Laisvė, meilė, tėvynė, – kas sieja? (Patikslinta)

2012, vasario 17, 20:38 | kategorija Kelias | 11 komentarų | peržiūrų 5 734 | Spausdinti šį Įrašą | Sarmatai

Vasario 16-ąją skamba žodžiai meilė, laisvė, tėvynė. Ar tikrai žinome kas šiuos žodžius sieja Vasario 16 aprėptyje? Pasiaiškinkime kas šiuos žodžius sieja istoriniu, vidėjiniu, teisingumo požiūriais.

Istorinis požiūris

Pirmiausia reiktų paminėti 1905 m. įvykius, kurie buvo reikšmingi 1918 m. Vasario 16 d. 20-čiai tautos atstovų pasirašant Lietuvos nepriklausomybės aktą. Svarbus įvykis buvo Vilniaus lietuvių komiteto 1905 m. spalio mėn. išplatintas nutarimas sukviesti tautos atstovus, kuris buvo pavadintas atsišaukimu į lietuvių tautą, kuriame rašoma:

„Nutarėm pakviesti Lietuvos sostapilėn, Vilniun, lietuvių susirinkti iš kiekvieno valsčiaus ar parapijos, nors po vieną žmogų, kaip ir visus Lietuvos inteligentus ir visus tuos, kurie prie lietuvystės prisipažinsta, neskiriant lyties, luomų ir politiškų pažvalgų, idant jie butinai teiktųsi dalyvauti tarybose“;

„Šitą nutarimą apgarsindamas, komitetas pasitiki ant lietuvių ne kartą jau apsireiškusios tėvynės meilės ir prašo visų tų tautiečių, kuriems yra svarbūs ir brangūs Lietuvos reikalai, idant jie neatsisakytų Vilniun ant paskirtos dienos atvykti ir patarnauti savo numylėtai tėvynei tokioje svarbioje, tokioje įžymioje valandoje, nuo kurios gali priderėti visa mūsų tautos ateitis.“.

Po šio atsišaukimo, suvažiavus apie 2000 atstovų iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos lietuvių bendruomenių, buvo surengtas Didysis Vilniaus Seimas, kuris dirbo 1905 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje Vilniaus miesto salėje, esančioje dabartinėje Nacionalinėje filharmonijoje. Šio Seimo priimtuose nutarimuose teigiama, kad:

„Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti patenkinti tiktai prie tikros mūsų krašto autonomijos.“;

„Toji autonomiška Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografinės Lietuvos, kaipo branduolio, ir tų pakraščių, kurie dėl ekonomiškų, kultūrinių, tautinių arba kitų priežasčių traukia prie to branduolio ir kurio gyventojai priklausyti prie to norės. „.

Didysis Vilniaus Seimas buvo sušauktas remiantis susitelktumu, siekiu atstatyti valstybingumą. Juo išsivadavimo vidėja buvo perkelta iš valsčių lygmens į visos Lietuvos lygmenį. Tai buvo aukšto susitelktumo etapas, iškėlęs Lietuvos valstybės atkūrimo vidėją. Žinome, kad šis lietuvių sujudimas vyko tomis aplinkybėmis, kai šimtmečiais buvo siekiama sumenkinti lietuvių kalbą, kultūrą, papročius. Be to tuo metu Lietuvos etnografinėje teritorijoje buvo kita, lietuvybei priešiška, administracinė valdžia.

Iš to kas pateikta darytina išvada, kad 1905 metais lietuviams buvo savos vienybės, tėvynės meilės, lietuvių tautos, lietuvių kalbos, valstybingumo sampratos. Lietuvos valstybingumas buvo suvokiamas kaip išskirtinai lietuvių reikalas, tačiau suteikiant galimybę kitų tautų atstovams jungtis į valstybės atstatymo talką.

Jau 1905 m. minima tėvynės meilės sąvoka. Tad 1905 m. Vilniaus lietuvių komiteto atsišaukime paminėtas „lietuviuose ne kartą jau apsireiškusi tėvynės meilė“ parodo Lietuvą kaip lietuvių tautybės asmenims ypatingai svarbią. Meilė randasi kai yra atitikimas tam tikroms vidinėms nuostatas, o stiprėjant meilei mąžta baimė.

