis

Po oranžinės revoliucijos Ukrainoje, Kremlius puikiausiai suprato, kad „taikus perversmo“ technologija labai greitai bus eksportuota į Rusiją ir dėl to labai aktyviai ėmė ruoštis pasitikti šią grėsmę. Be jokios abejonės  – didžiulį vaidmenį suvaidino tai, kad šaliai vadovavo išeiviai iš specialiųjų tarnybų, kurie kaip niekas kitas gerai supranta revoliucinių technologijų esmę remdamiesi savo darbo patirtimi: KGB ir pati turėjo puikiai paruoštų technologijų  organizuoti perversmus bei  revoliucijas  kitose šalyse.

Galima išskirti kelias pagrindines kryptis neutralizuojant Šarpo technologijas Rusijoje. Visų pirma buvo parengta kohorta „kontrevoliucinių kovotojų“, galinčių kautis su revoliucionieriais pastarųjų tradiciniame mūšio lauke – psichologiniame kare. Akivaizdu, kad revoliucionieriai ruošėsi panaudoti piramidės pavidalo schemą, jos smailėje buvo internetas.

Pirmaisiais poveikio objektais buvo interneto vartotojai, kurie paskui skleidė idėjas realiame pasaulyje, tokiu būdu pritraukdami naujų šalininkų ir suformuodami piramidės pagrindą. Revoliucijos organizatoriai tikėjosi užkariauti juos be jokių kliūčių, kadangi daugumoje šalių valdžia labai silpnai kontroliuoja interneto sferą.

Tačiau Rusijoje jie susidūrė su ištisa armija internetinių kovotojų, kurie gynė valdžią ne mažiau kvalifikuotai nei opozicionieriai puolė. Svarbiausiu ginklu šitame mūšyje tapo psichologinio poveikio technologijų panaudojimas ir šia prasme visą tą procesą stebėti buvo išties labai įdomu.

Skaitant šitų kautynių dalyvių rašinius ir tinklaraščius galima buvo nustatyti, kieno pusėje jie kovoja, netgi pagal technologijas, kuriomis jie naudojosi. Lingvistiniai revoliucionierių modeliai daugiausiai rėmėsi amerikietiškomis įtakos darymo technologijomis, tokiomis kaip Eriksono hipnozė, asertyvaus elgesio modeliai ir panašiai. Kremliaus gynėjai daugiau naudojo technologijas, pagrįstas Bechterevo, Uchtomskio, Lurijos darbais, kurie buvo plačiai naudojami dar tarybinėje propagandoje, tačiau anaiptol neprarado savo efektyvumo.

Faktiškai šitas internetinis karas jei ir neužblokavo, tai smarkiai apribojo revoliucinių idėjų skleidimą. Užkariauti paprastų žmonių protus nesudėtinga, jeigu tu esi vienintelis atakuojantis. Bet jeigu atsiranda ir kitas požiūris, tai darosi gerokai sunkiau. Net, jeigu žmogus nepasirinks nė vienos iš dviejų tarpusavyje kovojančių pusių pozicijos, tai vis tiek bus valdžios pergalė, nes susiformavęs neutralitetas yra visiškai bevertis Šarpo technologijų požiūriu.

Svarbiu faktoriumi tapo tai, kad šventai laikydamasi taisyklės, jog „per audrą mokytis plaukti jau per vėlu“, Rusija iš anksto pradėjo kontrrevoliucinius darbus. Jos propaganda gerokai prieš prasidedant „baltų juostelių revoliucijai“ torpedavo protestų „visuotinumo“ ir „taikumo“ faktorius, tiesiai šviesiai pavadindama juos karine gudrybe, kurios griebiasi Vakarai.

Vyko smarkus ideologinis darbas, kad plačiosios žmonių masės būtų laiku paskiepytos nuo revoliucionierių skleidžiamų idėjų užkrato. Buvo šviečiamas jaunimas, leidžiamos knygos, kuriamos specialios laidos, filmuojami filmai televizijoje… Akivaizdu, kad šitos plataus masto kampanijos tikslas buvo imuniteto Šarpo technologijoms suformavimas kaip galima didesniam Rusijos gyventojų skaičiui.

Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, policininkams buvo paaiškinta, kad gėlytės ir revoliucionierių merginų bučiniai – tai viso labo karinė gudrybė. Ir jeigu revoliucija nugalės, tai jų daugiau niekas nebebučiuos ir nebemaitins. Priešingai – jie geriausiu atveju liks be darbo, o blogiausiu – patirs represijas iš nugalėtojų pusės, o jų šeimoms teks badauti. Tokiu būdu buvo formuojama psichologinė nuostata, blokuojanti revoliucinių psichotechnologijų poveikį. Ir šitą schemą buvo nesudėtinga panaudoti kitų Šarpo technologijų atžvilgiu. Tiesa, tai įmanoma tik turint šalyje pakankamą skaičių kvalifikuotų psichologinio karo specialistų.

Putinas faktiškai laimėjo panaudojęs, kaip atakos objektą, vieną iš Šarpo revoliucijos pagrindų – jos deklaruojamą taikumą. Putino komanda nenusileido iš savo aukštumų, nesileido įviliojama į priešininko žaidimo aikštelę, o liko žaisti savoje. O aikštelėje, kurioje priešininkams kovojant panaudojama jėga, kaip rašė pats Šarpas, valdžia visada nugali.

Tokiu būdu Rusija tapo pirma šalimi pasaulyje, kur buvo sukurtas ir realizuotas efektyvus Šarpo technologijų neutralizavimo mechanizmas. Tačiau rusiškas metodas – anaiptol ne vienintelis.

Baltarusijoje viskas apskritai paprasta. Lukašenka veikė vadovaudamasis stratagema „ištraukti malkas iš po katilo“ – jis be ypatingų technologinių išmonių jau pačioje užuomazgoje slopina potencialios revoliucijos maitinimo šaltinius: uždarinėja iš užsienio finansuojamas visuomenines organizacijas ir fondus, griežtai užkerta kelią netgi švelniems protesto pasireiškimams, kontroliuoja internetą ir ištremia užsienio diplomatus, kilus mažiausiam įtarimui, kad jie kišasi į šalies vidaus reikalus.

Laužas be malkų neįsidega ir išvirti revoliucijos sriubos nesigauna. Kokteilis iš galingos propagandos ir represijų – efektyvus receptas nuo bet kokių revoliucijų, nebūtinai parengtų pagal Šarpo technologijas. Tačiau šitą strategiją vargu ar galima laikyti optimalia, nes už ją tenka mokėti daline šalies izoliacija. Dar vienas trūkumas yra tai, kad ji retai kada pergyvena savo kūrėją.

versijos.com

Sarmatai

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top