Kodėl protingi žmonės daro vis tą pačią „žaidėjo klaidą“, tikėdamiesi, kad sekantį kartą viskas bus kitaip?

2020, 29 vasario, 11:19 | kategorija Ideologija | atsiliepimų dar nėra | peržiūrų 338 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Nuo jos jūsų neišgelbės nei išsilavinimas, nei aukštas protinio išsivystymo koeficientas Be to, kuo protingesnis žmogus, tuo lengviau jis patenka į vadinamosios žaidėjo klaidos spąstus. Ir tai gali brangiai kainuoti, rašo BBC.

Įsivaizduokite, kad pamėtėjate aukštyn monetą – na taip, kaip futbolo teisėjas daro prieš rungtynių pradžią. Jums iškrenta paeiliui herbas, herbas, skaičius, skaičius, skaičius, skaičius, skaičius, skaičius, skaičius. Kaip manote, kokia tikimybė, kad po to iškris herbas?

Jei manote, kad tokia galimybė yra didelė – didesnė nei skaičius – viskas – jūs papuolėte į spąstus. Kiekvieną kartą herbas turi tiek pat šansų, kiek skaičius- 50:50. Ir nesvarbu, kad prieš tai skaičius jau buvo iškritęs penkis kartus iš eilės.

Lygiai taip pat tūkstančiai italų papuolė prieš 15 metų, kai visa šalis staiga susirgo „karštlige 53“. Ši beprotybė prasidėjo dėl to, kad loterijose – nuo 2003 m. – staiga nustojo išristi skaičius 53.

Likę skaičiai iškrisdavo, bet 53 – ne. Dėl ko, natūralu, žmones privertė statyti ant šio skaičiaus daugiau – galų gale atrodo, jog tai akivaizdu: jei skaičius neiškrenta tiek ilgai, tai jis turėtų iškristi tuo tuoj!

Iki 2005 m. pradžios dėl „karštinės 53“ bankrutavo tūkstančiai žmonių, daugelis nusižudė, nes pastatė ant 53 viską, ką turėjo, ir prarado.

Masinė isterija baigėsi tik po to, kai pagaliau, po to, kai neiškrito 182 tiražus iš eilės, skaičius 53 iškrito vasario 9 d. Per tą laiką ant jo bendroje sumoje buvo pastatyta iš viso 4 milijardai eurų. Keturi pralošti milijardai. Ir viskas dėl „žaidėjo klaidos“ (ji taip pat vadinama klaidinga Monte Karlo išvada).

Beje, apie Monte Karlą taip pat įdomu. Šią istoriją dažnai pasakoja azartinių žaidimų psichologijos tyrinėtojai.

Tai atsitiko 1913 m. prie vieno iš ruletės stalų Monte Karlo salone: rutuliukas sustojo ant juodo 26 kartus iš eilės. Kiekvieną kartą žaidėjai, netikintys savo akimis ir tikintys savo intuicija, statė ant raudono. Ir pralošė. Ir vėl statė ant raudono…

Šiuolaikinių ruletės žaidėjų stebėjimai (taip pat ir per kazino saugumo vaizdo kameras) rodo, kad Monte Karlo „klaidinga išvada“ kaip ir anksčiau daro įtaką žaidėjų pasirinkimams.

Gluminanti bendra klaida

Bet paklausykite, tarsite jūs, aš nelošiu azartinių žaidimų. Kuo man gali pakenkti ši jūsų taip vadinama „žaidėjo klaida“?

Tame ir reikalas, kad, kaip sako psichologai, kognityviniai iškraipymai daro įtaką mūsų veiksmams beveik bet kurioje gyvenimo situacijoje. Deja, jie valdo ne tik kazino lankytojų, bet ir sportininkų, banko darbuotojų, darbdavių ir teisėjų sprendimus.

Klaidingas įvykių atsitiktinumo suvokimas, įsitikinimas, kad kiekvieno vėlesnio rezultato tikimybė priklauso nuo ankstesnių rezultatų – šokiruojančiai paplitusi klaida.

Dėl jos, klaidingos Monte Karlo išvados ,vartininkas neatremia lemiamos baudos, biržos žaidėjai daro neteisingas investicijas, o teisėjai paskelbia nuosprendžius, kurie sugriauna žmonių gyvenimus.

Daugelis žmonių mano, kad jei kažkas atsitiktinio kartojasi daugybę kartų iš eilės, tai tikimybė, kad kitą kartą nutiks kažkas kita, visą laiką didėja. Mums atrodo, kad šansai neišvengiamai išsilygins, herbas turėtų iškristi maždaug tiek kartų, kiek ir skaičius …

Tačiau tikimybių teorija nagrinėja kiekvieną įvykį atskirai, o ne įvykių grandinėje. Statistiškai jis nepriklauso nuo ankstesnių. Net jei prieš tai skaičius iškrito 500 kartų, tikimybė, kad erelis iškris 501-ą, vis tiek yra lygi tiems patiems 50%.

Nepaisant to, daugelis iš mūsų mano, kad tikimybė, jog seka „herbas, skaičius,herbas, skaičius, herbas, skaičius“, yra daug didesnė nei šeši skaičiai iš eilės. Ir nei išsilavinimas, nei aukštas intelektas negali nuo to išgelbėti.

Kinijos ir Amerikos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, turintys aukštesnį IQ, yra labiau linkę į šį kognityvinį iškraipymą. Matyt todėl, kad jie dėsniams teikia per daug svarbos ir tiki, kad gali nuspėti, kas iškris kitą kartą.