Lietuvių Vilniaus konferencija 1917 metais

Lietuvių konferencija Vilniuje 1917 metais

Kitas svarbus istorinis įvykis yra 1917 metais vykusi lietuvių konferencija Vilniuje, kurioje buvo nuspręsta atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę bei išrinkta 20 asmenų Lietuvos taryba. Lietuvos taryba, kurios nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, tame laikotarpyje įvardijama kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė. Panagrinėjus šios tarybos narių biografijos akivaizdu, kad juos siejo siekiai susiję su lietuvybės, baltų pasaulėžiūros, LDK paveldo išsaugojimu, plėtojimu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžioji dauguma Vilniaus lietuvių komiteto, Lietuvių tarybos narių buvo išsilavinę, užsienyje pripažinimą pasiekę asmenys. Jiems ir daugeliui kitų su lietuvybe susijusi veikla kėlė grėsmę jų karjerai, gyvybei, sveikatai. Tačiau čia paminėtina, kad Lietuvos valstybingumas, kuriam priešinosi beveik visos aplinkinės tautos, lietuvių buvo atkuriamas meilės tėvynės pagrindui.

Kodėl buvo siekiama atstatyti valstybingumą? Vienas iš veiksnių, – tai siekis tėvynėje tvarkytis savarankiškai. Kitas svarbus dalykas, – siekis atstatyti erdvę, kurioje galėtų būti plėtojamas lietuviškumas. Trečias veiksnys, – atstatymas erdvės, kurioje būtų vystoma baltų pasaulėžiūra, rūpinamasi LDK paveldu. Visa tai ne tik kad nebuvo aktualu kitoms tautinėms bendruomenėms, tačiau iš jų pasitaikydavo ir tam priešiškumo.

Dabar verta panagrinėti žodžio laisvė prasmę. Sprendžiant iš XX a. pradžioje tautos išreikštos valios, buvo siekiama tik šių laisvių: plėtoti lietuvybę, baltiškąją pasaulėžiūrą, rūpintis LDK paveldu. Kitaip sakant dėl tuo metu tautoje buvusių tam tikrų giluminių nuostatų, tėvynės meilės, savarankiškumo siekio buvo stengiamasi atstatyti erdvę šioms laisvėms reikštis. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės aktas radosi kaip pasekmė to, kad šimtmečiais šios laisvės buvo varžomos, vėliau net prarandant valstybingumą kaip erdvę su lietuviškumu susijusioms laisvėms gyvuoti.

1949 m. vasario mėn. buvo sušauktas Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos. Jau pirmame posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). Svarbiausias tuomet parengtas dokumentas – tai 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta Deklaracija. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino LLKS Tarybą kaip vienintelę teisėtą to meto lietuvių valdžią.

Tad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio aprėptyje laisvė buvo suvokiama, kaip erdvės lietuvybei plėtoti atstatymas. Akivaizdu, kad lietuvių partizanai būtent dėl tokios laisvės kovojo. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis prisiėmė pareigą atkovoti prarastą valstybingumą, – su lietuvybe susijusių laisvių saugojimo, plėtojimo priemonę. Lietuvos partizanai buvo laisvi vidumi, nes nepasidavė baimėms, išsaugojo ištikimybę savo tėvynei.

Vidėjinis požiūris

Prieš susikuriant 1920 m. Lietuvos respublikai ir jei susikūrus lietuvybės labui Lietuvoje darbavosi šimtai užsieniuose išsilavinusių lietuvių. Tai M. K. Čiurlionis, V. Kudirka, B. Dvarionas, Maironis, J Basanavičius, Vydūnas, J Šliūpas, K. Pakštas, M. Biržiška ir daug kitų iškilių asmenybių. Daugeliui jų užsieniuose buvo siūloma viliojančios gyvenimo sąlygos, karjeros galimybės, tačiau šie iškilūs, išsilavinę lietuviai, vedami meilės tėvynei, skubėjo atkurti Lietuvos valstybę, kurioje būtų įtvirtintos laisvės lietuvybei reikštis.

Vincas Kudirka pasiaukojančiai žadino tautiškumą, ragino sąmonėti, mąstyti apie tautą ir jos rūpesčius, o juos apsvarsčius, siekti tautinės laisvės. Iš meilės Tėvynei, iš ištikimybės jos laisvės vidėjai radosi „Tautiška giesmė“. V. Kudirkos globojamas laikraštis „Varpas“ buvo girdimas, kaip atgimstančios ir laisvės siekiančios tautos balsas.

Tad pasiremiant V. Kudirkos laisvės sampratomis, kas yra laisvė Lietuvos valstybingumo požiūriu? Tam, kad vaizdingiau atsakyti į šį klausimą galima pasiremti šiomis Vydūno įžvalgomis:

„Dalis žmonių nėra laisvės patyrę. Vis dar yra tebegyvenančių tikroje nelaisvėje arba, dar geriau pasakius, – vergovėje. Išorinės laisvės dažnai žmogų įstumia į dar didesnę nelaisvę, nes jos išlaisvina žmogaus žemąsias galias – geismus bei geidulius, ir žmogus pradeda joms vergauti. Tikrosios laisvės verta ieško ne išorėje, bet žmogaus susivokime, savo esmėje. Laisvę lengvai pažįsta tas žmogus, kuris žmogiškas, teisingas, malonus, kantrus ir tvirtas visame, ką jis daro. Žmogaus esmė nevaržo ir nenori pavergti kito žmogaus esmės. Priešingai, žmogaus esmė žadina kito žmogaus esmę, ją stiprina ir naikina kito žmogaus tamsiąsias jėgas. Tikroji Laisvė apsireiškia per žmogaus esmę, t. y. jo viduje. O žmogaus esmė – siela, kuri pritinka Kūrėjo nustatytą tvarką. „.

Dabar galima priminti apie lietuvių tautosakoje pateikiamą gyvybės medžio vaizdinį. Medis susideda iš šaknų, kamieno, šakų kaip pagrindinių medžio dalių. Akivaizdu, kad XX a. pirmame dvidešimtmetyje lietuviai tėvynę laikė savo tautos šaknimis. Domėjimasis tautos šaknimis, kurios pasireiškė kaip meilė tėvynei, skatino atstatyti valstybingumą. Šiuo atveju meilę prilyginčiau tautos gyvybės medžio šakoms. Tad gyvybės medžio kamienas yra vidinė asmens laisvė. Asmenyje, kuris pritinka tautos gyvybės medyje, susijungia šaknys ir šakos taip sąlygojančios per to asmens esmę, per jo Kūrėjo tvarkai pritinkančią sielą, rastis tėvynės meilei. Dėl to žmogus susilieja su Visatos dėsniais, tada ir šviesa, ir tiesa to žmogaus žingsnius lydi.

Jei žmogaus dėmesys nukrypsta į išorines laisves, tokiu atveju jis po truputį tampa vis labiau priklausomu nuo tamsiųjų jėgų, kurios suvaržo tą žmogų įvairiausiomis priklausomybėmis taip įsigali jo vidinė vergystė. Nuo tokio žmogaus atitolsta tėvynės meilės, nes jame nebelikus vidinės laisvės jis atitrūksta nuo tautos gyvybės medžio šaknų ir šakų. Taip išorinių laisvių besivaikantis asmuo palaipsniui išnyksta ir iš tautos gyvybės medžio galios lauko.

Įdomu, kad Vydūnas tamsiąsias jėgas įvardija žmogaus vidinės vergovės priežastimi. Tuo pačiu V. Kudirka sako, – „Tegul Saulė Lietuvos tamsumas prašalina. Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. „. Tad Saulė Lietuvos šalindama tamsumas pagelbėja mums nesiblaškant po įvairius išorinę laisvę sąlygojančius geidulius eiti kartu su šviesa ir tiesa. Toliau V. Kudirka sako: „Tegu Meilė Lietuvos dega mūsų širdyse. Vardan tos Lietuvos vienybė težydi.“. Tad būdami šviesių jėgų globoje patenkame į meilės Lietuvai srautą, – vardan Lietuvos apsijungiame ir sužydi mūsų vienybė.