Apgaulinga intuicija

Kad ir kokios bebūtų tokios apgaulingos intuicijos priežastys, tyrimai rodo, kad žaidėjo klaida gali sukelti rimčiausias pasekmes – ne tik kazino.

Paimkime, pavyzdžiui, prekybą akcijų rinkoje. Akcijų kainos dažnai svyruoja mažose ribose – ir gana atsitiktiniu būdu. Kaip parodė Matthiasas Pelsteris iš Paderborno universiteto (Vokietija), investuotojai gali priimti sprendimus remdamiesi įsitikinimu, kad akcijų kainos netrukus išsilygins. T. y., kaip ir tie nelaimingi italai, jie netiki svyravimų ta pačia kryptimi tikimybe. Ir jie dėl to pralaimi.

Žaidėjo klaida gali tapti rimta problema tose profesinėse srityse, kur reikalingas subalansuotas ir nešališkas sprendimas.

Neseniai JAV tyrėjų grupė nustatė, kad klaidingos Monte Karlo išvados daro įtaką teisėjų sprendimams, sprendžiant prieglobsčio prašytojų pabėgėlių iš kitų šalių klausimus.

Logiškai mąstant, bylų eilės tvarka neturėtų turėti jokios reikšmės. Tačiau teisėjai rečiau teikė prieglobstį (iki 5,5 proc.), jei prieš tai jie jau buvo priėmę tokį sprendimą dviejų pareiškėjų iš eilės atžvilgiu.

Sąmoningai ar ne, teisėjai, sprendžiant pagal viską, galvojo, kad trys iš eilės teigiami sprendimai – tai pernelyg daug.

Tada tyrėjai išanalizavo banko darbuotojų veiksmus, susijusius su paskolų paraiškomis. Čia taip pat vaidino svarbų vaidmenį anksčiau priimtų sprendimų eiliškumas. Neigiami sprendimai buvo priimami su 8% didesne tikimybe, kai prieš tai jau buvo priimti du ar daugiau teigiamų sprendimų. Ir atvirkščiai.

Galiausiai mokslininkai išanalizavo „Major League Baseball“ rungtynių arbitrų veiksmus – čia jie taip pat nustatė melagingos Monte Karlo išvados įtaką sporto teisėjų sprendimams. Be to, tokiems sprendimams, nuo kurių priklausė rungtynių baigtis!

Viena iš tyrimo bendraautorių Kelly Shu sako, kad ją sukrėtė tokie rezultatai. „Tai profesionalai, tokių sprendimų priėmimas yra pagrindinis jų užsiėmimas“, – sako ji. Ir nežiūrint į tai …

Tai liečia ir labiau mums pažįstamą futbolą – pavyzdžiui, kai sprendžiamosiose rungtynėse prieinama iki baudinių serijos. Tam, kad kamuolys po smūgio pasiektų vartus, reikia 0,2-0,3 sekundės dalių.

Vartininkas turi labai greitai apsispręsti, ar šokti į kampą smūgio momentu, ar likti vartų centre, pasitikint savo reakcija. Anot Simchi Avugos iš Izraelio Ben-Guriono universiteto, vartininko sprendimas, faktiškai yra azartinis žaidimas.

Tačiau, kaip ir banko darbuotojai, ir prieglobstį teikiantys teisėjai, vartininkai dažniausiai netiki, kad visi visi smūgiai iš eilės gali būti į vieną ir tą patį vartų kampą.

Tyrėjų komanda, vadovaujama Avugos, neseniai analizavo, kaip vyko baudų serija per paskutines pasaulio taurės ir Europos čempionato rungtynes. Remdamiesi tuo, ką atrado, mokslininkai futbolininkams siūlo pasinaudoti tendencija ir toliau spirti kamuolį į vieną ir tą patį kampą – juk vartininkas nepatikės, kad visi smūgiai bus į vieną vietą!

Ir, nors mūsų kasdienis gyvenimas yra toli nuo situacijų, kai rizikuojama viskuo, Kelly Shu mano, kad liūdnai pagarsėjusi „žaidėjo klaida“ egzistuoja beveik visose gyvenimo srityse – net jei patys nesuvokiame, kad griebiamės tokių tikimybinių sprendimų.

Kaip pavyzdį Shu nurodo personalo įdarbinimo procesą. Jei pokalbį vedantys darbdavio atstovai ką tik pasirinko puikų kandidatą, jie pasąmoningai nesitiki, kad po jo pasirodys kitas, ne mažiau puikus. Ir šis kitas iš jų gaus griežtesnius vertinimus.

Tas pats pasakytina apie mokytojus, kurie testuoja rašinius sako ji. Arba, pavyzdžiui, esate leidyklos darbuotojas, ieškantis naujų romanų, kuriuos norite publikuoti. Galite atsisakyti būsimosios Džoanos Rouling rankraščio tik tuo pagrindu, kad jau esate pasirašę sutartį dėl poros kitų nuostabių rankraščių.

Kokia bebūtų jūsų profesija, jums vertėtų atsiminti apie tą chaosą, kurį sukūrė „karštligė 53“.

Vienas ir tas pats įvykis gali įvykti daug kartų iš eilės, nepriklausomai nuo to, kas įvyko prieš jį. Ir mes turėtume kviestis į pagalbą visą savo racionalumą ir pripažinti: mūsų intuicija dažnai mums pataria visiškai neteisingus veiksmus.

infa.lt

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

top