Štai apie kokią laisvę buvo samprotaujame pirmame XX a. dvidešimtmetyje. Būtent vidinės laisvės siekė Lietuvos valstybingumo gaivintojai, sergėtojai, brangintojai. Baltiškumas, lietuvybė, tautiškumas buvo suvokiamas kaip duotybė, kaip žmogiškos esmės padarinys kuriuos puoselėjant gali skleistis tikroji laisvė. Dėl to buvo vengiama išorinių, su tamsumu siejamų, laisvių kad rastųsi terpė vidinėms, su šviesa siejamoms, laisvėms. Taip buvo brandinama tikroji laisvė.

Teisingumo požiūris

Reiktų panagrinėti teisingumo bei teisinius aspektus. 1992 m. priimtoje LR Konstitucijoje dėstoma:

„Lietuvių tauta šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę, išsaugojusi savo gimtąją kalba, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje“;

„Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.“;

„Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“.

Akivaizdu, kad LR Konstitucijoje turėtų būti kalbama apie vidines laisves. Jei kurio nors asmens šios laisvės pažeidžiamos tas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Iš tikrųjų teisingiau turėtų būti pateikiama taip, – jei kas nors pažeidžia tas kitų asmenų laisves, dėl kurių įtvirtinimo buvo kuriama Lietuvos valstybė, tai toks pažeidėjas teismine tvarka turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Pastarąjį dvidešimtmetį mėginama kalbėti apie įvairiausias laisves. Išplito savivaliavimo, kitų išnaudojimo, ištvirkimo laisvės. Vydūnas tokias laisves vadino išvirkštinėmis, kurios paremtos norais tarnauti tamsybės jėgoms. Tad išvirkščios laisvės dažnai žmogų įstumia į dar didesnę nelaisvę, į vidinę vergovę. todėl individe esant įsivyravusioms išorinėms laisvėms (išvirkščiai vidinei laisvei) jame įsigali vidinė vergovė.

Lietuvos valstybė iš tikrųjų atkurta vidinėms laisvėms gaivinti ir plėtoti, o jos glaudžiai susijusios su tėvynės meile baltiškuoju, lietuviškuoju, tautiniu požiūriu. Lietuvos valstybingumą atkūrė lietuviai, kad jie patys bei visi kiti lietuvybei pritariantys galėtų nevaržomai plėtoti savo vidines laisves. Tai bene vienintelė Lietuvos valstybės paskirtis. Visos kitos priemonėms valstybėje numatytos kaip pagalbinės šiai pagrindinei paskirčiai plėtoti. Svarbiausias lietuvių prigimtines laisves turėtų užtikrinti ir Europos sąjunga, kuri įsipareigojusi šias laisves gerbti 2003 m. priimtame LR konstituciniame akte “Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos sąjungoje” išdėstytu teiginiu, kad “Europos Sąjunga gerbia žmogaus teises ir pagrindines laisves.”.

Tad, siekdami vidinių laisvių Lietuvos valstybingumo puoselėtojai patekdavo į meilės tėvynei srautą, todėl jiems Lietuvos reikalai tapo pagrindine jų gyvenimo prasme. Mirtis tokiems žmonės tebuvo jų sąmonės perėjimas į kitą būvį, nes būnant gyvybes medžio galioje jau tampi priderantis Visatos dėsniams. Todėl vidine laisve gyvendami J. Basanavičius, J Marcinkevičius, mirę Vasario 16 d. liko veiksniais tautos gyvybės medyje taip patvirtindami, kad kokiomis vertybėmis vadovaujiesi, tai tokie vartai atsiveria į tam tikrą pomirtinę tikrovę. J. Marcinkevičius išdėstė tokių vertybių gaires tėvynės teiginiais: „Stovėk kaip stovi laisvė”, „Aš tavo laisvė“ , „Eik taip kaip eina laisvė ”.

Tad jei yra tavyje meilės Lietuvai, nori jungtis prie lietuviško reikalo įgyvendinimo, tai įgyji teisę ar kvietimą gyventi šventojoje esybėje Lietuvoje.

Mindaugas Čiuplys Lučka

 

Sarmatai

Gerbiami skaitytojai, jeigu manote, kad informacija pateikta sarmatas.lt tinklapyje buvo jums nors kažkiek naudinga - jūs galite paremti tinklapį SMS žinute arba piniginiu pavedimu į redaktoriaus sąskaitą. Visos jūsų paaukotos lėšos eis tinklapio plėtrai. Iš anksto dėkojame.

Pasidalinkite su sarmatas.lt savo naujiena ar video siužetu!

Gauti naujienlaiškį per Google FeedBurner



Naujienos iš interneto

komentarų 11

  1. Urtenė says:

    Ačiū.Mes negalime apvilti tų kurie tikrąja meile,atsidavimu,laisvės siekiu atkūrė mūsų valstybę.Mes neturime teisės jos nebranginti,nesaugoti ir puoselėti,nes mums ją saugoti ir tausoti patikėjo tie,kurie suvokdami laisvės,Tėvynės ir meilės prasmę paliko mums neįkainuojamu palikimu.Mes Lietuvą turime išsaugoti savo vaikams-sekančioms kartoms.

  2. AUGUSTINAS says:

    Mes turime garbingą istoriją, tarpukario klestėjimą,pažangą sovietmečiu ir dabartinį gerą gyvenimą. Atsidarius sienoms emigruojame ten kur gyvena dar geriau – vykstame į „komjaunuoliškas statybas“. Vis dar esame tarybiniai žmonės.Godumo ir meilės pinigams vedini paliekame gimtąjį kraštą. Likę godumo vedini stekena ir niekina likusius silpnesnius.Leidžia Lietuvos žemę parduoti svetimšaliams, nes jie moka daugiau.Pamiršo Maironio posmą:Tie kas Tėvynę praras, antros neišverks apgailėję…

  3. jotvingis says:

    Buvo stengiamasi ATSTATYTI LIETUVA,taciau to pasekoje niekas nebuvo atstatyta,buvo sukurta Lietuvos respublika,su visai kitokia pasauleziura,istatymais,kita veliava ir himnu,kita vidaus ir valdymo trauka.Buvo sukurta Lietuva,kuri tryne savo praeiti,k
    eliaklupsciavo pries svetimus (vokiecius,lenkus,rusus,amerika ir pan) del isedu nuo ju stalo,tauta buvo mulkinama ir tyliai naikinama.LIETUVI,AR TU IR TOLIAU NORI GYVENTI TOKIOJE LIETUVOJE? Dr.Jonas Basanavicius pasirinko verciau gyventi ir mirti okupuotame Vilniuje,nei statyti tokia Lietuva.PAMASTYK,LIETUVI,AR TAVO TEVYNE PRIKLAUSO TAU?!!!

  4. jotvingis says:

    Musu valstybe niekada nebuvo atkurta,nes nepriklausomybes akto signatarai to net ir nesieke! Nemaisykite savoku! Buvo sukurta kokybiskai nauja valstybe Lietuvos Respublika,nieko bendro neturinti su anksciau buvusia Lietuva! Baltu pasauleziura ir vertybes taip ir nebuvo prisiminta,istorija ,kaip ir iki tol buvo klastojama,zmones patyliukais verciami vergais,zaidziant ju patriotiniais jausmais.LIETUVI,ATSIMERK,NUBUSK!!! TAVO TEVYNE YRA ATIMTA IS TAVES,O TU APKVAILINTAS! Dar dr.Basanavicius rase,taip pat Daukantas,kad lietuviai pasitiketi negali niekuo,nei rusais,nei vokieciais,lenkais ar dar kazkuo kitu. Negalima pasitiketi NIEKUO,ypac KATALIKU BAZNYCIA,nes ji yra PAGRINDINE LIETUVOS IR LIETUVYBES GRIOVEJA! Pamastykite ir suprasite.Mes turime savo dvasine kultura,kuri net ir pries simtmecius buvo tukstancius kartu pazangesne,moralesne,turejome SVIESOS IR GERIO RELIGIJA,valstybe,kurioje buvo gerbiami seneliai,mylimi vaikai,valde ismintis ir pagarba vieni kitiems.Pasakykite,ar krikscioniskoj visuomenej yra kazkas panasaus?LIETUVI NUBUSK IR ATSIMERK!!!

  5. jotvingis says:

    Augustinui : tamsta gal ir gyveni gerai,matyt tevai budami komunistu partijoje gerai aprupino tamst? As matau tik kaip saziningi lietuviai vos duria gala su galu! Saunuoliai tie,kurie nesitaiksto su niekinga egzistencija,o isvaziavo i uzsieni ir dirba,islaiko savo vaikus,semiasi patirties,atsikrato kvailu „muzikisku“ stereotipu! Atejus laikui sitie zmones pakels tevyne is purvo!Tamsta esi lietuvoje ir kuo tu ja palaikai,pasakyk? Pazystu daugybe emigrantu,kurie yra tikri Lietuvos patriotai,taip pat pazystu daugybe lietuvoje gyvenanciu „patriotu“,kurie uz ilgesni lita buciuoja i bet kokia,ne tik uspaskine ar paksine,brazauskine subine!Paanalizuok padeti,tamsta ir pamatysi,kad nusikalbi visos tautos akivaizdoje! Nepazystu nei vieno emigranto,kuris nesvajoja gryzti i Lietuva! O jei ir pasitaiko tokiu,tai tokie tegul ir lieka ten,kur jiems geriau,lietuvai reikalingi savo vaikai,svetimu jai nereikia!

  6. visoris says:

    Pastebėjimas, kad nuo 1920 m. iki pat dabar beveik nenutrūkstamai yra Lietuvos respublika. Tik tarpukariu buvo vienas perversmas, po to kitas perversmas tampant tarybine Lietuvos respublika, po to 1990 m. dar kitokia respublika.
    Pastarųjų arti šimto metų Lietuvos respublikos istorijos buvo gana nemalonūs, kaip ieškojimų ir paklydimo metai.
    Tikrasis valstybingumas buvo nutrauktas 1790 m…
    Panašu, kad kad remiantis prieš 1790 m. buvusiu valstybingumu ir vasario 16 d. kaip pirmuoju etapu tikrojo valstybingumo atstatymą, reiktų siekti tikrojo valstybingumo. Tik tokiu būdu galima būtų apsaugoti tautos gyvybės medį.

  7. klausimas says:

    Kas yra tikrasis valstybingumas ir kaip ji pasiekti?

  8. LadijaAlba says:

    Sveiki, Matyti, kad Jotvingis giliau zvelgia i Lietuvos praeiti ir jos esama padeti siandiena. Jo vidines izvalgos visiskai teisingos. Svarbu tai suprasti ne tik protu, bet ir suvokti siela..(t.y. isisamoninti). Tik kol kas neaisku, ka toliau daryti…pazinus tiesa.

  9. visoris says:

    nuo pat 1920 m. besitęsiantis valstybingumas respublikos pavidalu nėra tikras vien dėl to, kad prieš 1939 m. respublika buvo be Vilniaus, po to sovietinės sąjungos sudėtyje, po to reiškėsi siekis būti kitų organizacijų sudėtyje.
    tad tas daugiau nei 90 metų besitęsiantis respublikų laikotarpis nėra pilnutinis valstybingumas vien dėl respublikos priklausymo kitiems dariniams.
    Tikrasis valstybingumas įsigalės tada, kai valstybės valdymo galios pereis Lietuvos žmonėms, kai Valstybė bus sukonstruota ideologijų pagrindu, kurios buvo sudarytos Lietuvoje prieš įsikuriant LDK, ir LDK iki XV a. bei XX a. pradžioje vyravusiomis lietuvių įžvalgomis. tikrajam valstybingumui įgyvendinti labai svarbūs yra analizė, sintezė, Lietuvos dievų valia. todėl reikalingas darbas kad būtų galima tikrojo valstybingumo pagrindus įvardinti.

  10. Eglė says:

    Geros mintys 🙂 Nebus tos laisvės, jei žmonės savo viduje bus pilni baimių, neaiškių troškimų, nepasitikėjimo, abejonių. Tuomet nuolat reikės visokių tautos valdovų, nebus kūrybinių iniciatyvų ir t.t. Tikra laisvė ateis su tikru žmonių išlaisvėjimu. Bet tai įmanoma tik tada, kai žmogui nebesvarbu, kiek jis uždirba, ekonomika į šoną, kai žmogus nelaukia, kada jam ateis gerų kainų šildymas į jo namais vadinamą dėžutę, kada jis neniurnės negavęs kotleto norimą valandą ir dar daugiau.

  11. Joris says:

    Problema sudėtinga.
    … visada atsiranda gerų žmonių ir gerų iniciatyvų, bet iš istorijos ir realaus gyvenimo matyti, kad tas iniciatyvas greitai perima tautai priešiškos jėgos. Kaltinti kaimynus lenkus, rusus… beprasmiška – šitai tik sukelia džiugesį tiems, kas stengiasi ant visko uždėti savo leteną.
    Kad suprasti, kur „šuo pakastas“, reikia išmokti globaliai pažvelgti į Lietuvą ir tautą, į esančią situaciją. Ir tik tuomet taps aišku, kad prie esančių pasekmių privesta konkrečia kryptinga veikla. Jei tauta turėtų tvirtą ir teisingą pasaulėžiūrą, kuri žmogų sulaikytų nuo nusikaltimo, gobšumo, egoizmo, vien tik sau naudos siekimo, tuomet jokia žalinga ir kryptinga veikla tokioje visuomenėje būtų negalima. Būtent dėl šios priežasties skatinamas ir reklamuojamas alkoholizmas, paleistuvavuimas, netikros vertybės, iškreipta pasaulio, šeimos, lyties samprata ir tam panašūs dalykai. Nes tik esant tokiai „skylei“ visuomenėje ir žmonių sąmonėje išlieka landa, pro kurią gali įlysti parazitai į dar sveiką valstybės ar tautos kūną. Todėl visa tokia veikla yra sąmoninga ir kryptinga. Ir tik reiškinio globalumo neįžvelgiančiam žmogui gali atrodyti, kad tai, kas vyksta šalyje, politikoje ar visuomeniniame gyvenime – nekontroliojamas chaosas. Deja šis „chaosas“ yra net labai kontroliuojamas ir kryptingas. Kryptingai vedantis tautą prie išnykimo, o valstybę prie žlugimo (ką mes šiuo metu ir matome). Pirmiausia, kaip matome, iš šito kai kas labai gerai uždirba (pavz. alkoholio, tabako gaminių pramonė – verta pasidomėti, kas laiko ją savo rankose. Laukia įdomus atsakymas.). Visuomet naudinga pasiaiškinti, kam visa tai naudinga? Toli atsakymų ieškoti nereikia. Kiekvienu laikmečiu yra savi parazitai, kurie išlenda į dienos šviesą ir bando pasipelnyti kitų sąskaita, kaip pavz. dabar „SHEVRONAS, kuris po SEIMĄ VAIKŠTO KAIP PO SAVO NAMUS“.
    Taigi, mielieji, šituos parazitus galite sulaikyti ir išvaryti iš tautos kūno tik jūs patys. Pirmiausia keisdami savo požiūrį, elgesį, pasaulėžiūrą, ir konkrečiais poelgiais ar veiksmais (kartais kasdieniškais) nepalikdami skylės įlysti parazitams. Šitoje kovoje teks sudalyvauti visiems arba bent jau sąmoningai daugumai, antraip, kaip matote, „iš viršaus“ mūsų „karaliukai ir karalaitės“ temoka mus tik engti, klampinti į skolų liūną ir gražiai vartyti akutes arba maitinti vaikiškais pasiteisinimais (protelio akivaizdus trūkumas).

Rašyti atsiliepimą

Paaiškinimas,
Atsiliepimų skiltis skirta pasidalinti savo nuomone straipsnio tema, ir mums svarbios jūsų nuomones.
Tuo pačiu norime priminti, kad tai nėra skaitytojų tarpusavio rietenų sritis, todėl prašome valdyti savo
emocijas ir nepaversti šios vietos balaganu ir/ar keiksmų mokykla. Taip pat bus sulaikomi iš PROXY
serverių rašomi komentarai.
Komentarai nėra cenzūruojami, bet programa gali automatiškai išmesti atsiliepimus, su keiksmažodžiais.
P.S. Siekiant apsisaugoti nuo reklaminių robotų, peržiūrai taip pat bus sulaikomi komentarai, kuriuose
bus rasta nuorodų, tad rekomenduojame jas dėti be pradinių "http" ir "www".

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.

top